Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešeja Teresele Kazlauskiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-13/2011

2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.; 1.2.25.4.5.;

1.1.10.1.; 2.1.14.

2011 m. kovo 4 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Tereseles Kazlauskienes,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo T. S. ir civilinio atsakovo UAB „T...“ atstovo apeliacinius skundus del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo T. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. ir nuteistas 4 metu laisves atemimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmes vykdymas atidetas 3 metams, ipareigojant be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Šiuo nuosprendžiu I. L. naudai priteista: iš UADB „I.G.“ 187,80 Lt laidojimo išlaidoms atlyginti ir 3450 Lt neturtinei žalai atlyginti, iš UAB „T...“ – 56550 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustate:

T. S. nuteistas už tai, kad jis vairavo keliu transporto priemone ir pažeide keliu eismo saugumo taisykles, del ko ivyko eismo ivykis, kurio metu žuvo žmogus, o butent, jis, 2008-02-26, apie 07.30 val., prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), vairuodamas V. Z. individualiai imonei priklausanti automobili VOLVO FH 12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe VAN HOOL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeide Keliu eismo taisykliu (redakcija iki 2008-09-01) 53, 72 punktus - nesilaike visu butinu atsargumo priemoniu, kad nekelti pavojaus kitu eismo dalyviu, kitu asmenu ar ju turto saugumui, kad netrukdyti eismo, ir išvažiuodamas iš kelio (iš ........ pr.), sukdamas i dešine (i ........ teritorija), nedave kelio pesciajai I. L., rankose nešusiai mažameti D. G., gim. 2006-07-19, ir ja partrenke, del ko ivyko eismo ivykis, kurio metu žuvo žmogus D. G., gim. 2006-07-19.

Šiais savo veiksmais T. S. padare nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d.

Nuteistasis T. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010 m. kovo 9 d. nuosprendi, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 5 d. ir nuteistas. Taip pat prašo apeliacines instancijos teisma pavesti ikiteismini tyrima šioje byloje atlikusiai istaigai nustatyti A. V. gyvenamaja ir darbo vieta bei iškviesti ji liudytoju i teismo posedi, kuris yra straipsnio „Po vilkiko ratais žuvo pusantru metuku vaikas“ autorius, apie jam žinomas eismo ivykio aplinkybes, aprašytas straipsnyje.

Nuteistasis T. S. skunde nurodo, kad teismas nuosprendi prieme nepakankamai ištirtais ir prieštaringais irodymais, nepašalino tarp liudytoju ir nukentejusiosios parodymuose esanciu prieštaravimu. Teismas remesi liudytojo R. B. ir Z. B. teisme duotais parodymais, kurie buvo teismo apklausiami vadovaujantis LR BPK 266 str. 3 d. tvarka (atidedant teismo posedi, dalyvaujant nukentejusiajai I. L.), prieš nukentejusiosios I. L. apklausa. Nors nuteistaji ginantis advokatas praše teismo, kad liudytojai butu apklausti tiriant esancius byloje irodymus, nagrinejant byla teismo posedyje, taciau šis advokato prašymas teismo buvo atmestas. Del to nukentejusioji I. L. pakeite anksciau ikiteisminio tyrimo metu duotus ir patikrintus vietoje parodymus i jai naudingus.

Skundžiamame teismo nuosprendyje parašyta, kad liudytojas R. B. parode, jog sededamas savo vilkiko kabinoje mate kaip vilkikas, ivažiaves apie 3 metrus, savo priekine dalimi partrenke per gatve ejusia moteri su vaiku ant ranku, ir pravažiaves 2-3 metrus sustojo. Taciau, nuteistojo nuomone, liudytojas R. B. to nesake. Ikiteisminio tyrimo metu ir jam (nuteistajam) girdint teismo saleje, liudytojas R. B. parode, kad moteri pamate jau po vilkiko priekine dalimi ir kad mate moteri prieš vilkika be vaiko. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo R. B. parodymai nebuvo tikrinami vietoje, nors Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejas 2009 m. balandžio 15 d. nutartimi pabreže šio procesinio veiksmo svarba ir reikšminguma, aiškiai nurode prokurorui atlikti liudytoju parodymu patikrinima vietoje. Liudytojo R. B. parodymu patikrinimas vietoje yra svarbus procesinis veiksmas, kurio metu galejo paaišketi svarbios ir reikšmingos bylai aplinkybes: nustatyta tiksli eismo ivykio vieta, nukentejusiosios I. L. judejimo pradžia ir kryptis bei kitos svarbios bylos aplinkybes. Todel, prieštaravimu del esminiu ivykio aplinkybiu pašalinimo ir nauju aplinkybiu nustatymo tikslu buvo butina atlikti liudytojo R. B. parodymu patikrinima vietoje.

Skunde nurodo, kad eismo ivykio tyrimo specialisto išvados (Nr. 11 -2427(08)) 1 punkte pažymeta, jog specialistas pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis negali kategoriškai atsakyti i klausima del eismo ivykio vietos, nes tam truksta duomenu. Taciau skundžiamajame apkaltinamajame nuosprendyje, pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas specialisto išvados, konstatuoja, kad eismo ivykio vieta – (duomenys neskelbtini). Teismas, atmesdamas gynejo argumentus, motyvuose nurodo, kad nukentejusioji I. L. buvo parblokšta ivažiavimo i aikštele dalyje, kuri tiesia linija jungia šaligatvio linijas kaireje ir dešineje puseje. Ivykio vietos apžiuros metu nustatyta, kad ties šia vieta stovi vilkiko puspriekabes vidurine dalis. Butent cia, pagal liudytojo R. B. ir pacios nukentejusiosios parodymus, nukentejusioji buvo sustojus vilkikui. Su tokia teismo išvada nuteistasis nesutinka. Apeliantas nurodo, kad teismas faktines ivykio vietos nenustate, o tik apsiribojo nurodant eismo ivykio adresa, todel toks aplinkybes konstatavimas yra nepagristas ir neleistinas. Eismo ivykio vietos nustatymas transporto bylose butinas.

Nuteistasis nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas nepilnai ir paviršutiniškai, nebuvo imtasi pakankamu veiksmu nustatyti visus šio eismo ivykio liudytojus, kurie mate pati ivyki. Apeliacinio skundo paruošimo metu paaiškejo naujas liudytojas, kuriuo yra žurnalistas A. V., parašes straipsni „Po vilkiko ratais žuvo pusantru metuku vaikas“. A. V. praneša visiškai skirtingas aplinkybes, susijusias su tiriamu eismo ivykiu, t.y. praneša, kad vaika su tevais vilkikas kliude galiniu ratu, o vaiko mama susižeide atsitrenkusi i vilkiko degalu baka. Ši A. V. nurodyta aplinkybe iš dalies sutampa su liudytojos Z. B. parodymais toje dalyje, kur ji (V. B.) sako, kad mate viena stovinti prieš sunkvežimio kabina vaika ir rekianti, o moters ji nemate. Liudytoja Z. B. taip pat, parode, kad moteris išlipo iš po puspriekabes iš dešines puses. I. L., budama apsvaigusi nuo alkoholio (0,64 prom.) ir nesilaikydama reikiamu saugumo reikalavimu, budama neatidi ir nerupestinga, del savo didelio neatsargumo atsitrenke i vilkiko degalu baka, kuris yra iš dešines, ir pati susižeide. Tokiu budu pasidaro logiškos ir paaiškinamos fotonuotraukos Nr. 2,3,4,7,8,11,12 ir kitos pridetos prie Eismo ivykio apžiuros protokolo. Liudytojas V. G. duotuose ikiteisminio tyrimo metu parodymuose tvirtina priešingai, kad nukentejusioji I. L. išlipo po vilkiko kairiojo galinio rato. Analogiškus parodymus ikiteisminio tyrimo metu dave ir I. L., taciau juos teisme pakeite. Atsiradusi situacija paaiškinama tuo, kad prieš apklausa V. G. (teisme jo nepavyko apklausti) ir I. L. iš anksto galejo suderinti duoti naudingus parodymus. Vertinant liudytojo R. B. parodymus, pažymi, kad jis nemate viso nuo pat pradžios iki galo, o tik mate atskirais epizodais, todel jo parodymai nepakankami irodinejant užvažiavimo vilkikui ant pesciuju fakta. Teismas nepašalino šiu prieštaravimu ir nuosprendyje nemotyvavo, kodel vadovaujasi I. L. ir Z. B. parodymais, ir kodel atmete kitu liudytoju: V. G. ir R. B. parodymus.

Nuteistojo teigimu, nukentejusiosios I. L. duoti parodymai vertintini kritiškai del šiu motyvu: jeigu I. L. butu partrenkta vilkiku ir atsigautu po puspriekabe, kaip ji pati teigia, tai: 1) pagal eismo ivykiu tyrimo specialisto pateikta vilkiko ir puspriekabes judejimo trajektorija (Specialisto išvados Nr. 11-2427(08) 3 lapas), I. L. turejo tikrai pakliuti po vilkiko ratais ir kartu su D. G. žuti; 2) I. L. kunas negalejo laisvai praslysti tarp vilkiko galinio stabilizatoriaus (žr. Eismo ivykio apžiuros protokolo fotonuotrauka Nr. 7; pridetos prie 2010-01-07 V. Z. PI pažymos fotonuotraukos su pažymetais atstumais iki detaliu). Ne vienas apklaustas teisme liudytojas nepatvirtino fakto, kad partrenkimo momentu mate I. L. su vaiku ant ranku. Teismas nevertino gynybos pateiktu irodymu, paremtu nuotraukomis, kuriose užfiksuoti atstumai nuo žemes iki vilkiko apacioje esanciu techniniu mazgu. Gynyba pažymejo, kad teismo medicinos specialisto Nr. G. 1303/08 (01) išvadoje nenurodyta, kad apžiuros metu ant nukentejusiosios veido arba ant kuno priekineje dalyje butu nustatyti bet kokie nors pažeidimai. Ši ir aukšciau aptartos aplinkybes leidžia suabejoti I. L. duotais parodymais ir valstybes kaltintojo iškelta ir teismo palaikyta kaltinimo versija, jog I. L. buvo partrenkta vilkiko nešant ant ranku D. G. ir nepaneigia gynybos versijos, kad D. G. galejo kai kuriuo momentu atsirasti be priežiuros, o I. L. galejo susižeisti pati. Baudžiamosios bylos nagrinejimo metu nebuvo išnaudotos visos galimos baudžiamojo proceso istatymo numatytas priemones eismo ivykio aplinkybems nustatyti. Baudžiamoji byla, kaip ikiteisminio tyrimo stadijoje, taip ir teisminio nagrinejimo metu buvo išnagrineta paviršutiniškai, neobjektyviai ir neišsamiai, todel apkaltinamasis nuosprendis buvo teismo priimtas nepagristai ir neteisetai, neirodžius materialines nusikaltimo sudeties ir pažeidžiant itvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje 31 straipsnyje nekaltumo prezumpcija.

Nuteistasis T. S. nurodo, kad teismas neirode jo kaltes jam inkriminuojamo pagal LR BK 281 str. 5 d. nusikaltimo padaryme. Teismas nuosprendyje nurodo, kad „... nors iš vairuotojo vietos ties vilkiko priekiniu dešiniu kampu neatsirado iš niekur, kaltinamasis privalejo pastebeti I. L. su vaiku iki tol, kol ši pateko i nematoma zona ...“ Jo (T. S.) parodymo patikrinimo vietoje metu matomumas iš vairuotojo vietos buvo tikrinamas du kartus. Protokole nurodyta, kad 2 metru atstume kliuties nesimato, taciau teismas šios svarbios aplinkybes apskritai nevertino. Teismo išvada apie galejima matyti nukentejusiaja yra tiketina. Teismas nepaneige jokiais kitais irodymais, kad jis galejo matyti nukentejusiaja, taip pat kad jis galejo numatyti, kad nukentejusioji kirs važiuojamaja dali priešais važiuojanti vilkika. Tokia teismo išvada yra nelogiška. Del šios priežasties teigia, kad buvo pažeista jo teise i teisinga teisma. Savo duotuose ikiteisminio tyrimo metu parodymuose jis parode, kad ivykio diena vilkika su puspriekabe, pakrauta metalinemis konstrukcijomis, vairavo itin demesingai ir atsargiai. Jeigu nukentejusioji I. L., laikydama vaika ant ranku butu stovejusi ant ivažiavimo i aikštele dalyje, kuri tiesia linija jungia šaligatvio linijas kaireje ir dešineje puseje, kaip ji pati teigia ir konstatuoja teismas, tai jis (T. S.) butinai šia kliuti pamatytu, taciau nukentejusiosios nuosprendyje nurodytoje vietoje nebuvo (išvis nurodytas tik ivykio vietos adresas). Nurodo, kad ivykis ivyko tuo momentu, kai vilkikas pravažiavo tiesia linija, jungiancia šaligatvio linijas kaireje ir dešineje puseje ir ivažiavo i teritorija, jo demesys buvo nukreiptas i veidrodeli, stebint puspriekabe, kad vilkikas neužkliudytu stovincius prie šviesoforo pesciuosius. Ivažiavimas i teritorija nepažymetas pagal KET reikalavimus kaip pesciuju pereja, todel mane, kad kiti eismo dalyviai laikysis KET 87 punkto reikalavimu. Vilkikas buvo matomas, I. L. akiratyje pasirode ne staiga. Savo parodymuose I. L. sake, kad mate isukanti i teritorija vilkika su puspriekabe, taciau mane, kad vairuotojas ja mato. Taciau, nepaisant to, kad I. L. mate vilkika, kaip atsiradusi pavoju, neivertino atstumo iki artejancios transporto priemones, pasižymincios dideliais gabaritais, neisitikino ar tai bus saugu ir netrukdys transporto priemonems (KET 87 p. 89 p.).

Nuteistojo nuomone, pati I. L., pažeisdama KET reikalavimus, sutrukde jam užbaigti posuki ir yra kalta del žalos atsiradimo. Pažymi, kad ivykio metu nukentejusiosios kraujyje rasta 0,64 prom. alkoholio, kas atitinka lengvaji girtumo laipsni. Ši aplinkybe nepaneigia galimybes, kad I. L. mastymas, situacijos vertinimas galejo buti suletinti, kas galejo tureti itakos atitinamo elgesio pasirinkimui, mažamecio vaiko kontroles praradimui. Visu šiu aplinkybiu visuma parodo, kad jis (T. S.) negalejo numatyti, kad pescioji I. L. grubiai pažeis KET reikalavimus, bus neatsargi ir nerupestinga, o del savo didelio neatsargumo pasirodys važiuojamoje dalyje butent tuo momentu, kai visas jo demesys buvo nukreiptas i puspriekabe, siekiant užtikrinti kitu eismo dalyviu sauguma. Išdestytu motyvu ir argumentu visuma nurodo i tai, kad jis teismo buvo nuteistas neirodžius jo kaltes padarant inkriminuota veika, numatyta LR BK 281 str. 5 d.

Apeliantas prašo ji išteisinti, taciau jei teismas atmestu jo apeliacini skunda, prašo sušvelninti jam pirmosios instancijos teismo paskirta bausme.

Nuteistasis T. S. del civilinio ieškinio nurodo, kad kadangi žala del eismo ivykio atsirado darbo metu, tai už žala, padaryta imones darbuotojo, atsako darbdavys. Civiliniu atsakovu šioje byloje buvo patraukta UAB „T...“, iš kurios teismas nukentejusios I. L. naudai priteise 56550 Lt. Patenkinus civilini ieškini, civilinis atsakovas igyja teise reikalauti iš jo pilnai atlyginti jam padaryta žala, todel nuosprendžio dalis del civilinio ieškinio tiesiogiai susijusi su jo teisemis. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nustate per dideli neturtines žalos dydi. Nustatydamas neturtines žalos dydi, teismas neivertino visu reikšmingu aplinkybiu. Teismas neivertino pacios nukentejusios I. L. bukles žalos atsiradimo metu, jos pacios duotu parodymu, kuriuose ji teigia, kad mate jo vairuojama vilkika su puspriekabe dar stovedama pesciuju perejoje. Teisme nukentejusioji patvirtino, kad po vaiko D. G. jos gyvenimas nepablogejo. Ji baige mokykla, pradejo dirbti. Tuo tarpu kai buvo vaikas, ji negalejo dirbti, mokytis. Teismo išvada, kad del vaiko D. G. iširo nukentejusiosios I. L. faktiniai šeimos santykiai su vaiko tevu V. G., yra nepagrista. Išvada padaryta, remiantis tik vienos nukentejusiosios I. L. parodymais. Del šiu aplinkybiu nebuvo apklaustas vaiko tevas V. G.. Nera jokiu irodymu, kad vaiko motina I. L. ir tevas V. G. palaike glaudžius šeimos santykius, vede bendra uki, kiek laiko jie abu gyveno kartu. I. L. ir V. G. negalejo sukurti nei faktines, nei teisines šeimos, todel pirmosios instancijos teismo išvada, kad del faktines šeimos iširimo nukentejusioji patyre išgyvenimus, yra nepagrista. Visu šiu aplinkybiu visuma bei pacios I. L. kalte sudaro pagrinda prašyti sumažinti priteistos žalos dydi arba atmesti reikalavima atlyginti žala.

Civilinis atsakovas UAB „T...“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010 m. kovo 9 d. nuosprendi ir priimti nauja nuosprendi – sumažinti iš UAB „T...“ priteista 56550 Lt suma neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodo, kad teismas, nagrinedamas šia byla, nepašalino byloje esanciu prieštaravimu, nenustate objektyvios tiesos, neteisingai ivertino pacios nukentejusiosios veiksmus, jos girtuma eismo ivykio metu, neivertino ju bendroves sunkios finansines padeties ir priteise labai didele suma neturtinei žalai atlyginti.

Civilinio atsakovo skunde nurodyta, kad sukdamas i dešine automobilio vairuotojas emesi visu atsargumo priemoniu, važiavo labai nedideliu greiciu, panaudojo garsini signala, jokiu pesciuju einanciu per ivažiavima nemate, taciau nukentejusioji i visas šias atsargumo priemones jokio demesio neatkreipe. Teismas konstatavo, jog faktas, kad ivykio metu nukentejusiosios kraujyje rasta 0,64 promiles alkoholio nešalina vairuotojo T. S. kaltes, nes ši aplinkybe neturi priežastinio ryšio su autoivykiu. Civilinis atsakovas mano, kad teismas padare klaidinga išvada. Nukentejusiosios veiksmus, jos neatsarguma nuleme butent jos neblaivumas. Kelia abejoniu tas faktas, kad automobilis ant nukentejusiosios užvažiavo priekine šonine dalimi, o ne priekiu nubloške nukentejusiaja. Itariamojo parodymu patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad iš vairuotojo vietos ties vilkiko priekiniu dešiniu kampu, 1 metro atstumu stovincio 1,69 m asmens nesimato. Teismas konstatuoja, kad ši aplinkybe kaltinamojo atsakomybes nešalina. Taciau šia aplinkybe teismas visiškai neivertina kita prasme. Ivykio metu automobilis judejo labai mažu greiciu. Nukentejusioji turejo galimybe puikiai matyti automobili, jo judejima ir imtis elementariu saugumo priemoniu - sustoti, taciau ji to nepadare, judejo toliau. Toki neatsargu nukentejusiosios elgesi galejo nulemti jos apsvaigimas nuo alkoholio. Ivykio metu nukentejusioji buvo lygiavertis eismo dalyvis, toks pat kaip ir automobilio vairuotojas. Jos apsvaigimas nuo alkoholio teismo turejo buti vertinamas kaip veiksnys, kuris turejo itakos autoivykiui. Turejo buti vertinamas ir nukentejusiosios kaltes laipsnis. Civilinio atsakovo nuomone, nukentejusioji, budama neblaivi, pati neivertino situacijos, nesustojo automobiliui jau ivažiavus iki 5,7 m i stovejimo aikštele, o judejo toliau ir atsitrenke i automobili. Ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose I. L. nurodo: „Ejau normaliu ramiu tempu skersai kelio....staiga pamaciau man iš kaires puses atvažiuojanti vilkika. Jis važiavo negreitai ir kai ji pamaciau, atstumas nuo vilkiko iki manes buvo apie 0,5 m. Aš išsigandau, bet pagalvojau, kad vairuotojas mane mato ir sustos“. Parodymu patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad net vieno metro atstumu esancio 1,69 m aukšcio asmens iš vairuotojo vietos nesimato. Darytina išvada, kad vairuotojas eismo ivykio metu nukentejusiosios nemate ir negalejo matyti, nors pastaroji turejo galimybe pasitraukti, bet to nepadare. Tam itakos galejo tureti nukentejusiosios apsvaigimas nuo alkoholio. Teismas šios aplinkybes nevertino.

Del civilinio ieškinio atsakovas skunde nurodo, kad teismas, nagrinedamas civilini ieškini, privalejo nustatyti kiekvieno eismo ivykio dalyvio kaltes laipsni, taciau to nepadare. Iš byloje surinktu irodymu matosi, kad neabejotinai dalis kaltes tenka ir paciai nukentejusiajai - ji buvo neblaivi. Iš to seka ir žalos atlyginimo proporcijos, tenkancios kiekvienam ivykio dalyviui ir priteistos žalos dydis. Nukentejusiosios kaltes laipsnis neivertintas ir jos veiksmu ivykio metu aspektu. Nagrinejant byla teisme nepašalintas prieštaravimas tarp nukentejusiosios I. L. ir liudytojo R. B. parodymu. R. B. teigia, kad vilkikui užvažiavus ant nukentejusiosios, jis pamate, kad žmogus guli po vilkiko priekiniu tiltu, o pati nukentejusioji teigia, kad ji po ivykio atsidure po vilkiko priekabos galu. Labai daug abejoniu kelia ir faktas, kad vaikas buvo rastas po vilkiko kairiu galiniu ratu, o I. L. po priekaba. Tai neatitinka normaliu desniu. Vaikas toliau pagal automobilio judejimo krypti, nei motina. Tarp ju didelis atstumas. Teismas nenustate ir tikros autoivykio vietos, tikslios transporto priemones ir nukentejusiuju buvimo vietos ivykio metu. Mano, kad neišsiaiškinus visu šiu aplinkybiu, neivertinus nukentejusiosios apsvaigimo aplinkybes, negalima nustatyti kiekvieno dalyvio kaltes laipsnio, o tuo paciu ir priteistinos žalos dydžio. Todel teismo nuosprendis civilinio ieškinio dalyje turi buti panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis nustatant abieju eismo ivykio dalyviu kaltes laipsni ir priteistinos neturtines žalos dydi

Civilinio atsakovo skunde nurodyta, kad teisminio nagrinejimo metu jo imone atstovavo imones finansininke ir advokatas, kuris buvo itariamojo T. S. gynejas. Mano, kad del to, kad advokatas buvo susikoncentraves i teisiamojo gynyba, o imones finansininke neturi patirties ir nesuprato, kad teismui šioje byloje butina pateikti irodymus apie imones finansine padeti. Tokie irodymai pirmos instancijos teismui nebuvo pateikti ir tik iš teismo nuosprendžio suprato, kad tai buvo butina padaryti. Nurodo, kad imones finansine padetis jau antri metai yra labai sunki, imone turi beviltišku skolininku, kurie skolingi 51859,82 Lt, pati imone savo kreditoriams yra skolinga 101653,39 Lt. Imone antri metai dirba nuostolingai, tai matosi iš pateikiamo balanso. Visi imones darbuotojai gauna minimalu darbo užmokesti. Tokio dydžio žalos atlyginimas imonei reikštu visiška bankrota. Imoneje dirba devyni žmones, jie visi liktu bedarbiais.

Teismo posedžio metu nuteistasis T. S. bei jo gynejas prašo nuteistojo apeliacini skunda tenkinti.

Civilinio atsakovo UAB „T...“ atstovas prašo civilinio atsakovo apeliacini skunda tenkinti.

Nukentejusioji ir jos atstovas prašo nuteistojo ir civilinio atsakovo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. S. ir civilinio atsakovo UAB „T...“ apeliaciniai skundai atmestini.

Kolegija, išnagrinejusi baudžiamosios bylos medžiaga ir nuteistojo T. S. ir civilinio atsakovo UAB „T...“ apeliacinius skundus, daro išvada, kad tarp T. S. padarytu Keliu eismo saugumo taisykliu (toliau – KET) 53, 72 punktu reikalavimu pažeidimu ir atsiradusiu pasekmiu – pesciojo D. G. partrenkimo ir jo žuties - yra tiesioginis priežastinis ryšys, todel pirmosios instancijos teismas pagristai pripažino vairuotoja T. S. kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. ir paskyre jam teisinga bausme.

Nors T. S. apeliaciniu skundu del padarytos nusikalstamos veikos savo kaltes visiškai nepripažino, taciau bylos duomenimis nustatyta, jog butent del T. S. padarytu KET reikalavimu pažeidimu ivyko autoavarija, kurios metu žuvo pestysis D. G..

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad T. S. vairavo keliu transporto priemone ir pažeide keliu eismo saugumo taisykles, del ko ivyko eismo ivykis, kurio metu žuvo žmogus, o butent, jis, 2008-02-26, apie 07.30 val., prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), vairuodamas V. Z. individualiai imonei priklausanti automobili VOLVO FH 12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe VAN HOOL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeide Keliu eismo taisykliu (redakcija iki 2008-09-01) 53, 72 punktus - nesilaike visu butinu atsargumo priemoniu, kad nekelti pavojaus kitu eismo dalyviu, kitu asmenu ar ju turto saugumui, kad netrukdyti eismo, ir išvažiuodamas iš kelio (iš ... pr.), sukdamas i dešine (i ... teritorija), nedave kelio pesciajai I. L., rankose nešusiai mažameti D. G., gim. 2006-07-19, ir ja partrenke, del ko ivyko eismo ivykis, kurio metu žuvo žmogus D. G., gim. 2006-07-19.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad butent nurodyti veiksmai ir buvo pagrindine eismo ivykio kilimo salyga. Tokia išvada kolegija daro remdamasi byloje esanciais irodymais:

Keliu eismo ivykio vietos apžiuros protokolu (t. 1, b.l. 4-5), Eismo ivykio vietos planu (t. 1., b.l. 6) bei Fotolentele (t. 1., b.l. 15-28), iš kuriu matosi tiksli automobilio Volvo su puspriekabe stovejimo vieta po autoavarijos;

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 394/08 (01), kurioje nurodyta, kad D. G. mirties priežastimi buvo kuno sumušimas, kurio metu labiausiai sužalota galva: lužo skeveldriškai kaukoles skliauto ir pamato kaulai, buvo suardytos smegenys. ... Galva galejo buti suspausta tarp kietu buku daiktu, kuriu vienas turejo buti judantis, kuo galejo buti kelio danga ir automobilio ratas (t. 1., b.l. 56-60);

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 1313/08 (01), kurioje nurodyta, jog I. L. buvo nustatyti sužalojimai, kurie kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Ši specialisto išvada patvirtina, kad ivykio metu buvo partrenktas ne tik mažametis D. G., bet ir ji nešusi pescioji I. L., kuriai buvo padaryta kraujosruva pakaušio dešineje puseje su pakauškaulio linijiniu lužimu bei galvos smegenu sukretimu, kraujosruvos dešines alkunes ir dešinio klubo srityse, odos nubrozdinimas kairio klubo srityje (t. 1., b.l. 65).

Lietuvos Teismo ekspertizes centro specialisto 2008-11-24 išvada Nr. 11-2427 (08), kurios 4 punkte nurodyta, jog Vilkiko „Volvo FH 12“ vairuotojas T. S., važiuodamas jo nurodytu 2 km/h greiciu arba užduoties klausime nurodytu 10 km/h greiciu ir savalaikiai stabdydamas vairuojama transporto priemone, turejo technine galimybe išvengti pesciosios I. L. partrenkimo bei užvažiavimo ant mažamecio D. G.. Šios specialisto išvados 5 punkte nurodytas eismo ivykio mechanizmas: T. S. vairuojamas vilkikas „Volvo FH 12“ su puspriekabe „Van Hool“ važiuodamas ... pr. suko i dešineje puseje esancios teritorijos ivažiavima, žiurint link ... g., ir ivažiavimo važiuojamojoje dalyje, nemažesniu kaip 5,7 m atstumu nuo dešiniojo šaligatvio, priekine dalimi partrenke link ... g. per ivažiavima einancia pesciaja I. L., kuri rankose neše mažameti D. G.. Po pesciosios partrenkimo vilkikas „Volvo FH 12“ buvo sustabdytas ivažiaves i teritorija. Specialisto išvados 6 punkte konstatuota, kad nustatytomis eismo ivykio aplinkybemis vilkiko „Volvo FH 12“ vairuotojo T. S. veiksmai, - sukdamas iš kelio i dešineje puseje esancia teritorija, jo pirmines važiavimo krypties atžvilgiu, nedave kelio ivažiavima i teritorija kertanciai pesciajai I. L., kuri rankose neše mažameti D. G., ir ja partrenke, - techniniu požiuriu buvo pagrindine salyga šiam eismo ivykiui kilti (t. 1., b.l. 74-78).

Kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagristai remesi nukentejusiosios I. L. parodymais, kadangi jie yra nuoseklus ir logiški nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Kaip matyti iš pirmos I. L. apklausos protokolo, ji parode, kad ji neše ant ranku D. G.. I kelio važiuojamaja dali iženge nuo šaligatvio, prieš tai isitikindama, kad automobiliu nera. Ejo normaliu ramiu tempu skersai kelio. Priejo kelio viduri, nuo šaligatvio iveikdama apie 8 metru atstuma ir staiga pamate jai iš kaires puses atvažiuojanti vilkika. Kai ji pamate, nuo vilkiko iki jos buvo apie 0,5 metro. Automobilis važiavo ant jos, pirminis smugis buvo i pesciosios kaire kuno puse vilkiko priekine dalimi per viduri. Vaikas jai buvo ant ranku iš kaires puses (t. 1., b.l. 46-48). Tokius savo parodymus nukentejusioji I. L. patvirtino ir parodymais, duotais ivykio vietoje, užfiksuotais parodymu patikrinimo vietoje protokole, fotolenteleje ir ivykio vietos plane (t. 1., b.l. 115- 121). Iš nukentejusiosios parodymu patikrinimo vietoje protokolo matosi nukentejusiosios nurodoma jos ižengimo nuo šaligatvio i kelio važiuojamaja dali vieta ir vieta, kurioje po partrenkimo buvo ištrauktas jos sunus. Tokie nukentejusiosios parodymai iš esmes patvirtinti ir liudytojos Z. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posedžio metu duotais parodymais bei jos parodymais, duotais parodymu patikrinimo vietoje, kur ji parode, kad mate letai važiavusi ir sukusi i dešine vilkika, o priešais vilkika pamate vaika, esanti vertikalioje padetyje, o automobilis, letai važiuodamas ant jo užvažiavo (t. 1., b.l. 53-55). Iš liudytojos Z. B. parodymu patikrinimo vietoje protokolo bei ivykio plano matosi liudytojos nurodyta žuvusiojo D. G. buvimo vieta prieš eismo ivyki bei jos (liudytojos) buvimo vieta (t. 1., b.l. 128).

Kolegijos nuomone, liudytojo R. B. parodymai taip pat neprieštarauja nukentejusiosios I. L. nurodytoms eismo ivykio aplinkybems, kur jis parode, kad vairuodamas krovinini automobili ir važiuodamas iš aikšteles link ... pr. mate apie 5-10 km/h greiciu važiavusi automobili Volvo, trumpam nusisukus ir vel atsisukus, jis pamate po vilkiko priekiniu tiltu, per viduri, žmogu. Jis pradejo mojuoti ranka vilkiko vairuotojui, kad sustotu (t. 1., b.l. 43-45). Tokie liudytojo R. B. parodymai patvirtina, kad automobilio Volvo vairuotojas galimai nemate pesciuju iki ivykio, juos partrenke ir sustojo tik tuomet, kai ivykio liudytojai pradejo jam rodyti, kad sustotu.

Nuteistasis T. S. neprisipažista padares jam inkriminuota nusikalstama veika ir pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu parode, kad prieš sukdamas žiurejo, ar pravažiavimu neina kokie nors pestieji, kuriuos turetu praleisti, taciau važiuojamojoje dalyje pesciuju tuo metu nebuvo, jis taip pat nemate ju ir ties pravažiavimu ant šaligatvio krašto. Pradejes posukio manevra, priekine automobilio dalimi ivažiavo i pravažiavima, važiavimo greitis buvo minimalus – apie 2 km/h, ir tuo metu, kai vilkikas jau buvo pravažiavime, o puspriekabe – ... pr. važiuojamojoje dalyje, jis išgirdo iš vairuotojo puses stuksenima i kabina ir tuoj pat sustojo (t. 1., b.l. 69-70). Taigi, tokie T. S. parodymai patvirtina tai, jog jis, išvažiuodamas iš kelio (iš Savanoriu pr.), sukdamas i dešine (i ... teritorija), nebuvo pakankamai atidus ir atsargus, nedave kelio pesciajai I. L. ir mažameciui D. G., tokiais savo veiksmais pažeide KET 53, 72 punktu reikalavimus - nesilaike visu butinu atsargumo priemoniu, kad nekelti pavojaus kitu eismo dalyviu, kitu asmenu ar ju turto saugumui, kad netrukdyti eismo, kuriuos partrenke, del ko pestysis D. G. ivykio vietoje žuvo, o nukentejusiajai I. L. padaryti sužalojimai, kurie kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (kas baudžiamosios atsakomybes del tokiu sužalojimu nesukelia).

Kolegija nelaiko pagristais nuteistojo T. S. apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendi prieme nepakankamai ištirtais ir prieštaringais irodymais, nepašalino tarp liudytoju ir nukentejusiosios parodymuose esanciu prieštaravimu. Kad liudytojai R. B. ir Z. B. pirmosios instancijos teisme buvo apklausti BPK 266 str. 3 d. nustatyta tvarka, t.y. prieš nukentejusiosios I. L. apklausa, tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeisti BPK reikalavimai. Tai, kokia tvarka tikslinga apklausti ivykio liudytojus ir dalyvius, sprendžia pirmosios instancijos teismas. Vien ta aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas nusprende apklausti nukentejusiaja ir liudytojus butent tokia tvarka ir neatsižvelge i kaltinamojo T. S. gynejo prašyma apklausti liudytojus nagrinejant byla teismo posedyje, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeisti BPK reikalavimai ir tuo pažeistos ar suvaržytos T. S. teises. Nors nuteistasis skunde teigia, kad I. L. pakeite anksciau ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kolegija sprendžia, kad I. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme duoti parodymai yra nuoseklus, iš esmes nesiskiria, neprieštarauja liudytoju Z. B. ir R. B. parodymams.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurode, kad teismas nuosprendyje nepagristai pažymejo, jog liudytojas R. B. parode, kad mate, kaip vilkikas, ivažiave apie 3 metrus, savo priekine dalimi partrenke per gatve ejusia moteri su vaiku ant ranku, ir pravažiaves 2-3 metrus sustojo. Kolegija sprendžia, kad net ir tokie galimai ne visiškai tiksliai pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdestyti liudytojo R. B. parodymai nesudaro pagrindo daryti išvada, kad jie iš esmes yra prieštaraujantys kitiems byloje surinktiems ir ivertintiems irodymams bei nustatytoms faktinems bylos aplinkybems, kurios negincytinai irodo vairuotojo T. S. kalte padarius jam inkriminuota nusikalstama veika. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad liudytojo R. B. parodymai nebuvo tikrinami vietoje. Kolegija sprendžia, kad vien tai, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktas liudytojo R. B. parodymu patikrinimas vietoje, nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvada, kad byloje nepakako duomenu priimti apkaltinamaji nuosprendi T. S. atžvilgiu.

Nuteistasis skunde nurode, kad pirmosios instancijos teismas nenustate ir nuosprendyje nenurode faktines ivykio vietos. Kolegija daro išvada, kad bylos faktiniais duomenimis yra nustatyta eismo ivykio vieta, kuria teisingai ir nurode pirmosios instancijos teismas, t.y. prie pastato adresu (duomenys neskelbtini). Konkreti pesciosios I. L. partrenkimo vieta yra nustatyta tiek pacios I. L. parodymais, tiek liudytoju R. B. ir Z. B. parodymais. Be to, eismo ivykio vieta buvo patikslinta ir nukentejusiosios I. L. ir liudytojos Z. B. parodymais ivykio vietoje, iš kur matyti, kad eismo ivykis ivyko apie 6 metrus nuo ... pr. važiuojamosios dalies krašto ir 4 metrus nuo šaligatvio staciu kampu einant pro pravažiavima i teritorija (t. 1., b.l. 128).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminis tyrimas buvo atliktas pilnai ir išsamiai, apklausti ivykio liudytojai, buvo imtasi priemoniu nustatyti kitus galimus ivykio liudytojus. Teismo posedžio apeliacines instancijos teisme metu, nuteistojo gynejo prašymu, buvo apklausta liudytoja L. K., taciau jokiu esminiu bylos aplinkybiu ši liudytoja nurodyti negalejo, kadangi paties eismo ivykio nemate.

Kolegijos nuomone, nuteistojo gynejo nurodytas žurnalistas A. V. yra tik straipsnio „Po vilkiko ratais žuvo pusantru metuku vaikas“ autorius, taciau jis pats betarpiškai eismo ivykio nemate, todel nebuvo jokio pagrindo byloje ji apklausti liudytoju.

Nepagristai nuteistojo apeliaciniame skunde nurodoma, kad ne vienas apklaustas teisme liudytojas nepatvirtino fakto, kad partrenkimo momentu mate I. L. su vaiku ant ranku. Nuteistojo nuomone, D. G. galejo kai kuriuo momentu atsirasti be priežiuros, o I. L. galejo susižeisti pati. Kolegija nelaiko pagristais tokius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, kadangi jokiais bylos faktiniais duomenimis nepaneigti nukentejusiosios I. L. parodymai, kur ji nuo pat pirmos apklausos teige, kad eismo ivykio metu laike vaika ant ranku, kai buvo partrenkta i kaire kuno puse. Nei liudytojai, nei vairuotojas T. S. nenurode, kad partrenkimo metu vaikas butu buves be priežiuros. Kolegija neturi jokio pagrindo netiketi nukentejusiosios I. L. parodymais, kad ji jos partrenkimo metu vaika laike ant ranku, juolab, kad iki tol, kol ji išsiskyre su vaiko tevu V. G., vaika neše butent jis. Taigi, kolegija neturi jokio pagrindo manyti, kad žuvusysis D. G. eismo ivykio metu butu likes be priežiuros ir partrenktas automobilio. Bylos faktiniai duomenys, o butent Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 1313/08 (01) patvirtina, kad vilkiko buvo partrenktas ne tik D. G., bet ir pati pescioji I. L., kuri eismo ivykio metu taip pat buvo sužalota. Tai, kad vairuotojas T. S., važiuodamas iš pagrindinio kelio ir sukdamas i dešine nemate kelio važiuojamojoje dalyje pesciuju, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pesciuju kelio važiuojamojoje dalyje ir nebuvo. Kolegijos nuomone, pescioji negalejo atsirasti kelio važiuojamosios dalies viduryje nežinia iš kur. Kadangi pescioji I. L., eidama per kelio važiuojamaja dali, neše vaika, akivaizdu, kad ji, eidama vidutiniu greiciu, negalejo staiga atsirasti kelio važiuojamojoje dalyje, todel darytina išvada, kad vairuotojas T. S., darydamas dešini posuki, buvo neatidus, nepastebejo kelio važiuojamaja dalimi ejusios pesciosios, kuria partrenke vilkiko priekine dalimi. Kad vairuotojas galejo pesciosios nepastebeti, patvirtina ir T. S. parodymu patikrinimas vietoje, kur nustatyta, kad iš vairuotojo vietos ties vilkiko priekiniu dešiniu kampu, 1 metro atstumu stovincio 1,69 metro asmens nesimato (t. 1., b.l. 110-114), taciau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ši aplinkybe kaltinamojo atsakomybe nešalina. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagristai nurode, kad nukentejusioji ties dešiniuoju priekiniu vilkiko kampu neatsirado iš niekur, kaltinamasis privalejo pastebeti I. L. su vaiku iki tol, kol ši pateko i nematoma zona.

Nuteistasis skunde nurode, kad ivykis ivykio tuomet, kai vilkikas pravažiavo tiesia linija, jungiancia šaligatvio linijas kaireje ir dešineje puseje ir ivažiavo i teritorija, jo demesys buvo nukreiptas i veidrodeli, stebint puspriekabe, kad vilkikas neužkliudytu stovincius prie šviesoforo pesciuosius. Kolegijos nuomone, tokios nuteistojo nurodytos aplinkybes tik patvirtina fakta, kad vairuotojas kažkuriuo tai momentu buvo sutelkes demesi i tai, kas daresi ant dešinio šaligatvio, stebejo aplinka, kad puspriekabe neužkliudyti ant šaligatvio esanciu pesciuju, ir galejo nepastebeti kas vyksta kelio važiuojamojoje dalyje priešais jo letai važiuojancio vilkiko priekine dali. Taigi, butent vairuotojo neatidumas buvo pagrindine eismo ivykio kilimo priežastimi, ka patvirtino ir Lietuvos Teismo ekspertizes centro specialistas ir išvados 6 punkte konstatavo, jog vilkiko „Volvo FH 12“ vairuotojo T. S. veiksmai techniniu požiuriu buvo pagrindine salyga šiam eismo ivykiui kilti.

Nors pescioji I. L. ivykio metu buvo lengvai apsvaigusi nuo alkoholio, tai, kolegijos nuomone, negalejo tureti jokios itakos eismo ivykio kilimui, kadangi pescioji, ejo per kelio važiuojamaja dali leistinoje vietoje. Kad pescioji I. L. laiku nepastebejo link jos artejancio vilkiko, galima laikyti ir jos pacios neatsargumu, taciau tai neturi esmines reikšmes vairuotojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagristai nurode, jog ne lengvas nukentejusiosios apsvaigimas, bet vairuotojo T. S. kalti veiksmai yra priežastiniame ryšyje su eismo ivykiu.

Kolegija, remdamasi išdestytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas T. S. veika teisingai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., taigi baudžiamasis istatymas jam pritaikytas tinkamai, atsižvelgiant i byloje surinktus irodymus.

Kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinedamas byla, esminiu baudžiamojo proceso istatymo pažeidimu nepadare. Visos bylos aplinkybes ištirtos išsamiai ir nešališkai, nuosprendis pagristas teisiamajame posedyje išnagrinetais irodymais, atitinkanciais BPK reikalavimus. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktais irodymais, kuriu pakako daryti pagrista išvada, kad del autoivykio kaltas yra kaltinamasis T. S., todel pirmosios instancijos teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas apklause kaltinamaji, nukentejusiaja, liudytojus byloje esantiems irodymams patikrinti, visapusiškai ištyre byloje esancia medžiaga. Teismo išvados, jog T. S. pažeide KET 53, 72 punktu reikalavimus, del Specialistu išvadu, nukentejusiosios ir liudytoju parodymu yra pagristos ir motyvuotos. Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagristas ir paties T. S. pirmosios apklausos bei liudytoju Z. B. ir R. B. parodymu analize, kitais irodymais, kuriu lieciamumas ir leistinumas nekelia abejoniu. BPK reikalauja, kad teisejai irodymus vertintu pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamiesi istatymu (BPK 20 str. 5 d.). Šioje byloje nenustatyta, kad vertinant irodymus teismas buvo šališkas arba pažeide BPK normas, taip pat nenustatyta aplinkybiu, duodanciu pagrinda abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, todel kolegija konstatuoja, kad naikinti teismo nuosprendi nera teisinio pagrindo.

Civilinio atsakovo UAB „T...“ apeliaciniame skunde destomos iš esmes tos pacios aplinkybes, del kuriu gincijama vairuotojo T. S. kalte ir minimas neatsargus pacios nukentejusiosios I. L. elgesys. Kolegija del civilinio atsakovo apeliaciniame skunde nurodytu aplinkybiu, kuriomis jis gincija vairuotojo kalte, smulkiai nepasisako, kadangi T. S. kalte del jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra aptarta atsakant i paties nuteistojo apeliacinio skundo argumentus ir yra vairuotojo kalte yra visiškai irodyta teisiamajame posedyje ištirtais ir ivertintais irodymais.

Taigi, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados del irodymu, kuriais grindžiama T. S. kalte pagal BK 281 str. 5 d. yra pagristos išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, todel naikinti apylinkes teismo nuosprendi, išteisinant T. S. del nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 5 d., apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nera pagrindo.

Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. S. bausme, atsižvelge i tai, kad nenustatyta T. S. atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas kaltinamajam bausme, atsižvelge i tai, kad T. S. anksciau neteistas, administracine tvarka nebaustas, darbovieteje charakterizuojamas teigiamai, drausminiu nuobaudu neturi, todel pagristai kaltinamajam paskyre bausme, artima straipsnio sankcijoje numatytam laisves atemimo bausmes vidurkiui, laisves atemimo bausmes vykdyma atidedant.

Pirmosios instancijos teismo T. S. paskirta bausme dydžiu nera aiškiai per griežta, ji atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmes skyrimo pagrindus, todel ja švelninti nera pagrindo.

Nuteistasis apeliaciniu skundu taip pat nesutinka ir su nuosprendžio dalimi del nukentejusiosios pareikšto civilinio ieškinio. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustate per dideli neturtines žalos dydi, nustatydamas neturtines žalos dydi, teismas neivertino visu reikšmingu aplinkybiu.

Kolegija mano, kad nuteistojo skunde nurodytos aplinkybes del neturtines žalos mažinimo nelaikytinos pagristomis. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentejusiajai I. L. priteistinos neturtines žalos dydi, vadovavosi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis bei teisingumo, sažiningumo ir protingumo kriterijais. Nukentejusiajai iš draudimo bendroves UADB „I. G.“ ir civilinio atsakovo UAB „T...“ priteista 60000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti nelaikytina pernelyg didele, neprieštarauja Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojamai praktikai del neturtines žalos dydžio nustatymo. Kadangi eismo ivykio metu transporto priemone buvo apdrausta civilines atsakomybes draudimu, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagristai iš transporto priemone Volvo FH 12 apdraudusios draudimo bendroves UADB „I.G.“ nukentejusiajai I. L. priteise 187,80 Lt laidojimo išlaidoms padengti bei 3450 Lt neturtinei žalai atlyginti. Likusia neturtines žalos suma, t.y. 56550 Lt pirmosios instancijos teismas pagristai priteise iš civilinio atsakovo UAB „Transdela“, kuris eismo ivykio metu buvo transporto priemones Volvo FH 12, kaip padidinto pavojaus šaltinio, savininkas. Kolegija sprendžia, kad iš civilinio atsakovo UAB „T...“ priteista 56550 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra reali, atsižvelgiant i nukentejusiosios patirtus dvasinius išgyvenimus del sunaus netekties.

Kolegijos nuomone, civilinio atsakovo UAB „T...“ apeliacinio skundo argumentai del neturtines žalos mažinimo nelaikytini pagristais. Mažinti neturtines žalos dydi, atsižvelgiant i UAB „T...“ turtine padeti, nera pagrindo, kadangi i byla pateikti duomenys (bendroves balansas už 2009 metus, bendroves skolos ir skolininkai t. 2., b.l. 60-62), nepatvirtina itin sunkios UAB „T...“ turtines padeties, kad ji neturetu galimybes išmoketi nukentejusiajai priteista 56550 Lt suma neturtinei žalai atlyginti.

Kolegija sprendžia, kad kiti civilinio atsakovo UAB „T...“ apeliaciniame skunde išdestyti argumentai del neturtines žalos sumažinimo, atsižvelgiant i tai, kad del eismo ivykio neivertintas ir pacios nukentejusiosios kaltes laipsnis, nelaikytini pagristais. Kolegija smulkiai del tokiu argumentu nepasisako, kadangi nukentejusiosios kalte del eismo ivykio nekonstatuota, o pagrindine priežastimi eismo ivykiui kilti buvo butent vilkiko vairuotojo T. S. kalti veiksmai, kuomet jis pažeide KET 53, 72 punktu reikalavimus, del ko ivyko eismo ivykis, kurio metu žuvo nukentejusiosios I. L. sunus D. G..

Tokiu budu kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo T. S. bei civilinio atsakovo UAB „T...“ apeliacinius skundus, atsižvelgiant i skunduose nurodytus argumentus, nera jokio pagrindo, todel ju apeliaciniai skundai atmestini.

Nukentejusiosios I. L. atstovas advokatas pateike i byla 2011-01-10 pažyma Nr. (4.22.)-TPA-36-10 už nukentejusiosios atstovavima apeliacines instancijos teisme bei advokato papildomai sugaišta laika ir prašo priteisti 400 Lt i valstybes biudžeta. Kolegija šias išlaidas pripažista proceso išlaidomis, todel vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 1 d., jos išieškotinos iš nuteistojo T. S. valstybes naudai.

Rezoliucinė dalis

nutare:

nuteistojo (T. S.) bei civilinio atsakovo UAB „T...“ apeliacinius skundus atmesti.

Išieškoti iš T. S. 400 Lt proceso išlaidu i valstybes biudžeta, šia suma sumokant i Vilniaus apskrities valstybines mokesciu inspekcijos surenkamaja saskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB, imokos kodas 5630, mokejimo paskirtis – imoka už suteikta antrine teisine pagalba.

Nutartis isiteiseja nuo jos paskelbimo.