- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-10
- Bylos Nr.
- AN2-8-557/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-42-3-00160-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Pažeidėjas
- R. U.
- Advokatai
- Darius Kurpavičius
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. U. atstovo advokato Dariaus Kurpavičiaus apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018-10-29 nutarties, kuria netenkintas R. U. skundas ir paliktas nepakeistas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato (toliau ir – Tauragės AVPK Šilutės rajono PK, Institucija) 2018-08-09 nutarimas, kuriuo R. U. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį ir 417 straipsnio 8 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, galutine subendrinta nuobauda – 375 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 15 mėnesių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018-04-02 R. U. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 93-ANR_P_-1002-2018 už tai, kad jis 2018-04-02, apie 22.40 val., Šilalės rajono savivaldybėje, Šilalėje, Kapų gatvėje, vairavo transporto priemonę AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,87 promilės (paklaida 0,02 promilės), su savimi neturėjo ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 16 punktų reikalavimus. Tokie R. U. veiksmai administracinio nusižengimo protokole kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir 417 straipsnio 8 dalį.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato 2018-08-09 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-1320-2018 R. U. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimu, numatytus ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje, ir nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį 375 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėnesių, pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį – 11 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, R. U. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 375 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 15 mėnesių.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Institucijos 2018-08-09 nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukto R. U. atstovas advokatas D. Kurpavičius kreipėsi su skundu į Tauragės apylinkės teismą, prašydamas panaikinti šį nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną R. U. nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės apylinkės teismas 2018-10-29 nutartimi netenkino R. U. skundo ir palikto nepakeistą Tauragės AVPK Šilutės rajono PK 2018-08-09 nutarimą. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, padarė išvadą, jog Institucijos 2018-08-09 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-1320-2018 yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, pakankamai įsigilinus į įvykio aplinkybes, objektyviai ir visapusiškai ištyrus įvykio aplinkybes, padarius surinktų įrodymų visumą atitinkančią išvadą. Nutartyje, be kita ko, pažymėta, kad pagrindiniai įrodymai byloje yra dviejų priešingų liudytojų grupių – policijos pareigūnų ir R. U. šeimos narių, artimų giminaičių bei draugų parodymai ir vaizdo įrašas. Todėl, teismo vertinimu, objektyviausias įrodymas byloje yra vaizdo įrašas. Teismo vertinimu, nors vaizdo įraše nėra užfiksuota, jog iš automobilio „Audi A6“ vairuotojo pusės išlipa R. U., tačiau analizuojant vaizdo įrašą matyti, kaip policijos automobilis užfiksuoja automobilį, pajudantį iš stovėjimo aikštelės atbuline eiga ir sustojantį prie medžio, po to minėtas automobilis pajuda į priekį ir grįžta į automobilių stovėjimo aikštelę, o policijos pareigūnų tarnybinis automobilis privažiuoja prie minėto automobilio galo ir sustoja, neišjungdamas šviesų. Viskas vyksta kelių sekundžių tikslumu. Todėl teigti, kad policijos pareigūnai negalėjo matyti ir atskirti, kad už automobilio vairo buvo R. U., teismas neturi jokio pagrindo. Tuo tarpu dėl liudytojų V. U., A. Š., V. Š., V. U. ir E. J. parodymų teismas pažymėjo, kad jie nesutampa, ir tai teismui kelia pagrįstų abejonių dėl minėtų liudytojų parodymų patikimumo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir į tai, kad minėti liudytojai yra V. U. šeimos nariai, artimi giminaičiai, draugai, teismas jų parodymus vertino kaip šališkus. Teismas pripažino įrodytu, jog 2018-04-02 22.40 val. Šilalėje, Kapų gatvėje R. U. vairavo automobilį, būdamas neblaivus (nustatytas lengvas – 0,87 promilės – girtumo laipsnis), bei su savimi neturėjo ne tik vairuotojo pažymėjimo, bet ir asmens dokumento, ir konstatavo, jog R. U. pagrįstai pripažintas kaltu dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje, padarymo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto R. U. atstovas advokatas D. Kurpavičius prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2018-10-29 nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną R. U. nutraukti. Nurodo, kad skundžiamos nutarties teiginiai nėra grindžiami įrodytais faktais, galiojančiomis teisės normomis ir jų aiškinimu bei teismų praktika, be to, netinkamai buvo interpretuoti nustatyti faktai, nulėmę šios administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo rezultatą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atmesdamas R. U. skundą, rėmėsi liudytojų – policijos pareigūnų –parodymais bei tariamai minėtų liudytojų parodymus patvirtinančia vaizdo medžiaga. Teismas pažymėjo, jog policijos pareigūnai galėjo matyti ir atskirti asmenį, vairavusį transporto priemonę, kadangi matomumas buvo geras, be to, vaizdo įrašas patvirtina liudytojų parodymus. Priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, vaizdo įrašo kokybė nėra „pakankamai kokybiška“, kadangi iš filmuotos vaizdo medžiagos visiškai neįmanoma identifikuoti transporto priemonę vairavusio asmens. Iš vaizdo įrašo negalima daryti neabejotinos išvados, jog už važiuojančio automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairo buvo būtent R. U..
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat nesutinka su skundžiamo procesinio sprendimo teiginiu, jog pareigūnų matomumas nebuvo apsunkintas ir jie matė asmenį, vairavusį transporto priemonę. Minėtas teiginys visiškai neatitinka tuo metu buvusios realios faktinės situacijos. Tariamas administracinis nusižengimas padarytas nakties metu (22.40 val.), tuo metu matomumas buvo itin prastas. Be to, policijos pareigūnams tinkamai identifikuoti transporto priemonę vairavusį asmenį trukdė ir priešpriešinės transporto priemonės „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šviesos. Policijos pareigūnų parodymai nebuvo nuoseklūs, aiškūs ir neprieštaringi. Jie pateikė skirtingus parodymus apie transporto priemonę „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusio asmens aprangą – vienas policijos pareigūnas nurodė, jog asmuo buvo apsirengęs šviesią striukę, kitas nurodė, jog asmuo buvo apsirengęs tamsią striukę, tai pat nesutapo jų parodymai dėl atstumo tarp automobilių. Nors policijos pareigūnų parodymai byloje nesutapo, tačiau teismui tai nesukėlė abejonių jų parodymų patikimumu. Tuo tarpu kitų liudytojų parodymų nežymūs neatitikimai teismui sukėlė abejonių jų parodymų patikimumu.
Pripažindamas įrodytu faktą, jog transporto priemonę vairavo R. U., teismas rėmėsi aplinkybe, užfiksuota vaizdo įraše, kad tik kelios sekundės užtrunka nuo policijos pareigūnų pastebėjimo judant transporto priemonę iki privažiavimo prie jos. Tačiau tai prieštarauja realiai buvusiai faktinei situacijai. Visas procesas (nuo policijos pareigūnų pastebėjimo judančios transporto priemonės iki sustojimo prie jos bei vieno iš policijos pareigūno priėjimo prie transporto priemonės „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusės durelių) užtrunka ne kelias sekundes, o apie 10 sekundžių. Akivaizdu, jog per minėtą laiko tarpą V. U. turėjo galimybę persėsti iš vienos transporto priemonės į kitą. Taip pat teismas nepagrįstai suabejojo minėtos liudytojos parodymais apie tai, kad atvykus policijos pareigūnams ji nesiaiškino įvykio aplinkybių, o sėdėjo transporto priemonėje. Tiek tyrimo metu, tiek apklausiama teismo posėdžio metu V. U. nuosekliai paaiškino, jog į kitą transporto priemonę persėdo pamačiusi policijos pareigūnų automobilį ir pabijojusi, jog bus nubausta už tai, kad vairavo transporto priemonę, laikydama vaiką. Minėtas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir kiti liudytojai.
Be to, nei Institucijos nutarime, nei teismo nutartyje beveik visiškai neanalizuoti ir motyvuotai neįvertinti R. U. parodymai. Šio liudytojo parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu – R. U. tiek pokalbio su policijos pareigūnais metu bei surašant protokolą, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, jog transporto priemonės jis nevairavo.
Pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Šiuo konkrečiu atveju R. U. veiksmuose nei administracinio nusižengimo tyrimo metu, nei bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme metu nebuvo nustatyti administracinio nusižengimo požymiai. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai objektyviai, visapusiškai ir išsamiai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog skundžiama nutartis priimta nevisapusiškai ištyrus visas bylos aplinkybes, be to, nėra grindžiama įrodytais faktais, todėl yra nepagrįsta ir neteisėta ir turi būti panaikinta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo pagrįstumo klausimas ir ginčijamas Institucijos bei teismo įrodytu pripažintas faktas, kad R. U., būdamas neblaivus, vairavo automobilį. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014). Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio organo) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą nagrinėjančiam organui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-1-2014). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. U. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės pagrįstos ir atitinka teisinį reglamentavimą bei byloje esančius įrodymus. Apelianto ginčijamoje teismo nutartyje pakankamai išsamiai ir motyvuotai pasisakyta dėl pažeidėjo R. U. ginčijamo fakto vairavus automobilį neblaiviam įrodytumo ir pagrįstumo bylos medžiaga, su apylinkės teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka ir jų nekartodamas pasisako dėl esminių apelianto skundo argumentų.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad policijos pareigūnų parodymai nebuvo nuoseklūs, aiškūs ir neprieštaringi. Įvykio metu matomumas buvo prastas, todėl policijos pareigūnai galėjo netinkamai identifikuoti transporto priemonę vairavusį asmenį. Teismas nepagrįstai atmetė liudytojų Vlado ir B. U., V. U., V. Š., A. Š., E. J. parodymus apie tai, kad automobilį „Audi A6“ vairavo ne R. U., o V. U.. Be to, nei Institucijos nutarime, nei teismo nutartyje beveik visiškai neanalizuoti ir motyvuotai neįvertinti R. U. parodymai. Su šiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad vienas policijos pareigūnas nurodė, jog R. U. vilkėjo šviesią striukę, o kitas teigė, jog tamsią. Toks teiginys prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas T. R. parodė, kad R. U. vilkėjo šviesią striukę, o kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas D. V. parodė, kad R. U. vilkėjo pilkos spalvos striukę. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog policijos automobilyje R. U. sėdi vilkėdamas šviesiai pilkos spalvos striukę. Taigi, priešingai apelianto tvirtinimui, policijos pareigūnų parodymai yra pakankamai nuoseklūs ir patvirtinami vaizdo įraše užfiksuotais duomenimis.
Aplinkybę, jog automobilį „Audi A6“ vairavo R. U., patvirtina ir vaizdo įraše užfiksuotas pokalbis tarp policijos pareigūno ir šio automobilio vairuotojo. Pro atidarytą automobilio langą policijos pareigūnas T. R. vairuotojo paklausė, kodėl šis atsitrenkė į medį, ar neveikia atstumų jutikliai. Į tai vyriškis atsako, jog viskas gerai. Po to policijos pareigūnas paprašo pateikti vairuotojo pažymėjimą ir į policijos tarnybinį automobilį ateina R. U.. Vertinant R. U. parodymus pažymėtina, jog sėdėdamas policijos automobilyje jis aiškino, kad yra profesionalus vairuotojas, net Vokietijos policija neįrodo, jog jis pažeidžia Kelių eismo taisykles, todėl jis neprisipažins vairavęs automobilį.
Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, liudytojų V. ir B. U., V. U., V. Š., A. Š., E. J. parodymai nėra nuoseklūs ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos atmetė kaip nepatikimus.
Liudytojai A. Š., V. U. patvirtino, kad apšvietimas aikštelėje, kurioje stovėjo jų automobiliai, buvo geras. Tuo tarpu liudytojas V. Š. ir V. U. teigė, jog matomumas buvo blogas. Taigi tarp šių liudytojų parodymų yra esminiai prieštaravimai. Be to, liudytojas V. Š. paaiškino, kad jis visko nebepamena, nes „sunkiai pakelia alkoholį“, todėl jo parodymai negali būti objektyvūs. Liudytojas E. J. parodė, kad neatsimena, ką darė kiti, nes sėdėjo mašinoje kartu su A. Š.. Taigi ir jis nepatvirtino aplinkybės, kad automobilį „Audi A6“ vairavo ne R. U..
Kritiškai vertintini ir liudytojos V. U. parodymai apie tai, kad automobilį „Audi A6“ vairavo ji, ant kelių pasisodinusi vaiką, o privažiavus policijos pareigūnams, iš automobilio išlipo ir atsisėdo į vyro tėvų automobilį maitinti vaiko. Šių aplinkybių nepatvirtina jokie kiti objektyvūs įrodymai. Iš vaizdo įrašo matyti, kad nuo automobilio „Audi A6“ grįžimo į stovėjimo vietą iki to momento, kai prieš šio automobilio privažiavo policijos automobilis, praėjo kelios sekundės ir iš karto prasidėjo pokalbis tarp policijos pareigūno ir automobilį „Audi A6“ vairavusio vyriškio. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad V. U. turėjo laiko persėsti į kitą automobilį, nes nuo to momento, kai policijos vaizdo registratoriuje užfiksuojama, kaip automobilis „Audi A6“ atbuline eiga pajuda iš stovėjimo vietos, iki to momento, kai prie šio automobilio sustojo policijos ekipažas, praėjo apie 10 sekundžių, tačiau ir šis argumentas yra nepagrįstas, nes nuo to momento, kai automobilis „Audi A6“ grįžo į stovėjimo vietą ir su jo vairuotoju policijos pareigūnai pradėjo pokalbį, praėjo labai trumpas laiko tarpas – vos kelios sekundės. Todėl akivaizdu, kad V. U. negalėjo suspėti pasiimti vaiko ir nueiti į kitą automobilį bei pradėti maitinti vaiką.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad visi aptariami bylos duomenys, kurių vertinimas yra ginčijamas, pirmosios instancijos teismo buvo motyvuotai įvertinti, nurodant tai, kokias reikšmingas aplinkybes jie patvirtina ar paneigia. Teismo pripažintos įrodytos faktinės R. U. inkriminuotų nusižengimų padarymo aplinkybės buvo nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus ir tiesiogiai teisme ištirtus duomenis, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai, patikrinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus ir gynybos pateiktus argumentus visų bylos duomenų kontekste, todėl nėra pagrindo abejoti nustatytų faktinių aplinkybių, kaip įrodymų vertinimo rezultato, patikimumu.
Apylinkės teismas, nagrinėdamas R. U. atstovo skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, nepažeisdamas proceso reikalavimų, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pripažino, jog skundžiamu Institucijos nutarimu R. U. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir 417 straipsnio 8 dalį yra nubaustas pagrįstai. Apeliacinio skundo argumentai R. U. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas.
Dėl išvardytų motyvų apygardos teismas konstatuoja, kad Institucijos 2018-08-09 nutarimas ir dėl jo priimta Tauragės apylinkės teismo 2018-10-29 nutartis yra teisėti ir pagrįsti, naikinti juos R. U. atstovo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018-10-29 nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. U. atstovo advokato Dariaus Kurpavičiaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.