- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-29
- Bylos Nr.
- II-117-999/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-42-3-00160-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daina Dyburienė
- Pareiškėjas
- R. U.
dalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje - Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato atstovui L. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. U. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-1320-2018 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu prašo panaikinti Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-1320-2018, kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ir ANK) 422 straipsnio 5 dalimi paskirta 375 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu 15 mėnesių ir pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį – paskirta 11 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir R. U. paskirta galutinė administracinė nuobauda 375 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu 15 mėnesių. R. U. nubaustas už tai, kad 2018 m. balandžio 2 d., 22.40 val., Šilalėje, Kapų gatvėje, būdamas neblaivus vairavo automobilį, kai nustatytas lengvas 0,87 promilių girtumo laipsnis, taip pat su savimi neturėjo ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo.
Pareiškėjas R. U. skunde išskiria penkis pagrindinius motyvus, dėl kurių mano, kad turi būti panaikintas priimtas nutarimas. Visų pirma, ANK 422 straipsnis numato draudimą vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Šio pažeidimo objektyviosios pusės sudėties vienas iš elementų yra būtent vairavimo faktas, t. y. būtina nustatyti asmenį, vairavusį transporto priemonę. Skundžiamame nutarime R. U. transporto priemonės vairavimo faktas pripažintas įrodytu remiantis tik policijos pareigūnų parodymais bei filmuota vaizdo medžiaga. Priešingai nei nurodoma skundžiamame nutarime, iš filmuotos vaizdo medžiagos neįmanoma identifikuoti transporto priemonę vairavusio asmens. Filmuotoje medžiagoje matyti, jog tariamo administracinio nusižengimo padarymo laiku matomumas buvo itin prastas, taip pat bloga vaizdo įrašo kokybė, todėl nėra galimybės nustatyti ne tik transporto priemonę „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusio asmens tapatybės, bet net ir lyties. Kitas skundžiamame nutarime nurodytas motyvas, jog pareigūnų matomumo niekas neapsunkino ir jie kelių metrų atstumu aiškiai matė, kad automobilį „Audi A6“ vairavo būtent R. U., šalia sėdėjo V. Š., visiškai neatitinka tuo metu buvusios realios faktinės situacijos. Tariamas administracinis nusižengimas padarytas nakties metu (22.40 vai.), tuo metu matomumas buvo itin prastas. Be to, policijos pareigūnams tinkamai identifikuoti transporto priemonę vairavusį asmenį trukdė ir priešpriešinės transporto priemonės „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šviesos. Be to, policijos pareigūnai su policijos tarnybine transporto priemone privažiavo ne prie priekinės automobilio „Audi A6“dalies, o prie galinės, t. y. transporto priemonė „Audi A6“ stovėjo „galu“ į policijos tarnybinį automobilį. Todėl mano, kad dėl minėtų priežasčių pareigūnų matomumas tikrai buvo apsunkintas ir policijos pareigūnai dėl objektyvių priežasčių neturėjo jokios galimybės identifikuoti transporto priemonę „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusį asmenį. Kitas motyvas, kodėl pareiškėjas nesutinka su nutarime išdėstytomis aplinkybėmis, tai yra liudytojų policijos pareigūnų parodymų vertinimas. Nutarime nurodyta, jog liudytojų Tomo Remeikio ir D. V. parodymai žodinio proceso metu aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi. Tačiau pareiškėjas nurodo, jog žodinio proceso metu liudytojas T. Remeikis nurodė, jog, kai išlipo vairuotojas, policijos transporto priemonė buvo už poros metrų, tuo tarpu liudytojas D. V. nurodė, jog policijos transporto priemonė buvo už 25 metrų. Be to, liudytojų T. Remeikio ir D. V. tarnybiniuose pranešimuose skiriasi nuodytos aplinkybės, kad iš automobilio išlipo abu pareigūnai kartu, nors iš vaizdo įrašo matyti, jog tik vienas policijos pareigūnas, sustojus policijos automobiliui, išlipa iš jo, o kitas su asmenimis bendrauja būdamas policijos tarnybiniame automobilyje. Kartu pareiškėjas pažymi, jog priešingai nei teigiama tarnybiniuose pranešimuose bei skundžiamame nutarime, atvykus policijos pareigūnams ir jiems išlipus iš policijos tarnybinio automobilio, jokių asmenų transporto priemonėje „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo, tiek R. U., tiek kiti liudytojai buvo lauke ar kitoje transporto priemonėje. Minėta aplinkybę įrodo tiek vaizdo įrašas, tiek R. U. bei liudytojų V. Š., A. Š., E. J., V. U., B. U., V. U. parodymai. Taipogi, nurodo, jog skundžiamame nutarime visiškai neanalizuoti ir motyvuotai neįvertinti liudytojų V. Š., A. Š., E. J., V. U., B. U., V. U. parodymai. Nutarime apsiribota tik lakonišku nurodymu, jog minėti liudytojai yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens giminės bei draugai, bendradarbiai ir padaryta išvada, jog jų parodymai yra šališki. Paaiškina, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, todėl buvo būtina analizuoti ir motyvuotai vertinti minėtų liudytojų parodymus. Minėti liudytojai aiškiai ir konkrečiai papasakojo visas įvykio aplinkybes, parodė, jog transporto priemonės R. U. nevairavo, jų parodymai buvo nuoseklūs bei neprieštaravo vieni kitiems. Be to, minėti liudytojai parodė, jog policijos pareigūnai nežinojo, kuris asmuo vairavo transporto priemonę ir klausinėjo apie vairavusį asmenį, vėliau policijos pareigūnai patys nurodė, jog vairavo V. U., vėliau – R. U.. Paskutinis motyvas, su kuriuo nesutinka pareiškėjas, yra tai, kad skundžiamame nutarime visiškai neanalizuoti ir motyvuotai neįvertinti paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. U. parodymai. Teigia, jog R. U. parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu – R. U. tiek pokalbio su policijos pareigūnais, tiek protokolo surašymo bei bylos nagrinėjimo žodinio proceso metu teigė, jog transporto priemonės nevairavo. Atsižvelgiant į šiuos pagrindinius motyvus, dėl kurių nesutinka su skundžiamame nutarime išdėstytais motyvais, prašo panaikinti Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-1320-2018 ir administracinio nusižengimo teiseną R. U. atžvilgiu nutraukti.
Atsiliepimas
Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariatas atsiliepime į skundą nurodė, kad su R. U. skundu nesutinka, kadangi kaltė padarius administracinius nusižengimus pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir 417 straipsnio 8 dalį, įrodyta administracinio nusižengimo protokolu ir kita bylos medžiaga. Mano, kad skundžiamas 2018 m. rugpjūčio 9 d. Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK įgalioto policijos pareigūno priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl R. U. skundas negali būti tenkinamas.
Pareiškėjas R. U. teismo posėdyje nedalyvavo. Apie posėdį informuotas tinkamai (b. l. 77). Pareiškėją. R. U. teismo posėdžio metu atstovavo advokatas D. K., kuris nurodė, jog R. U. yra išvykęs darbo reikalais ir prašė bylą nagrinėti R. U. nedalyvaujant. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, byla nagrinėtina pareiškėjui R. U. nedalyvaujant.
Asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda R. U., nagrinėjant bylą ne teismo tvarka kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2018 m. balandžio 2 d., atvažiavę V. Š. su žmona ir E. J. su drauge jį pasiėmė iš namų, nuvažiavo prie kapinių į aikštelę ir ten gėrė alų. Po kiek laiko jam paskambino žmona, jam neatsiliepus, į aikštelę atvažiavo žmona su vaiku. Iš paskos į aikštelę atvažiavo ir jo tėvai. Aikštelėje su žmona susikivirčijo, nes jis nenorėjo važiuoti namo, tada žmona su vaiku sėdo į automobilį ir važiavo atgal, nežino, kas nutiko, gal vaikas pradėjo verkti, žmona su automobiliu sustojo ir iš jo išlipo. Kai žmona su automobiliu išvažinėjo iš aikštelės visi stovėjo lauke. Po žmonos pajudėjimo iš aikštelės policija atvažiavo po kelių minučių ir sustojo apie 20 metrų atstumu nuo jų stovinčių aikštelėje. Atvažiavę policijos pareigūnai pasakė „vairuotojas prieikit“, niekas nėjo, tada žmona pasakė, kad ji vairavo automobilį, policijos pareigūnai pasakė, kad ne ji ir tada pareigūnai dūrė pirštu į Valdemarą, jį, tėvą sakydami „Tu vairavai“, ir po kiek laiko paliepė prieiti automobilio savininkui. Priėjus iš karto liepė „pūsti“. Buvo tamsu, stovėjimo vieta buvo neapšviesta (b. l. 1).
Šalies argumentai
Pareiškėjo R. U. atstovas advokatas D. K. teismo posėdžio metu paaiškino, jog palaiko skundą skunde (b. l. 53-57) išdėstytais motyvais ir prašo jį tenkinti.
Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato įgaliotas atstovas L. B. teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti ir nutarimą palikti nepakeistą.
LiudytojasT. Remeikis, dirbantis Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariate reagavimo skyriuje tyrėju, parodė, jog 2018 m. balandžio 2 d., buvo po 22.00 val., dirbo kartu su vyr. patruliu D. V. Šilalės mieste. V. K. gatve ir pamatė 20-30 metrų atstumu iš prie kapų esančios automobilių stovėjimo aikštelės išvažiuojantį atbuline eiga automobilį „Audi A6“ pilkos, sidabrinės spalvos, kuris važiuodamas atbuline eiga nežymiai kliudė medį, atsitrenkė į jį. Pamatęs juos, automobilis vėl įvažiavo į stovėjimo aikštelę. Jų automobilio priekiniai žibintai apšvietė automobilio vairuotoją, akivaizdžiai matėsi, kad ten sėdėjo, kaip vėliau buvo nustatyta, R. U.. Jie privažiavo prie minėto automobilio galo. Vairuotojas išjungė šviesas, išlipo. Pro atidarytą automobilio langą vairuotojo paklausė, kodėl atsitrenkė į medį, ar neveikia atstumų jutikliai. Vairuotojas išsigando, pradėjo „mėtytis“, todėl kilo įtarimas, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Kolega D. V. išlipo iš tarnybinio automobilio ir nuėjo prie vairuotojo, apžiūrėjo medį, automobilį, kuris nebuvo apgadintas, todėl eismo įvykis nebuvo įformintas. Po to ir jis išlipo. R. U. buvo nustatytas girtumas. Aikštelėje buvo daugiau automobilių ir žmonių. Jie akivaizdžiai matė, kad iš vairuotojo pusės iš automobilio išlipo R. U.. Iš automobilio išlipo du asmenys: R. U. iš vairuotojo pusės, o iš keleivio pusės išlipo kitas asmuo, jo pavardės nepamena. Jiems važiuojant, vairuotojo siluetą apšvietė priekiniai žibintai. Akivaizdžiai jiems matant, R. U. išlipo iš automobilio jau privažiavus. Nuo pat pradžių vairuotojas pradėjo neigti, kad jis vairavo, bandė išvengti atsakomybės. Su kitais asmenimis nebendravo. Automobilio „Audi A6“ šviesos neakino, kai jie atvažiavo, nes buvo įsijungęs trumpas šviesas. R. U. buvo apsirengęs šviesia striuke. Tvirtina, kad R. U. jų akivaizdoje išlipo iš automobilio ir tada su juo bendravo. Toje vietoje yra gatvės apšvietimas. Automobilis „Audi A6“ sustojo stovėjimo aikštelėje, o jų automobilis sustojo lygiagrečiai. Jie matė patį R. U. išlipimo iš automobilio momentą.
Liudytojas D. V., dirbantis Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariate reagavimo skyriuje vyriausiu patruliu, parodė analogiškai kaip ir liudytojas Tomas Remeikis. Papildomai paaiškino, jog vairuotojas nepateikė vairuotojo pažymėjimo, nes neturėjo su savimi, tačiau pateikė kažkokį asmens dokumentą ir taip buvo nustatyta jo asmenybė. Vairuotojui surašė administracinio nusižengimo protokolą. Tvirtina, kad automobilį vairavo R. U.. Tą automobilį pamatė 25 metrų atstumu, kai jis važiavo atbuline eiga. Po to, automobilis grįžo į stovėjimo vietą ir sustojo, atstumas galėjo būti apie 2 metrus. Akivaizdžiai matė, kad R. U. sustojo su mašina ir išlipo iš vairuotojo vietos. Jis sėdėjo tarnybinio automobilio keleivio vietoje, o Tomas Remeikis vairavo. Jis iš tarnybinio automobilio išlipo pirmas, apėjo apie automobilį, o kolega išlipo vėliau. Išlipo iš automobilio ir iš karto ėjo prie to žmogaus, kuris vairavo „Audi A6“ automobilį. R. U. neigė, kad vairavo automobilį. Pradžioje teigė, kad vairavo žmona, o vėliau jau kalbėjo, kad automobilį vairavo tėtis. Aikštelėje buvo dar kitų automobilių, žmonių. Vairuotojui buvo nustatytas lengvas girtumas. Važiuojančiame automobilyje „Audi A6“ buvo tik du žmonės: R. U. už vairo ir šalia jo dar sėdėjo keleivis. Matė automobilio visą kairę pusę, ėjo išlipęs pro automobilio galą. R. U. išlipo ir stovėjo prie automobilio, o jie ėjo prie jo.
Liudytojas V. Š. parodė, jog R. U. yra draugas. 2018 metais, Velykų antrą dieną, jis su žmona A. Š., E. J. nuvažiavo pas R. U. į namus atsigerti alaus, pasikalbėti. Pasiėmė R. U. iš namų ir jų automobiliu „Ford“ markės, kurį vairavo jo žmona A. Š., nuvažiavo į prie kapinių esančią aikštelę atsigerti alaus. Sustojo aikštelėje ir gėrė alų. R. U. taip pat gėrė. Po kiek laiko su automobiliu „Audi A6“ į aikštelę atvažiavo R. U. žmona V. U. su vaiku, R. U. tėvai su savo automobiliu. Jie stovėjo, kalbėjosi ir paskui V. U. pasakė, kad važiuoja į namus. Ji sėdo į automobilį „Audi A6“ ir važiavo namo. Sėdo važiuoti, atsitraukė atgal, o paskui grįžo į tą pačią vietą. Tuomet atsirado policijos pareigūnų automobilis, kuris sustojo už jų ir R. U. automobilių galo. Pareigūnai klausė, kas vairavo automobilį. Iš pradžių nurodė R. U. tėvą, po to patį R. U.. Paskui klausė, kas yra transporto priemonės savininkas. R. U. pasakė, kad jis yra savininkas. Pareigūnai jo paprašė pateikti dokumentus. Visa tai vyko, kai pareigūnai buvo tarnybiniame automobilyje. Po kiek laiko policijos pareigūnai išlipo iš tarnybinio automobilio. Pirmas išlipo pareigūnas iš keleivio pusės ir nuėjo tiesiai prie R. U., kuris tuo metu stovėjo šalia jo. Aikštelėje buvo prastas matomumas, nes buvo apie 23-24 val. nakties, tamsu, aikštelės apšvietimas buvo prastas, nes lempa buvo toliau aikštelėje. Visi aikštelėje praktiškai stovėjo būryje, vyrai bendravo su vyrais, o moterys su moterimis. Jis su automobiliu „Audi A6“ niekur nevažiavo ir nesėdėjo keleivio pusėje. Jis visko nebepamena, nes sunkiai pakelia alkoholį. Atsimena, kad pareigūnai ėjo prie to medžio. Prie mašinos stovėjo, kai V. U. pajudėjo su automobiliu iš aikštelės. Po ko V. U. grįžo atgal atbuline eiga į stovėjimo vietą. Matė, kada išvažinėjo iš aikštelės, tačiau ji grįžo atgal į stovėjimo vietą ir nežino, ką toliau darė V. U..
Liudytoja V. U. parodė, jog yra R. U. žmona. Buvo Velykų antra dieną, vyras buvo išgėręs, su juo buvo apsipykę. Sugalvojo draugai A. Š., V. Š. atvažiuoti pas juos į namus. Dar atvažiavo R. U. tėvai V. U. ir B. U.. R. U. buvo jau išvažiavęs su draugais A. Š. ir V. Š., todėl ji paskambino draugei A. Š., kuri nurodė vietą, kur jie yra susirinkę – tai buvo Kapų gatvėje esanti aikštelė. Jie išvažiavo į A. Š. nurodytą vietą. Ji važiavo su automobiliu „Audi A6“, nes jame buvo vaiko kėdutė, o uošviai važiavo su savo mašina „Passat“ markės. Nuvažiavę į aikštelę, išlipo iš mašinų, ten buvo daug žmonių ir visi kalbėjosi. Po ko ji pasiūlė važiuoti pas juos į namus, todėl sėdo į savo automobilį „Audi A6“ su vaiku, tačiau pamatė, kad policininkai atvažiuoja. Su automobiliu važiavo atbuline eiga ir, kai pamatė, kad pareigūnai atvažiuoja, išsigando, nes ant rankų turėjo vaiką, todėl su automobiliu grįžo atgal į aikštelę. Į medį ji neatsitrenkė. Ji išlipo su vaiku ir nuėjo į uošvių mašiną pamaitinti vaiko. Privažiavo policijos automobilis, prasidarė langą ir kažko klausė. Jie pradėjo aiškintis, kas yra mašinos savininkas. Priėjo prie jų R. U.. Ji išlipo iš mašinos, priėjo prie pareigūnų ir sakė, kad ji vairavo mašiną „Audi A6“, kad vyro nekaltintų, tačiau pareigūnai nekreipė dėmesio. Vyrui davė pūsti į alkotesterį, o jai nebeleido važiuoti su ta mašina. A. Š. ją parvežė su vaiku į namus. Buvo tamsu, vakaras, aikštelėje yra prastas apšvietimas. Pareigūnai matė, kad automobilis „Audi A6“ judėjo.
Liudytoja A. Š. parodė, jog su vyru V. Š., E. J. automobiliu atvažiavo į R. U. namus, pasiėmė R. U. ir atvažiavo į prie kapinių esančią aikštelę. Paskui atvažiavo su automobiliu „Audi“ V. U., o su kitu automobiliu ir R. U. tėvai. Aikštelėje kalbėjosi, rūkė. Aikštelė buvo apšviesta nuo gatvės apšvietimo. Jie susiruošė važiuoti pas Remigijų ir V. U. į namus. Matė, kada atvyko policijos pareigūnai su tarnybiniu automobiliu. Ji sėdėjo automobilyje ir tik tarpais išlipdavo. Pareigūnai davė pūsti į alkotesterį R. U., jos vyrui. Girdėjo, kad policijos pareigūnai sakė, kad R. U. vairavo automobilį, tačiau R. U. pasakė, kad jis nevairavo automobilio. Ji matė, kad V. U. atvažiavo į aikštelę su automobiliu „Audi A6“, tačiau nematė, kada V. U. sėdo į automobilį ir išvažiavo atbuline eiga. Matė, kad aikštelėje pajudėjo automobilis „Audi A6“, tačiau kas jį vairavo negali pasakyti. Tuo metu R. U. buvo lauke, jos vyro automobilyje nebuvo, kartu buvo jos vaikai ir E. J.. Nematė, kur stovėjo jos vyras. Vyro tuo metu nebuvo jos automobilyje, jis tuo metu buvo lauke.
Liudytoja B. U. parodė, jog R. U. yra jos sūnus. 2018 m. antrą Velykų dieną atvažiavo į sūnaus namus, tačiau sūnaus nebuvo, tik jo žmona V. U., iš kurios sužinojo, kad sūnus yra išvykęs su draugais. Kadangi norėjo pasikalbėti su sūnumi, todėl išvažiavo su automobiliais į aikštelę, kurioje buvo sūnus. V. U. išvažiavo su savo automobiliu, o jie – su savo. Nuvažiavo į aikštelę, pasikalbėjo ir jau ruošėsi važiuoti, tačiau atvažiavo policijos pareigūnai, kurie sustojo, vienas pareigūnas per langą paklausė, ką jie čia veikia, klausė kieno ta mašina, kas jos savininkas. R. U. pasakė, kas jis yra savininkas. Pareigūnai išlipo iš automobilio, paprašė mašinos dokumentų, raktų. R. U. padavė dokumentus, o V. U. padavė automobilio raktelius pareigūnams. Policijos pareigūnai sakė, kad jie yra visi girti ir reikės pūsti į alkotesterį. Jokio įvykio nebuvo, stovėjo aikštelėje prie kapinių ir kalbėjosi. Stovėjo lauke, kai privažiavo policijos pareigūnai, kalbėjosi ir jau ruošėsi važiuoti namo. V. U. važiavo aikštelėje su automobiliu „Audi A6“, nes ji turėjo raktelius. Aikštelėje švietė kažkokia lempa. Sūnus R. U. tikrai nevairavo automobilio. Nematė, ką darė V. U. su automobiliu aikštelėje.
Liudytojas V. U. parodė, jog R. U. yra jo sūnus. Jis su žmona B. U. sugalvojo nuvažiuoti į Šilalę pas sūnų, tačiau nuvykus sūnaus namuose nerado, buvo tik jo žmona V. U., kuri pasakė, kad sūnus išvažiavo su draugais. V. U. pasiėmė vaiką ir važiavo su automobiliu parodyti tą vietą, kurioje yra sūnus. Jie važiavo su savo automobiliu. Nuvažiavo į aikštelę, kuri yra prie kapinių. Sustojo, išlipo, pakalbėjo. V. U. po kiek laiko su vaiku ruošėsi važiuoti namo ir aikštelėje su automobiliu važiavo atbuline eiga, stūmė mašiną, norėjo išvažiuoti, tačiau pamatė šviesas ir sugrįžo su automobiliu atgal į aikštelę. Pasirodo, kad tos šviesos buvo policijos tarnybinio automobilio. Policijos darbuotojai privažiavo, sustojo. Pradaręs langą, pareigūnas kažką paklausė, kas čia atsitiko. Klausė, kieno ta mašina, kas ją vairavo. Klausė, ar R. U. vairavo. Sūnus R. U. pasakė, kad mašina yra jo. Policijos darbuotojai pasakė, kad R. U. vairavo automobilį, nors sūnus nevairavo to automobilio. Į medį aikštelėje niekas netrinktelėjo su automobiliu „Audi A6“. Kadangi vaikas niurzgėjo kėdutėje, todėl V. U. išlipo iš automobilio, pasiėmė vaiką ir atėjo į jų automobilį. Visą kaltę nori suversti automobilio savininkui R. U.. Jis buvo lauke, kai privažiavo policijos darbuotojai. Aikštelėje buvo normalus apšvietimas. Mano, kad galėjo policijos pareigūnai matyti, kas vairavo automobilį „Audi A6“ ir kas iš jo išlipo. Jis ėjo prie medžio žiūrėti, tačiau nematė jokių ženklų, kad medis būtų pažeistas.
Liudytojas E. J. parodė, jog R. U. yra jo kolega. 2018 m. Velykų antrą dieną buvo su Valdemaru ir A. Š. ir važiavo kartu pas R. U.. Kai atvažiavo policijos pareigūnai į aikštelę, jis buvo Šimučių mašinoje, nes jau ruošėsi važiuoti namo. Girdėjo, kad buvo atsitrenkimas su mašina į medį, tačiau pats to nematė. V. U. atvažiavo į aikštelę su automobiliu „Audi A6“, o kad ji išvažiuotų iš aikštelės nematė. Aikštelėje yra blogas apšvietimas. R. U. buvo neblaivus. Policijos pareigūnai teigė, kad R. U. vairavo mašiną, davė jam pūsti į alkotesterį. Neatsimena, ką darė kiti, nes sėdėjo mašinoje kartu su A. Š..
Vaizdo įrašu nustatyta, jog peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, kad faile audi, failo Nr. 2018042215300_1002_2 matyti, kaip policijos automobilis užfiksuoja automobilį, pajudantį iš stovėjimo aikštelės atbuline eiga ir sustojantį prie medžio, policijos pareigūnai tuo metu sako, kad automobilis atsitrenkė į medį, po to minėtas automobilis pajuda į priekį ir grįžta į automobilių stovėjimo aikštelę, o policijos pareigūnų tarnybinis automobilis privažiuoja prie minėto automobilio galo ir sustoja, neišjungdamas šviesų bei pro atidarytą langą vienas iš policininkų paklausia, kas nutiko, ar neveikia atstumų jutikliai. Matyti, kad automobilių stovėjimo aikštelėje dega gatvės apšvietimo lempa. Taip pat iš minėto vaizdo įrašo matyti, jog tuo metu, kai automobilis juda atbuline eiga ir privažiuoja policijos pareigūnai aikštelėje lauke stovi du žmonės – vyresnio amžiaus moteris ir vyriškis, galimai Bronislava ir V. U.. Kitų asmenų aikštelėje nematyti. Faile Nr. 2018042215500_1002_2 matyti, kad policijos pareigūnas ir trys vyriškiai apžiūrį medį, ar nėra pažeidimų. Faile Nr. 2018042215800_1002_1 girdėti, kaip R. U. sako, kad vairuotojo pažymėjimą paliko namuose. Faile Nr. 2018042215800_1002_3 R. U. pasako policijos pareigūnams savo vardą, pavardę ir gimimo datą. Faile Nr. 2018042220700_1002_1 R. U. sako, kad yra automobilio savininkas ir nueina atnešti automobilio dokumentų.
Administracinio nusižengimo protokolu nustatyta, jog 2018 m. balandžio 2 d. R. U. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, 417 straipsnio 8 dalį (b. l. 4-5).
Nutarimu administracinio nusižengimo byloje nustatyta, jog 2018 m. rugpjūčio 9 d. R. U. surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-1320-2018 ir pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirta 375 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu 15 mėnesių, o pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį – paskirta 11 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir R. U. paskirta galutinė administracinė nuobauda 375 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu 15 mėnesių (b. l. 1-3).
VĮ Regitra pateiktais duomenimis nustatyta, kad automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra R. U. (b. l. 44).
Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus nustatyta, jog galiojančių administracinių nuobaudų R. U. neturi (b. l. 45-49).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo, dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Vienas iš administracinių teisės nusižengimų bylų teisenos uždavinių yra greitai, objektyviai, visapusiškai ir išsamiai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (ANK 563 straipsnis). Pareigūnas ar institucija, nagrinėdami teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar konkretus asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ANK 617 straipsnio 1 dalis).
Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, organo (pareigūno) priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilių, bet ne daugiau negu 1,5 promilių) vairuotojai. Šio administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, t. y. pagal šią teisės normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus.
Kelių eismo taisyklių, nustatančių eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, 14 punkto nuostatos draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems.
Šioje byloje ginčo dėl to, ar R. U. įvykio metu buvo neblaivus, nekyla, nes tiek pats R. U. neneigia tą vakarą vartojęs alkoholį, tą patvirtina ir alkotesterio parodymai bei liudytojų parodymai. Tačiau šioje byloje ginčas kilo dėl to, ar R. U., būdamas neblaivus, kaip nustatyta 0,87 promilių girtumas, vairavo automobilį.
Asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda R. U., nagrinėjant bylą ne teismo tvarka, kaltės nepripažino teigdamas, jog jis nedalyvavo eismo įvykyje, tai yra 2018 m. balandžio 2 d., automobilio „Audi A6“ nevairavo, automobilį vairavo jo žmona V. U.. Pripažįsta, kad neturėjo vairuotojo pažymėjimo, tačiau pateikė automobilio dokumentus.
Tiek nagrinėjant įvykio aplinkybes ne teismo tvarka, tiek nagrinėjant skundą teisme, buvo apklausti visi minėtą vakarą įvykio metu buvę dalyviai. Buvo apklausti du policijos pareigūnai Tomas Remeikis ir D. V. bei V. U., B. U., V. U., A. Š., V. Š. ir E. J.. Policijos pareigūnai nurodė, jog yra įsitikinę ir akivaizdžiai matė, kad prie automobilio „Audi A6“ vairo, kuomet automobilis atbuline eiga pajudėjo iš Kapų gatvėje, Šilalės mieste, esančios automobilių aikštelės ir atsitrenkė į medį bei grįžo atgal į stovėjimo vietą, buvo R. U.. Jie tarnybiniu automobiliu patruliavo Šilalės miesto gatvėse ir važiuojant gatve šį įvykį pastebėjo. Įvykio pastebėjo 20-25 metrų atstumu, o privažiavę sustojo prie automobilio „Audi A6“ galo 2-3 metrų atstumu. Policijos pareigūnai nurodė, jog gatvė buvo apšviesta, jų automobilio šviesos apšvietė judantį automobilį „Audi A6“ ir jie matė, kad už automobilio vairavo buvo, būtent, R. U..
Pareiškėjas skunde ginčija faktą, kad priimant nutarimą netinkamai buvo įvertinti policijos pareigūnų parodymai. Nurodo, kad neatitinka policijos pareigūnų nurodyti atstumai, kurie buvo, kai policijos pareigūnai privažiavo prie aikštelės. Tačiau teismo posėdžio metu ši aplinkybė buvo išsiaiškinta ir patikslinta, tai yra policijos pareigūnai pastebėjo automobilį „Audi A6” judantį atbuline eiga ir atsitrenkiant į medį 20-25 metrų atstumu, o, kai privažiavo tarnybiniu automobiliu prie jau grįžusio į stovėjimo aikštelę automobilio „Audi A6” galo, tuomet atstumas buvo 2-3 metrai. Be to, peržiūrint vaizdo įrašą teismas daro išvadą, jog nurodyti policijos pareigūnų atstumai panašiai tokie ir galėjo būti. Taipogi, pareiškėjo nuomone, jog policijos pareigūnai yra prieštaringi ir tame, kad tarnybiniuose pranešimuose nurodo, jog abu išlipo iš automobilio ir priėjo aiškintis įvykio aplinkybių, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, jog tik vienas policijos pareigūnas, sustojus policijos automobiliui, išlipa iš jo, o kitas su asmenimis bendrauja būdamas policijos tarnybiniame automobilyje, nesudaro pagrindo manyti, kad policijos pareigūnų parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Iš vaizdo įrašo matyti, jog tik vienas policijos pareigūnas D. V. išlipa iš automobilio ir nueina prie aikštelėje buvusių asmenų, o kitas – Tomas Remeikis sėdi automobilyje. Šias aplinkybes apklausti teismo posėdžio metu policijos pareigūnai nurodė ir teismo posėdžio metu, todėl teismas šiuos jų parodymus ir vertina. Taipogi, pareiškėjas nesutinka su policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir skundžiamame nutarime nurodyta aplinkybe, jog atvykus policijos pareigūnams ir jiems išlipus iš policijos tarnybinio automobilio, jokių asmenų transporto priemonėje „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo, tiek R. U., tiek kiti liudytojai buvo lauke ar kitoje transporto priemonėje. Policijos pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 7, 8) nurodė, jog jiems išlipus iš automobilio ir einant link minėto automobilio iš vairuotojo vietos išlipo, kaip vėliau paaiškėjo minėtą automobilį vairavęs neblaivus R. U., o šalia vairuotojo sėdėjęs asmuo buvo nustatytas kaip V. Š.. Iš vaizdo įrašo matyti, jog privažiuojant prie automobilių stovėjimo aikštelės, lauke buvo du asmenys – vyresnio amžiaus vyriškis ir moteris, galimai B. U. ir V. U.. Kitų asmenų aikštelėje nebuvo. Tai paneigia R. U. pateiktą versiją, jog tuo metu jis buvo lauke. Kokie asmenys atsirado lauke, kai išlipo policijos pareigūnai iš tarnybinio automobilio, vaizdo įraše nėra užfiksuoti.
Pareiškėjas nesutinka ir skundžiamame nutarime nurodytu motyvu, jog pareigūnų matomumas buvo geras. Nurodo, jog filmuotoje medžiagoje matyti, jog tariamo administracinio nusižengimo padarymo laiku matomumas buvo itin prastas, taip pat bloga vaizdo įrašo kokybė, nakties metas (22.40 vai.), priešpriešinės transporto priemonės “Audi A6”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šviesos. Be to, policijos pareigūnai su policijos tarnybine transporto priemone privažiavo ne prie priekinės automobilio „Audi A6“ dalies, o prie galinės, todėl mano, kad dėl minėtų priežasčių pareigūnų matomumas tikrai buvo apsunkintas ir policijos pareigūnai dėl objektyvių priežasčių neturėjo jokios galimybės identifikuoti transporto priemonę „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusį asmenį.
Liudytojais apklausti policijos pareigūnai parodė, jog jų matomumas nebuvo apsunkintas, gatvėje degė gatvės apšvietimo lempos, jie buvo įsijungę trumpąsias šviesas, automobilio „Audi A6“ taip pat degė trumposios šviesos, todėl jų šviesos neakino. Jiems važiuojant, vairuotojo siluetą apšvietė priekiniai žibintai. Peržiūrint vaizdo įrašą matyti, jog prie aikštelės degė gatvės apšvietimo lempa, taip pat degė tarnybinio automobilio šviesos, vaizdo įrašo kokybė yra pakankamai kokybiška. Teismas sutinka, kad visgi tai buvo vakaras 22.40 val., nebuvo šviesus paros metas, tačiau vertinti, ar galėjo policijos pareigūnai matyti už vairo sėdėjusį asmenį, teismas gali remtis tik sugretinęs visus byloje ištirtus įrodymus.
Pareiškėjas taipogi nurodo, jog skundžiamame nutarime yra visiškai nevertinti liudytojų, buvusių aikštelėje kartu su juo, parodymai, tai yra liudytojų V. U., A. Š., V. Š., V. U., V. U. ir E. J.. Tik nurodyta, jog jie yra R. U. giminaičiai, draugai ir yra šališki.
Liudytoja V. U., B. U., V. U. ir V. Š. tvirtina, kad automobiliu „Audi A6“ atbuline eiga iš aikštelės išvažiavo ir grįžo atgal į vietą V. U.. Liudytojai A. Š. ir E. J. tos aplinkybės nepamena. Teismui kelia abejonių liudytojos V. U. parodymai, jog ji važiavo su automobiliu atbuline eiga laikydama vaiką ant kelių ir pamačiusi policijos pareigūnus bei išlipusi su vaiku iš automobilio atsisėdo į uošvių į automobilį ir nebandė aiškintis įvykio aplinkybių. Taipogi, iš vaizdo įrašo matyti, jog policijos pareigūnai privažiuoja per kelias sekundes prie grįžusio į stovėjimo aikštelę automobilį „Audi A6“ laike ir kelia pagrįstų abejonių, ar liudytoja V. U. būtų galėjusi suspėti per tas kelias sekundes išlipti iš automobilio, atkreiptinas dėmesys, jog vaikas buvo at jos keleivių, ir persėsti į kitą automobilį. Atkreiptinas dėmesys, jog liudytojas V. U. iš viso nurodė kitokias aplinkybes, jog vaikas tuo metu buvo automobilio gale ant kėdutės, tai juo labiau liudytoja V. U. būtų turėjusi užgaišti daugiau laiko, kad persėsti į uošvių automobilį.
Be to, ir kitų liudytojų parodymai byloje nesutampa ir tai teismui taip pat kelia pagrįstų abejonių liudytojų parodymų patikimumu. Pasak liudytojų, V. U., kai privažiavo policijos pareigūnų tarnybinis automobilis, tuo metu jau sėdėjo uošvių automobilyje ir maitino kūdikį. Liudytoja A. Š. nurodė, jog R. U., kai atvažiavo policijos automobilis, buvo lauke. Liudytojas V. Š. parodė, jog tuo metu buvo abu su R. U. buvo lauke. Peržiūrint vaizdo įrašą matyti, jog policijos pareigūnams važiuojant ir matant kaip automobilis „Audi A6“ išvažinėja atbuline eiga ir grįžta atgal, aikštelėje stovi trys automobiliai ir du žmonės – pagyvenusi moteris ir vyriškis, galimai B. ir V. U.. Kitų asmenų aikštelėje nematyti.
Taigi, šioje byloje nustatant faktą, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje, pagrindiniai įrodymai yra liudytojų parodymai ir vaizdo įrašas. Šije byloje susidarė dvi priešingos liudytojų grupės: iš vienos pusės – liudytojai policijos pareigūnai Tomas Remeikis ir D. V., iš kitos pusės – liudytojai V. U., A. Š., V. Š., V. U., V. U. ir E. J..
Priimant sprendimą, kurie iš liudytojų parodymai yra nešališki, teisingi ir pagrįsti, teismas, visgi, vadovaujasi vaizdo įrašu. Pareiškėjas ir jo atstovas nurodo, kad vaizdo įraše nėra užfiksuota, kas sėdi už automobilio vairo ir kas iš jo išlipa. Teismas su tuo sutinka, kad vaizdo įraše nėra užfiksuota, jog iš automobilio „Audi A6“ vairuotojo pusės išlipa R. U.. Tačiau analizuojant vaizdo įrašą (failas audi, Nr. 2018042215300_1002_2) matyti, kaip policijos automobilis užfiksuoja automobilį, pajudantį iš stovėjimo aikštelės atbuline eiga ir sustojantį prie medžio, po to minėtas automobilis pajuda į priekį ir grįžta į automobilių stovėjimo aikštelę, o policijos pareigūnų tarnybinis automobilis privažiuoja prie minėto automobilio galo ir sustoja, neišjungdamas šviesų. Viskas tas vyksta kelių sekundžių tikslumu. Todėl teigti, kad policijos pareigūnai negalėjo matyti, ir atskirti, kad už automobilio vairo buvo R. U., teismas neturi jokio pagrindo.
Teismas pritaria skundžiame nutarime dėl liudytojų V. U., A. Š., V. Š., V. U., V. U. ir E. J. parodymų vertinimo. Minėti asmenys yra asmens, kuriam paskirta administracinė nuobauda šeimos nariai, artimi giminaičiai, draugai, todėl jų parodymus teismas vertina kaip šališkus.
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teismas pripažįsta įrodyta, kad 2018 m. balandžio 2 d., 22.40 val., Šilalėje, Kapų gatvėje, R. U., būdamas neblaivus vairavo automobilį, kai nustatytas lengvas 8,87 promilių girtumo laipsnis.
R. U. taip pat nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, jog pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 punktą, tai yra, dėl to, jog nepateikė vairuotojo pažymėjimo.
ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyti kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus ANK kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.
Kelių eismo taisyklių, nustatančių eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, 16 punkto nuostatos nustato, kad vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir KET nustatytus dokumentus.
Tačiau pažymėtina, jog nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimai (2017 12 21 įstatymu Nr. XIII-974), kurie liečia vairuotojo pažymėjimų ir kitų dokumentų su savimi turėjimą. Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas, kuriam Lietuvos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja, neprivalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti vairuotojo pažymėjimo, jeigu jis pateikia galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, taip pat neprivalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti privalomosios techninės apžiūros dokumento ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo (poliso), ir transporto priemonės registravimo dokumento. 3 skirsnio 13 straipsnio 9 dalyje Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus.
Nors šiuo metu Kelių eismo taisyklių 16 punktas nustato, kad vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą bei kitus dokumentus, tačiau Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, turi viršenybės galią prieš poįstatyminį aktą - Kelių eismo taisykles, o atsakomybę švelninantis įstatymas turi grįžtamąją galią laiko atžvilgiu, todėl R. U. šiuo atveju neprivalėjo pateikti vairuotojo pažymėjimo, tačiau privalėjo pateikti asmens dokumentą.
Liudytojas D. V. parodė, jog vairuotojo pažymėjimo R. U. nepateikė, tačiau vėliau pateikė kažkokį asmens dokumentą, tiksliau pasakyti negalėjo. Tačiau peržiūrint vaizdo įrašą, pokalbių R. U. su policijos pareigūnais metu užfiksuota, kaip R. U. sako, jog tiek vairuotojo pažymėjimas, tiek pasas yra namuose ir tik išlipa iš policijos pareigūnų automobilio atnešti automobilio „Audi A6“ registracijos dokumentus. Teismas daro išvadą, kad buvo, būtent, pateikti automobilio „Audi A6“ registracijos dokumentai, tačiau registracijos dokumentai nepatvirtina asmens tapatybės, minėtuose dokumentuose nėra asmens fotonuotraukos. Kadangi R. U. neturėjo ne tik vairuotojo pažymėjimo, bet ir asmens dokumento, todėl konstatuotina, jog R. U. teisėtai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir nubaustas 11 Eur bauda.
Įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, teismas daro išvadą, jog 2018 m. rugpjūčio 9 d. Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-1320-2018 yra priimtas laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, pakankamai įsigilinus į įvykio aplinkybes, objektyviai ir visapusiškai ištyrus įvykio aplinkybes, padarius surinktų įrodymų visumą atitinkančią išvadą, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl panaikinti jį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
skundo netenkinti.
Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato 2018 m. rugpjūčio 9 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-1320-2018 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.