Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovui A. V., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su tėvu tvarkos pakeitimo, materialinio išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovė prašo nustatyti vaikų M. ir E. gyvenamąją vietą su ja, nes ji daugiau nei metus laiko viena rūpinasi vaikais, jų ryšys yra artimas. Atsakovo kuratorius dėl šio reikalavimo prieštaravimų nepareiškė. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams abu berniukai nurodė norintys gyventi su mama, jie išsakė daug negatyvių prisiminimų iš laikotarpio, kai su tėčiu gyveno (duomenys neskelbtini). Teismas sprendžia, kad vaikų socialinis, emocinis ir psichologinis ryšys su motina, su kuria nuolat gyvena nuo gimimo iki šiol, neabejotinai yra stipresnis ir artimesnis nei su atskirai gyvenančiu tėvu, kuris pastaraisiais metais itin mažai bendravo su vaikais. Teismas pripažįsta, kad gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaikų teises ir teisėtus interesus.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos.

Į bylą yra pateiktos Konstanco apylinkės teismo Šeimos teismo 2022-08-31 ir 2022-09-05 nutartys, kuriomis leista ieškovei po skyrybų su vaikais grįžti gyventi į (duomenys neskelbtini), ir Konstanco apylinkės šeimos teismas 2022-08-31 nutartimi byloje Nr.V16F87/22 nustatė tokią vaikų tėvo A. V. teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais M.V., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. V., gim. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio planuojamo persikėlimo į (duomenys neskelbtini) su savo motina, tvarką:

„1) Bendravimas telefonu (arba vaizdo skambučiai) atitinkamai 2 kartus per savaitę ketvirtadienio ir sekmadienio vakarais po vaikų vakarienės. Motina įpareigota suteikti galimybę šiam bendravimui taikant technines ir organizacines priemones bei skatinti tokį bendravimą. Jei bendravimas dėl svarbių priežasčių neįvyksta (pvz., vaikai yra pakviesti į kitų vaikų gimtadienį, klasės išvyką ir pan.) motina turi apie tai laiku pranešti tėvui.

4) Tėvas turi teisę bendrauti su vaikais per kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) vasaros atostogas atitinkamai tris savaites. Tėvai turi tarpusavyje susitarti dėl bendravimo laiko atostogų metu ir atsižvelgti į profesinius apribojimus bei būtinybes, taip pat į vaikų poreikius ir kiekvieno iš tėvų atostogų planus.

5) 2-4 punktuose nurodytais atvejais galioja tokia tvarka: vaikų motina turi atvežti vaikus pas tėvą ir iš jo juos taip pat pasiimti.

Ši tvarka taikoma su sąlyga, kad vaikų tėvas reguliariai mokės sutarto ir atitinkamai teismo nustatyto dydžio jų išlaikymo išmokas“.

Civilinio kodekso 3.170 straipsnis reguliuoja, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaiką ir yra atsakingi už savo vaiko auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaiko sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikui yra lygios, tačiau tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. CK 3.165 straipsnio 3 dalis numato, kad visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu ir tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas.

Ieškovė prašo keisti (duomenys neskelbtini) teismo nustatytą bendravimo su vaikais tvarką, nes ji pažeidžia ieškovės turtinius interesus: kelionės su vaikais į (duomenys neskelbtini) dengiamos tik iš jos lėšų, atsakovas neįpareigotas atvykti į (duomenys neskelbtini) ir domėtis vaikų gyvenamąja aplinka. Ieškovė nori, kad vaikų kelionių išlaidos būtų dengiamos lygiomis dalimis, kai vykstama į (duomenys neskelbtini). Pageidauja, kad kas antrus metus pats tėvas atvyktų į (duomenys neskelbtini) pas vaikus. Ieškovė ieškinio reikalavimo 4 ir 6 punktuose prašo nustatyti, kad „tėvas turi teisę (duomenys neskelbtini) bendrauti su vaikais per kiekvienų metų vasaros atostogas <...>. Abu tėvai iš anksto padengia vaikų kelionės išlaidas. Vaikų motina turi atvežti vaikus pas tėvą atostogauti. Atsakovas padengia vaikų mamos kelionės išlaidas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), grįžtant vaikams iš atostogų į (duomenys neskelbtini)“. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje pagrįstai įžvelgiamas galimas vaikų ir net atsakovo teisių pažeidimas, nurodant, kad vaikai su tėvu bendraus būtent (duomenys neskelbtini), jei pvz. atsakovas keistų gyvenamąją vietą ir išvyktų gyventi į kitą šalį, arba minėtais laikotarpiais pats gyventų arba atostogautų (duomenys neskelbtini). Teismas, nustatydamas tėvo bendravimo su vaikais tvarką sprendžia, kad netikslinga nustatyti vaikų bendravimo su tėvu valstybę, nes asmenų gyvenamoji vieta gali pasikeisti, bei reikia atsižvelgti į vaikų nuomonę, o šie vaiko teisių specialistei išsakė nuomonę, kad jie nenorėtų vykti su tėčiu susitikti (duomenys neskelbtini), nes iš gyvenimo šioje šalyje su tėčiu yra likę nemalonūs prisiminimai. Teismas atkreipia dėmesį, kad Konstanco teismo nustatytoje bendravimo tvarkoje nėra nurodyta valstybė, kurioje vaikai turi bendrauti su tėvu. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovei su vaikais grįžus gyventi į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mėnesį (daugiau nei metus laiko) atsakovas neteikia vaikams išlaikymo, todėl yra pagrindas keisti Konstanco teismo nustatytą bendravimo tvarkos 5 punktą dėl apmokėjimo už vaikų nuvežimą pas tėvą bendravimui. Atsižvelgiant į lygias tėvų teises ir pareigas bendrauti su vaikais, teismas sprendžia, kad abu tėvai yra atsakingi dėl išlaidų, nuvežant vaikus bendrauti su tėvu, taip pat vaikų bendravimas su tėvu gali vykti ir vaikų gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į ieškovės reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, į Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonę, į Lietuvos teisinį reglamentavimą bei į šalių elgesį po santuokos nutraukimo, teismas sprendžia, kad yra pagrindas šiek tiek pakeiti Konstanco teismo nustatytą bendravimo tvarką.

Dėl išlaikymo vaikams priteisimo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalis įpareigoja tėvus materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymo dydis pagal straipsnio 2 dalį turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, - prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo. Tokiu būdu, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus, abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertinamos vaiko interesų naudai.

Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos Respublikos CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 840 Eur dydžio (atskaičius mokesčius siekia apie 633 Eur). CK 3.198 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Išlaikymo suma vaikams paprastai turi būti naudojama lygiomis dalimis.

Ieškovė M. M. prašo priteisti iš atsakovo dviejų nepilnamečių vaikų M. V., gimusio (duomenys neskelbtini), ir E. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kiekvienam po 350 Eur kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) dienos, t. y. nuo grįžimo gyventi į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini). Atsakovo kuratorius dėl šio reikalavimo prieštaravimų neišreiškė, neginčija, kad tokio dydžio išlaikymas vaikams yra reikalingas, o atsakovas, dirbdamas (duomenys neskelbtini), turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą. Iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2023-05-31 pažymos apie pajamas matyti, kad M. M. 2022 m. lapkričio – 2023 m. sausio mėnesiais gavo socialinę pašalpą, o nuo 2023 m. vasario mėnesio gauna tik išmoką vaikams 272,44 Eur per mėnesį. Ieškovė yra bedarbė, registruota užimtumo tarnyboje, ji turto neturi. Tai įrodo, kad ieškovė negali ir neturi viena išlaikyti vaikus. Be to, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių. Išlaikymo dydis priklauso ir nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Teismas proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas.

Atsakovas A. V. ir jo kuratorius nepateikė įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį. Iš ieškovės parodymų galima spręsti, kad atsakovui yra žinoma (iš pačios ieškovės pranešimo ir atsakovo giminaičių) apie civilinį procesą Lietuvos teisme, tačiau atsakovas vengia jame dalyvauti. Ieškovės teigimu jis gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), jis yra sveikas ir darbingas. Tikslios atsakovo pajamos nėra žinomos. Tikėtina, kad dirbdamas (duomenys neskelbtini) atsakovas gauna didesnes pajamas bei dirbtų (duomenys neskelbtini) (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Be to, byloje nėra duomenų, jog atsakovas turėtų sveikatos problemų, jis yra jaunas, darbingo amžiaus. Taigi, byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių atsakovo dalis vaikų išlaikymo prievolėje turėtų būti mažesnė. Tuo labiau, kad kasdiene vaikų priežiūra rūpinasi ne atsakovas, bet ieškovė. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kaip jau minėta, atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), nėra duomenų apie jo neįgalumą, todėl darytina pagrįsta išvada, jog atsakovas yra darbingas, turi galimybę gauti (ir labiau tikėtina, jog gauna) didesnį darbo užmokestį ir yra pajėgus mokėti prašomą priteisti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Teismas pripažįsta, kad reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams yra pagrįstas ir tenkinamas. Teismas sprendžia, kad remiantis anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis išlaikymo dydis iš atsakovo A. V. dviem vaikams M. V. ir E. V., kai vienam vaikui skiriama po 350 Eurų per mėnesį, pripažintinas būtinu vaikų išlaikymu iš tėvo būtiniesiems vaikų poreikiams patenkinti ir atitinka vaikų poreikius ir tėvo galimybes.

Remiantis CK 3.208 straipsniu, jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnis).

CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymą, priteisiamą vaikui, pavedama valdyti nepilnamečių vaikų turto uzufruktoriui – vaikų motinai M. M., su kuria nustatoma nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovei M. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2023-05-18 sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidas, taip pat ji CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo buvo atleista, todėl, ieškinį iš esmės patenkinus, iš atsakovo A. V. valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš 298 Eur dydžio žyminio mokesčio (109 Eur už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos pakeitimo; 350 Eur x 2 x 12 mėnesių x 3 procentų x 75 procentų) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Taip pat iš atsakovo valstybei priteistinos 6,80 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus, kuriems už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi, šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatę Virginiją Pluščiauskienę, valstybė patyrė išlaidas, kurios, kaip matyti iš teismui pateiktos pažymos, šioje byloje yra 310 Eur. Ieškinį patenkinus, kaip ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos valstybei, išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsniu, 3.194 straipsnio 1, 3 dalimis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270 straipsniais,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečių vaikų M. V., gimusio (duomenys neskelbtini), ir E. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama M. M., a. k. (duomenys neskelbtini).

Pakeisti 2022 m. rugpjūčio 31 d. Konstanco apylinkės teismo Šeimos teismo priimtą nutartį byloje Nr. V16F87/22 dėl nepilnamečių vaikų M. V., gimusio (duomenys neskelbtini), ir E. V., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimo su tėvais tokiu būdu:

1) A. V. turi teisę su vaikais bendrauti išmaniųjų technologijų priemonių pagalba darbo dienomis ir savaitgaliais: darbo dienomis nuo 17 val. iki 20 val. atsakovo pasirinktu laiku, išeiginėmis dienomis nuo 9 val. iki 20 val. atsakovo pasirinktu ir su vaikais suderintu laiku;

2) M. M. turi teisę su vaikais bendrauti išmaniųjų technologijų priemonių pagalba tuo laiku, kai vaikai leidžia laiką su tėvu A. V.: darbo dienomis nuo 17 val. iki 20 val. jos pasirinktu laiku, išeiginėmis dienomis nuo 9 val. iki 20 val. jos pasirinktu ir su vaikais suderintu laiku. 3) Tėvai įpareigojami nenuteikinėti vaikus prieš tėvą/motiną.

4) Tėvas turi teisę bendrauti su vaikais atitinkamai neporiniais kalendoriniais metais per Kalėdų atostogas, trunkančias nuo 12-24 iki kitų metų 01-06, pradedant 2023-12-24.

5) Tėvas turi teisę bendrauti su vaikais poriniais kalendoriniais metais per Velykų atostogas, trunkančias nuo Didžiojo ketvirtadienio iki kitos savaitės trečiadienio, pradedant 2024 m.

6) Tėvas turi teisę bendrauti su vaikais per kiekvienų metų vasaros atostogas atitinkamai tris savaites. Tėvai turi tarpusavyje susitarti dėl bendravimo vietos ir laiko atostogų metu ir atsižvelgti į profesinius apribojimus bei būtinybes, taip pat į vaikų poreikius ir kiekvieno iš tėvų atostogų planus.

7) Vaikams vykstant į atsakovo gyvenamosios vietos šalį bendrauti su tėvu, mama turi nuvežti vaikus pas tėvą atostogauti ir juos parsivežti. Tokiu atveju abu tėvai lygiomis dalimis iš anksto padengia vaikų kelionės išlaidas ir vaikų motinos kelionės išlaidas lydint vaikus į tėvo gyvenamosios vietos šalį ir grįžtant į vaikų gyvenamosios vietos šalį.

8) Tėvui pageidaujant su vaikais bendrauti (duomenys neskelbtini) bet kuriuo kitu laiku, jis turi suderinti su vaikų mama atvykimo ir buvimo laiką bei vietą prieš 10 parų SMS žinute.

Priteisti iš atsakovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams M. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir E. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2022-11-15 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšos vaikams turi būti pervestos kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 25 dienos.

Nustatyti, kad M. M. uzufrukto teise valdys ir tvarkys M. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir E. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), skirtas išlaikymo lėšas išimtinai vaikų interesais.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti iš A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei bylinėjimosi išlaidas, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752:

- 6,80 Eur (šešių eurų 80 ct.) išlaidas, susijusias su bylos dokumentų siuntimu (įmokos kodas 5662),

- 310 Eur (trijų šimtų dešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įmokos kodu – 5630.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.