Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Gretai Sankūnei, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo teismo posėdyje dalyvaujančio M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. 2016-12-28 apie 10.25 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas automobilį „VOLVO V50, v/n (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį „Vokswagen Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Įvykus eismo įvykiui automobilio „Volvo V50“ vairuotojas nepasiliko eismo įvykio vietoje ir pažeisdamas KET 9, 101, 114, 220 punktų reikalavimus pasišalino iš įvykio vietos. Tokiose M. S. veiksmuose įžvelgiami ANK 426 straipsnio 1 dalies požymiai.

M. S. teismo posėdyje dėl jo atžvilgiu surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo savo kaltę iš esmės neneigė bei nurodė, kad 2016-11-26 ryte jis parkuodamas savo automobilį „Volvo“ bei važiuodamas atbulas galimai kliudė šalia stovintį kitą automobilį „Vokswagen Passat“, savo automobilio galine dalimi prisilietė kito automobilio prekinį bamperį. Jis buvo išlipęs aiškintis įvykio aplinkybės, apžiūrėjo savo bei minėtą „Vokswagen Passat“. Atidžiau apžiūrėjus ant „Volvo“ nebuvo jokių apibrozdinimo žymių, o ant kitos transporto priemonės prekinio bamperio buvo mikro defektas. Įvykio vietoje jam teko bendrauti su „Vokswagen Passat“, vairuotojas aktyviai pradėjo replikuoti. Kadangi M. S. tuo metu išsikrovė mobiliojo ryšio telefono akumuliatorius, todėl jis pirmiausia nutarė padaryti nuotraukas dėl automobilių apgadinimų fiksacijos, po to nuėjo pakrauti telefoną į artimiausią kavinė, prieš tai nesakydamas vairuotojui, jog greitai grįš. Po kurio laiko grįžus į įvykio vietą, jau buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie įformino minėtą įvykį. Atsakant į teismo klausimą, M. S. neatmeta prielaidos, jog dėl jo veiksmų buvo apgadintas nežymiai kito automobilio ant prekinio bamperio esančio valstybinio numerio laikyklis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad M. S. iškelta versija, jog jis jam inkriminuojamą pažeidimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, su kuriuo jis yra susijęs, nepadarė, yra paneigta byloje surinktų įrodymų visuma. Pažeidėjo keliamą versiją teismas vertina kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad liudytojas G. A. bei suinteresuotas asmuo A. R. nuosekliai tvirtino, kad 2016-11-26 jiems stovint A. J. g., ties pastatu Nr. 5,Vilniuje, matė, kaip automobilis „Volvo“ norėdamas stovėjimo aikštelėje prisiparkuoti bei važiuodamas atbulas kliudė stovintį automobilį „Volkswagen Passat“ bei apgadino šios transporto priemonės priekinio bamperio apdailą. Liudytojas akcentavo, jog kontakto garsas buvo pakankamai stiprus, nes nuo smūgio, net sujudėjo stovinčio automobilio kėbulas. Be to, liudytojas G. A. nurodė, kad iš karto po kontakto automobilio „Volvo“ vairuotojas M. S. buvo išlipęs iš savo automobilio, jam buvo paaiškinta eismo įvykio aplinkybės, buvo rodyta apgadinimo vieta, tačiau M. S. atsakė, jog jokio pažeidimo jis nemato, nufotografavo bei nieko nesakydamas pasišalino. Liudytojai A. S. ir T. M. nurodė, kad jiems atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko apgadinto automobilio „Volkswagen Passat“ savininkas, kuris pranešė, jog vairuotojas M. S. ne tik žodžiu buvo informuotas apie įvykį, jam buvo rodytas apgadintas automobilis, buvo siūloma pildyti įvykio deklaraciją, tačiau M. S. į tokias pastabas nereagavo bei išėjo. Teismas kritiškai vertina M. S. teiginį dalyje, kad apgadinimai ant automobilio „Volkswagen Passat“ galėjo atsirasti kitomis aplinkybėmis, tačiau pats M. S. teismo posėdyje paaiškino (b.l. 23), kad jis apžiūrėjo kitą automobilį, matė bamperio defektą, o suinteresuotas asmuo A. R. dėl 2016-11-26 eismo įvykį kreipėsi į draudimo bendrovę „BTA“, kuri 2017-03-09 raštu Nr. LT 3/10-03-2017-83 pranešė, kad dėl automobilio „Volkswagen Passat“ apgadinimo buvo apskaičiuota 231,05 Eur žala. Tai, jog šis automobilis buvo apgadintas būtent šio įvykio metu patvirtina ir kiti tyrimo medžiagoje esantys duomenys: 2016-11-26 eismo įvykio schemos duomenimis bei papildomi duomenys apie apgadinimus (b.l. 16-17); policijos pareigūno A. S. tarnybinis pranešimas. Šios nustatytos įvykio aplinkybės apie pažeidėjo elgesį po eismo įvykio, automobilių kontakto pobūdį leidžia teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad M. S. suprato savo veiksmų priešingumą KET reikalavimams, suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje bei sulaukti policijos pareigūnų, tačiau šią pareigą jis sąmoningai ignoravo ir iš eismo įvykio vietos tyčia pasišalino.

M. S. teigimu, jis iš įvykio vietos nepasitraukė (neišvažiavo), o tik buvo trumpam nuėjęs pasikrauti išsikrovusį telefoną, todėl jam nebuvo jokio tikslo ar motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Pagal teismų praktiką vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-33-2013, 2AT-41-2014, 2AT-9-746/2015). Taigi pareiškėjo nurodyta aplinkybė negali būti vertinama kaip šalinanti jo atsakomybę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo ir ji savaime nepaneigia M. S. tyčios, kuri nustatyta kitais objektyviais bylos duomenimis.

M. S. veika administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuota pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalį. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK, kurio 426 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, už kurio padarymą buvo numatyta administracinė nuobauda - bauda nuo 869 iki 1159 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų.

ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ir ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta administracinė atsakomybė yra švelnesnė nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje, kadangi šio pažeidimo sankcijoje buvo numatyta administracinė nuobauda – administracinis areštas, o ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sankcijoje administracinio arešto nuobauda nebėra numatyta.

Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 3 dalimi, M. S. padarytas pažeidimas, kvalifikuotas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuotinas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir ir teisena vykdytina pagal ANK.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad pažeidėjas negalėjo nepajusti, jog kliudė kitą automobilį, jis buvo išlipęs bei apžiūrėjęs kitą automobilį „Volkswagen Passat“, jis matė, nors ir nedidelius apgadinimus, todėl teismas daro išvadą, jog M. S. padarė ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Šios bylos kontekste pažymėtina, kad M. S. sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, jo metu tik nežymiai apgadintas nukentėjusiojo A. R. automobilio prekinis bamperis, nukentėjusiajam padaryta itin maža turtinė žala. Pats pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, padarinius ir pažeidėjo asmenybę bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais konstatuoja, kad pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį M. S. paskirtos net ir minimalios piniginės baudos dydis yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, todėl yra pagrindas, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, skirti švelnesnę piniginę nuobaudą. ANK 22 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 34 str. 5 d., 426 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3¹ straipsniu, teismas,-

nutarė:

M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 300 (trijų šimtų) eurų baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 16064296177 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.