Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo E. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje ir paskirta jam 45 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 30 parų arešto.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies a papunkčiu paskirta 30 parų arešto bausmė pakeista 30 dienų laisvės atėmimo bausme (vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis prie Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies – 2 metų 7 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, t. y. 30 dienų ir E. L. paskirta subendrinta bausmė – 2 metai 8 mėnesiai 16 dienų laisvės atėmimo.

Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia E. L. skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 m. gegužės 22 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. L. nuteistas už tai, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, įgijo psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurios masė – 1,8925 g, o joje yra 0,0076 g gryno metamfetamino. Šias medžiagas neteisėtai laikė įstaigos 21-o būrio 2-oje brigadoje, drabužių spintoje esančios juodos spalvos striukės apykaklėje iki kol 2018 m. spalio 10 d. apie 10.05 val. 21-o būrio 2-oje brigadoje atliktos kratos metu jos buvo rastos ir paimtos, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

2. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendyje konstatuota, kad kaltinimas E. L. pasitvirtino, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal baudžiamąjį įstatymą ir įrodyta teismo ištirtų įrodymų visuma.

3. Nuteistasis E. L. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendį ir prašo paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu arba subendrinti sudedant jas iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo E. L. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis E. L. apeliaciniame skunde veikos kvalifikavimo neginčija, tačiau kelia jam paskirtų bausmių bendrinimo klausimą.

6. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu E. L. paskyręs 45 parų arešto bausmę, šią bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė 30 parų arešto bausmę. Vadovaudamasis BK 65 straipsnio 1 dalies a papunkčiu, paskirtą 30 parų arešto bausmę, pakeitė į 30 dienų laisvės atėmimo bausmę (vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai). Paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies – 2 metų 7 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo pridėjo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, t. y. 30 dienų, ir E. L. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 8 mėnesiams 16 dienų.

7. Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika buvo padaryta neatlikus ankstesniu nuosprendžiu apeliantui paskirtos bausmės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 64 straipsnyje numatytą bausmių subendrinimo būdą. Bendrindami bausmes pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, kai neatlikus paskirtos bausmės padaroma nauja nusikalstama veika, teismai bausmes visiškai ar iš dalies sudeda. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, už šioje byloje inkriminuotą nusikalstamą veiką, paskirtą bausmę BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu subendrino su E. L. paskirtos neatliktos bausmės dalimi, bausmes visiškai sudedant. Nors apylinkės teismas tokio sprendimo nemotyvavo, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai nėra esminis skundžiamo nuosprendžio trūkumas, kadangi patį bausmių subendrinimo būdą pagal BK 64 straipsnio 2 dalį parinko teisingai ir pagrįstai. Pažymėtina, kad BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog skiriant subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti, tačiau nei BK 64 straipsnis, nei kiti BPK straipsniai nieko nenurodo apie tai, kokiais atvejais bausmės turi būti sudedamos visiškai, o kokiais - iš dalies. Bausmių subendrinimo būdą teismas parenka savo nuožiūra, atsižvelgdamas į galimybes individualizuoti bausmę. Nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė pataisos namuose, atlikdamas anksčiau paskirtą laisvės atėmimo bausmę už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu, E. L. padarė taip pat atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Be to, pažymėtina, kad E. L. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 261 straipsnį, t. y. visi jo pastarieji teistumai yra susiję su narkotinių medžiagų disponavimu. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis E. L. nėra linkęs koreguoti savo elgesio teisinga linkme, kas, teisėjų kolegijos nuomone, patvirtina, kad paskiriant E. L. galutinę subendrintą bausmę, apylinkės teismas pagrįstai taikė visiško bausmių sudėjimo būdą.

8. Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo E. L. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, jog pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, turėjo taikyti ne bausmių sudėjimo, bet apėmimo būdą. Pažymėtina, kad BK 64 straipsnyje, kuris reglamentuoja bausmių skyrimo, kai neatlikus bausmės yra padaryta nauja nusikalstama veika, tvarką yra nurodyta, jog bausmės yra bendrinamos visiško ar dalinio sudėjimo būdu, o apėmimo būdas yra nurodytas kaip išimtinė taisyklė, t. y. jeigu už vieną iš padarytų nusikaltimų buvo paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė (BK 64 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantui nėra paskirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos, todėl jam paskirtos bausmės gali būti bendrindamos tik bausmių sudėjimo būdu, ką pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu ir padarė. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad E. L. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė dėl nusikalstamų veikų pavojingumo nagrinėjamu atveju įtakos bausmių bendrinimo parinkimo būdui įtakos turėtų tik tuo atveju, jei bausmės būtų bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsniu, o ne BK 64 straipsniu.

9. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad subendrinant E. L. paskirtas bausmes, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, todėl keisti skundžiamo nuosprendžio apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. L. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.