Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta tenkinti K. Z. prašymą dėl atimtos teisės vairuoti transporto priemones termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas K. Z. prašymas sutrumpinti jam paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Prašyme nurodoma, kad po administracinio teisės pažeidimo ir nuobaudos už jį paskyrimo praėjo pusė laikotarpio, per kurį jis padarė tik vieną nereikšmingą pažeidimą kuris, pareiškėjo manymu, yra labiau atsitiktinio pobūdžio, teismo paskirtą baudą sumokėjo, išklausė reikalingus mokymus. Teisė vairuoti jam yra būtina, kadangi jis (K. Z.) dirba AB „Kauno tiltai“ kelio darbininku, dėl ko vairuotojo pažymėjimas reikalingas tiek tiesioginėms pastarojo darbo funkcijoms vykdyti, tiek atvykimui į darbą (atstumas nuo namų iki darbo 40 km) bei Darbovietės charakterizuojamas teigiamai. Mano, kad paskirtos jam nuobaudos tikslai jau yra pasiekti.

2017-02-07 Vilniaus apygardos teisme gautas K. Z. apeliacinis skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-20 nutarimą ir tenkinti jo prašymą dėl paskirtos jam vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

Savo skundą apeliantas iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos jis buvo nurodęs savo prašyme, adresuotame Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Teigia, kad paskirtos jam nuobaudos vykdymo metu padarytas naujas administracinis teisės pažeidimas – važiavimas visuomeniniu transportu be bilieto – yra mažareikšmis, nesukėlęs didelių pasekmių, todėl, vadovaujantis teisingumo protingumo ir sąžiningumo principais, apelianto manymu, netikslinga atsisakyti tenkinti jo prašymą dėl paskirtos jam teisės vairuoti transporto priemones sutrumpinimo. Taip pat, apelianto manymu, ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai jo atžvilgiu bus pasiekti, sutrumpinus atimtos teisės vairuoti transporto priemones terminą, nes jis suvokė savo neteisėto elgesio pasekmes, dėl padaryto pažeidimo gailisi, pasižada laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir jas gerbti, teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, kadangi susirado geriau apmokamą ir atsakomybės reikalaujantį darbą

Motyvuojamoji dalis

K. Z. apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą (ATPK 329 str.).

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog taikyti konkretaus asmens atžvilgiu ATPK 329 str. nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Spręsdamas šį klausimą, teismas vertina ne tik, ar pažeidimą padaręs asmuo atitinka formaliuosius šio straipsnio taikymo kriterijus, bet taip pat vertina ir padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo elgesį iki pažeidimo padarymo, pažeidimo darymo metu ir po jo padarymo.

Dėl K. Z. argumentų, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga jo darbo funkcijoms vykdyti, pažymėtina, jog pagal formuojamą teismų praktiką apelianto darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti jam skirti mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Tuo pačiu nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog pagal formuojamą teismų praktiką administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, Nr. N1-1378/2007, Nr. N1-413/2007, Nr. N444?719/2011, Nr. N261-3042/2011 ir kt.; Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-273/2015, Nr. ATP-567/2015, Nr. ATP-290/2016, Nr. ATP-303/2016, Nr. ATP-403/2016 ir kt.).

Be to, aukštesnės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad nėra formalių sąlygų, kad K. Z. atžvilgiu būtų galima taikyti ATPK 329 str. nuostatas. Pažymėtina, kad K. Z. administracine tvarka nubaustas už administracinio teisės pažeidimo padarymą, kuris priskiriamas itin pavojingų administracinių teisės pažeidimų kategorijai, nes sukelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, anksčiau buvo baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už KET pažeidimus. Pažymėtina ir tai, kad jau po to, kai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-08 nutarimu K. Z. buvo nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d., jis pakartotinai padarė naują administracinį teisės pažeidimą, kas rodo, kad jo padarytas pažeidimas nebuvo atsitiktinis ir jis nedaro teisingų išvadų, todėl trumpinti paskirtos K. Z. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trukmę yra netikslinga, kadangi toks sutrumpinimas prieštarautų ATPK numatytiems administracinės nuobaudos skyrimo tikslams.

Vien tik simbolinės, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, kadangi skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-20 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliantas vadovaudamasis tik deklaratyviais teiginiais, bei subjektyviu skundžiamo apylinkės teismo nutarimo vertinimu, nepateikė apeliacinės instancijos teismui objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti ar pakeisti šį nutarimą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.