Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus (Vilniaus rajono) prokurorės Irenos Sakson pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A. (A.) A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį – 20 MGL bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį – 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. A. parodė, kad įtarimo esmė jam aiški ir suprantama, pilnai pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Automobilį Suzuki Wagon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis rado interneto skelbimuose. Susiskambinęs su automobilio savininku, 2024 m. rugpjūčio 7 d. nuvyko apžiūrėti tą transporto priemonę į (duomenys neskelbtini). Kartu su juo važiavo pažįstamas T. (jo duomenų jis nežino). Jis su T. į vietą nuvažiavo nuomotu automobiliu Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) T. liko automobilyje, jis nenorėjo kartu eiti apžiūrėti mašinos. Jis susitiko su Suzuki Wagon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku ir apžiūrėjo mašiną. Automobilis jam patiko, todėl nusprendė jį pirkti. Kadangi T. atsisakė paimti savo vardu ir kiti draugai jam nepagelbėjo, todėl jis ekspromtu nutarė pirkimo - pardavimo sutartį sudaryti kito asmens vardu, t.y. J. C., kurio asmens dokumento nuotrauką turėjo nufotografavęs. J. C. jis nepažįsta, matė tik vieną kartą prieš 3 mėnesius, kai dirbo taxi vairuotoju. Tą kartą turėjo užsakymą pavežti asmenį, tai buvo J. C.. Kai ji atvežė į nurodytą vietą, pastarasis neturėjo grynų pinigų sumokėti už paslaugas. J. C. nurodė, kad bankomate nuims pinigus, o jis, kad apsidraustų, padarė nuotrauką jo asmens dokumento, kurį jis jam pats davė. Pastarasis nebuvo prieš, kad jis padarytų nuotrauką. J. C., išgryninęs pinigus, su juo atsiskaitė. Kadangi jis turėjo skolų, todėl nurodė kitą asmenį transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje, nes neturėjo tuo metu pažįstamų, kurie galėtų jam padėti įforminti sutartį. Pasirašius sutartį, automobilio savininkas jam įteikė automobilio raktelius ir jis išvažiavo tuo automobiliu (Suzuki, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Tikrai nenorėjo niekaip pakenkti bei apgauti J. C. bei automobilio savininką A. Š., nurodžius kitą asmenį. Už automobilį jis su A. Š. pilnai atsiskaitė. Nenorėjo pridaryti niekam nemalonumų bei nieko apgauti. Labai gailisi, dėl padaryto nusikaltimo (el. b. l. 45–48).

Be kaltinamojo A. A. prisipažinimo, jo kaltę pagrindžia kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, teismo pripažintini įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. Š. parodė, kad 2024 m. liepos 29 d. į

internetą patalpino skelbimą, kad parduodamas automobilis SUZUKI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Skelbime automobilio kainą nurodė – 300 eurų. 2024 m. rugpjūčio 7 d. apie 15.00 val. jam paskambino susidomėjęs asmuo, kuris nurodė, kad nori pirkti automobilį. Sutarė, kad pirkėjas atvyks pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), 17.00 valandą. Sutartu laiku pas jį atvažiavo asmuo, kurio požymių tiksliai nurodyti negali, tačiau įsidėmėjo, kad jo plaukai tamsūs – juodi, amžius apie 35 metų, žemo ūgio. Interesantas atvykęs apžiūrėti automobilį detaliau didelio noro neišreiškė, iškart norėjo jį nusipirkti ir pradėjo pildyti pirkimo – pardavimo sutartį. Jis į sutartį ir kas buvo blankuose įrašoma, nekreipė dėmesio, sutarties pats nepildė, tik prašė pirkėjo jam sumokėti 300 eurų ir viskas. Atvykęs asmuo prisistatė kaip J. C., sutartyje taip pat nurodė savo rekvizitus. Pasirašęs sutartį, jis įteikė pirkėjui automobilio raktelius ir šis iš karto išvažiavo parduotu automobiliu SUZUKI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pirkėją atvežė kitas asmuo, kuris nepanoro įvažiuoti pas jį į kiemą ir išvažiavo. Jam tai pasirodė keista. Su pirkėju susitarė, kad pastarasis 2024 m. rugpjūčio 8 d. apie 10.00 val. jam paskambins ir jie kartu nuvyks į „Regitrą“ perregistruoti automobilį, tačiau skambučio taip ir nesulaukė. Tiksliai pasakyti, ar automobilį nusipirkęs asmuo yra J. C. negali, nes asmens tapatybės kortelės neprašė ir dėl savo neapdairumo gailisi (el. b. l. 1–7).

2024 m. lapkričio 22 d. objektų apžiūros protokole užfiksuota suklastotos transporto priemonės 2024 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo pardavimo sutarties apžiūra. Nustatyta, kad sutartis sudaryta 2024 m. rugpjūčio 7 d. 18.00 val. Pardavėjas A. Š., gyvenantis (duomenys neskelbtini), pirkėjas J. C., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė – Suzuki Wagon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės kaina – 300 eurų. Sutartis pasirašyta prikėjo bei pardavėjo (el. b. l. 103–105).

2024 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 2 tarnybiniame pranešime Nr. IBPS-V-2168980-24 nurodyta, kad buvo nustatyta, jog 2024 m. rugpjūčio 7 d. apie 18.00 val. adresu (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta automobilio Suzuki Wagon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis tarp J. C. bei A. Š.. Sutartį pasirašė A. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad sutartyje nurodytas automobilio pirkėjas – J. C. apie šį sandorį nieko nežinojo, jokios mašinos nepirko. Nustatyta, kad pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytu tel. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi kitas asmuo. Todėl yra pagrindo manyti, kad 2024 m. rugpjūčio 7 d. automobilio Suzuki Wagon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis suklastota, todėl spręstinas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad A. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kadangi jis nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: jis ne vėliau kaip 2024 m. rugpjūčio 7 d. apie 18.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), suklastojo automobilio SUZUKI WAGON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį, kurią pasirašė jis ir A. Š., gim. (duomenys neskelbtini).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta liudytojo A. Š. parodymais, kuriuose kitų objektų apžiūros protokolu, kita rašytine medžiaga. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo ir yra pakankami A. A. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmai padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo. Jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės individualizavimas

Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį padarymą skirti kaltinamajam 30 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 20 parų arešto bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7 ir 8 punktais, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 5 mėnesiams, nustatant, kad A. A. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, visą bausmės laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, registruotis Užimtumo tarnyboje.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka BPK 419 straipsnio reikalavimus.

Kaltinamasis A. A. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su bausmės rūšimi, dydžiu (el. b. l. 96–99).

A. A. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. A. yra teistas (el. b. l. 69–73), administracine tvarka baustas (el. b. l. 85–91), nedirbantis (el. b. l. 82–84), registruotas Užimtumo tarnyboje, duomenų apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymą nėra.

Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, į anksetsnį kaltinamojo teistumą, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu (aptariamu atveju 1/3 sudaro 10 parų arešto) ir skirtinta galutinė 20 parų arešto bausmė.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti į-vertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė nuoseklius parodymus, savo veiksmus vertino kritiškai, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės, tad kaltinamajam paskirtinas bausmės vykdymo atidėjimas, kaltinamąjį įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, bausmės laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, registruotis Užimtumo tarnyboje.

Pagal kasacinio teismo praktiką atidedant arešto bausmės vykdymą, kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai. Pagal savo pobūdį ir esmę nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios BK nuostatos dėl intensyvios priežiūros nustatymo prilygintinos kardomajai priemonei – namų areštui – ar kitai kardomajai priemonei – intensyviai priežiūrai, paliekant teismui nuspręsti, kiek griežtai apriboti asmens judėjimą, kad šiuo atveju būtų pasiekti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis Nr.2K-97-697/2023). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis bausmės vykdymo atidėejimo laikotarpiu įpareigojamas būti namuose atitinkamu laiku bei neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios isntitucijos leidimo (įpareigojimai susiję su jo laisvės varžymu), nagriėnjamu atveju intensyvi priežiūra – nėra proporcinga priemonė, tad neskirtina.

Teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamajam 5 mėnesius atidėjus arešto bausmės vykdymą be intensyvios priežiūros. įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, bausmės laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, registruotis Užimtumo tarnyboje, bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtis.

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo dienos, baudžiamajam įsakymą pradėjus vykdyti naikintina.

Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pirkimo-pardavimo sutartis – palitkina saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

A. (A.) A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę A. (A.) A. sumažinti trečdaliu bei paskirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5, 7 ir 8 punktais A. (A.) A. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, bausmės laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, registruotis Užimtumo tarnyboje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti, panaikinti.

Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pirkimo-pardavimo sutartį – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

A. (A.) A. išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirtos bausmės vykdymas yra atidėtas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;

4) jeigu asmuo vengia laikytis probacijos sąlygų, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal teismo baudžiamąjį įsakymą paskirtą bausmę.

A. (A.) A. taip pat išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme; padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios; išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu; nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka; įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.