- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-12
- Bylos Nr.
- e2A-9-656/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-01791-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- G.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 2.4.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jelenos Šiškinos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. (G.) S. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dalyvaujant Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gruodžio 9 d. įsakymą Nr. 2567/19 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ (toliau - ir Įsakymas), kuriuo buvo patvirtintas 2948 (dviejų tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimt aštuonių) kv. m. kitos paskirties teritorijos, kurią sudaro 2548 (dviejų tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt aštuonių) kv. m ir 400 (keturių šimtų) kv. m. dalys, (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, jo erdviniai duomenys, nurodyti Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (paslaugos Nr. ZSFP-63812), ir Ginčijamame įsakyme nurodyti sprendiniai.
2. Ieškovė nuorodė, kad yra pretendentė į buvusios savininkės A. S. iki visuotinės žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime valdytos žemės nuosavybės teisių atkūrimą. Pagal dabartinį administracinį suskirstymą buvusios savininkės turėta žemė yra Vilniaus mieste. Ieškovei nuosavybės teise priklauso buvusio žemės savininko žemėvaldoje esanti sodyba, kurią sudaro gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir kiti inžineriniai statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Vieną ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo kitų sodybos pastatų skiria (duomenys neskelbtini) gatvė.
3. Ieškovė dėl minėtu įsakymu patvirtinto projekto sprendinių, konkrečiai žemės sklypo ribų įvertinimo, kreipėsi į UAB ,,Geovisata“, kuri pagal projekto brėžinyje nurodytas koordinates užfiksavo formuojamų žemės sklypų ribas vietoje ir nustatė, kad formuojamų namų valdų žemės sklypų ribos ne tik neatitinka faktiškai naudojamos žemės ribų, bet ir kerta įregistruoto statinio ribas.
4. Vien dėl šio pažeidimo tokio projekto įgyvendinimas bus negalimas, nes pagal jį rengiama žemės sklypo kadastro duomenų byla prieštaraus imperatyviai Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punkto nuostatai: ,,<...> Žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panašiai), taip pat tuos atvejus, kai žemės sklypas formuojamas statinio, suformuoto kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, daliai eksploatuoti, jeigu kitai šio statinio daliai eksploatuoti reikalingas žemės sklypas suformuotas iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 28-868) įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.).“
5. UAB ,,Geovisata“ taip pat vietoje užfiksavo ieškovės naudojamų žemės sklypų ribas ir, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartyje nustatytus dviejų formuojamų namų valdos žemės sklypų plotus, nustatė tų formuojamų žemės sklypų ribas. UAB ,,Geovisata“ matininkų vertinimu, ginčijamo projekto ribos buvo nustatinėjamos matininkui nebuvus vietoje ir nesusipažinus su esama situacija, galimai remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-11-28 įsakymu Nr. 30-2352 patvirtintais sklypų planais ir ribomis, kurie buvo panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartimi.
6. Nagrinėjamoje byloje kyla ginčas dėl formuojamo namų valdos žemės sklypo ribų nustatymo. Šiems santykiams taikoma Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 3 dalis ir Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės. Esminiai kriterijai, turintys įtakos namų valdos žemės sklypo dydžiui, jei sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, yra atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai formuojamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose.
7. Nagrinėjamoje byloje nustatyti naudojamo žemės sklypo ribų tik iš techninės apskaitos bylos dokumentų neįmanoma, todėl rengiant projektą formuojamo žemės sklypo ribos turėjo būti nustatytos pagal faktinio žemės sklypo naudojimo ribas, būtinas namų valdos eksploatavimui. Formuojant ieškovės naudojamus žemės sklypus šių nuostatų nebuvo laikomasi.
8. Iš esmės tie patys pažeidimai, kaip ir skundžiamame įsakyme, atsakovo buvo padaryti priimant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-11-28 įsakymą Nr. 30-2352, kuriuo buvo formuojami tie patys namų valdos žemės sklypai. Šis atsakovo įsakymas buvo panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-06-20 nutartimi, todėl paminėtoje byloje surinkti įrodymai bei teismų nustatytos aplinkybės yra reikšmingos ir šiai bylai.
II. Teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 3 d. sprendimu: ieškinį tenkino; panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2019 m. gruodžio 9 d. Įsakymą Nr. A30-2567/19 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“; priteisė ieškovei iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2 069 Eur bylinėjimosi išlaidų.
10. Sprendime teismas nurodė, kad Įsakymo neteisėtumas grindžiamas aplinkybėmis: 1) Ieškovei priklausančio pastato dalis (terasa) ir sklypo dalis išklota trinkelėmis nepatenka į ginčijamu atsakovo sprendimu nustatytas namų valdos sklypo ribas; 2) Formuojamo namų valdos sklypo šiaurinė kraštinė, pažymėta taškais 6-7-8, nuo faktiškai naudojamos sklypo tvoros (naudojamo žemės klypo ribos) yra perkelta kelis metrus į šiaurę, prijungiant kelių metrų pločio valstybinio miško juostą, kurios ieškovė nenaudoja ir negali naudoti.
11. Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalis nustato, jog „kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose“. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Miesto gyvenamosiose vietovėse (iki 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje), išskyrus Neringos miestą, fiziniams asmenims, turintiems nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius namus, parduodami jų namų valdų naudojami žemės sklypai, pažymėti namų valdos techninės apskaitos bylose, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų, bet ne didesni kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesni kaip 0,3 ha – kituose miestuose. Parduodamo žemės sklypo plotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti padidintas, bet ne daugiau kaip atitinkamai iki 0,3 ha arba iki 0,4 ha ir parduotas visas naudojamas namų valdos žemės sklypas, jeigu šio žemės sklypo arba jo dalies pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus nenumatoma panaudoti miesto ūkio, visuomenės poreikiams ar individualiai statybai suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą“.
12. Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą, tais atvejais, kai yra Namų valdos techninės apskaitos byla, žemės sklypo ribos turėtų būti nustatomos pagal jas. Tačiau šiuo atveju negalima nustatyti naudojamo žemės sklypo ribų tik iš Namų valdos techninės apskaitos bylos pilna apimtimi, nes Namų valdos techninės apskaitos byloje ieškovės vakarinė sklypo dalis nėra naudojama ieškovės. Tokiu atveju, projektuojant žemės sklypo ribas, atsakovė privalėjo vadovautis faktiniais žemės sklypo naudojimo duomenimis ir reikalingais statiniams tiek, kiek nebuvo galima vadovautis Namų valdos techninės apskaitos bylos duomenimis.
13. Iš Namų valdos techninės apskaitos byloje esančios schemos teismas nustatė, kad Šiaurinė sklypo dalis buvo 32 metrų pločio. Atsakovės Įsakymu suformuoto ieškovės sklypo riba tarp taškų 5-6 yra 35,4 metrų pločio, t. y. 3,5 metro platesnė, nei ieškovės buvusi ir faktiškai naudojama žemės sklypo dalis. Atsakovės siūlomo sklypo taškas 6 yra tvenkinyje, kuriuo ieškovė niekada nesinaudojo, kuris buvo už Namų valdos techninės apskaitos byloje esančio žemės sklypų ribų, bei, kaip matyti iš antstolio faktinių aplinkybių protokole esančių nuotraukų, yra ir už ieškovės faktiškai naudojamo žemės sklypo tvoros.
14. Iš ieškovės pateiktų ortofotografinių nuotraukų matyti kokiu žemės sklypu ieškovė daugiau nei 15 metų faktiškai naudojasi. Iš antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo teismas nustatė, kad Įsakymu patvirtinto žemės sklypo projekto ribos tarp taškų 6-7-8 neina prie faktiškai naudojamų sklypo ribų, kurios yra apibrėžtos tvora, bet perkeltos valstybinio miško link. Be to, ginčijamu Įsakymu patvirtinto žemės sklypo projekto ribos tarp taškų 5-6 kerta ieškovės pastato terasą ir ieškovės žemės sklypo dalį, išklotą trinkelėmis. Šio ieškovės pastato paskirties keitimas ir deklaracija apie statybų užbaigimą Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje įregistruota 2020 m. rugpjūčio 3 d. Ginčijamas įsakymas priimtas 2019 m. gruodžio 9 d., todėl akivaizdu, jog Ginčijamo įsakymo priėmimo metu pastatas su stogine ir terasomis Tr1, Tr2, Tr3, dar nebuvo įregistruotas kaip gyvenamasis namas.
15. Atsakovė remiasi tuo, kad privalėjo vadovautis registruose esančiais duomenimis ir Namų valdos techninės apskaitos dokumentais, todėl, nesant registruoto gyvenamojo namo, o tik esant registruotam ūkiniam pastatui, sudarant žemės sklypo ribų projektą, elgėsi teisėtai ir pagrįstai.
16. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas ieškovės žemės sklypo ribų projektavimui patvirtino 2019 m. rugpjūčio 13 d. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. A648-334/19(2.14.2.12-MP8), kurio 2 punkte nustatyta, jog projekto tikslas - suformuoti žemės sklypus esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pagal šiuos atsakovės reikalavimus savivaldybės įmonė „VILNIAUS PLANAS“ atliko Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Prie šio projekto projektuotojas pridėjo ir ortofotografinę nuotrauką, iš kurios matyti, jog žemės sklypo ribos tarp taškų 5-6 kerta statinio (terasos) dalį ir taškas 6 yra tvenkinyje.
17. Ieškovės pateiktos ortofotografinės nuotraukos patvirtina, jog terasa de facto buvo įrengta ne vėliau kaip 2009 metų vasarą. Jokia valstybės institucija nepareiškė pretenzijų ieškovei dėl neteisėtos statybos. Statinio paskirtis buvo pakeista ir jis su terasomis buvo įregistruotas 2020 m. rugpjūčio 3 d. Teismas sutiko su atsakovės teiginiais, jog ieškovė atsakinga dėl to, jog savalaikiai neįregistravo statinio paskirties ir ribų pasikeitimo nedelsiant, tačiau ši aplinkybė neleidžia ignoruoti realybės – faktiškai stovinčio statinio. Aplinkybė, jog statinys buvo įregistruotas kaip ūkinis pastatas ir jo faktinės ribos neatitiko registre įregistruotų statinio ribų negalėjo būti pagrindu ignoruoti ortofotografinėje nuotraukoje esančios faktinės padėties ir žemės sklypo riba tarp taškų 5-6 ant ortofotografinės nuotraukos negalėjo būti brėžiama per ieškovės terasą. Atsakovė galėjo ir privalėjo aiškintis faktinės situacijos ir registrų duomenų neatitikimo priežastis bei, manydama esant nelegaliam statiniui, privalėjo informuoti atitinkamas valstybės institucijas apie galimą teisės aktų pažeidimą, tačiau to nepadarė.
18. Ieškovė valstybinę žemę aplink statinius prižiūri, ja naudojasi ne vieną dešimtmetį, taip pat naudojamasi šalia esančiais gyvenamuoju pastatu, ūkiniais pastatais, kiemo statiniais. Atsakovės sprendimai, kuriais ieškovei projektuojamo žemės sklypo ribos teisėtai pastatytiems statiniams ir kiemo įrenginiams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį, teismo vertinimu, negalėjo būti priimti, nes tai ieškovei sukeltų neproporcingai didelę žalą, būtų paneigta ieškovės teisė į nuosavybę. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog kiti asmenys reikštų reikalavimus ar nurodytų turintys teisių į ginčo valstybinę žemę, todėl ieškovės teisės įgyti šiuo metu valstybinės žemės sklypą, atsižvelgiant į tai, kad valstybinėje žemėje yra jai priklausantys pastatai, labiausiai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Esant nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiai situacijai bei pagal teisinį reguliavimą ieškovei turi būti suteikta nuosavybės teisė į faktiškai naudojamą namų valdos žemės sklypą, suderinant ieškovės bei valstybės teises ir interesus.
19. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktas nustato, kad žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas. Taigi, teisės aktai draudžia atsakovei suformuoti žemės sklypo ribas per statinius. Atsakovė žinojo ir matė, jog žemės sklypo riba tarp taškų 5-6 projekte projektuojama per faktiškai esantį statinį (statinio terasą Tr2). Statinys šiuo metu yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, todėl preziumuojama, jog statinys su terasomis yra teisėtas. Kadangi atsakovės projektuojamos žemės sklypo ribos tarp taškų 5-6 kerta ieškovės statinį, ieškovė neturi galimybės naudotis turimu statiniu pilna apimtimi, todėl tokios žemės sklypo ribos negali būti suformuotos. Be to, žemės sklypo ribų taškas 6 yra ir už Namų valdos techninės bylos duomenų ir faktiškai ieškovės naudojamo sklypo ribų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ieškovės reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinu, o atsakovės Ginčijamas įsakymas naikintinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
20. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliacinio skundo argumentai:
20.1. Teismas netinkamai vadovavosi Žemės reformos įstatymo, Žemės įstatymo, 2004 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir aplinkos ministro įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“, 1999 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatomis, nepagrįstai suteikdamas prioritetą faktiškai ieškovės naudojamos teritorijos riboms ir tuo sukurdamas netoleruotiną teisinį precedentą, jog sklypai formuojami net ir statiniams, kurių pastatymo teisėtumas nėra pagrindžiamas jokiais statybą leidžiančiais dokumentais.
20.2. Teisės aktai įtvirtina, jog sklypai formuojami esamiems statiniams formuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Tai reiškia, kad sklypai formuojami ne visiems faktiškai tam tikroje teritorijoje esantiems statiniams, tačiau tik teisėtai esantiems toje teritorijoje statiniams, t. y. teisėtai pastatytiems, įregistruotiems Nekilnojamojo turto registre, pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
20.3. Jokių statybą leidžiančių dokumentų, patvirtinančių, kaip vietoj ūkinio statinio atsirado gyvenamasis namas, kurio terasą, pasak ieškovės, kerta ginčijamu Įsakymu suformuotos teritorijos ribos, byloje nėra, tokių dokumentų neturi ir Administracija, kaip statybą leidžiančius dokumentus išduodanti institucija.
20.4. Tai, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio terasą, ieškovės teigimu, kerta suformuoto sklypo ribos, Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 2020 m. liepos 23 d. deklaracijos Nr. ACCE-100-200723-00720 apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą pagrindu, nepadaro savaime teisėtų visų, adresu (duomenys neskelbtini), atliktų statybų, kadangi turi būti ir statybą leidžiantys, ir žemės valdymo teisę patvirtinantys dokumentai – tokių dokumentų į bylą nėra pateikta, Administracija jokių duomenų apie tai neturi, Nekilnojamojo turto registre taip pat nėra jokių žymų apie tai. Remiantis Statybos įstatymo 28 straipsniu, deklaracijos apie statybų užbaigimą surašymas priklauso tik nuo statytojo valios, taigi ši deklaracija, nesant kitų dokumentų, patvirtinančių atliktų statybų teisėtumą, negali būti laikoma objektyviu įrodymu, patvirtinančiu, kad gyvenamasis namas, kurio terasą, pasak ieškovės, kerta ginčijamu Įsakymu suformuoto sklypo ribos, vietoj ūkinio pastato atsirado teisėtai.
Atsiliepimas
21. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimo argumentai:
21.1. Nesutinka su apeliantės argumentais, kad projekto autorius jo rengimo metu neprivalėjo atvykti į vietą. Toks aiškinimas prieštarauja tiek žemės sklypų formavimo projektų rengimo taisyklėse nustatytiems reikalavimams, tiek sisteminiam teisės normų aiškinimui, tiek prieštarauja prejudicinę galią turintiems teismų sprendimams:
21.1.1. Vilniaus miesto savivaldybės administracija tiek pagal teisės aktus, tiek pagal teismų sprendimus privalo ieškovei suformuoti du žemės sklypus (25,48 arų ir 4 arų namų valdos žemės sklypus) jai nuosavybės teise priklausančios sodybo eksploatacijai, o patvirtintų namų valdos žemės sklypų ribos privalo atitikti naudojamo žemės sklypo ribas bei nepažeisti kitų teisės aktų reikalavimų.
21.1.2. Nei vieno ieškovei priklausančio statinio pririšimo koordinatės ginčijamo projekto rengimo metu nebuvo įregistruotos, todėl nustatyti tikslią šių statinių buvimo vietą vien tik iš kadastro žemėlapio yra neįmanoma.
21.1.3. Realias valstybinės reikšmės miško ribas galima nustatyti tik įvertinus padėtį vietoje, kadangi miškų taksacija ir kadastro duomenų nustatydamas daugeliu atvejų būna netikslus.
21.2. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė rašytiniais įrodymais pagrindė faktinę aplinkybę, jog į ginčo žemės sklypo ribas patenka greta esančio miško masyvo dalis ir riba kerta vieno žemės sklype esančio pastato terasą, atsakovė iškėlė prielaidą, kad tas statinys neva galėjo būti pastatytas savavališkai, kurią palaiko ir apeliaciniame skunde.
21.3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas šioje byloje turėjo nustatyti namų valdos ribas ne pagal faktinius duomenis (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą) ir aktualius nekilnojamojo turto kadastro duomenis, bet pagal 1988 m. namų valdos techninės apskaitos bylą.
Motyvuojamoji dalis
22. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos padavė atsiliepimą į apeliacinį skundą, tačiau savo pozicijos dėl apeliacinio skundo pagrįstumo nešdėstė. Atsiliepimo argumentai:
22.1. Vienas iš juridinių pagrindų Nacionalinei žemės tarnybai priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui grąžinant žemę natūra prie nuosavybės teise turimų pastatų, yra savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas - žemės sklypo planas su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje ir kiti dokumentai (kadastro duomenų byla). Pabrėžė, kad žemės sklypų formavimas yra išskirtinai savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė remiasi iš esmės vienintele aplinkybe jog ginčijamu apeliantės įsakymu nustatyta sklypo riba kerta ieškovės statinį (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu apeliantė (atsakovė) teigia, kad vykdant statybas bei įregistruojant statinius kaip baigtus adresu (duomenys neskelbtini), galimai buvo panaudoti suklastoti dokumentai, todėl abejotinas statinių registracijos teisėtumas. Teisėjų kolegijos nuomone, statinių adresu (duomenys neskelbtini), registravimo kaip baigtų teisėtumo aplinkybė yra itin reikšminga nagrinėjant ginčą. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi buvo sustabdęs civilinės bylos Nr. e2A-1572-656/2021 nagrinėjimą iki bus baigtas Vilniaus apygardos prokuratūros ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00420-21.
25. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą, nes Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1170-819/2022 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) ieškinį atsakovei G. S. dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą galiojimo panaikinimo ir įpareigojimo panaikinti atliktą statinių teisinę registraciją. Minėtoje byloje teismo priimtas 2022 m. balandžio 1 d. sprendimas, kuris pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartimi (bylos Nr. e2A-1789-432/2022), bei jame nustatytos aplinkybės dėl G. S. 2020-07-23 deklaracijos bei jos pagrindu įregistruoto nekilnojamojo turto turi įtakos šioje byloje nagrinėjamam ginčui.
26. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1170-819/2022 Inspekcijos ieškinį patenkino visiškai. Dalyje dėl deklaracijos panaikinimo teismas nurodė, jog nustatyta, kad su prašymu patvirtinti deklaraciją, atsakovė nepateikė statinio projekto, pažymos apie statinio atitiktį statinio projektui, statybą leidžiančio dokumento, požeminių inžinerinių tinklų kontrolinių geodezinių nuotraukų, žemės sklypo savininko sutikimo, žemės sklypo su statiniais geodezinių nuotraukų (tuo atveju, kai statinių kadastro duomenų bylose nėra nurodyti atstumai nuo statinių iki sklypo ribų ir statinių aukštis). Kadangi šios aplinkybės liudija deklaracijos neatitikimą teisės aktų reikalavimams, deklaracijos kaip neteisėtos galiojimas buvo panaikintas. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas apskųstas nebuvo ir jo nepakeitė Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1789-432/2022. Taigi įsiteisėjusiu 2022 m. balandžio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu 2020-07-23 deklaracija yra panaikinta.
27. Atsakovė (apeliantė) pagrįstai nurodė, kad sklypai formuojami ne visiems faktiškai tam tikroje teritorijoje esantiems statiniams, tačiau tik teisėtai esantiems toje teritorijoje statiniams, t. y. teisėtai pastatytiems, įregistruotiems Nekilnojamojo turto registre, pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Priešingu atveju, jei būtų leidžiama formuoti sklypus visiems faktiškai tam tikroje teritorijoje esantiems statiniams, net ir nesant jokių tų statinių teisėtą atsiradimą patvirtinančių dokumentų, būtų sudaroma galimybė neteisėtam valstybinės žemės užvaldymui.
28. Jokių statybą leidžiančių dokumentų, patvirtinančių, kaip vietoj ūkinio statinio atsirado gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio terasą, pasak ieškovės, kerta ginčijamu Įsakymu suformuotos teritorijos ribos, byloje nėra, tokių dokumentų neturi ir atsakovė, kaip statybą leidžiančius dokumentus išduodanti institucija. Gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio terasą, ieškovės teigimu, kerta suformuoto sklypo ribos, tuo metu, kada buvo priimtas ginčijamas įsakymas, nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir nėra jokių duomenų apie tai, kad jis pastatytas teisės aktų nustatyta tvarka, tad formuojant ginčo sklypą į šį statinį neturėjo būti atsižvelgiama. Šis pastatas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas tik 2020 metų liepos mėnesį – 2020 m. liepos 23 d. deklaracijos Nr. ACCE-100-200723-00720 apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą pagrindu. Ši deklaracija, kaip nurodyta aukščiau, yra panaikinta kaip neteisėta įsiteisėjusiu 2022-04-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1170-819/2022.
29. Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nustatytos šiai bylai reikšmingos aplinkybės, kad adresu (duomenys neskelbtini), statomo vienbučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statusas pakeistas į dvibutį gyvenamąjį namą bei naujas vienbutis gyvenamasis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatytas be statinio projektų, statybą leidžiančių dokumentų, žemės savininko sutikimo (šie dokumentai nebuvo pateikti), t. y. neteisėtai. Tai reiškia, kad ginčijamo įsakymo priėmimo metu ne visi statiniai, kurių eksploatavimui pagal pirmosios instancijos teismo sprendimą turi būti formuojamas sklypas, buvo teisėti, o neteisėtiems statiniams sklypai negali būti formuojami.
30. Kaip pagrįstai nurodė atsakovė, Žemės įstatymo (redakcija, galiojusi ginčijamo Įsakymo priėmimo metu) 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 2.4 punkte, pagal kurį žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Taip pat ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punkte numatyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
31. Pagrįsta atsakovės pozicija, kad sklypai formuojami ne visiems faktiškai tam tikroje teritorijoje esantiems statiniams, tačiau tik teisėtai esantiems toje teritorijoje statiniams, t. y. teisėtai pastatytiems, įregistruotiems Nekilnojamojo turto registre, pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Priešingu atveju, jei būtų leidžiama formuoti sklypus visiems faktiškai tam tikroje teritorijoje esantiems statiniams, net ir nesant jokių tų statinių teisėtą atsiradimą patvirtinančių dokumentų, būtų sudaroma galimybė neteisėtam valstybinės žemės užvaldymui.
32. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kuriam eksploatuoti žemės sklypas ir yra naudojamas. Pagal teismų praktikoje suformuluotą taisyklę dėl to, kas laikoma užstatyta žeme, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į individualias aplinkybes, tačiau visais atvejais apie tai, žemė yra užstatyta ar ne, sprendžiama pagal du kriterijus – faktinį ir teisinį. Pirma, žemės sklype turi būti statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai. Antra, šie statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai turi būti pastatyti (įrengti) teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2011). Taigi, remiantis tiek paminėtomis teisės aktų nuostatomis, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, priimdama ginčijamą Įsakymą atsakovė turėjo vadovautis namų valdos techninės apskaitos bylos duomenimis ir formuoti sklypus, ne tik faktiškai teritorijoje esantiems, bet ir teisės aktų nustatyta tvarka pastatytiems statiniams pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
33. Teisėjų kolegija sprendžia, kad naujai nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja materialiosios teisės normoms. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieškovės ieškinį atmesti visiškai (CPK 330 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškovės G. (G.) S. ieškinį atmesti visiškai.