- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-25
- Bylos Nr.
- e2A-1789-432/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Loreta Braždienė
- Atsakovas
- G.S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjųLoretos Braždienės, Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės)G.S.apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-04-01 sprendimo civilinėje byloje pagalieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinį dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą galiojimo panaikinimo ir įpareigojimo panaikinti atliktą statinių teisinę registraciją,pareikštą atsakovei G.S., tretiejiasmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijosir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovėkreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės surašytos 2020-07-23 deklaracijos apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių), kai atlikta statinio ekspertizė, Nr. (duomenys neskelbtini)200723-00720 (toliau – deklaracija) galiojimą ir įpareigoti atsakovę per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į valstybės įmonę (toliau – VĮ) Registrų centrą, pateikiant prašymą išregistruoti deklaracijos pagrindu atliktą gyvenamojo namo, unikalus (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei šiame name esančių patalpų: buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją ir teisinės registracijos pakeitimus Nekilnojamojo turto registre ir kadastre.
2. Ieškinyje paaiškinta, kad ieškovė patikrino aplinkybes, susijusias su atsakovės nuosavybės teise valdomų pastatų – gyvenamųjų namų: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (paskirtis – gyvenamoji (dviejų butų pastatai), 325,76 kv. m bendrojo ploto, statybos pradžia – 1968 m., statybos pabaiga – 1968 m., rekonstravimo pradžia – 1997 m., rekonstravimo pabaiga – 1997 m.) (toliau – Pastatas1) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), 120,04 kv. m bendrojo ploto, statybos pradžia – 1994 m., statybos pabaiga – 1994 m.) (toliau – Pastatas2), esančių nesuformuotoje valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), statybos darbais ir nustatė, kad atsakovės surašyta ir užregistruota, kai 2020-07-22 atlikta statinio ekspertizė Nr. L20-07/04 (toliau – ekspertizė), deklaracija yra neteisėta. Deklaracija nebuvo patvirtinta ir registruota pas ieškovę, ją parengė ir pasirašė pati atsakovė, o nurodžius, kad atlikta ekspertizė, deklaracija buvo užregistruota automatiškai.
Šalies argumentai
3. Ieškovė nurodė, kad gavo 2020-03-08 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštą Nr. A51-20791/21(2.3.2.20E-ŽEM) dėl galimų pažeidimų, vykdant statybas bei įregistruojant statinius kaip baigtus, (duomenys neskelbtini). Šiuo raštu Vilniaus miesto savivaldybės administracija informavo ieškovę, kad paaiškėjo, jog 2020-07-23 buvo užregistruota Pastato1 ir Pastato 2 deklaracija, nors statybą leidžiančių dokumentų, kurių pagrindu (duomenys neskelbtini), statomo Pastato1 kaip vienbučio gyvenamojo namo statusas būtų pakeistas į dvibutį gyvenamąjį namą bei Pastato2 kaip naujo vienbučio gyvenamojo pastato statybai Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra išdavusi. Atsakovė VĮ Registrų centrui pateikė Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (toliau – IS „Infostatyba“) 2020-07-23 užregistruotą deklaraciją, kai atlikta ekspertizė. Deklaracijos ir atsakovės VĮ Registrų centrui pateiktų 2020-07-09 Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylų pagrindu buvo atliktas Pastato2 kadastro duomenų ir daiktinių teisių įregistravimas, nurodant, kad atliktų Pastato2 statybos darbų baigtumas 100 proc., o Pastato1 atliktas kadastro duomenų pakeitimas Nekilnojamojo turto registre ir daiktinių teisių registracija. Nors 2020-08-25 prašymu Nr. 24630679 Pastato1 kadastro duomenų tikslinimas ginčijamos deklaracijos pagrindu buvo atšauktas, pastato1 duomenys Nekilnojamojo turto registre ir kadastre deklaracijos pagrindu buvo pakeisti: Pastate1 deklaracijos pagrindu įregistruoti du butai: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas1) ir butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas2). Surašydama deklaraciją, atsakovė patvirtino, kad ji atliko Pastato2 statybą ir Pastato1 rekonstrukciją pagal Vyriausiosios architektūros ir urbanistikos valdybos gamybinio personalo įmonės 1992 m. parengtą statinio projektą „Du individualūs namai. Statybos projektas“, kuriam Vilniaus miesto savivaldybės administracija 1992 m. birželio 17 d. išdavė leidimą statyti naują statinį.
4. Ieškinyje teigiama, kad ieškovė, vykdydama pareigą atlikti teisės aktuose nustatytą statybos valstybinės priežiūros funkciją ir siekdama užtikrinti, jog statybos dalyvių veiksmai atitiktų statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, o statyba būtų vykdoma teisėtai, 2021-06-03 surašė Deklaracijos apie statybos užbaigimą, kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas, patikrinimo aktą Nr. UTA-47 (toliau – Patikrinimo aktas), kuriame konstatavo, kad deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų. Atsakovės vykdyta Pastato1, Pastato2 statyba ir statybos užbaigimas neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkto, 14 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktų, 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto, 22 dalies reikalavimų.
5. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮRegistrų centras pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra, nes jis neturės įtakos VĮ Registrų centro teisėms ir pareigoms.
7. Trečiasis asmuo nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoti šie su ginču susiję nekilnojamieji daiktai: pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuosavybės teisės į Pastatą 2 nuo 2020-08-03 yra įregistruotos atsakovės vardu deklaracijos pagrindu. Nekilnojamojo turto registro duomenimis Pastatui1 nuo 2020-07-31 įregistruota kadastro žyma apie rekonstrukciją (daikto registravimą) 2020-07-09 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir deklaracijos pagrindu. Atsakovės nuosavybės teisės į Pastatą1 išregistruotos 2020-08-25 asmens prašymo Nr. 24630679 pagrindu. Pateikus 2020-08-25 asmens prašymą Nr. 24630679 ir jo priedus, Nekilnojamojo turto registre nuo 2020-09-04 1989-02-03 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 1-206 ir Deklaracijos pagrindu buvo įregistruotos G.S. nuosavybės teisės į atskirus turtinius vienetus, esančius Pastate1: butą/patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir butą/patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Trečiojo asmens teigimu, tai turi būti įvertinta, sprendžiant šį ginčą, siekiant užkirsti keliąneaiškumamsateityje.
8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį patenkinti. Nurodė, kad statant ar rekonstruojant statinius valstybinėje žemėje, visais atvejais privalo būti valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, kuris, esant sudarytai valstybinės žemės sklypo nuomos ar panaudos sutarčiai, išreiškiamas sutartyje, o statant naujus statinius ar rekonstruojant esamus valstybinėje žemėje, kurioje žemės sklypai nesuformuoti, – atskiru valstybinės žemės patikėtinio sprendimu. Pažymėjo, kad Nacionalinė žemės tarnyba atsakovei sutikimo ar susitarimo dėl statinio nesuformuotoje valstybinėje žemėje nėra išdavusi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-04-01sprendimu ieškinį patenkino.
10.Pirmosios instancijos teismasnustatė, kad atsakovės užsakymu parengtas ekspertizės aktas buvo rengtas tik kaip alternatyva konkretiems kitiems privalomiems dokumentams,siekiant jį pateikti statybos užbaigimo komisijai ar Inspekcijai, kai statyba turi būti užbaigiama statybos užbaigimo aktu. Tokio ekspertizės akto parengimo atvejus, jos apimtį, tvarką nustatė STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 (redakcija, galiojusi Ekspertizės akto surašymo metu) (toliau – STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“), 95 punktas, Reglamento 10 priedo 15 punktas, reglamentuodamas konkrečių alternatyvių dokumentų sąrašą, kuriuos gali pakeisti toks ekspertizės aktas (statybos proceso dalyvių kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų (atestatų, pažymų ir kt.) kopijos, statybos proceso dalyvių privalomuosius draudimus patvirtinančių dokumentų kopijos,jei buvo pildytas popierinis statybos darbų žurnalas, nustatyta tvarka užpildytas statybos darbų žurnalas su paslėptų darbų ir statinio laikančiųjų konstrukcijų išbandymų apkrovomis aktais, statinio inžinerinių sistemų bei inžinerinių tinklų apžiūros ir išbandymo aktais (kai išbandymai buvo privalomi pagal teisės aktų reikalavimus), taip pat papildomi statybos darbų žurnalai (kai jie buvo pildomi), panaudotų statybos produktų, darančių įtaką statinio atitikčiai esminiams reikalavimams, eksploatacinių savybių deklaracijos). Bendrosios ekspertizės atlikimo tvarką, jos apimtį tuo atveju, kai ji atliekama statytojo iniciatyva Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais atvejais, t. y. statytojai surašant deklaraciją užbaigti atliktus statybos darbus, neteikiant jos tvirtinti inspekcijai, nustatė STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 94 punktas, Reglamento 101 punktas. Duomenų, kad atsakovės užsakymu parengtas ekspertizės aktas buvo parengtas minėta tvarka, nėra, tokių aplinkybių atsakovė neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis).
11. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad pagal Reglamento 102 punkto nuostatas Reglamento 101 punkte nurodytu atveju deklaracija, kurios, remiantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 ar 3 dalimi, nebuvo privaloma tvirtinti ieškovei, prieš pateikiant ją Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui, turėjo būti registruota IS „Infostatyba“. Statytojas arba jo įgaliotas asmuo deklaraciją turėjo registruoti nuotoliniu būdu IS „Infostatyba“ (www.planuojustatyti.lt), užpildyti atitinkamus laukus ir nurodytose vietose įkelti statytojo surašytos deklaracijos kopiją, bendrosios statinio ekspertizės akto kopiją, kitus dokumentus, kuriuos reikėjo pateikti su deklaracija, nurodytus Reglamento 93.2–93.18 papunkčiuose. Deklaracija buvo registruojama automatiškai. Teismas nurodė, jog nustatyta, kad su prašymu patvirtinti deklaraciją, atsakovė nepateikė statinio projekto, pažymos apie statinio atitiktį statinio projektui, statybą leidžiančio dokumento, požeminių inžinerinių tinklų kontrolinių geodezinių nuotraukų, žemės sklypo savininko sutikimo, žemės sklypo su statiniais geodezinių nuotraukų (tuo atveju, kai statinių kadastro duomenų bylose nėra nurodyti atstumai nuo statinių iki sklypo ribų ir statinių aukštis). Šias aplinkybes liudija patikrinimo aktas, jas paneigiančių įrodymų byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškove, kad šios aplinkybės taip pat liudija deklaracijos neatitikimą teisės aktų reikalavimų(Reglamento 93.2, 93.2.2, 93.3, 93.5, 93.6, 93.6 papunkčiai).
12. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, jog kadangi nustatytos aplinkybės liudija tai, jog atsakovė jos surašytos deklaracijos pagrindu deklaravo Pastato1 rekonstrukcijos ir Pastato2 statybos užbaigimą, pažeisdama jų statybos metu galiojusio Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų, 14 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktų, 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 1, 2 punkto, 22 dalies reikalavimus, deklaracijos kaip neteisėtos galiojimas naikintinas (Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalis).
13. Ieškovė pateiktu ieškiniu reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovę per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į VĮ Registrų centrą, pateikiant prašymą išregistruoti deklaracijos pagrindu atliktą Pastato2 ir Pastato1 bei Pastate1 esančių Buto1 ir Buto2 teisinę registraciją ir teisinės registracijos pakeitimus Nekilnojamojo turto registre ir kadastre. Sprendimą priėmęs teismas nurodė, jog šiuo pateiktu materialiniu teisiniu reikalavimu ieškovė siekia, kad atsakovė, įsiteisėjus teismo sprendimui šioje byloje, turėtų pareigą imtis aktyvių veiksmų panaikinti Nekilnojamojo turto kadastre deklaracijos pagrindu įregistruotus duomenis apie Pastato1 rekonstrukciją, Buto1, Buto2, Pastato2 suformavimą kaip atskirų nekilnojamojo turto vienetų, taip pat panaikinti Nekilnojamojo turto registre deklaracijos pagrindu įregistruotus duomenis apie atsakovės nuosavybės teisę į Butą1, Butą2 ir Pastatą2.
14. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nustatytos aplinkybės patvirtina, jog Nekilnojamojo turto kadastre 2020-07-31 įregistruotų duomenų apie Pastato1 rekonstrukciją, Buto1, Buto2, Pastato2 suformavimą kaip atskirų nekilnojamojo turto vienetų pagrindas yra deklaracija (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3, 4 dalys, 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis, Statybos įstatymo 28 straipsnis). Nustatytos aplinkybės patvirtina ir tai, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuosavybės teisės į Butą1, Butą2 ir Pastatą 2 pagrindas yra deklaracija (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4.47 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 22 straipsnio 1 dalies 10 punktas, Statybos įstatymo 28 straipsnis). Deklaracijos galiojimą panaikinus teismine tvarka, Nekilnojamojo turto registre ir kadastre fiksuoti duomenys turi būti atitinkamai pakeisti, nes pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 2 punktą ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismo sprendimas yra dokumentas, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre yra įregistruojamos ar išregistruojamos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą ir įrašomi bei pakeičiami nekilnojamojo daikto kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre.
15. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje, 23 straipsnyje, taip pat Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnyje numatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenis keičia, tik gavęs daiktinių teisių turėtojo ar kitų teisės aktuose nustatytų asmenų prašymą minėtų įstatymų ir juos lydinčių teisės aktų nustatyta tvarka. Įvertinęs šią aplinkybę, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę imtis aktyvių veiksmų panaikinti Nekilnojamojo turto kadastre Deklaracijos pagrindu įregistruotus duomenis apie Pastato1 rekonstrukciją, Buto1, Buto2, Pastato2 suformavimą kaip atskirų nekilnojamojo turto vienetų, taip pat panaikinti Nekilnojamojo turto registre Deklaracijos pagrindu įregistruotus duomenis apie atsakovės nuosavybės teisę į Butą1, Butą2 ir Pastatą2, yra pagrįstas, todėl jį patenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jįargumentai
16. Apeliantė(atsakovė) apeliaciniu skundu prašopanaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-04-01 sprendimo dalį dėl atsakovėsįpareigojimo per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į VĮ Registrų centrą išregistruoti 2020-07-26 deklaracijos apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių), kai atlikta statinio ekspertizė, Nr. (duomenys neskelbtini)200723-00720 teisinę registraciją ir jos pagrindu atliktą pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre ir šią ieškinio dalį atmesti.
17. Apeliantėnurodo, kad pats teismo sprendimas dėl deklaracijos panaikinimo yra pakankamas pagrindas dėl pagal deklaraciją atliktų nekilnojamojo turto kadastro duomenų pakeitimo ir šiuo atveju sprendimo dalis dėl atsakovės įpareigojimo teikti prašymą VĮ Registrų centrui yra nelogiškas ir perteklinis.Visas galimybes teikti tokį prašymą turi ieškovas.
Atsiliepimas
18. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kadNekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje, 23 straipsnyje, taip pat Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnyje numatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenis keičia tik gavęs daiktinių teisių turėtojo ar kitų teisės aktuose nustatytų asmenų prašymą minėtų įstatymų ir juos lydinčių teisės aktų nustatyta tvarka. Įvertinęs nurodytus motyvus, teiga, kad nėra pagrindo sutikti su apeliaciniu skundu, kad atsakovės įpareigojimas atlikti veiksmus ir kreiptis dėl deklaracijos išregistravimo būtų nepagrįstas.
19. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮRegistrų centras pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 379, 28 p. parašyta: „Prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą,daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis nekilnojamojo daiktoregistro įraše gali pateikti teisėsaugos, valstybės valdžios ar valdymo institucijos, įstatymųnustatytais atvejais ginančios viešąjį interesą, arba bet kuris proceso, kurio metu priimtas teismosprendimas dėl nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktųpasikeitimo ir (ar) pasibaigimo, dalyvis“.Registrų centras pažymi, kad teismine tvarka pripažinus deklaracijos neteisėtumą ir jąpanaikinus, toks teismo sprendimas kartu su bet kurio proceso dalyvio prašymu gali būti teikiamasRegistrų centrui tam, kad būtų atlikti pakeitimai Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turtokadastre. Atkreipia dėmesį, kad be minėto proceso dalyvio prašymo Registrų centras duomenųNekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre teismo sprendimo pagrindu savoiniciatyva nekeičia, nes to nenumato jo veiklą reglamentuojantys teisės aktai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundastenkintinas.
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
21.Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į VĮ Registrų centrą, pateikiant prašymą išregistruoti 2020-07-23 jos surašytos deklaracijos apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių), kai atlikta statinio ekspertizė, Nr. ACCE -100-200723-00720 pagrindu atliktą gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei šiame name esančių patalpų: buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , teisinę registraciją ir teisinės registracijos pakeitimus Nekilnojamojo turto registre ir kadastre, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
22. Apeliantė laikosi pozicijos, jog pats teismo sprendimas dėl deklaracijos panaikinimo yra pakankamas pagrindas dėl deklaracijos pagrindu atliktų nekilnojamojo turto kadastro duomenų pakeitimo ir šiuo atveju sprendimo dalis dėl atsakovės įpareigojimo pateikti prašymą VĮ Registrų centrui yra nelogiškas ir perteklinis.
23. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Civilinio proceso kodekso18straipsnis).Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo12 straipsnio 1 dalies 2 punkte,Nekilnojamojo turto registro įstatymo22 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, jog teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis yra dokumentas, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre gali būti keičiami (įrašomi) nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys, taip pat Nekilnojamojo turto registre registruojami daiktai, daiktinės teisės bei juridiniai faktai.
24. Civilinio kodekso4.253straipsnio1 dalyjeįtvirtinta imperatyvi nuostata, jog registruojami daiktai – nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 1 straipsnyje nurodyta, kad šis įstatymas, be kitko, reglamentuoja nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą. Tad jei daiktas nėra registruotas Nekilnojamo turto registre, jo duomenų nėra ir negali būti ir Nekilnojamojo turto kadastre. Ieškovas, be kitko, siekia pašalinti iš Nekilnojamojo turto registro duomenis apie ieškovės nekilnojamąjį turtą ir daiktines teises į jį, atsiradusias ginčijamos deklaracijos pagrindu. Taigi, panaikinus statinių įregistravimo teisinį pagrindą, tai lemia ir tokių statinių duomenų pakeitimą Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre.Atskiras teismo įpareigojimas dėl statinių kadastro bei registro duomenų keitimo nėra būtinas, kadangi duomenų keitimas yra išvestinis dalykas, kuris vykdomas, kai panaikinamas duomenų registravimo / įrašymo pagrindas.
25. Teisinė nekilnojamojo turto ir daiktinių teisių į jį registracija atliekama Nekilnojamo turto registre pagal šio registro įstatymo nuostatas. Ieškovės tikslas– išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, įregistruotus registre pagal negaliojančią deklaraciją (sukurti padėtį, kad šie daiktai ir daiktinės teisės į juos nebūtų įregistruoti registre). Pagal Nelinojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio nuostatas nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Įregistruoti juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, išregistruojami atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše panaikinant žymą. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 7 punkto nuostatas įsiteisėję teismo sprendimai ir teismo nutartys, turintys įtakos registruojamo nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, yra dokumentai, kurių pagrindu yra registruojamos ar išregistruojamos daiktinės teisės į nekilniojamąjį daiktą. Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų LRV 2014-04-23 nutarimu Nr. 379 28 punkte nurodyta, kad prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis nekilnojamojo daikto registro įraše gali pateikti teisėsaugos, valstybės valdžios ar valdymo institucijos, įstatymų nustatytais atvejais ginančios viešąjį interesą, arba bet kuris proceso, kurio metu priimtas teismo sprendimas dėl nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų pasikeitimo ir (ar) pasibaigimo, dalyvis.
26. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad prašymą įregistruoti (Nekilnojamojo turto registre) juridinius faktus paduoda įgaliota institucija ar jų įregistravimu suinteresuotas asmuo. Šioje dalyje nurodyto suinteresuotumo samprata yra atskleista Registro nuostatų 28 punkte, pagal kurį prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis nekilnojamojo daikto registro įraše gali pateikti <...> bet kuris proceso, kurio metu priimtas teismo sprendimas dėl nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų pasikeitimo ir (ar) pasibaigimo, dalyvis. Tokio (galinčio pateikti prašymą dėl daiktinės teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre) asmens apibūdinimo kriterijų atitinka ieškovė, nes ji inicijavo nagrinėjamą bylą. Todėl Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalies ir 29 straipsnio 1 punkto taikymo požiūriu ieškovė laikytina tinkamu subjektu paduoti prašymą dėl ieškinyje nurodytų duomenų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.
27. Dėl ankstesnėse nutarties pastraipose išdėstytų aplinkybių ir teisinių argumentų konstatuojama, kad atsakovės įpareigojimas pateikti VĮ Registrų centrui prašymą dėl jos daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus išregistravimo, kai atsakovė neturi suinteresuotumo tokius veiksmus atlikti, o daiktinių teisių ir nekilnojamojo turto išregistravimu suinteresuoti asmenys patys gali tokius veiksmus atlikti, yra perteklinis, todėl naikintinas. Paminėtos teisės normos yra pagrindas konstatuoti, kad kreiptis į VĮ Registrų centrą, siekdamas išregistruoti sprendime nurodytus registro duomenis, gali ir ieškovė. Prievolė atsakovei atlikti aprašytus veiksmus nenumatyta teisės aktuose.
28. Dėl ankstesnėse nutarties pastraipose išdėstytų aplinkybių ir teisinių argumentų konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir nepagrįstai atsakovei nustatė pareigas, susijusias su įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymu. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl nustatyto įpareigojimo atsakovei naikintina ir minėtas ieškovės reikalavimas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl žyminį mokestį už teikiamus du neturtinius reikalavimus –166 Eur (83 Eur (111 x 75/100) x 2 ), pirmosios instancijos teismas priteisė valstybei iš atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 96 straipsnis). Valstybė šioje byloje patyrė 18,26 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šias išlaidas, įvertinus tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas, teismas taip pat priteisė iš atsakovės valstybei (CPK 96 straipsnis). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškinio patenkinimo proporcija tapo 1/2. Atsižvelgiant į tai, keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir valstybei iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 92,13Eur ((166 Eur + 18,26 Eur)/2).
30. Pagal CPK 93 straipsnio1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas, atsakovės apeliacinis skundas patenkintas, atsakovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už apeliacinio skundo parengimą.Atsakovė pateikė duomenis apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese –663,80 Eur. Šios išlaidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Atsakovei iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos–663,80 Eur (CPK 93, 98, 302 straipsniai).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 330, 331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-04-01 sprendimą.
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Atmesti ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, j. a. k. 288600210, reikalavimą įpareigoti atsakovęG.S., a. k. (duomenys neskelbtini) per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į valstybės įmonę (toliau – VĮ) Registrų centrą, pateikiant prašymą išregistruoti deklaracijos pagrindu atliktą gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei šiame name esančių patalpų: buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją ir teisinės registracijos pakeitimus Nekilnojamojo turto registre ir kadastre.
Priteisti iš atsakovės G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai Eur 92,13 (devyniasdešimt du eurus 13 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, j. a. k. 288600210, atsakovei G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme–663,80 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt tris eurus 80 ct).
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.