Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Genovaitei Eidukienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams B. J. ir R. J. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo A. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė Genovaitė Eidukienė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, jog atsakovai neaugina savo nepilnamečio sūnaus L. J., jam nuo 2017 m. birželio 5 d. nustatyta laikinoji rūpyba jo sesers A. J. šeimoje. Ilgiau nei metus trunkant laikinajai rūpybai, jų tarnyba priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvų valdžios ribojimo. B. ir R. J. šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, buvo dirbamas socialinis darbas, siekta, kad atsakovai nevartotų alkoholio, rūpintųsi savo vaiku, tačiau nėra duomenų, kad situacija gali pasikeisti. Jie ne kartą bausti administracinėmis nuobaudomis dėl tėvų valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams. Atsakovai keičia gyvenamąsias vietas, teismo sprendimu su jais nutraukta savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, nes nemokėjo net minimalių mokesčių. Atsakovai pastovios gyvenamosios vietos neturi, vaiko auklėjime nedalyvauja, sūnumi nesirūpina, išlaikymo neteikia, abu vienodai vaiku nesidomi, jokio darbo neturi. Socialiniai darbuotojai patarė gydytis nuo priklausomybių, bet jie noro tai daryti nerodo, atsisakė bendrauti su socialiniu darbuotoju, atsakovė rasta išgėrusi, socialinių paslaugų nepriima. Vaikui nebuvo užtikrinta saugi ir tinkama aplinka, kad jis augtų visaverte asmenybe, todėl buvo nustatyta laikinoji rūpyba. Vaikas gyvena sesers šeimoje, ten nepilnamečiam vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo ir mokymosi sąlygos. Abu atsakovai dėl savo kaltės pažeidė pareigą auginti vaiką, nėra objektyvių duomenų, dėl ko jie negalėtų to daryti – jie yra sveiki, nėra neįgalūs, tačiau piktybiškai vengia auginti sūnų, jį išlaikyti, nepašalina iš savo gyvenimo priklausomybių. Atsakovai savo kaltę pripažįsta, sūnaus neaugina ir nėra duomenų, kad padėtis keisis, todėl jiems turi būti apribota tėvų valdžia.

Teismo posėdžio metu apklaustas nepilnametis L. J. paaiškino, kad daugiau kaip metus gyvena pas savo seserį A. J.. Gyvena kambaryje kartu su vienu iš sesers vaikų. Anksčiau nors tėvai ir gerdavo, bet būdavo ko valgyti. Jį paėmė iš šeimos, nes tėvai išvažiavo iš kaimo į Joniškį pas brolį ir gėrė 3 dienas. Jis liko namie su kitu pilnamečiu broliu, kuris tuo metu juo rūpinosi. Šiuo metu norėtų ir toliau gyventi pas seserį, nes tėvai ir toliau vartoja alkoholį, nesistengia jo susigrąžinti. Jie turėtų nebegerti, susirasti būstą, darbą. Nepamena, kada bendravo su tėvais, jo nelanko, pinigų tėvai duodavo anksčiau, ką nors jam nupirkdavo dar gyvendami kaime, kai atvažiuodavo su juo susitikti, bet tai buvo žiemą. Atvažiavę į Joniškį vėl pradėjo gerti. Pats mokosi (duomenys neskelbtini), mokslas gerai sekasi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovai B. J. ir R. J. yra L. J., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai; B. J. ir R. J. šeima nuo 2006 m. sausio 25 d. dėl vaikų nepriežiūros, girtavimo įtraukta į Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą; 2009 m. sausio 27 d Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, lankydami B. ir R. J. šeimą, nustatė, jog šios šeimos buitis labai apleista, tėvai bedarbiai, dideli įsiskolinimai už socialinį būstą, nemotyvuoti gerinti trijų nepilnamečių vaikų buitį, gyvena iš pašalpų; 2009 m. vasario 17 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje gautas A. J. prašymas sudrausminti tėvus, nes šie nuolat vartoja alkoholį, nesirūpina savo vaikais, jiems nenuperka maisto, vaikai būna nepavalgę, tėvai vaikų neišleidžia į mokyklą dėl neišskalbtų drabužių; 2009 m. vasario 18 d., 2009 m. vasario 19 d., 2009 m. vasario 20 d. Joniškio rajono Gataučių seniūnijos šeimos aplankymo aktai patvirtina, kad šeimos buitis netvarkinga, rūbai purvini, vaikų tėvai girti, tėvai užkūrė pečių ir nupirko maisto tik įspėti socialinių darbuotojų; 2009 m. kovo 4 d. lankant šeimą, mažasis sūnus L. J. rastas sergantis, motina raginta kviesti greitąją pagalbą ar bendruomenės slaugytoją, nes vaikui reikalingi vaistai; motina pati pripažino, kad visą mėnesį su vyru girtavo, neieškojo darbo, nors ir įpareigota, tačiau darbo biržoje neužsiregistravo; Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 23 d. ir 2014 m. balandžio 16 d. nutarimais B. J. dėl girtavimo ir vaikų nepriežiūros pripažinta kalta, padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirti įspėjimai; iš viešosios įstaigos Joniškio socialinių paslaugų ir užimtumo centro 2015 m. gegužės 8 d., 2016 m. gegužės 17 d., 2017 m. sausio 4 d. raštų matyti, kad situacija B. ir R. J. šeimoje ir toliau nekinta – dažnai buvo vartojamas alkoholis, patikrinimų metų sutuoktiniai randami girti, trūksta socialinių įgūdžių, buitis negerinama, vaikas L. J. neprižiūrimas, nesilaikoma pažadų nevartoti alkoholio, prižiūrėti sūnų, piktybiškai nemokami įsiskolinimai už socialinį būstą ir komunalines paslaugas; 2017 m. gegužės 22 d. apsilankius B. ir R. J. šeimoje, nustatyta, kad R. J. nusišalinęs nuo tėvo pareigų vykdymo, nes apie du mėnesius gyvena Joniškyje, motina nepalikusi pinigų ir maisto taip pat kelios dienos yra išvykusi pas sutuoktinį, L. J. rūpinasi ir išlaiko vyresnis brolis V. J., gimęs (duomenys neskelbtini); sutuoktiniai rasti Joniškyje neblaivūs, nepilnametis vaikas L. J. apgyvendintas sesers A. J. namuose; Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. A-543 L. J. nustatyta laikinoji rūpyba, laikinąja rūpintoja paskirta sesuo A. J.; viešosios įstaigos Joniškio socialinių paslaugų ir užimtumo centro 2017 m. birželio 23 d., 2017 m. liepos 31 d. raštai patvirtina, kad apsilankymo metu B. J. vėl rasta neblaivi; Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimu su B. ir R. J. dėl skolų už socialinio būsto nuomą ir komunalines paslaugas nutraukta Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis ir jie iškeldinti iš socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), sutuoktiniai apsigyveno (duomenys neskelbtini); iš 2018 m. gegužės 18 d. ir 2018 m. birželio 15 d. Viešosios įstaigos socialinių paslaugų ir užimtumo centro raštų matyti, kad sutuoktiniai ir toliau dažnai vartoja alkoholį, nebendrauja su socialiniais darbuotojais, dukterų teigimu, rausiasi po šiukšlių konteinerius; 2018 m. gegužės 17 d. rašytiniu paaiškinimu nepilnametis vaikas L. J. išreiškė norą ir toliau gyventi savo sesers šeimoje, nurodydamas, kad su mama gyventi nenori, nes ši vartoja alkoholį; Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro 2018 m. rugsėjo 21 d. rašte nurodyta, kad B. ir R. J. šeima vis keičia gyvenamąją vietą, įsiskolinimo už socialinį būstą nemoka, L. J. su mama seniai nebendrauja, nes mama dažnai geria, jam girta skambina, vaikas žino, jog abu tėvai ieško konteineriuose rūbų ir kitų daiktų, dėl tokio jų elgesio jam labai gėda, todėl apie grįžimą pas juos negalvoja.

Tėvų valdžios turinys yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje t. y. vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi ir tėvai turi teisę bei pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme taip pat įtvirtintos nuostatos, jog tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti šeimoje, rūpintis juo; jog vaiko teisė būti sveikam garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką; bei tai, jog vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, ir tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis.

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Pagal CK 3.181 straipsnio 2 dalį laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Ieškovė prašo atsakovams B. J. ir R. J. neterminuotai apriboti tėvų valdžią vaiko L. J., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Atsakovai B. J. ir R. J. sutiko, jog jiems būtų apribota tėvų valdžia sūnaus L. J. atžvilgiu, sutinka, jog sūnui yra geriau gyventi pas seserį A. J., nes patys tinkamų gyvenimo sąlygų sūnui užtikrinti negali. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jis neturi galimybių rūpintis sūnumi, nes turi ieškoti darbo. Byloje pateikti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai, ieškovės atstovės, trečiojo asmens bei atsakovų pasisakymai teismo posėdžio metu patvirtina, jog situacija B. ir R. J. šeimoje nesikeičia daug metų, – dažnai vartojamas alkoholis, atsakovai neketina gydytis dėl priklausomybės alkoholiui, neturi pastovaus darbo, pastovios gyvenamosios vietos, susidariusių skolų nemoka, patys pripažino, kad vaiku tinkamai nesirūpino ir šiuo metu rūpintis juo neturi galimybių. Net ir nustačius vaikui laikinąją rūpybą, tėvai savo gyvenimo būdo nepakeitė, sūnumi ir toliau nesirūpina, išlaikymo neteikia, sūnaus nelanko, artimo bendravimo su sūnumi nėra. Dvylika metų šeimai buvo teikiamos informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, tačiau jos teigiamų rezultatų nedavė – B. ir R. J. nedėjo jokių pastangų pakeisti susidariusią situaciją ir šiuo metu nėra jokių duomenų, jog esama padėtis gali pasikeisti. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog atsakovai vengia atlikti savo pareigas vaikui, visiškai nesirūpina savo sūnumi L. J. ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Tai sudaro pagrindą neterminuoti apriboti atsakovams tėvų valdžią sūnaus L. J. atžvilgiu.

CPK 407 straipsnis numato, jog teismas priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

Byloje nustatyta, jog šiuo metu nepilnamečio L. J. laikina gyvenamoji vieta yra nustatyta laikinosios rūpintojos A. J. gyvenamojoje vietoje. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog laikinosios rūpintojos gyvenamojoje vietoje nepilnamečiui yra tinkamos sąlygos gyventi ir nepilnametis nori ten gyventi, todėl nustatytina nepilnamečio L. J. gyvenamoji vieta laikinos rūpintojos A. J. gyvenamojoje vietoje.

Ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovų B. J. ir R. J. išlaikymą jų nepilnamečiam sūnui L. J. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamų, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.

Byloje nustatyta, jog atsakovai pastovios gyvenamosios vietos ir pastovaus darbo neturi, atsakovas dirba padienius darbus, atsakovė niekur nedirba, išbraukta iš darbo biržos darbo ieškančių sąrašų. Duomenų, jog atsakovai turėtų sveikatos problemų ar būtų kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, dėl kurių negalėtų dirbti ir kurios įtakotų jų darbingumą ar galimybes gauti pakankamas pajamas ateityje, nėra. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Teismų praktikoje paprastai laikomasi pozicijos, kad vaikui augant jo poreikiai tik didėja, todėl vien tas faktas, kad atsakovai šiuo metu negauna pastovių pajamų, nepaneigia aplinkybės, kad atsakovai negalės gauti pajamų ateityje, kurios būtų skiriamos vaiko išlaikymui. Atsakovai gali ir turi imtis visų jiems prieinamų priemonių, kad gautų didesnes pajamas ir prisidėtų prie vaiko išlaikymo. Atsakovai su prašomo priteisti išlaikymo suma sutinka, daugiau išlaikytinių neturi, todėl atsižvelgiant į atsakovų turtinę padėtį, galimybes teikti vaikui išlaikymą, nepilnamečio vaiko poreikius, į bendrą valstybės pragyvenimo, infliacijos lygį, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, įvertinus surinktus įrodymus, sprendžia, jog 150 Eur išlaikymo suma iš kiekvieno užtikrins nepilnamečio L. J. poreikius, todėl iš atsakovų jų nepilnamečio sūnaus L. J. išlaikymui priteistina po 150,00 Eur išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

CK 3.180 straipsnio 4 dalis numato, jog apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu. Išlieka teisė matyti su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams.

Atsakovai yra išreiškę norą, neterminuotai apribojus jiems tėvų valdžią, matytis su sūnumi L. J.. Byloje nepateikta duomenų, jog atsakovų matymasis su L. J. prieštarautų vaiko interesams, todėl neterminuotai apribojus atsakovams tėvų valdžią jų sūnaus L. J. atžvilgiu jiems paliekama teisė matytis su L. J..

Atsakovams išaiškintina, jog tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas arba pakeičiamas laikinu tėvų valdžios apribojimu pagal tėvų (motinos ar tėvo) ieškinį, jei įrodomo, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Atsakovams taip pat išaiškintina, Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju bylos šalys yra atleistos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidos iš jų nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.179-3.184 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 271, 282, 400-407 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei B. J., a. k. (duomenys neskelbtini) vaiko L. J., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuoti apriboti tėvo valdžią atsakovui R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) vaiko L. J., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti vaiko L. J., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą jo laikinosios rūpintojos A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovės B. J., a. k. (duomenys neskelbtini) vaiko L. J., gimusio (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2018 m. liepos 5 d., iki L. J. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) vaiko L. J., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2018 m. liepos 5 d., iki L. J. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka.

Išlaikymui skiriamų lėšų uzufrukto teise valdytoja paskirti L. J. laikiną rūpintoją A. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

Neterminuotai apribojus atsakovams B. J. ir R. J. tėvų valdžią vaiko L. J. atžvilgiu, jiems paliekama teisė matytis su vaiku L. J..

Išaiškinti atsakovams, jog apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas; tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas arba pakeičiamas laikinu tėvų valdžios apribojimu pagal tėvų (motinos ar tėvo) ieškinį, jei įrodomo, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.