Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-04-26 · Civilinė byla Nr. e2-7311-894/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-26
Bylos Nr.
e2-7311-894/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-02736-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Urbanavičiūtė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Kauno energija“
Atsakovas
A. Š., G. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-7311-894/2017;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02736-2017-8;Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 3.2.6.11.; 3.2.4.1.; 3.2.4.4.; 3.2.4.11.; 3.2.6. 1.; 3.2.6.6.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m.balandžio 26 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį pareikštą atsakovams A. Š. ir G. Š., dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 500,89 Eur skolą, 15,36 Eur delspinigių, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovė tiekia šilumos energiją patalpų šildymui ir šilumos energiją vandens pašildymui buitinėms reikmėms butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). 53/100 dalys buto nuo 2015 m. kovo 25 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovams. Atsakovai nėra pilnai atsiskaitę už ieškovės laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d. perduotą šilumos energiją. Atsakovų skola ieškovei už nurodytu laikotarpiu perduotą šilumos energiją, įskaičius priskaičiuotus delspinigius yra 516,25 Eur. Ieškovė nurodė, jog tarp ieškovės ir atsakovų nėra sudaryta šilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas (b. l. 1-4).

2017 m. kovo 13 d. teisme gautas atsakovų atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad atsakovai su pareikštu ieškiniu nesutinka dėl neteisingai paskaičiuotos priskaitymų apmokėjimo sumos (b. l. 34).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 53/100 ginčo buto dalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso atsakovams, likusi ginčo buto dalis (47/100) asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei G. Š. asmeninės nuosavybės teise (b. l. 9-11). Už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d. ginčo butui paskaičiuotas įsiskolinimas už pateiktą šilumos energiją yra 398,43 Eur (b. l. 12), energiją vandens pašildymui – 102,46 Eur (b. l. 13).

Dėl pareigos mokėti už patiektą šilumos energiją.

Pažymėtina, kad šilumos tiekimo sutartis tarp ieškovės ir atsakovų sudaryta nebuvo. Šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinio kodekso (toliau – CK) normos dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios, t. y. būtent šilumos energijos pirkimą–pardavimą reglamentuojančios teisės normos: Šilumos ūkio įstatymas bei jį detalizuojantys įgyvendinamieji teisės aktai. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 47 dalį šilumos vartotojas – tai juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų. To paties įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas.

Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 27 punkte nustatyta, kad standartinės sąlygos šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartims galioja iki šalys individualiai susitaria dėl šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygų. Pagal Energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 5 punktą, sutartis pagal šį Aprašą laikoma sudaryta nuo buitinio šilumos vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų dienos, pagal to paties aprašo 6 punktą, iki to laiko, kol bus sudaryta sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, šilumos tiekėjo ir buitinio šilumos vartotojo tarpusavio santykiai grindžiami vadovaujantis šiuo Aprašu nustatytomis sąlygomis.

Nagrinėjamu atveju tarp 53/100 ginčo buto dalių savininkų (atsakovų) ir ieškovės nebuvo sudaryta Šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis dėl šilumos energijos tiekimo ginčo butui. Atsakovai bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į 53/100 dalis ginčo buto įgijo 2015 m. kovo 25 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. IR-2359 pagrindu. Jų pareiga atsiskaityti už patiektą šilumos energiją kyla iš įstatymo, nes šalys rašytinės energijos pirkimo–pardavimo sutarties nebuvo sudarę.

Dėl skolos sumos

Atsakovai atsiliepime nurodė, kad nesutinka su ieškovės paskaičiuotomis sumomis. Pažymėtina, kad atsakovai nenurodė motyvų, kuriais grindžia savo nesutikimą, taip pat prie atsiliepimo nepridėjo įrodymų, paneigiančių ieškovės atliktus paskaičiavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovams buvo įteikti pranešimai, kuriuose, be kita ko, buvo nurodyta, kad atsiliepime papildomai turi būti nurodoma: sutinkama ar ne su pareikštu ieškiniu; nesutikimo motyvai; įrodymai, kuriais yra grindžiami nesutikimo motyvai. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Atsakovams teigiantiems, kad įsiskolinimo suma yra paskaičiuota neteisinga, kyla pareiga tokią aplinkybę įrodyti įstatymo leistinomis priemonėmis. Kasacinio teismo konstatuota, kad jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, Civilinio proceso kodekso nustatytų teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).

Už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d. ginčo butui paskaičiuotas įsiskolinimas už pateiktą šilumos energiją yra 398,43 Eur (b. l. 12), energiją vandens pašildymui – 102,46 Eur (b. l. 13), iš viso 500,89 Eur.

Pažymėtina, kad ginčo buto bendras plotas yra 82,74 m². 53/100 ginčo buto dalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso atsakovams, likusi ginčo buto dalis (47/100) asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei G. Š. (b. l. 9-11). Kaip matyti iš buto apyvartos žiniaraščių (b. l. 12-13), prašoma priteisti suma yra paskaičiuota už 43,85 m² ginčo buto plotą, t. y. už būtent atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančia ginčo buto dalį (82,74 m² x 53 : 100 = 43,85 m²).

Buto apyvartos žiniaraštis, kuriame nurodytos priskaičiuotos sumos už ginčo butui paskaičiuotą šilumos energiją patvirtina, kad atsakovams laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d. yra priskaičiuota 398,43 Eur už šilumos energiją (b. l. 12). Duomenų, kad atsakovai minėtą sumą ar jos dalį būtų apmokėję, į bylą nėra pateikta.

Buto apyvartos žiniaraštis, kuriame nurodytos priskaičiuotos sumos už ginčo butui paskaičiuotą šilumos energiją vandens pašildymui patvirtina, kad atsakovams laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d. yra priskaičiuota 102,46 Eur už šilumos energiją vandens pašildymui (b. l. 13). Duomenų, kad atsakovai minėtą sumą ar jos dalį būtų apmokėję, į bylą nėra pateikta.

Atsakovams nepateikus įrodymų apie sumokėtas sumas ar neteisingą priskaičiuotų sumų paskaičiavimą, teismas daro išvadą, jog ieškinio reikalavimas yra pagrįstas ir įrodytas. Atsakovai, žinodami apie savo pareigą vykdyti piniginę prievolę, šios pareigos nevykdė. Todėl solidariai iš atsakovų ieškovės naudai priteistina 500,89 Eur skola (398,43 Eur + 102,46 Eur )(CK 6.38 str. 1 d., 6.4 str., 6.59 str.).

Dėl delspinigių

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Atsakovai atsiliepime delspinigių dydžio neginčijo. Atsakovai netinkamai vykdė iš įstatymo kylančią prievolę atsiskaityti su šilumos energijos tiekėja, todėl solidariai iš atsakovų ieškovės naudai priteistina 15,36 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.

Dėl procesinių palūkanų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad šių palūkanų paskirtis – kompensuoti kreditoriaus netekimus dėl negalėjimo naudotis iš skolininko gautinomis lėšomis, kurių šis nesumoka geruoju, bei skatinti skolininką kuo greičiau vykdyti prievolę ar teismo sprendimą.

CK 6.210 straipsnyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (šio straipsnio 1 dalis), tačiau kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos (šio straipsnio 2 dalis).

Atsakovams praleidusiems terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla piniginės prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl tenkintina ir ši ieškinio dalis – solidariai iš atsakovų priteistina 5 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (516,25 Eur) skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. vasario 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškovė už teismui pateiktą ieškinį sumokėjo 15,00 Eur žyminio mokesčio (b. l. 5).

Pateiktas išrašas iš 2015 m. balandžio 21 d. atstovavimo sutarties Nr. AAA-2015/2007, sudarytos tarp ieškovės ir Advokatų Songailos, Gumuliauskienės, Korsako ir Astrauskienės profesinės bendrijos „SGKA Legal“ (b. l. 25). Reikalavime nurodoma, jog išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra 51,43 Eur. Pateikti apmokėjimą advokatų profesinei bendrijai, teikusiai ieškovei teisines paslaugas, patvirtinantys dokumentai (b. l. 21, 24). Ieškovės turėtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus dydžio. Ieškinį patenkinus, iš atsakovų priteistinos ieškovės turėtos advokato teisinės pagalbos išlaidos – 51,43 Eur (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovė taip pat prašo priteisti 2,55 Eur už paiešką registruose. Byloje pateikti nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 9-11) bei du Gyventojų registro išrašai (b. l. 7-8), kurių gavimo įkainių suma yra 2,55 Eur (0,84 Eur x 2 + 0,87 Eur). Teismas pažymi, jog minėti išrašai yra laikytini įrodymais byloje, todėl išlaidos, susijusios su jų gavimu, yra būtinosios išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 113 str. 3 d.). Minėtos išlaidos yra realios ir pagrįstos – pateikti įrodymai, patvirtinantys šių išlaidų patyrimo faktą ir dydį (b. l. 6-10, 16-20). Todėl išlaidos už dokumentų išreikalavimą iš registrų priskirtinos išlaidoms, susijusioms su šios civilinės bylos nagrinėjimu, ir ieškinį patenkinus priteistinos iš atsakovų (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovės naudai priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 51,43 Eur advokato pagalbai apmokėti bei 2,55 Eur už duomenų gavimą, t. y. po 34,49 Eur (15,00 Eur + 51,43 Eur + 2,55 Eur) : 2).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 92 - 93 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 - 287 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, buveinės adresas Raudondvario pl. 84, Kaunas, 500,89 Eur (penkių šimtų eurų 89 ct) skolą, 15,36 Eur (penkiolika eurų 36 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (516,25 Eur) skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. vasario 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovų A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, buveinės adresas Raudondvario pl. 84, Kaunas, lygiomis dalimis po 34,49 Eur (trisdešimt keturis eurus 49 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Urbanavičiūtė