- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-30
- Bylos Nr.
- eI3-10538-394/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00891-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jarūnė Sedalienė (pran.), Žanas Kubeckas, Rasa Milvydaitė
- Pareiškėjas
- D. P.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Jarūnės Sedalienės, kolegijos narių teisėjų Žano Kubecko ir Rasos Milvydaitės,
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Laimai Lukočienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. P. patikslintus skundus atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja D. P. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. gegužės 6 d. rašte Nr. 1SD-23263-(15.3.48 E.) esantį sprendimą palikti jos 2024 m. balandžio 7 d. prašymą nenagrinėtą; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. liepos 22 d. individualų administracinį aktą Nr. 1SS-299-(5.75 E.); 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos išnagrinėti D. P. 2024 m. balandžio 7 d. prašymą.
Pareiškėja skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2024 m. balandžio 7 d. pateikė atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – atsakovė) skyriui prašymą atkurti jai nuosavybės teises į 0,0438 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbiami), grąžinant jį visą natūra turėtoje vietoje. Atsakovės skyrius 2024 m. gegužės 6 d. raštu Nr. 1SD-23263-(15.3.48 E.) pareiškėją informavo, kad nurodytasis pareiškėjos prašymas paliekamas nenagrinėtu Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 11 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu - neva skundą dėl to paties klausimo jau nagrinėja teismas. Pareiškėja su atsakovės skyriaus 2024 m. gegužės 6 d. sprendimu palikti pareiškėjos 2024 m. balandžio 7 d. prašymą nenagrinėtą VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu nesutiko ir 2024 m. gegužės 19 d. apskundė jį teismui. Atsakovės skyriaus 2024 m. gegužės 6 d. rašte esantis sprendimas palikti pareiškėjos 2024 m. balandžio 7 d. prašymą nenagrinėtą grindžiamas vienintele akivaizdžiai tikrovės neatitinkančia aplinkybe – neva pareiškėjos 2024 m. balandžio 7 d. prašyme keliamą klausimą jau nagrinėja teismas. Dėl to Pareiškėja 2024 m. gegužės 19 d. kreipėsi į atsakovės direktorių, prašydama panaikinti atsakovės skyriaus 2024 m. gegužės 6 d. rašte esantį sprendimą palikti pareiškėjos 2024 m. balandžio 7 d. prašymą nenagrinėtą ir pareiškėjos prašymą išnagrinėti. 2024 m. liepos 22 d. pareiškėja gavo atsakovės raštą Nr. 1SS-299-(5.75 E.), kuriame nurodyta, kad Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų administracinėje byloje Nr. eI3-10538-394/2024 prašomas panaikinti atsakovės skyriaus 2024 m. gegužės 6 d. rašte esantis sprendimas palikti pareiškėjos 2024 m. balandžio 7 d. prašymą nenagrinėtą yra pagrįstas, tačiau nurodė jau kitą tokio sprendimo pagrindą: „skyrius 2024-05-06 raštu nepagrįstai informavo, kad dėl suformuoto natūra grąžintino 0,0438 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbiami), vyksta teisminiai ginčai, kaip Jums yra žinoma, teisminiai ginčai vyksta kitais Jūsų keliamais klausimais“. 2024 m. liepos 22 d. rašte paaiškinta, kad pareiškėjos 2024 m. balandžio 7 d. prašymas pagrįstai paliktas nenagrinėtu dėl to, jog 2023 m. gruodžio 12 d. pareiškėja atsakovės skyriuje buvo supažindinta su Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktu grąžinimui natūra suprojektuoto 0,0438 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbiami), planu ir ten pat pareiškėjai žodžiu buvo priminta Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 106¹ punkte nustatyta procedūra (pareiškėja turi galimybę pateikti susitarimą su A. M. dėl šio žemės sklypo dalių, o tokio susitarimo nepateikus, nuosavybės teisės į nurodytąjį žemės sklypą bus atkurtos pareiškėjai su A. M. proporcingai likusiam grąžinti žemės kiekiui). Nurodytuosius žodinius atsakovės skyriaus darbuotojų paaiškinimus atsakovės direktoriaus pavaduotojas prilygino atsakovės sprendimui dėl pareiškėjos 2024 m. balandžio 7 d. prašyme keliamo klausimo ir atsakovės skyriaus 2024 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti pareiškėjos 2024 m. balandžio 7 d. prašymą nenagrinėtą paliko galioti.
Pareiškėja laikosi pozicijos, kad atsakovės skyriaus 2024 m. gegužės 6 d. sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, užkerta kelią pareiškėjos teisių gynimui teisme, todėl turi būti panaikintas. Atsakovės direktoriaus pavaduotojo 2024 m. liepos 22 d. individualus administracinis aktas Nr. 1SS-299-(5.75 E.) taip pat turi būti panaikintas, kadangi atsakovė nėra priėmusi sprendimo dėl pareiškėjos 2024 m. balandžio 7 d. prašyme keliamo klausimo, atsakovės direktoriaus pavaduotojo 2024 m. liepos 22 d. sprendimas Nr. 1SS-299-(5.75 E.) neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų formos ir išdėstymo reikalavimų - neturi rezoliucinės dalies ir dėl to nėra vienareikšmiškai aišku, kokį sprendimą dėl pareiškėjos 2024 m. gegužės 19 d. prašymo 2024 m. liepos 22 d. iš tiesų yra priėmęs atsakovės direktoriaus pavaduotojas. Atsakovės direktoriaus pavaduotojas sprendimu dėl pareiškėjos 2024 m. balandžio 7 d. prašyme keliamo klausimo įvardija atsakovės skyriaus darbuotojų žodinius paaiškinimus pareiškėjai 2023 m. gruodžio 12 d. apie Tvarkos 106¹ punkte nustatytą procedūrą. Toks Atsakovės skyriaus darbuotojų žodinių paaiškinimų vertinimas neabejotinai prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms, apibrėžiančioms taip pat ir atsakovei privalomus administracinių sprendimų kriterijus. Žodiniai atsakovės skyriaus darbuotojų paaiškinimai pareiškėjai 2023 m. gruodžio 12 d. neatitinka VAĮ nustatytų administracinio sprendimo kriterijų (jie nepasirašyti, jiems nesuteiktas registracijos numeris, nenurodyta jų apskundimo tvarka ir t. t.) ir dėl to nelaikytini administraciniu sprendimu. Pažymėjo, kad atsakovės direktoriaus pavaduotojo 2024 m. liepos 22 d. raštas Nr. 1SS-299-(5.75 E.) - tai individualus administracinis aktas, kuriam taikomi formos ir išdėstymo reikalavimai. Atsakovės 2024 m. liepos 22 d. individualiame administraciniame akte Nr. 1SS-299-(5.75 E.) nėra rezoliucinės dalies ir dėl to pareiškėjai nėra ir negali būti aišku, kokias teisines pasekmes jai sukelia nesančioje rezoliucinėje dalyje turintis būti sprendimas, kokiu būdu jai ginti savo teisę susigrąžinti natūra turėtoje vietoje savo senelio prieš nacionalizaciją turėtos žemės dalį - 0,0438 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbiami). Atsakovė 2024 m. liepos 22 d. individualiame administraciniame akte pareiškėjai tiksliai ir aiškiai nenurodė, ką konkrečiai nusprendė dėl atsakovės skyriaus 2024 m. gegužės 6 d. sprendimo – tai pažeidžia Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje nustatytą pareiškėjos teisę į gerą administravimą ir prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai. Todėl pareiškėja laikosi pozicijos, kad gero administravimo principo neatitinkantis, VAĮ nuostatas pažeidžiantis, jos teisę į teisminę gynybą ribojantis atsakovės 2024 m. liepos 22 d. priimtas individualus administracinis aktas turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovė su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo atmesti. Atsakovė atsiliepime ir jos atstovė teismo posėdžių metu nurodė, jog 2024 m. gegužės 6 d. raštu Nr. 1SD-23263- (15.3.48 E.) pareiškėją informavo, kad jos 2024 m. balandžio 7 d. prašymas paliekamas nenagrinėtu Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, nes skundą dėl to paties klausimo pradėjo nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ar teismas. Pareiškėja 2024 m. gegužės 19 d. pateikė skundą dėl 2024-05-06 rašto, kuriuo, pareiškėjos nuomone, ji nepagrįstai buvo informuota, kad prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo jai vienai į 0,0438 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbiami), grąžinant žemę natūra (turėtoje vietoje) paliekamas nenagrinėtu. Atsakovė išnagrinėjo 2024 m. gegužės 19 d. pareiškėjos skundą ir 2024 m. liepos 22 d. raštu Nr. 1SS-299-(5.75 E.) informavo pareiškėją. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė įvykdė pareiškėjos skundo reikalavimus, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimą - įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos išnagrinėti D. P. 2024 m. balandžio 7 d. prašymą.
Šalies argumentai
Atsakovė atkreipė dėmesį, kad 2024 m. balandžio 7 d. prašymu pareiškėja Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – Tarnyba) prašė „atkurti nuosavybės teises į 0,0438 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbiami), grąžinant jį visą natūra turėtoje vietoje D. P.“. Buvęs savininkas N. K. Druskininkų mieste iki nacionalizacijos valdė 11,6173 ha žemės. Iš buvusio savininko valdyto žemės ploto pareiškėja turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 1,2908 ha žemės plotą, iš kurio jai atkurtos nuosavybės teisės: perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0900 ha žemės sklypą individualiai statybai - Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 15-125; grąžinant natūra 0,2643 ha žemės sklypo dalį 0,5044 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbiami), bendrosios nuosavybės teise su A. M. - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. 50S-26; grąžinant natūra 0,0387 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,0738 ha žemės sklype, (duomenys neskelbiami), bendrosios nuosavybės teise su A. M. - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 50S-77. Dėl 0,35 ha žemės, kurios vertė 316,26 Eur, pareiškėjos vardu 2019 m. rugsėjo 23 d. buvo parengta išvada Nr. 50IP-4-(14.50.70.) „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ ir išsiųsta į tuometį Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrių. 2019 m. rengiant Vilniaus rajono Bezdonių seniūnijos Bezdonių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą pareiškėjai suprojektuotas lygiavertis turėtajai miško sklypas (projektinis Nr. 842) ir Nacionalinės žemės tarnybos 2021m. kovo 3 d. sprendimu Nr. 48S-75-(14.48.3.) atkurtos nuosavybės teisės į 0,35 ha buvusio savininko turėtos žemės, perduodant lygiavertį 0,3271 ha miško sklypą (duomenys neskelbiami). Priėmus minėtus sprendimus Pareiškėjai liko atkurti nuosavybės teises į 0,5478 ha žemės plotą. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-414-402/2020 buvo patvirtinta taikos sutartis tarp pareiškėjos ir Druskininkų savivaldybės administracijos, kurioje buvo konstatuota, kad „apie 400 kv. m dydžio žemės sklypas (duomenys neskelbiami), pagal šią taikos sutartį laikytinas laisva (neužstatyta) žeme“. 2020-11-13 teismo nutartimi buvo nuspręsta, kad apie 400 kv. m buvusio savininko N. K. žemės yra priskirta ne valstybės išperkamai, o laisvai (neužstatytai) natūra grąžintinai žemei. Tarnybos Druskininkų skyrius, vadovaudamasis 2020-11-13 teismo nutartimi, 2020 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 50SD-1960-(14.50.125 E.) kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administraciją, kad pastaroji suprojektuotų natūra grąžintiną žemės sklypą. Druskininkų savivaldybės administracija, vykdydama 2020-11-13 teismo nutartį, Tarnybos Druskininkų skyriui perdavė 0,0438 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbiami), dokumentus nuosavybės teisėms atkurti. Tarnybos Druskininkų skyrius 2023-11-28 raštu pakvietė pareiškėją 2023 m. gruodžio 12 d. atvykti į skyrių susipažinti su grąžinamu natūra žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), plotu, vieta, ribomis, žemės sklypo planu, nustatyta žemės sklypo pagrindine žemės naudojimo paskirtimi, būdu, nustatytais servitutais ir žemės sklypui taikomomis specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis. Pareiškėja 2023 m. gruodžio 12 d. posėdyje buvo supažindinta su Druskininkų savivaldybės administracijos pateiktu 0,0438 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbiami), planu bei kita dokumentacija, pastabų ar pretenzijų dėl parengtų dokumentų neturėjo. Vykusio posėdžio metu pareiškėjai buvo paaiškinta, kad nuosavybės teisės į šį žemės sklypą bus atkuriamos dviem pretendentėms: pareiškėjai ir jos seseriai A. M. proporcingai likusiam atkurti žemės plotui Druskininkų miesto ribose. Taigi pareiškėja žinojo, kad nuosavybės teisės bus atkuriamos dviem pretendentėms, Tarnybai su pateiktu 2024 m. balandžio 7 d. prašymu nepateikė naujų duomenų (su A. M. pasirašyto tarpusavio susitarimo), todėl Tarnyba pagrįstai atsisakė nagrinėti prašymą pagal pareiškėjos suformuluotą klausimą „atkurti nuosavybės teises į 0,0438 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbiami), grąžinant jį visą natūra turėtoje vietoje D. P.“. Šis klausimas buvo svarstomas Tarnybos 2023 m. gruodžio 12 d. vykusiame posėdyje, kuriuo metu pareiškėjai buvo paaiškinta, kad nuosavybės teisių atkūrimas bus vykdomas pagal Tvarkos 106¹ punktą, todėl nėra pagrindo įpareigoti Tarnybą išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. balandžio 7 d. prašymą, kuris jau yra išnagrinėtas ir priimtas sprendimas Tarnybos 2024 m. liepos 22 d. raštu Nr. 1SS-299-(5.75 E.).
Atsiliepimas
Atsakovė pažymėjo, kad skundžiamuose raštuose nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateiktas jų vertinimas, nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo Tarnyba rėmėsi priimdama šiuos administracinius sprendimus, motyvai išdėstyti aiškiai ir yra pakankamai, todėl konstatuotina, kad raštai atitinka ir Viešojo administravimo įstatymo administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Vien faktas, kad pareiškėjos atžvilgiu priimti skundžiami raštai jos netenkina, nereiškia, kad pastarieji yra neteisėti, taip pat nereiškia, kad yra pagrindas skundžiamus sprendimus panaikinti ABTĮ 91 straipsnyje įtvirtintais pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos skundas tenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno skyriaus 2024 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. 1SD-23263-(15.3.48 E.) palikti pareiškėjos 2024 m. balandžio 7 d. prašymą nenagrinėtą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. 1SS-299-(5.75 E.) teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad pareiškėja 2024 m. balandžio 7 d. raštu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno skyrių su prašymu atkurti nuosavybės teises į 0,0438 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbiami), grąžinant jį visą natūra turėtoje vietoje D. P.. Prašyme pareiškėja nurodė, kad jos senelis N. K. prieš nacionalizaciją Lietuvoje valdė žemę, kuri šiuo metu patenka į Druskininkų miestui iki 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtą teritoriją. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 13 d. nutartimi patvirtino jos ir Druskininkų savivaldybės administracijos taikos sutartį, pagal kurią Druskininkų savivaldybės administracija perdavė Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriui D. P. grąžintino natūra žemės sklypo planą. Supažindinama su žemės sklypo planu pareiškėja sužinojo, kad šį sklypą ketinama grąžinti jai kartu su A. M., tačiau nagrinėtose administracinėse bylose A. M. nebuvo nurodyta, kaip dar viena pretendentė susigrąžinti N. K. prieš nacionalizaciją turėtą žemę natūra. Susipažinusi su nuosavybės teisių į N. K. prieš nacionalizaciją turėtą žemę atkūrimo bylos medžiaga, pareiškėja sužinojo, kad Alytaus apskrities viršininko administracija jau yra atkūrusi A. M. nuosavybės teises į visą jai tenkančią 1,2909 ha N. K. prieš nacionalizaciją turėtos žemės dalį, vadinasi 0,0438 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbiami), grąžintinas vienintelei teisėtai pretendentei D. P..
Į šį pareiškėjos prašymą Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsakė 2024 m. gegužės 6 d. raštu Nr. ISD-23263-(15.3.48 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ (skundžiamas aktas), kuriame nurodė, kad šį nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimą nagrinės teismas, todėl palieka pareiškėjos prašymą nenagrinėtą. Atsakovė savo atsakymą grindė Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktais.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 3 dalies 3 punktas numato, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.
Pagal Įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 4 punktą, prašymas ar skundas gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad skundą dėl to paties klausimo pradėjo nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ar teismas.
Kaip nurodo atsakovė ir ginčo dėl to nėra, Regionų apygardos administraciniam teismui 2020 m. lapkričio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-414-402 patvirtinus taikos sutartį tarp pareiškėjos ir Druskininkų savivaldybės administracijos, NŽT Druskininkų skyrius 2020 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 50SD-1960-(14.50.125 E.) „Dėl nuosavybės teisių grąžinimo natūra, žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo buvusio savininko N. K. turėtoje žemės valdoje“ kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administraciją, kad pastaroji suprojektuotų natūra grąžintiną žemės sklypą. Druskininkų savivaldybės administracija NŽT Druskininkų skyriui perdavė 0,0438 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbiami), mieste, dokumentus nuosavybės teisėms atkurti. NŽT Druskininkų skyrius 2023 m. lapkričio 28 d. raštu „Dėl kvietimo susipažinti su grąžinamo natūra žemės sklypo dokumentais (duomenimis)“ pakvietė pareiškėją 2023 m. gruodžio 12 d. atvykti į NŽT Druskininkų skyrių susipažinti su natūra grąžinamo žemės sklypo (kadastro Nr. 1501/0006:47) plotu, vieta, ribomis, žemės sklypo planu, nustatyta žemės sklypo pagrindine naudojimo paskirtimi, būdu, servitutais ir specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis. Pareiškėja 2023 m. gruodžio 12 d. posėdyje dalyvavo ir buvo supažindinta su 0,0438 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbiami), planu bei kitais dokumentais, pastabų ir pretenzijų dėl parengtų dokumentų neturėjo. Pareiškėjai taip pat buvo paaiškinta, kad nuosavybės teisės į šį žemės sklypą bus atkuriamos dviem pretendentėms – pareiškėjai ir jos seserei A. M..
Taigi atsakovė pareiškėjos 2024 m. balandžio 7 d. prašymą paliko nenagrinėtą tuo pagrindu, kad pareiškėja dalyvavo 2023 m. gruodžio 12 d. vykusiame posėdyje ir žinojo, jog nuosavybės teisės į nurodytą žemės sklypą bus atkuriamos dviem pretendentėms, o su 2024 m. balandžio 7 d. prašymu naujų duomenų (su A. M. pasirašyto tarpusavio susitarimo) nepateikė.
Tačiau vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, prašymas gali būti nenagrinėjamas tik tuo atveju, jeigu dėl to paties klausimo viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, jau yra pateikęs atsakymą arba priėmęs sprendimą, o asmuo nepateikia naujų duomenų.
Byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja analogiško prašymo iki 2024 m. balandžio 7 d. nebuvo pateikusi, todėl nebuvo gavusi jokio atsakymo, taip pat tuo klausimu nebuvo priimtas joks sprendimas. Pareiškėja tik dalyvavo 2024 m. gruodžio 12 d. posėdyje ir buvo supažindinta su natūra grąžinamo žemės sklypo dokumentais, jai buvo žodžiu paaiškinta, kad nuosavybės teisės į šį žemės sklypą bus atkuriamos dviem pretendentėms, o pareiškėjai nesutikus, jai buvo pasiūlyta per 2 mėnesius pasirašyti tarpusavio susitarimą. Visiškai nepagrįsta ir skundžiamo rašto dalis, kurioje nurodyta, kad šį nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimą nagrinės teismas, nes, kaip paaiškėjo vėliau, jokių teisminių ginčų dėl nurodyto žemės sklypo nebuvo. Be to, pareiškėja savo 2024 m. balandžio 7 d. prašyme nurodė, kad pagal nuosavybės teisių atkūrimo bylos medžiagą nuosavybės teisės į visą A. M. tenkančią 1,2909 ha N. K. prieš nacionalizaciją turėtos žemės dalį jau yra atkurtos, tačiau šių pareiškėjos nurodytų aplinkybių atsakovė netyrė ir skundžiamame rašte nepasisakė. Įvertinus šias aplinkybes, atsakovės 2024 m. gegužės 6 d. raštas Nr. 1SD-23263-(15.3.48 E.) negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas.
Pareiškėja, nesutikdama su atsakovės 2024 m. gegužės 6 d. raštu, 2024 m. gegužės 19 d. pateikė skundą Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, kurį išnagrinėjusi atsakovė priėmė 2024 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 1SS-299-(5.75 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (skundžiamas aktas). Šiame sprendime išaiškinta, kaip pareiškėjai ir jos seserei A. M. buvo atkuriamos nuosavybės teisės į buvusio savininko N. K. iki nacionalizacijos Druskininkų mieste valdytą žemę, kiek dar yra likę atkurti, paminėta ir 2020 m. lapkričio 13 d. teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis bei jos turinys, nurodyta, kad pareiškėja NŽT Druskininkų skyriuje 2023-12-12 posėdyje buvo supažindinta su nuosavybės teisių atkūrimo į 0,0438 ha žemės sklypą dokumentais ir jai paaiškinta nuosavybės teisių atkūrimo tvarka bei sąlygos, todėl pareiškėja jau šiame posėdyje žinojo, kad nuosavybės teisės bus atkuriamos dviem pretendentėms; kadangi pareiškėja su 2024-04-07 prašymu nepateikė naujų duomenų (su A. M. pasirašyto tarpusavio susitarimo), skyrius pagrįstai atsisakė nagrinėti prašymą pagal pareiškėjos suformuluotą klausimą, nes šis klausimas buvo svarstomas 2023-12-12 posėdyje.
Skundų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką Nacionalinėje žemės tarnyboje reglamentuoja Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos ne teismo tvarka taisyklės (toliau - Taisyklės), patvirtintos NŽT prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2024 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1P-139-(1.1 E.). Taisyklių 17 punkte numatyta, kad skundai Tarnyboje turi būti išnagrinėti ir sprendimai priimti per 20 darbo dienų, išskyrus Taisyklių 18 punkte nurodytus atvejus. Skundų nagrinėjimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo skundo Tarnyboje gavimo dienos. Pagal Taisyklių 18 punktą, terminą šiame punkte numatytais atvejais galima pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų.
Pareiškėja skundą Nacionalinei žemės tarnybai dėl 2024 m. gegužės 6 d. rašto pateikė 2024 m. gegužės 19 d., skundą atsakovė išnagrinėjo 2024 m. liepos 22 d., t. y. pažeidusi Taisyklių 17 punkte nurodytą 20 darbo dienų terminą. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad pareiškėjos skundo nagrinėjimo terminas pratęstas nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
Taisyklių 24 punktas numato, kad Tarnybos valstybės tarnautojas ar komisija, išnagrinėję skundo medžiagą ir keliamus reikalavimus, parengia Tarnybos direktoriaus vardu sprendimo projektą (priedas) ir pateikia jį direktoriui. Pagal Taisyklių 25 punktą, Tarnybos direktorius, atsižvelgdamas į skundo turinį ir keliamus reikalavimus, priima vieną (ar kelis, jei skunde keliami du ar daugiau reikalavimų) iš 25.1. – 25.5. punktuose numatytų sprendimų: skundą (ar dalį jame iškeltų reikalavimų) atmesti kaip nepagrįstą; panaikinti (visą ar iš dalies) administracijos padalinio vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo priimtą sprendimą; panaikinti (visą ar iš dalies) administracijos padalinio vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą; pakeisti administracijos padalinio vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo priimtą sprendimą; įpareigoti administracijos padalinio vadovaujamas pareigas einantį valstybės tarnautoją atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su skunde keliamų reikalavimų įgyvendinimu. Taisyklių 26 punkte nurodyta, kad sprendime nurodyta informacija asmeniui turi būti tiksli ir aiški, sprendimas surašomas valstybine kalba ir siunčiamas tokiu būdu, kokiu pateiktas skundas, jeigu asmuo nepageidauja gauti atsakymą kitu būdu.
Taisyklių priede pateikta Sprendimo dėl asmens skundo išnagrinėjimo išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka forma, kurioje nurodyta, kad sprendime turi būti išdėstyta skundo esmė ir pareiškėjo reikalavimai, nustatytos skundo aplinkybės, argumentai ir įrodymai, kuriais grindžiamas sprendimas arba kuriais atmetamas pareiškėjo reikalavimas, nurodomi teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimamas sprendimas, nurodomi vienas ar keli Taisyklių 25.1 – 25.5 papunkčiuose nurodyti sprendimai, sprendimo apskundimo tvarka.
Vertinant NŽT 2024 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 1SS-299-(5.75 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ jo turinio ir formos prasme nustatyta, kad pareiškėjos 2024-05-19 skundo esmė sprendime nėra išdėstyta, nenurodyta, ko pareiškėja prašo šiuo skundu, nėra argumentų ir įrodymų, kuriais grindžiamas sprendimas, nenurodyti teisės aktai, kuriais vadovaujantis sprendimas priimtas, nenurodyta, koks konkrečiai sprendimas, atitinkantis Taisyklių 25.1 – 25.5 papunkčius, priimtas.
Viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami jiems pavestas funkcijas, be kita ko, turi teisę priimti administracinius sprendimus ir pareigą vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau - VAĮ). Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje išvardinti principai, kuriais savo veikloje turi vadovautis viešojo administravimo subjektai. Pažymėtina, jog administravimo subjekto priimtame individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13, 20 ir 57 straipsniai). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Be to, pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010). Pagrindinės administracinių sprendimų priėmimo nuostatos numatytos VAĮ 10 straipsnyje.
Be to, institucijos yra saistomos gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (LVAT 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, 2017 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2185-146/2016, 2018 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-317-624/2018 ir kt.).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje numatyta, kad skundžiamas teisės aktas turi būti panaikintas, jeigu ji yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas, neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą; skundžiamas teisės aktas gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.
Kadangi šioje byloje skundžiami sprendimai savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Viešojo administravimo įstatymui), priimti pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno skyriaus 2024 m. gegužės 6 d. raštas Nr. 1SD-23263-(15.3.48 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. liepos 22 d. sprendimas Nr. 1SS-299-(5.75 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ naikintini, kaip neteisėti ir nepagrįsti. Panaikinus šiuos sprendimus atsakovė privalo išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. balandžio 7 d. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 0,0438 ha žemės sklypą, esantį Neravų g. 2A, Druskininkuose.
Likusieji argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos D. P. skundą patenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno skyriaus 2024 m. gegužės 6 d. raštą Nr. 1SD-23263-(15.3.48 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 1SS-299-(5.75 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“.
Įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. balandžio 7 d. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 0,0438 ha žemės sklypą, esantį Neravų g. 2A, Druskininkuose.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.