- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-08
- Bylos Nr.
- I3-2264-596/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05063-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė (pirm.), Vita Valeckaitė, Gitana Butrimaitė
- Pareiškėjas
- UAB "PIR LT"
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,
dalyvaujant pareiškėjos atstovams advokato padėjėjui M. D. (M. D.) ir uždarosios akcinės bendrovės ,,PIR LT“ direktoriui A. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,PIR LT“ patikslintą skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „PIR LT“ (toliau – ir pareiškėja arba Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė arba VMI) 2021 m. lapkričio 22 d. Nr. (23.24-08) 327-55490 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl mokestinės paskolos sutarties 67 738,55 Eur sumai sudarymo; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškina, kad 2021 m. spalio 27 d. pareiškėja atsakovei pateikė prašymą dėl 67 738,55 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo (toliau – ir Prašymas). Pareiškėja 2021 m. lapkričio 26 d. „Mano VMI“ portale susipažino su Sprendimu ir 2021 m. lapkričio 22 d. išvada Nr. (23.31-08) 326-4314 (toliau – ir Išvada). Išvadoje atsakovė pažymėjo, jog įvertinus pateiktus ir iš kitų šaltinių surinktus duomenis galima teigti, kad Bendrovės prašymas ir finansinė būklė atitinka VMI viršininko 2019 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. VA-38 patvirtintas Mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijas (toliau – ir Rekomendacijos) 1 priedo prierašą, 2 priedo kriterijus Nr. 8, Nr. 13 ir Nr. 14, todėl mokestinės nepriemokos sumokėjimas pareiškėjai negali būti išdėstytas. Pareiškėja nesutinka su Išvada ir Sprendimu ir prašo Sprendimą panaikinti bei įpareigoti atsakovę jos Prašymą išnagrinėti iš naujo.
Cituoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 88 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ir ją aiškinančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, pagal kurią sprendimas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo gali būti priimtas tik esant dviem sąlygoms (kai nustatoma, jog nedelsiant sumokėjus mokesčio nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų itin sunki arba jis turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus; kai nustatoma, jog mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks mokesčių mokėtojui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau), o šios mokestinės procedūros metu mokesčių mokėtojas turi pagrįsti dokumentais savo realias galimybes sumokėti mokestinę nepriemoką per jos atidėjimo ar išdėstymo laikotarpį.
Nurodo, kad iš Išvados yra žinoma, kad pareiškėjos 2021 m. I pusmečio deklaruotas grynasis pelnas siekia 36 772 Eur, o 2020 m. ji deklaravo 43 006 Eur nuostolį, todėl jai nėra suprantama, dėl ko atsakovė priėjo išvadą, jog Prašymo nagrinėjimo metu Bendrovė gali sumokėti 67 738,55 Eur mokestinę prievolę nepatyrusi jokių nuostolių. Atkreipia dėmesį, kad jos viso grynojo pelno neužtektų sumokėti visą mokestinę prievolę ir pažymi, kad jai sumokėjus 67 738,55 Eur mokestinę prievolę, Bendrovės finansinė būklė taptų kritinė ir mokesčių mokėtoja turėtų didelių sunkumų vykdydama kitus savo finansinius įsipareigojimus, o atsakovei suteikus galimybę 67 738,55 Eur mokestinę nepriemoką išdėstyti, pareiškėjai tai suteiktų galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką dalimis.
Pažymi, kad Bendrovė beveik metus ruošėsi gamybos procesams – pagal 2021 m. rugsėjo 3 d. preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį iš fizinio asmens įsigijo stakles, be to, buvo atsiskaityta už IT/programavimo paslaugas beveik už 37 500 Eur, todėl šiuos metus pareiškėja taip pat baigs su nuostoliu. Teigia, kad Bendrovė 2022 m. ruošiasi didelei kareivinių gamybai, ką patvirtina prie skundo pridedami kareivinių pavyzdžiai. Pareiškėjos manymu, 67 738,55 Eur mokestinė nepriemoka galėtų būti išdėstyta tokiomis sąlygomis: 1) pirmąją įmoką ji įsipareigoja atlikti iki 2022 m. lapkričio 25 d., o paskutiniąją - iki 2026 m. spalio 25 d.; 2) Bendrovė įsipareigoja 67 738,55 Eur mokestinę nepriemoką grąžinti lygiomis dalimis per 5 m., kas metus grąžindama po 13 547,71 Eur. Laikosi pozicijos, kad atsakovei išdėsčius 67 738,55 Eur mokestinę nepriemoką paminėtais nurodytais terminais pareiškėjos finansinė būklė netaptų kritinė ir ji neturėtų didelių sunkumų vykdydama kitus savo finansinius įsipareigojimus, o toks mokestinės nepriemokos išdėstymas suteiktų galimybę stabilizuoti jos finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką dalimis. Teigia, kad pareiškėja sutiktų ir su kitomis VMI pateiktomis sąlygomis, nei buvo paminėtos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai prašė skundą tenkinti, remdamiesi skunde išdėstytais argumentais, bei papildomai paaiškino apie šiuo metu Bendrovės vykdomą ir planuojamą toliau vystyti veiklą.
Šalies argumentai
Atsakovė VMI su pareiškėjos patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad per VMI portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų sritį „Mano VMI“ (toliau – ir „Mano VMI“) 2021 m. spalio 27 d. buvo gautas pareiškėjos Prašymas ir dokumentai išdėstyti 67 738,55 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą nuo 2022 m. spalio 27 d. iki 2026 m. spalio 27 d., kurį išnagrinėjusi atsakovė priėmė ginčijamą Sprendimą. VMI Sprendimu nusprendė neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo, kuris kartu su Išvada pareiškėjai buvo išsiųsti 2021 m. lapkričio 22 d. raštu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir patalpintas pranešimu „Mano VMI“. Nurodo, kad Išvada, kuri yra sudedamoji Sprendimo dalis ir kurioje pateikti jo priėmimo motyvai, yra priimti įvertinus pareiškėjos pateiktus ir VMI turimus bei savarankiškai surinktus duomenis.
Nurodo, kad VMI, įvertinusi pareiškėjo pateiktą Prašymą ir su juo pateiktus dokumentus, taip pat VMI turimus duomenis Rekomendacijų 2 priedo 8, 13, 14 ir 16 punktuose įtvirtintų reikalavimų kontekste Išvadoje pagrįstai nustatė, kad: Bendrovė turėjo ir turi galimybę subalansuoti savo piniginius srautus ir savalaikiai mokėti deklaruotus į biudžetą mokėtinus mokesčius, neatidedant/neišdėstant jų mokėjimo terminų; pareiškėja mokestinės nepriemokos, kurios mokėjimą prašo atidėti ir (ar) išdėstyti, susidarymo laikotarpiu vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nesilaikydama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, todėl pareiškėja turi įvertinti piniginių srautų paskirstymą, prioritetą skiriant mokesčių sumokėjimui; Bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, tačiau nemokėjo įmokų į valstybės biudžetą, todėl padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėja yra pajėgi atsiskaityti su valstybės (savivaldybės) biudžetu, netaikant mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo, ir šios mokestinės nepriemokos sumokėjimas nesukels tokių pasekmių, kad jos finansinė būklė taptų kritiška; Bendrovės lėšų likutis 2021 m. rugsėjo 30 d. bankų sąskaitose ir kasoje viršijo prašomą išdėstyti mokestinę nepriemoką. Atsakovė pakartotinai nurodo duomenis, kurie buvo detaliai įvertinti Išvadoje ir kuriais remiantis buvo nuspręsta siūlyti netenkinti pareiškėjos Prašymo.
Pažymi, kad mokesčių administratorius neturi pareigos tenkinti kiekvieno mokesčių mokėtojo prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino, be to, ir LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju mokesčių administratoriui) suteikta diskrecija nėra neribojama, todėl įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, mokesčių administratorius turi įvertinti mokesčių surinkimo ir mokestinės nepriemokos išdėstymo tikslus, atsižvelgti į aktualius sprendžiamu klausimu teisės aktuose nustatytus reikalavimus (pvz., MAĮ 88 straipsnio 2, 3 dalys, Taisyklių 18-22 punktai), bendruosius teisės (draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, kt.) ir gero administravimo (objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, kt.), apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo (mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo ir visuotinio privalomumo, kt.) principus.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, atsakovė nurodo, kad pagrįstai netenkino pareiškėjos Prašymo, todėl naikinti ginčijamą Sprendimą nėra pagrindo.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje, apie kurį pranešta tinkamai, nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl VMI 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. (23.24-08) 327-55490, kuriuo netenkintas pareiškėjos prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos išdėstymą, teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovės įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos Prašymą. Byloje nėra ginčo dėl Išvadoje, kuri yra sudėtinė Sprendimo dalis, nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. pareiškėja nesutinka su šių aplinkybių vertinimu ir VMI padarytomis išvadomis.
Pareiškėjos atstovų paaiškinimais ir į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2021 m. spalio 27 d. pareiškėja pateikė VMI prašymą išdėstyti 67 738.55 Eur mokestinės nepriemokos sumą nuo 2022 m. spalio 27 d. iki 2026 m. spalio 27 d. pagal pateiktą grafiką, t. y. iki kiekvieno mėn. 25 d., pradedant nuo 2022 m. gruodžio 25 d. ir baigiant 2026 m. lapkričio 25 d., sumokant po 1 411,22 Eur. Prie prašymo pareiškėja pateikė kreditorių ir debitorių sąrašą, bankų išrašus, avanso apyskaitą, balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitą, ketinimų protokolus ir kasos knygos išrašą.
Išvadoje, apibendrinus duomenis ir informaciją, nurodoma, kad: 1) iš 5 finansinės rizikos ir likvidumo koeficientų rodiklių 2 yra geri, 2 patenkinami ir 1 nepatenkinamas, todėl mokesčių mokėtojas turėtų dar kartą įvertinti savo finansinę būklę ir sumokėti skolą biudžetui, nesinaudojant pagalbos priemone, t. y. mokestinės nepriemokos; 2) Bendrovė už 2021 m. I pusmetį deklaruoja pelningą veiklą, grynasis pelnas yra 36 772 Eur, už 2020 m. Bendrovė deklaruoja 43 006 Eur nuostolį; 3) pateiktame debitorių sąraše, sudarytame 2021 m. rugsėjo 30 d. būklei, debitorinė skola sudaro tik 30 Eur, kas rodo, kad didžioji dalis klientų yra atsiskaitę su Bendrove; 4) kreditorinis įsiskolinimas 2021 m. rugsėjo 30 d. sudarė 14 267 Eur, tačiau kreditorinių skolų mokėjimo terminai nenurodyti, todėl negalima nustatyti, kokia dalis šių skolų praterminuota, o kokiai sumai mokėjimo terminai nesuėję; 5) kartu su Prašymu Bendrovė nepateikė informacijos apie gautas paskolas ar lizingus bei informacijos apie jai suteiktas paskolas; 6) per laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. spalio 27 d. bankų sąskaitų įplaukos sudarė 181 387,10 Eur, išlaidos – 182 933,23 Eur; kasos pajamos per laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. buvo 19 134,65 Eur, išlaidos – 2 528,43 Eur; pagal pateiktą balansą 2021 m. rugsėjo 30 d. lėšų likutis buvo 72 881 Eur, t. y. didesnis nei prašoma išdėstyti mokestinė nepriemoka; per laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. spalio 27 d. į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą buvo sumokėta tik 14 Eur ir tai rodo, kad Bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, mokestinės nepriemokos, kurios mokėjimą prašoma atidėti ir (ar) išdėstyti, susidarymo laikotarpiu mokesčių mokėtojas vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tuo pažeisdamas mokesčių administratoriaus, kaip kreditoriaus, teises.
Išvadoje nurodoma, kad galima teigti, jog Bendrovės Prašymas ir finansinė būklė atitinka Rekomendacijų 1 priedo prierašą, 2 priedo kriterijus Nr. 8, Nr. 13 ir Nr. 14, todėl mokestinės nepriemokos sumokėjimas negali būti išdėstytas. Išvadoje atkreiptas dėmesys į tai, kad atsiskaitant su kreditoriais, kuomet mokesčių mokėtojas neturi pakankamai lėšų visoms turimoms skoloms sumokėti, privaloma atsiskaitymus vykdyti CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta eilės tvarka.
Rekomendacijų 2 priedo 13 punkte įtvirtinta, kad mokesčių mokėtojo – juridinio asmens prašymas atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą yra netenkinamas, kai mokestinės nepriemokos, kurios mokėjimą prašo atidėti ir (ar) išdėstyti, susidarymo laikotarpiu, mokesčių mokėtojas vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nesilaikydamas CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. VMI, įvertinusi pareiškėjos su Prašymu pateiktus dokumentus nustatė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. spalio 27 d. Bendrovės bankų sąskaitų įplaukos sudarė 181 387,10 Eur, išlaidos – 182 933,23 Eur. kasos pajamos laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. buvo 19 134,65 Eur, išlaidos – 2 528,43 Eur, tačiau laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. spalio 27 d. į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Bendrovė sumokėjo tik 14 Eur. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl minėtų Išvadoje nurodytų aplinkybių, pirmiausiai pažymi, kad CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Kaip matyti iš prie Prašymo pateikto Bendrovės banko sąskaitos, esančios “Swedbank”, AB banke, išrašo laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. spalio 27 d. Bendrovė nuolat atlikdavo mokėjimus (pvz., 2021 m. liepos 2 d. atliko 180 Eur mokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2021 m. liepos 7 d. – 545 Eur mokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2021 m. liepos 18 d. – 353,03 Eur ir 605 Eur mokėjimus UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2021 m. liepos 24 d. – 188,70 Eur mokėjimą UAB „ (duomenys neskelbtini)“, 2021 m. liepos 29 d. – 204 Eur mokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2021 m. rugpjūčio 2 d. – 300 Eur mokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2021 m. rugpjūčio 6 d. – 605 Eur mokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2021 m. rugpjūčio 13 d. – 230 Eur mokėjimą MB “(duomenys neskelbtini)“, 2021 m. rugpjūčio 19 d. - 1086,10 Eur mokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2021 m. rugsėjo 7 d. –326,70 Eur mokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kt. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad VMI, remdamasi šiais duomenimis, padarė pagrįstą išvadą, kad Bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, tačiau nemokėjo įmokų į valstybės biudžetą (sumokėjo tik 14 Eur), t. y. mokestinės nepriemokos, kurios mokėjimą prašė atidėti ir (ar) išdėstyti, susidarymo laikotarpiu vykdė atsiskaitymus su kitais žemesnį prioritetą mokėjimo eiliškumo prasme turinčiais kreditoriais, nesilaikydama CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tuo pažeisdama VMI, kaip kreditorės, teises.
Sutinkamai su Rekomendacijų 2 priedo 14 punktu, rekomenduojama mokesčių mokėtojo prašymo netenkinti, jei jis pateiktame prašyme nenurodė išsamių priežasčių, dėl kurių būtinas mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas. Nagrinėdama pareiškėjos prašymą VMI įvertino jos piniginių lėšų apyvartą laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. ir nustatė, kad pajamos per kasą sudarė 19 134,65 Eur, per bankų sąskaitas – 18 1387,10 Eur, taip pat nustatė, kad Bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, tačiau nemokėjo įmokų į valstybės biudžetą. Atsižvelgdama į šias nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovė padarė pagrįstą išvadą, jog Bendrovė yra pajėgi atsiskaityti su valstybės biudžetu netaikant mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo, o mokestinės nepriemokos sumokėjimas nesukels tokių pasekmių, kad Bendrovės finansinė būklė taptų kritiška.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Rekomendacijų 2 priedo 16 punkte numatyta, kad mokesčių mokėtojo – juridinio asmens prašymas atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą yra netenkinamas, kai mokestinės nepriemokos, kurios mokėjimą prašo atidėti ir (ar) išdėstyti, susidarymo laikotarpiu bendrovės piniginių lėšų likutis turimose banko sąskaitose ir kasoje viršija prašomą išdėstyti mokestinę nepriemoką. Išvadoje nustatyta, kad pagal pateiktą Bendrovės balansą, sudarytą 2021 m. rugsėjo 30 d., jos lėšų likutis 2021 m. rugsėjo 30 d. bankų sąskaitose ir kasoje buvo 72 881 Eur, t. y. viršijo prašomą išdėstyti 67 738,55 Eur dydžio mokestinę nepriemoką, todėl jos Prašymas negalėjo būti tenkinamas ir dėl šios aplinkybės.
Pareiškėja skunde nurodo, kad beveik metus ruošėsi gamybos procesams, t. y. pagal 2021 m. rugsėjo 3 d. preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį iš fizinio asmens įsigijo stakles, be to, buvo atsiskaityta už IT/programavimo paslaugas beveik už 37 500 Eur, todėl šiuos metus pareiškėja taip pat baigs su nuostoliu, taip pat nurodo, kad Bendrovė 2022 m. ruošiasi didelei kareivinių gamybai, todėl mokestinės paskolos sudarymas suteiktų galimybę stabilizuoti jos finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką dalimis. Vertindama šią pareiškėjos skunde nurodytą aplinkybę teisėjų kolegija pritaria VMI atsiliepimo argumentams, kurie paremti aktualia LVAT praktika, jog vien tai, kad mokesčių mokėtojui truks apyvartinių lėšų veiklai plėsti, tai neatitinka MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje nustatytų mokestinės nepriemokos išdėstymo pagrindų, nes tam tikri finansiniai nepatogumai negali būti vertinami kaip kritinė finansinė būklė.
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė pagrįstai nustatė, jog pareiškėja atitinka Rekomendacijų 1 priedo prierašą, 2 priedo kriterijus Nr. 8, Nr. 13 ir Nr. 14, kuriems esant prašymas išdėstyti mokestinę nepriemoką netenkinamas. Į bylą pateikti Bendrovės finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina, kad ji turi realias galimybes su valstybės biudžetu atsiskaityti neišdėstant mokestinės nepriemokos, tačiau, kaip minėta, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, bet nemokėjo įmokų į valstybės biudžetą, taip nesilaikydama CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto eiliškumo. Rašytinė bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad Bendrovė vykdo veiklą, pastoviai gauna pajamas, taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad jos finansinė būklė Prašymo nagrinėjimo metu yra kritinė ar dėl jos ji turi ar gali turėti didelių sunkumų vykdydama kitus savo finansinius įsipareigojimus, kas galėtų priversti ją nutraukti veiklą, ir kad mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų galimybę stabilizuoti finansinę būklę, todėl konstatuotina, kad pareiškėja neatitinka vienos iš MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje įvardintų sąlygų jos Prašymo tenkinimui.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad VMI pagrįstai ir teisėtai atsisakė tenkinti pareiškėjos Prašymą. VMI priimdama skundžiamą Sprendimą MAĮ, Taisyklių ir Rekomendacijų nuostatų nepažeidė, Sprendimą priėmė jai suteiktos kompetencijos ribose, nurodė faktines aplinkybes, pateikė tinkamą šių aplinkybių teisinį vertinimą, ištyrė visas pareiškėjos Prašymui reikšmingas aplinkybes, Išvadoje, kuri yra sudėtinė Sprendimo dalis, įvertino visus pareiškėjos pateiktus duomenis ir iš kitų šaltinių surinktą informaciją, todėl tenkinti pareiškėjos skundą remiantis jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes konstatuotina, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti pareiškėjos skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjos skundo reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Netenkinus reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti VMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjos Prašymą.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos skundą atmetus kaip nepagrįstą, prašymas priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,PIR LT“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.