Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-11-08 · Administracinė byla Nr. I3-2264-596/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-11-08
Bylos Nr.
I3-2264-596/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05063-2021-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Jolita Rasiukevičienė (pirm.), Vita Valeckaitė, Gitana Butrimaitė
Pareiškėjas
UAB "PIR LT"
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I3-2264-596/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05063-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.1.; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovams advokato padėjėjui M. D. (M. D.) ir uždarosios akcinės bendrovės ,,PIR LT“ direktoriui A. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,PIR LT“ patikslintą skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „PIR LT“ (toliau – ir pareiškėja arba Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė arba VMI) 2021 m. lapkričio 22 d. Nr. (23.24-08) 327-55490 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl mokestinės paskolos sutarties 67 738,55 Eur sumai sudarymo; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, kad 2021 m. spalio 27 d. pareiškėja atsakovei pateikė prašymą dėl 67 738,55 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo (toliau – ir Prašymas). Pareiškėja 2021 m. lapkričio 26 d. „Mano VMI“ portale susipažino su Sprendimu ir 2021 m. lapkričio 22 d. išvada Nr. (23.31-08) 326-4314 (toliau – ir Išvada). Išvadoje atsakovė pažymėjo, jog įvertinus pateiktus ir iš kitų šaltinių surinktus duomenis galima teigti, kad Bendrovės prašymas ir finansinė būklė atitinka VMI viršininko 2019 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. VA-38 patvirtintas Mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijas (toliau – ir Rekomendacijos) 1 priedo prierašą, 2 priedo kriterijus Nr. 8, Nr. 13 ir Nr. 14, todėl mokestinės nepriemokos sumokėjimas pareiškėjai negali būti išdėstytas. Pareiškėja nesutinka su Išvada ir Sprendimu ir prašo Sprendimą panaikinti bei įpareigoti atsakovę jos Prašymą išnagrinėti iš naujo.

Cituoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 88 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ir ją aiškinančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, pagal kurią sprendimas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo gali būti priimtas tik esant dviem sąlygoms (kai nustatoma, jog nedelsiant sumokėjus mokesčio nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų itin sunki arba jis turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus; kai nustatoma, jog mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks mokesčių mokėtojui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau), o šios mokestinės procedūros metu mokesčių mokėtojas turi pagrįsti dokumentais savo realias galimybes sumokėti mokestinę nepriemoką per jos atidėjimo ar išdėstymo laikotarpį.

Nurodo, kad iš Išvados yra žinoma, kad pareiškėjos 2021 m. I pusmečio deklaruotas grynasis pelnas siekia 36 772 Eur, o 2020 m. ji deklaravo 43 006 Eur nuostolį, todėl jai nėra suprantama, dėl ko atsakovė priėjo išvadą, jog Prašymo nagrinėjimo metu Bendrovė gali sumokėti 67 738,55 Eur mokestinę prievolę nepatyrusi jokių nuostolių. Atkreipia dėmesį, kad jos viso grynojo pelno neužtektų sumokėti visą mokestinę prievolę ir pažymi, kad jai sumokėjus 67 738,55 Eur mokestinę prievolę, Bendrovės finansinė būklė taptų kritinė ir mokesčių mokėtoja turėtų didelių sunkumų vykdydama kitus savo finansinius įsipareigojimus, o atsakovei suteikus galimybę 67 738,55 Eur mokestinę nepriemoką išdėstyti, pareiškėjai tai suteiktų galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką dalimis.

Pažymi, kad Bendrovė beveik metus ruošėsi gamybos procesams – pagal 2021 m. rugsėjo 3 d. preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį iš fizinio asmens įsigijo stakles, be to, buvo atsiskaityta už IT/programavimo paslaugas beveik už 37 500 Eur, todėl šiuos metus pareiškėja taip pat baigs su nuostoliu. Teigia, kad Bendrovė 2022 m. ruošiasi didelei kareivinių gamybai, ką patvirtina prie skundo pridedami kareivinių pavyzdžiai. Pareiškėjos manymu, 67 738,55 Eur mokestinė nepriemoka galėtų būti išdėstyta tokiomis sąlygomis: 1) pirmąją įmoką ji įsipareigoja atlikti iki 2022 m. lapkričio 25 d., o paskutiniąją - iki 2026 m. spalio 25 d.; 2) Bendrovė įsipareigoja 67 738,55 Eur mokestinę nepriemoką grąžinti lygiomis dalimis per 5 m., kas metus grąžindama po 13 547,71 Eur. Laikosi pozicijos, kad atsakovei išdėsčius 67 738,55 Eur mokestinę nepriemoką paminėtais nurodytais terminais pareiškėjos finansinė būklė netaptų kritinė ir ji neturėtų didelių sunkumų vykdydama kitus savo finansinius įsipareigojimus, o toks mokestinės nepriemokos išdėstymas suteiktų galimybę stabilizuoti jos finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką dalimis. Teigia, kad pareiškėja sutiktų ir su kitomis VMI pateiktomis sąlygomis, nei buvo paminėtos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai prašė skundą tenkinti, remdamiesi skunde išdėstytais argumentais, bei papildomai paaiškino apie šiuo metu Bendrovės vykdomą ir planuojamą toliau vystyti veiklą.

Šalies argumentai

Atsakovė VMI su pareiškėjos patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad per VMI portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų sritį „Mano VMI“ (toliau – ir „Mano VMI“) 2021 m. spalio 27 d. buvo gautas pareiškėjos Prašymas ir dokumentai išdėstyti 67 738,55 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą nuo 2022 m. spalio 27 d. iki 2026 m. spalio 27 d., kurį išnagrinėjusi atsakovė priėmė ginčijamą Sprendimą. VMI Sprendimu nusprendė neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo, kuris kartu su Išvada pareiškėjai buvo išsiųsti 2021 m. lapkričio 22 d. raštu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir patalpintas pranešimu „Mano VMI“. Nurodo, kad Išvada, kuri yra sudedamoji Sprendimo dalis ir kurioje pateikti jo priėmimo motyvai, yra priimti įvertinus pareiškėjos pateiktus ir VMI turimus bei savarankiškai surinktus duomenis.

Paaiškina, kad prašymai dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino atidėjimo ar išdėstymo nagrinėjami ir sprendimai atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimo terminą priimami vadovaujantis MAĮ, Rekomendacijomis, Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. 1K-293 redakcija) (toliau – ir Taisyklės).

Cituoja MAĮ 88 straipsnio 1 ir 2 dalis ir pažymi, kad vien mokesčių mokėtojo prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą besąlygiškai nelemia tokio prašymo tenkinimo, o MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, kurioms esant gali būti priimtas sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti, turi įrodyti mokesčių mokėtojas. Taisyklių 7 punkte numatyta, kad priimant sprendimą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimą, vertinama mokesčių mokėtojo arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinė būklė pagal Rekomendacijas.

Nurodo, kad VMI, įvertinusi pareiškėjo pateiktą Prašymą ir su juo pateiktus dokumentus, taip pat VMI turimus duomenis Rekomendacijų 2 priedo 8, 13, 14 ir 16 punktuose įtvirtintų reikalavimų kontekste Išvadoje pagrįstai nustatė, kad: Bendrovė turėjo ir turi galimybę subalansuoti savo piniginius srautus ir savalaikiai mokėti deklaruotus į biudžetą mokėtinus mokesčius, neatidedant/neišdėstant jų mokėjimo terminų; pareiškėja mokestinės nepriemokos, kurios mokėjimą prašo atidėti ir (ar) išdėstyti, susidarymo laikotarpiu vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nesilaikydama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, todėl pareiškėja turi įvertinti piniginių srautų paskirstymą, prioritetą skiriant mokesčių sumokėjimui; Bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, tačiau nemokėjo įmokų į valstybės biudžetą, todėl padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėja yra pajėgi atsiskaityti su valstybės (savivaldybės) biudžetu, netaikant mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo, ir šios mokestinės nepriemokos sumokėjimas nesukels tokių pasekmių, kad jos finansinė būklė taptų kritiška; Bendrovės lėšų likutis 2021 m. rugsėjo 30 d. bankų sąskaitose ir kasoje viršijo prašomą išdėstyti mokestinę nepriemoką. Atsakovė pakartotinai nurodo duomenis, kurie buvo detaliai įvertinti Išvadoje ir kuriais remiantis buvo nuspręsta siūlyti netenkinti pareiškėjos Prašymo.

VMI nuomone, išnagrinėjus pareiškėjos Prašymą ir įvertinus su juo pateiktą bei surinktą papildomą informaciją buvo padaryta pagrįsta išvada, kad nustatytos aplinkybės paneigia pareiškėjos skundo teiginius, kad sumokėjus visą įsiskolinimo sumą Bendrovės vykdoma veikla ir finansinė padėtis taptų kritine.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja skunde akcentuoja, jog VMI neatsižvelgė į tai, kad Bendrovė daug investavo į gamybos procesus: įsigijo stakles, programavimo įrangą, ruošiasi didelei kareivinių gamybai 2022 m., t. y. jai reikalingos apyvartinės lėšos gamybai plėsti, o mokestinės paskolos sutartis leistų stabilizuoti įmonės finansinę padėtį. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) administracinėje byloje Nr. A14-613/2007 yra nurodęs, jog vien tai, kad mokesčių mokėtojui truks apyvartinių lėšų veiklai plėsti, neatitinka MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje nustatytų mokestinės nepriemokos išdėstymo pagrindų, nes tokie finansiniai nepatogumai negali būti vertinami kaip kritinė finansinė būklė. Pareiškėjos teiginiai, kad jos finansinė padėtis šiuo metu yra labai sudėtinga, taip pat nepaneigia Bendrovės pareigos sumokėti mokestinę nepriemoką per kuo trumpesnį laiką.

Pažymi, kad mokesčių administratorius neturi pareigos tenkinti kiekvieno mokesčių mokėtojo prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino, be to, ir LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju mokesčių administratoriui) suteikta diskrecija nėra neribojama, todėl įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, mokesčių administratorius turi įvertinti mokesčių surinkimo ir mokestinės nepriemokos išdėstymo tikslus, atsižvelgti į aktualius sprendžiamu klausimu teisės aktuose nustatytus reikalavimus (pvz., MAĮ 88 straipsnio 2, 3 dalys, Taisyklių 18-22 punktai), bendruosius teisės (draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, kt.) ir gero administravimo (objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, kt.), apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo (mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo ir visuotinio privalomumo, kt.) principus.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, atsakovė nurodo, kad pagrįstai netenkino pareiškėjos Prašymo, todėl naikinti ginčijamą Sprendimą nėra pagrindo.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje, apie kurį pranešta tinkamai, nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl VMI 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. (23.24-08) 327-55490, kuriuo netenkintas pareiškėjos prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos išdėstymą, teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovės įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos Prašymą. Byloje nėra ginčo dėl Išvadoje, kuri yra sudėtinė Sprendimo dalis, nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. pareiškėja nesutinka su šių aplinkybių vertinimu ir VMI padarytomis išvadomis.

Pareiškėjos atstovų paaiškinimais ir į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2021 m. spalio 27 d. pareiškėja pateikė VMI prašymą išdėstyti 67 738.55 Eur mokestinės nepriemokos sumą nuo 2022 m. spalio 27 d. iki 2026 m. spalio 27 d. pagal pateiktą grafiką, t. y. iki kiekvieno mėn. 25 d., pradedant nuo 2022 m. gruodžio 25 d. ir baigiant 2026 m. lapkričio 25 d., sumokant po 1 411,22 Eur. Prie prašymo pareiškėja pateikė kreditorių ir debitorių sąrašą, bankų išrašus, avanso apyskaitą, balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitą, ketinimų protokolus ir kasos knygos išrašą.

VMI Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyrius 2021 m. lapkričio 22 d. parengė išvadą Nr. (23.31-08) 326-4314 ,,Dėl prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“, kuria, išnagrinėjęs pareiškėjos Prašymą su priedais ir iš kitų šaltinių surinktą informaciją, siūlė netenkinti pareiškėjos Prašymo ir neišdėstyti 67 738,55 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimo.

Išvadoje, apibendrinus duomenis ir informaciją, nurodoma, kad: 1) iš 5 finansinės rizikos ir likvidumo koeficientų rodiklių 2 yra geri, 2 patenkinami ir 1 nepatenkinamas, todėl mokesčių mokėtojas turėtų dar kartą įvertinti savo finansinę būklę ir sumokėti skolą biudžetui, nesinaudojant pagalbos priemone, t. y. mokestinės nepriemokos; 2) Bendrovė už 2021 m. I pusmetį deklaruoja pelningą veiklą, grynasis pelnas yra 36 772 Eur, už 2020 m. Bendrovė deklaruoja 43 006 Eur nuostolį; 3) pateiktame debitorių sąraše, sudarytame 2021 m. rugsėjo 30 d. būklei, debitorinė skola sudaro tik 30 Eur, kas rodo, kad didžioji dalis klientų yra atsiskaitę su Bendrove; 4) kreditorinis įsiskolinimas 2021 m. rugsėjo 30 d. sudarė 14 267 Eur, tačiau kreditorinių skolų mokėjimo terminai nenurodyti, todėl negalima nustatyti, kokia dalis šių skolų praterminuota, o kokiai sumai mokėjimo terminai nesuėję; 5) kartu su Prašymu Bendrovė nepateikė informacijos apie gautas paskolas ar lizingus bei informacijos apie jai suteiktas paskolas; 6) per laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. spalio 27 d. bankų sąskaitų įplaukos sudarė 181 387,10 Eur, išlaidos – 182 933,23 Eur; kasos pajamos per laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. buvo 19 134,65 Eur, išlaidos – 2 528,43 Eur; pagal pateiktą balansą 2021 m. rugsėjo 30 d. lėšų likutis buvo 72 881 Eur, t. y. didesnis nei prašoma išdėstyti mokestinė nepriemoka; per laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. spalio 27 d. į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą buvo sumokėta tik 14 Eur ir tai rodo, kad Bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, mokestinės nepriemokos, kurios mokėjimą prašoma atidėti ir (ar) išdėstyti, susidarymo laikotarpiu mokesčių mokėtojas vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tuo pažeisdamas mokesčių administratoriaus, kaip kreditoriaus, teises.

Išvadoje nurodoma, kad galima teigti, jog Bendrovės Prašymas ir finansinė būklė atitinka Rekomendacijų 1 priedo prierašą, 2 priedo kriterijus Nr. 8, Nr. 13 ir Nr. 14, todėl mokestinės nepriemokos sumokėjimas negali būti išdėstytas. Išvadoje atkreiptas dėmesys į tai, kad atsiskaitant su kreditoriais, kuomet mokesčių mokėtojas neturi pakankamai lėšų visoms turimoms skoloms sumokėti, privaloma atsiskaitymus vykdyti CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta eilės tvarka.

VMI, vadovaudamasi MAĮ 88 straipsniu ir 14 straipsnio 7 dalimi, Taisyklėmis ir remdamasi Išvada, 2021 m. lapkričio 22 d. priėmė sprendimą Nr. (23.24-08) 327-55490 „Neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“, kuriuo nusprendė neišdėstyti pareiškėjai 67 738,55 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą, apie tai pareiškėją informuodama 2021 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. RNA-41714 ,,Atsakymas į prašymą išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą“.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas, nustatantis pagrindines sąvokas ir taisykles, kurių būtina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus, įtvirtina Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, nustato mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką.

MAĮ 81 straipsnis, kuriame įtvirtinti pagrindiniai mokestinės prievolės vykdymo principai, įtvirtina taisyklę, kad mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu. Taip pat nurodoma, kad sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodytas papildomai apskaičiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumas mokesčių mokėtojas privalo sumokėti per 20 dienų nuo minėto sprendimo įteikimo jam dienos, jeigu atitinkamo mokesčio įstatymas arba šis straipsnis nenustato kito termino.

MAĮ 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. Vadovaujantis MAĮ 88 straipsnio 2 dalimi, sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.

Išdėstytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog sprendimas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo gali būti priimtas tik esant dviems kumuliatyvioms sąlygoms, t. y. pirma, jog nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką asmens finansinė būklė taptų kritine arba jis turėtų didelių sunkumų, vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, ir, antra, baudos sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks asmeniui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti baudą vėliau. Toks MAĮ 88 straipsnio 2 dalies aiškinimas pateikiamas ir nuosekliai formuojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (LVAT 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-3585/2011, 2014 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje A602-220/2014, 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1918-575/2015, 2016 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3250-575/2016 ir kt.). Pažymėtina, kad abiejų minėtų sąlygų buvimą turi pagrįsti pats mokesčių mokėtojas (asmuo) (LVAT 2017 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1250-442/2017).

Aptariamus visuomeninius santykius reglamentuoja ne tik MAĮ, bet ir poįstatyminis teisės aktas – Taisyklės, kurių 7 punkte įtvirtinta, kad priimant sprendimą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimą, vertinama mokesčių mokėtojo arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinė būklė pagal Rekomendacijas. Pagal Taisyklių 19 punktą, mokesčių mokėtojas prie prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą turi pridėti centrinio mokesčių administratoriaus nustatytus dokumentus, kuriais apibūdinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė ir kuriais pagrindžiami prašyme nurodyti duomenys ir aplinkybės.

Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis vadovaujasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11, 2018 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1851-502/2018). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip materialios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas net ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybes paprastai gali nustatyti tik iš objektyvių įrodymų, nustatytų objektyvių aplinkybių visumos.

Rekomendacijų 2 priedo 8 punktas, be kita ko, nustato, kad mokesčių mokėtojo – juridinio asmens prašymas atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą yra netenkinamas, kai mokesčių mokėtojas deklaruoja pelningą veiklą, neturi pradelstų debitorinių įsiskolinimų. Nagrinėjamu atveju Išvadoje, kuria remiantis buvo priimtas ginčijamas Sprendimas, buvo nustatyta, kad Bendrovė už 2021 m. I pusmetį deklaruoja pelningą veiklą, jos grynasis pelnas yra 36 772 Eur, o pateiktame debitorių sąraše, kuris sudarytas 2021 m. rugsėjo 30 d. būklei, debitorinės skolos sudaro tik 30 Eur. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, VMI pagrįstai padarė išvadą, kad didžioji dalis klientų yra atsiskaitę su Bendrove, todėl galima teigti, kad ji turėjo ir turi galimybę subalansuoti savo piniginius srautus ir savalaikiai mokėti deklaruotus į biudžetą mokėtinus mokesčius, neatidedant/neišdėstant jų mokėjimo terminų.

Rekomendacijų 2 priedo 13 punkte įtvirtinta, kad mokesčių mokėtojo – juridinio asmens prašymas atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą yra netenkinamas, kai mokestinės nepriemokos, kurios mokėjimą prašo atidėti ir (ar) išdėstyti, susidarymo laikotarpiu, mokesčių mokėtojas vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nesilaikydamas CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. VMI, įvertinusi pareiškėjos su Prašymu pateiktus dokumentus nustatė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. spalio 27 d. Bendrovės bankų sąskaitų įplaukos sudarė 181 387,10 Eur, išlaidos – 182 933,23 Eur. kasos pajamos laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. buvo 19 134,65 Eur, išlaidos – 2 528,43 Eur, tačiau laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. spalio 27 d. į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Bendrovė sumokėjo tik 14 Eur. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl minėtų Išvadoje nurodytų aplinkybių, pirmiausiai pažymi, kad CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Kaip matyti iš prie Prašymo pateikto Bendrovės banko sąskaitos, esančios “Swedbank”, AB banke, išrašo laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. spalio 27 d. Bendrovė nuolat atlikdavo mokėjimus (pvz., 2021 m. liepos 2 d. atliko 180 Eur mokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2021 m. liepos 7 d. – 545 Eur mokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2021 m. liepos 18 d. – 353,03 Eur ir 605 Eur mokėjimus UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2021 m. liepos 24 d. – 188,70 Eur mokėjimą UAB „ (duomenys neskelbtini)“, 2021 m. liepos 29 d. – 204 Eur mokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2021 m. rugpjūčio 2 d. – 300 Eur mokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2021 m. rugpjūčio 6 d. – 605 Eur mokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2021 m. rugpjūčio 13 d. – 230 Eur mokėjimą MB “(duomenys neskelbtini)“, 2021 m. rugpjūčio 19 d. - 1086,10 Eur mokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2021 m. rugsėjo 7 d. –326,70 Eur mokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kt. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad VMI, remdamasi šiais duomenimis, padarė pagrįstą išvadą, kad Bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, tačiau nemokėjo įmokų į valstybės biudžetą (sumokėjo tik 14 Eur), t. y. mokestinės nepriemokos, kurios mokėjimą prašė atidėti ir (ar) išdėstyti, susidarymo laikotarpiu vykdė atsiskaitymus su kitais žemesnį prioritetą mokėjimo eiliškumo prasme turinčiais kreditoriais, nesilaikydama CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tuo pažeisdama VMI, kaip kreditorės, teises.

Sutinkamai su Rekomendacijų 2 priedo 14 punktu, rekomenduojama mokesčių mokėtojo prašymo netenkinti, jei jis pateiktame prašyme nenurodė išsamių priežasčių, dėl kurių būtinas mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas. Nagrinėdama pareiškėjos prašymą VMI įvertino jos piniginių lėšų apyvartą laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. ir nustatė, kad pajamos per kasą sudarė 19 134,65 Eur, per bankų sąskaitas – 18 1387,10 Eur, taip pat nustatė, kad Bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, tačiau nemokėjo įmokų į valstybės biudžetą. Atsižvelgdama į šias nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovė padarė pagrįstą išvadą, jog Bendrovė yra pajėgi atsiskaityti su valstybės biudžetu netaikant mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo, o mokestinės nepriemokos sumokėjimas nesukels tokių pasekmių, kad Bendrovės finansinė būklė taptų kritiška.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Rekomendacijų 2 priedo 16 punkte numatyta, kad mokesčių mokėtojo – juridinio asmens prašymas atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą yra netenkinamas, kai mokestinės nepriemokos, kurios mokėjimą prašo atidėti ir (ar) išdėstyti, susidarymo laikotarpiu bendrovės piniginių lėšų likutis turimose banko sąskaitose ir kasoje viršija prašomą išdėstyti mokestinę nepriemoką. Išvadoje nustatyta, kad pagal pateiktą Bendrovės balansą, sudarytą 2021 m. rugsėjo 30 d., jos lėšų likutis 2021 m. rugsėjo 30 d. bankų sąskaitose ir kasoje buvo 72 881 Eur, t. y. viršijo prašomą išdėstyti 67 738,55 Eur dydžio mokestinę nepriemoką, todėl jos Prašymas negalėjo būti tenkinamas ir dėl šios aplinkybės.

Pareiškėja skunde nurodo, kad beveik metus ruošėsi gamybos procesams, t. y. pagal 2021 m. rugsėjo 3 d. preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį iš fizinio asmens įsigijo stakles, be to, buvo atsiskaityta už IT/programavimo paslaugas beveik už 37 500 Eur, todėl šiuos metus pareiškėja taip pat baigs su nuostoliu, taip pat nurodo, kad Bendrovė 2022 m. ruošiasi didelei kareivinių gamybai, todėl mokestinės paskolos sudarymas suteiktų galimybę stabilizuoti jos finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką dalimis. Vertindama šią pareiškėjos skunde nurodytą aplinkybę teisėjų kolegija pritaria VMI atsiliepimo argumentams, kurie paremti aktualia LVAT praktika, jog vien tai, kad mokesčių mokėtojui truks apyvartinių lėšų veiklai plėsti, tai neatitinka MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje nustatytų mokestinės nepriemokos išdėstymo pagrindų, nes tam tikri finansiniai nepatogumai negali būti vertinami kaip kritinė finansinė būklė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė pagrįstai nustatė, jog pareiškėja atitinka Rekomendacijų 1 priedo prierašą, 2 priedo kriterijus Nr. 8, Nr. 13 ir Nr. 14, kuriems esant prašymas išdėstyti mokestinę nepriemoką netenkinamas. Į bylą pateikti Bendrovės finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina, kad ji turi realias galimybes su valstybės biudžetu atsiskaityti neišdėstant mokestinės nepriemokos, tačiau, kaip minėta, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, bet nemokėjo įmokų į valstybės biudžetą, taip nesilaikydama CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto eiliškumo. Rašytinė bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad Bendrovė vykdo veiklą, pastoviai gauna pajamas, taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad jos finansinė būklė Prašymo nagrinėjimo metu yra kritinė ar dėl jos ji turi ar gali turėti didelių sunkumų vykdydama kitus savo finansinius įsipareigojimus, kas galėtų priversti ją nutraukti veiklą, ir kad mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų galimybę stabilizuoti finansinę būklę, todėl konstatuotina, kad pareiškėja neatitinka vienos iš MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje įvardintų sąlygų jos Prašymo tenkinimui.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad VMI pagrįstai ir teisėtai atsisakė tenkinti pareiškėjos Prašymą. VMI priimdama skundžiamą Sprendimą MAĮ, Taisyklių ir Rekomendacijų nuostatų nepažeidė, Sprendimą priėmė jai suteiktos kompetencijos ribose, nurodė faktines aplinkybes, pateikė tinkamą šių aplinkybių teisinį vertinimą, ištyrė visas pareiškėjos Prašymui reikšmingas aplinkybes, Išvadoje, kuri yra sudėtinė Sprendimo dalis, įvertino visus pareiškėjos pateiktus duomenis ir iš kitų šaltinių surinktą informaciją, todėl tenkinti pareiškėjos skundą remiantis jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes konstatuotina, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti pareiškėjos skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjos skundo reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Netenkinus reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti VMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjos Prašymą.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos skundą atmetus kaip nepagrįstą, prašymas priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,PIR LT“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Gitana ButrimaitėJolita RasiukevičienėVita Valeckaitė