- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-24
- Bylos Nr.
- e2YT-1287-1104/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-02517-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dmitrij Rancev
- Pareiškėjas
- I. P., V. P.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, Ukmergės rajono savivaldybės administracija
- Advokatai
- Virginija Bradulskienė
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų I. P. ir V. P. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, Ukmergės rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai I. P. ir V. P. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie įgijo nuosavybės teise butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pastoge, esantį (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį.
2. Pareiškėjai nurodė, kad nurodyti statiniai iki šiol nėra įregistruoti viešajame registre, nors visą laiką valdomi pareiškėjų teisėtai. Pareiškėjai siekdami įregistruoti nuosavybės teisę į statinius, teikia teismui pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Nurodo, kad žemės sklypas po nurodytais statiniais nėra suformuotas. Pareiškėjai buvo žemės ūkio bendrovės nariai. Pareiškėjai nustatyta tvarka 1986 m. gavo butą, kuris yra daugiabutyje gyvenamajame name ir ūkinį pastatą 4I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su pastoge, esantį (duomenys neskelbtini). Ūkinis pastatas 4I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pastatytas sublokavus kitus ūkinius pastatus. Ūkinis pastatas su pastoge pastatytas 1970 m. visada buvo naudojamas pareiškėjų poreikiams tenkinti, malkoms laikyti, sandėliavimui ir kt. Šį ūkinį pastatą su pastoge pareiškėjai valdo iki šiol. Juos remontuoja, tvarko, prižiūri, remontuoja prireikus. Niekada nebuvo kitų asmenų pretenzijų į šį ūkinį pastatą su pastoge.
3. Pareiškėjai nurodė, kad vieno kambario butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), o šiuo metu adresas (duomenys neskelbtini), valdo ilgiau negu 10 metų. Butą remontuoja, tvarko, prižiūri, iš trečiųjų asmenų pretenzijų niekada nebuvo. Bute buvo gaisras, teko butą tvarkyti. Pareiškėjai atliko buto, ūkinio pastato su pastoge kadastrinius matavimus ir pateikė VĮ Registrų centrui registruoti viešajame registre ir įregistruoti pareiškėjų daiktines teises. Gavo neigiamą sprendimą. Pareiškėjai kitu būdu negali įregistruoti savo nuosavybės. Nurodė, kad kreipėsi į savivaldybę, kuri patvirtino, kad butas, ūkinis pastatas su pastoge, nėra savivaldybės nuosavybė. Butas, ūkinis pastatas su pastoge nėra valstybės nuosavybė, o taip pat nėra trečiųjų asmenų nuosavybė. Šis turtas niekuomet nebuvo įregistruotas, t. y. nepriklauso jokiems kitiems asmenims, tačiau kartu patvirtina, kad kiti asmenys neturėjo ir neturi į juos teisių ar reikalavimų. Nurodė, kad butas buvo suteiktas naudotis nuo 1986 m., valdomas sąžiningai ir atvirai. Visą laiką butą su ūkiniu pastatu pareiškėjai valdo atvirai kaip savo turtą, tretieji asmenys tai mato ir supranta, pretenzijų niekada nebuvo pareiškėjams pareikšta. Atliekant kadastrinius matavimus kaimynai tai matė, jokių pretenzijų nepareiškė. Niekas daugiau šio turto nevaldė, netvarkė. Atvirą daikto valdymo faktą patvirtina ta aplinkybė, kad pareiškėjai turi buto raktus, remontuoja po gaisro, prižiūri. Šis valdymas yra atviras, o ūkinis pastatas valdomas ir tvarkomas kaip priklausinys.
4. Pareiškėjai nurodė, kad daugiabutis gyvenamasis namas yra pastatytas 1970 m. Pareiškėjai kreipėsi į Lietuvos regioninį valstybės archyvą. Gavo ūkinių knygų išrašą nuo 1986 m., kur įrašyta pareiškėjų šeima su nepilnamečiais vaikais. Pareiškėjas V. P. dirbo nuo 1986 m. (duomenys neskelbtini), o pareiškėja I. P. dirbo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai buvo kolūkiečiai ir pareiškėjų šeima gyveno bute, adresas (duomenys neskelbtini), o šiuo metu adresas (duomenys neskelbtini), naudojosi ūkiniu pastatu, nes laikė karvę, paršelius, o tam būtinas buvo ūkinis pastatas. Pateikė teismui Aktą valstybiniam pastato priėmimui, surašytą 1970 m. birželio 29 d., kuriame nurodyta, kad gyvenamasis namas yra su ūkio pastatais, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pažymima Akte, kad buvo parengtas Žemprojektas, o statytojas buvo (duomenys neskelbtini). Valstybinė komisija 1970 m. birželio 29 d. pripažino, kad gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais priimami naudotis. Archyvo (duomenys neskelbtini) kolūkio visuotinio susirinkimo kolūkiečių susirinkimo 1991 m. spalio 28 d. protokole Nr. 4. nurodyta, kad V. P. parduodamas butas 69,95 kv. m. ir jo priklausiniai. 1991 m. spalio 31 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria V. P. nupirko butą su ūkiniais pastatais 14J1/p, 17J1/p, tremperiai virš jų. Tai kitas butas, kuris yra įregistruotas pareiškėjo V. P. vardu viešajame registre. Šiuos dokumentus teikia kartu su gautu archyvo atsakymu. Dėl atsakyme nurodyto buto teismui reikalavimų nereiškia. Pateikiami pareiškėjų reikalavimai dėl kito buto, kurio plotas 40,49 kv. m., adresu (duomenys neskelbtini). Butas, kurio bendras plotas 69,95 kv. m., esantis tame pačiame daugiabutyje gyvenamajame name, yra įregistruotas pareiškėjų vardu viešajame registre.
5. Tai, kad pareiškėjai valdo butą, adresu (duomenys neskelbtini), įrodinėja pateikiama buto inventorizacijos byla, parengta 1986 m. pareiškėjų iniciatyva. Daugiau įrodymų apie butą, adresu (duomenys neskelbtini), o šiuo metu adresas (duomenys neskelbtini), pateikti teismui neturi galimybės. Pareiškėjai vertina, kad nurodytų aplinkybių visuma patvirtina visų sąlygų, būtinų įgyjamosios senaties nustatymui, egzistavimą. Teisme nustačius visas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (el. b. l. 1-5).
Šalies argumentai
6. Pareiškėja I. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad kai buvo susikūrusi bendrovė, turtas buvo bendrovės, bute (duomenys neskelbtini), gyveno A. K., kol butas sudegė. Kai dalino bendrovės turtą, jie turėjo pajaus, ir, kad nebūtų kitų kaimynų, nutarė už pajus įsigyti nurodytą butą. Nurodė, kad galimai pasiėmė pažymą, tačiau jos neišsaugojo. L., kurie įsigijo pirmame aukšte butą, savo pažymą tikrai išsaugojo, o jie neišsaugojo. Savo butą už pajus įsigijo su ta sąlyga, kad jį naudos kaip lauko viralinę, kadangi jo pilnai nėra suremontavę, pakeitė duris, ruošiasi keisti langus, laiko jame savo daiktus. Paaiškino, kad elektra prijungta bute (duomenys neskelbtini) prie jų 3 kambarių buto skaitliuko, už elektrą moka. Patvirtino, kad niekas nereiškė jokių pretenzijų dėl buto, visi žino, kad butas priklauso jiems. Paaiškino, kad prie kiekvieno buto yra priklausantis ūkinis pastatas ir rūsys. Kiekvieno buto savininkas žino, kiek ir kokia dalis ūkinio pastato priklauso, jokių ginčų niekada, apie 30 metų, nėra kilę.
7. Pareiškėjas V. P. teismo posėdžio metu patvirtino I. P. nurodytas aplinkybes, neturėjo daugiau ko papildyti. Patikslino, kad ūkinis pastatas yra vienas didelis objektas, kuris turi atskirus įėjimus į pastatą.
8. Pareiškėjų atstovė teismo posėdžio metu prašė tenkinti pareiškimą. Atstovė teismo posėdžio metu iš esmės atkartojo pareiškime ir teismo posėdžio metu pareiškėjų nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad butas nebuvo privatizuojamas pagal 1991 m. Butų privatizavimo įstatymą, kaip nurodoma VĮ Turto bankas atsiliepime. Pažymėjo, kad minėto įstatymo pagrindu pareiškėjai įsigijo kitą butą – 3 kambarių, esantį šalia aptariamo buto, o butą (duomenys neskelbtini), įgijo už pajus, t. y. kitu pagrindu.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjų I. P. ir V. P. pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu šiuo atveju egzistuotų minėtos sąlygos, būtinos nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti. Visų pirma, yra svarbu nustatyti, ar pareiškime nurodytas turtas nėra valstybės nuosavybė, nes konstatavus tai, pareiškėjai neturėtų jo įgyti pagal įgyjamąją senatį. Kiti argumentai ir teiginiai dėl pareiškėjų sąžiningo, atviro ir nepertraukiamo turto valdymo nesvarstytini, nes šiais argumentais nurodomų aplinkybių pagrindu kitas asmuo negali įgyti valstybei nuosavybės teise priklausančio daikto nuosavybės įgyjamosios senaties būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2013). Nurodė, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra susijęs su specifine po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo susidariusia situacija vykstant nuosavybės rūšių ir formų pertvarkymo procesams ir gali būti pateisinamas tuo, kad pereinamuoju laikotarpiu valstybė nebuvo tinkamai apskaičiusi bei valdanti savo turto. Dėl to, kilus ginčui dėl nekilnojamųjų daiktų buvimo viešosios nuosavybės teisės objektais, turi būti atsižvelgiama į nuosavybės rūšies pertvarkymo iš viešosios į privačią teisinį reguliavimą. Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, pradėtas formuoti privačios nuosavybės teise grindžiamas šalies ūkis (Konstitucijos 46 straipsnis) ir viešoji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka buvo perleidžiama privatiems subjektams. Viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka, o kolūkio, kaip žemės ūkio įmonės, turto privatizavimo santykius reglamentavo 1991 m. liepos 30 d. priimto Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo nuostatos. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sisteminiu būdu aiškinant šių specialiųjų teisės aktų nuostatas ir CK 4.69 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešai nuosavybei pertvarkyti į privačiąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje pagal L. K. pareiškimų, bylos Nr. 3K-3-41/2011). Iškilus klausimui dėl tam tikro turto įgijimo galimumo įgyjamosios senaties būdu, kai kyla ginčas dėl to, ar tas turtas priklauso valstybės nuosavybei, teismas turi nustatyti šio turto kilmę, iš kokių finansavimo šaltinių jis buvo sukurtas. Tuo atveju, jei toks turtas buvo sukurtas viešosios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu, jis tokiu ir turi būti laikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-67/2011). Taigi, jeigu statiniai buvo sukurti kaip viešosios nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo. Lietuvos gyventojų teisė įsigyti privačion nuosavybėn jų naudojamus ar nuomojamus valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamuosius namus, butus daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose buvo įtvirtinta 1991 m. gegužės 21 d. priimtame Butų privatizavimo įstatyme. Šiame įstatyme ir jį detalizuojančiuose teisės aktuose buvo nustatyta gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pirkimo – pardavimo) sąlygos ir tvarka. Šiuo atveju pareiškėjai teismui pateikė įrodymus, patvirtinančių, jog jų pareiškime nurodyti nekilnojamojo turto objektai buvo privatizuojami įstatymų nustatyta tvarka. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus (Butų privatizavimo įstatymą ir kt.), viena iš sąlygų nekilnojamojo turto privatizavimui buvo ta, kad už jį turėjo būti sumokėti pinigai. Į bylą tokie įrodymui šiuo metu nėra pateikti, todėl negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, jog jie pareiškime nurodytus nekilnojamojo turto objektus įgijo nuosavybės teise. Be to, iš pareiškėjų į bylą pateiktų duomenų yra akivaizdu, kad namas, kuriame yra ginčo turtas, pastatytas 1970 metais ir buvo viešoji nuosavybė. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjų pareiškime nurodyti nekilnojamojo turto objektai buvo sukurti viešosios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad ginčo turtas galėjo likti viešoji nuosavybė. Tais atvejais, kai statiniai buvo sukurti kaip viešosios nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo. VĮ Turto banko nuomone, šioje civilinėje byloje papildomai dėl minėtų nekilnojamojo turto objektų perleidimo ar suteikimo I. P. ir V. P. turėtų pasisakyti Ukmergės rajono savivaldybės administracija, kadangi yra duomenų apie tai, kad jų pirkimo - pardavimo sutartis buvo įregistruota apylinkės savivaldybėje. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, mano, kad pagal šiuo metu byloje pateiktus įrodymus nėra teisinio pagrindo juridinio fakto nustatymui dėl pareiškėjų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį į jų pareiškime nurodytus nekilnojamojo turto objektus. Atsiliepime Suinteresuotas asmuo atsiliepime prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (el. b. l. 54-57).
10. Suinteresuotas asmuo Ukmergės rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktą pareiškėjai įrodinėja: Aktu valstybiniam pastato priėmimui, patvirtintu 1970 m. birželio 29 d. Vykdomojo komiteto pirmininko, Buto techninės apskaitos byla, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus pažyma, VĮ Registrų centro sprendimais atmesti Pareiškėjų prašymus, Vilniaus regioninio valstybės archyvo pažyma ir jos priedais, Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos raštu. Draudimas įgyti įgyjamąja senatimi valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra susijęs su viešuoju interesu. Kilus ginčui dėl nekilnojamųjų daiktų buvimo viešosios nuosavybės teisės objektais, turi būti atsižvelgiama į nuosavybės rūšies pertvarkymo iš viešosios į privačią teisinį reguliavimą. Atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju, daugiabutis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame yra pareiškėjų prašomas pripažinti įgytu pagal įgyjamąją senatį butas (Nr. (duomenys neskelbtini)), yra pastatytas 1970 metais. Pareiškėjai teismui pateikė įrodymus, kad buvo privatizuotas (1991 m. Butų privatizavimo įstatymo pagrindu įsigytas) 69,95 kv. m. ploto butas su rūsiu ir jo priklausinys – ūkinis pastatas. Šias aplinkybes patvirtina ir Nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašas, iš kurio matyti, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini) su rūsiu ir jo priklausiniu – ūkiniu pastatu priklauso nuosavybės teise V. P., įregistravimo pagrindas: 1991 m. spalio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartis pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. 2-4131. Privatizuotas butas yra tame pačiame name kaip ir prašomas pripažinti įgytu pagal įgyjamąją senatį 40,49 kv. m ploto butas. Tačiau Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų apie nagrinėjamu atveju aktualaus 40,49 kv. m. ploto buto ir kartu naudojamo ūkinio pastato privatizavimą (pinigų sumokėjimą už privatizuojamą butą ir ūkinį pastatą). Iš pareiškėjų pateiktų įrodymų galima daryti išvadą, kad gyvenamasis namas buvo statytas kartu su ūkiniu pastatu. Administracijai patikrinus gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro duomenis, paaiškėjo, kad kiti šiame name esantys butai ir jų priklausiniai – ūkiniai pastatai buvo privatizuoti 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo pagrindu (išrašas nepridedamas dėl su byla nesusijusių asmenų duomenų). Taigi, galimai 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo reikalavimai turėjo būti taikomi aptariamam 40,49 kv. m ploto butui ir kartu naudojamam ūkiniam pastatui. Akcentuoja, kad valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime teismui klaidingai nurodo, kad nagrinėjamu atveju aktualaus 40,49 kv. m ploto buto prikimo-pardavimo sutartis buvo įregistruota apylinkės savivaldybėje. Tokia sutartis buvo registruota kitam tame pačiame name esančiam 69,95 kv. m. ploto (trijų kambarių) butui, kuris nėra susijęs su nagrinėjama byla. Pareiškėjų pateikiami įrodymai apie buto privatizavimą taip pat yra susiję su 69,95 kv. m ploto butu, kuris nėra susijęs su nagrinėjama byla. Administracija, rengdama teismui atsiliepimą į pareiškėjų pareiškimą, pateikė paklausimus Ukmergės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijai ir Vilniaus regioniniam valstybės archyvui (pridedama). Iš gauto seniūnijos atsakymo matyti, kad: 1) Ukmergės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 1998-2002 m. ūkinėje knygoje Nr. 21, Namų ūkio Nr. 702, yra įregistruotas namų ūkis, kurį sudaro trijų kambarių butas ir tvartas. Šio namų ūkio šeimos galva nurodytas V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), žmona I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Papildomų žinių skiltyje yra įrašas, kad 1991 m. spalio 31 d. butas nupirktas iš (duomenys neskelbtini) kolūkio Ukmergės notarinėje kontoroje, Reg. Nr. 2-4131 (pridedamas Ukmergės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2024 m. vasario 21 d. raštas Nr. (2.3.) 5-7 ir jo priedai). Be to, iš Vilniaus regioninio valstybės archyvo atsakymo matyti, kad: 1) I. P. ir V. P. buto (40,49 kv. m) su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo (privatizavimo) sutartis, sudaryta 1991-1995 m., Ukmergės rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės 1991 m. dokumentuose, Ukmergės rajono Ukmergės apylinkės tarybos ir viršaičio 1991-1995 m. dokumentuose nerasta; 2) duomenų apie buto ir jo priklausinio (ūkinio pastato) (duomenys neskelbtini) kaime, Ukmergės seniūnijoje (apylinkėje), Ukmergės rajone 1991-1995 m. perdavimą Ukmergės rajono savivaldybėn Ukmergės rajono Ukmergės apylinkės tarybos ir viršaičio 1991-1995 m. dokumentuose, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 1991-1995 m. dokumentuose nerasta; 3) Vilniaus regioniniam valstybės archyvui saugoti neperduoti Ukmergės rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės dokumentai (pridedamas Vilniaus regioninio valstybės archyvo 2024 m. vasario 23 d. raštas Nr. 17-1496 ir jo priedai). Administracija patvirtina, kad pareiškime nurodytas nekilnojamas turtas (butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su rūsiu, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), ir ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su pastoge, esantis adresu: (duomenys neskelbtini)) nėra ir nebuvo Ukmergės rajono savivaldybės (toliau - Savivaldybė) nuosavybė, nėra įtrauktas į Savivaldybės turto apskaitą, taip pat nėra duomenų apie tai, kad šis turtas buvo perduotas Savivaldybei kaip valstybės turtas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodytas turtas nėra valstybės nuosavybė. Suinteresuotas asmuo atsiliepime prašė nagrinėti bylą suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (el. b. l. 72-76).
11. Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad kai susikūrė (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė, jis buvo išrinktas jos vadovu, jau dalis butų buvo išpirkta, o tas butas, kur gyveno K., jo nepirko, butas buvo laikomas (duomenys neskelbtini) bendrovės balanse. Kai visuotinio susirinkimo metu nutarė bendrovę likviduoti, bendrovės turtas buvo paskaičiuotas žmonėms už pajus pagal stažą, t. y. kiek turėjo stažo, tiek gavo pajų. Likvidavus bendrovę turtas buvo padalintas paskoloms padengti, o likęs turtas, kas liko, buvo išdalintas už pajus. Kaip minėjo, buto niekas nepirko, K. buvo miręs, o butas po gaisro. Už pajus kai gaudavo pvz. techniką, išduodavo pažymas, galimai ir šiuo atveju buvo dėl buto išduota pažyma, kuri neišliko. Visi bendrovės dokumentai yra priduoti archyvui, o ko nepridavė, buvo sunaikinta. Paaiškino, kad su visais, taip pat ir su banku, buvo visiškai atsiskaityta ir bendrovė likviduota. Paaiškino, kad po K. mirties butas taip ir liko, K. artimų giminaičių neturėjo, o pareiškėjai gyveno priešais tą butą. Patikslino, kad (duomenys neskelbtini) kolūkis dalinosi į dvi bendroves – (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovę ir (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovę. Butas priklausė (duomenys neskelbtini) bendrovei, nes buvo jos ribose. Paaiškino, kad pirmame aukšte buvo dar vienas butas, kuris už pajus buvo perduotas L., visi likę butai buvo išpirkti. Paaiškino, kad butams priklausė po ūkinį pastatą, pagal buto dydį.
12. Liudytoja A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje. Paaiškino, kad gyvuojant bendrovei visi pastatai priklausė (duomenys neskelbtini), o kai 1998 m. pradėjo griūti bendrovė, visas turtas, kuris priklausė bendrovei, žmonėms, kurie pareiškė norą įsigyti turtą, už pajus ir buvo padalintas pagal tiek, kiek žmogus yra išdirbęs. Patvirtino, kad pareiškėjai gavo butą už pajus. Visas turtas pagal rūšis buvo sąraše, prie sąrašo buvo atžymima, kuris žmogus ką įsigijo, išduodant, kuriems reikėjo registruotis daiktus, pažymą. Nurodė, kad galimai ir pareiškėjai gavo pažymą, tačiau atsiminti po tiek laiko negali. Paaiškino, kad dokumentus, kuriuos reikėjo priduoti į archyvą, tuos pridavė, o kurių dokumentų archyvui nereikėjo, sunaikino. Paaiškino, kad kitas pareiškėjų butas, 3 kambarių, buvo nupirktas lengvatinėmis sąlygomis kolūkio laikais. Butai, kurie liko neišpirkti, kuriantis bendrovei, atiteko į bendrovės balansą, toks ir buvo šis butas. Vėliau tokį bendrovės turtą už pajus ir buvo galima įsigyti. Patvirtino, kad bendrovės turtas atsirado likvidavus kolūkį, kuris skilo į dvi dalis. Paaiškino, kad iki dabar tuo butu naudojasi pareiškėjai, ji pati gyvena netoliese, mato. Pareiškėjai nuo 1998 metų naudojasi butu, per tą laiką niekas kitas nepretendavo į butą. Patvirtino, kad įsigijus už pajus, pareiškėjai remontavo butą po gaisro, tvarkėsi jame.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas
13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį. Įgyjamosios senaties institutą reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ketvirtos knygos 5 skyriaus 3 skirsnio nuostatos ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 34 skyriaus 3 skirsnio nuostatos.
14. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta įgyjamosios senaties samprata: „fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) nuosekliai formuodamas teismų praktiką bylose dėl įgyjamosios senaties yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr. pavyzdžiui, LAT 2017 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017, 14 punktas).
15. Iš byloje esančios medžiagos galima daryti išvadą, kad pareiškėjai nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į šio sprendimo 1 punkte nurodytą nekilnojamąjį turtą – butą ir ūkinį pastatą, kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu ir jie nėra minėto daikto savininkai. Į bylą pateikti: 1970 m. birželio 20 d. Aktas valstybiniam pastato priėmimui – 4 butų gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), statytojas – (duomenys neskelbtini) kolūkis (el. b. l. 9-10); 1986 m. gegužės 26 d. Buto techninės apskaitos byla (el. b. l. 11-20); Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus 2022 m. rugsėjo mėnesio raštas, kuriame nurodoma, kad I. P. ir V. P. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) nebuvo suprojektuotas (el. b. l. 21-22); VĮ Registrų centro 2022 m. rugsėjo 8 d. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimas atmesti pareiškėjų prašymą (el. b. l. 23-24); Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimas prašymą atmesti (el. b. l. 25-26); Vilniaus regioninio valstybės archyvo siųsti dokumentai, kurie patvirtina, kad ūkinių knygų išraše nuo 1986 m. įrašyta pareiškėjų šeima su nepilnamečiais vaikais (el. b. l. 28-31); 1991 m. spalio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartis, kuria V. P. nupirko butą su ūkiniais pastatais 14J1/p, 17J1/p, 69,95 kv. m. (el. b. l. 36-40); Ukmergės rajono savivaldybės administracijos raštas, kuriame nurodoma, kad butai, esantys daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), nėra Ukmergės rajono savivaldybės nuosavybė (el. b. l. 41); Nekilnojamojo daikto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla (el. b. l. 43-48); Ukmergės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2024 m. vasario 21 d. raštas, kuriame nurodoma, kad <...> Ukmergės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 1998 m.-2002 m. ūkinėje knygoje Nr. 21, Namų ūkio Nr. 702, yra įregistruotas namų ūkis, kurį sudaro trijų kambarių butas ir tvartas. Šio namų ūkio šeimos galva nurodytas V. P., a.k. (duomenys neskelbtini), žmona I. P., a.k. (duomenys neskelbtini). Papildomų žinių skiltyje yra įrašas, kad 1991 10 31 butas nupirktas iš (duomenys neskelbtini) kolūkio Ukmergės notarinėje kontoroje, Reg. Nr. 2-4131.<...> (el. b. l. 79-82); Vilniaus regioninio valstybės archyvo 2024 m. vasario 23 d. raštas, kuriame nurodoma, kad <...> I. P. ir V. P. buto (40,49 kv. m.) su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini) rajone pirkimo - pardavimo (privatizavimo) sutartis, sudaryta 1991-1995 m., Ukmergės rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės 1991 m. dokumentuose, Ukmergės rajono Ukmergės apylinkės tarybos ir viršaičio 1991-1995 m. dokumentuose nerasta. Duomenų apie buto ir jo priklausinio (ūkinio pastato) (duomenys neskelbtini), Ukmergės seniūnijoje (apylinkėje), Ukmergės rajone 1991-1995 m. perdavimą Ukmergės rajono savivaldybėn Ukmergės rajono Ukmergės apylinkės tarybos ir viršaičio 1991-1995 m. dokumentuose, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 1991-1995 m. dokumentuose nerasta (el. b. l. 85-91). Iš į bylą pateiktų dokumentų akivaizdu, kad pareiškėjai neįgijo nuosavybės teisės į minėtą turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pastoge, esantį (duomenys neskelbtini), ir nėra jo savininkai.
16. Pažymėtina, kad suinteresuoti asmenys atsiliepimuose nurodė, kad minimas butas, adresu (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, galimai turėtų priklausyti valstybei, tačiau teismui išklausius teismo posėdžio metu liudijusius A. K. ir A. K., bei pačius pareiškėjus, nustatytos papildomos ir bylai reikšmingos aplinkybės, t. y. kad minėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, po (duomenys neskelbtini) kolūkio panaikinimo buvo perduotas (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei, kuri, kartu su (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrove susikūrė po (duomenys neskelbtini) kolūkio likvidavimo. Pareiškėjai ir liudytojai teismo posėdžio metu patvirtino, kad pareiškėjai kitą, 69,95 kv. m. butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo jį išsipirkę, o butas, kurio plotas 40,49 kv. m., adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgytas jau iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės už turėtus pajus. Dokumentų, kaip nurodė liudytojai ir pareiškėja teismo posėdžio metu – pažymos, pareiškėjai neišsaugojo. Atsižvelgiant į nustatyta matyti, kad konkrečiu atveju negali būti taikomas 1991 metų Butų privatizavimo įstatymas, o butas, esantis šios bylos nagrinėjimo dalyku, nelaikytinas valstybės nuosavybe, nes po kolūkio likvidavimo jis buvo perėjęs (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei, iš kurios už pajus pareiškėjai jį įsigijo.
17. Byloje nėra duomenų, kad šio sprendimo 1 punkte nurodytas turtas – butas su ūkiniu pastatu, būtų įregistruotas kito asmens, t. y. ne pareiškėjų, vardu, taip pat byloje nėra duomenų, kad minėtas turtas – butas su ūkiniu pastatu, nuosavybės teise priklausytų valstybei arba savivaldybei. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad minėtas turtas – butas, atitinka CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas.
18. Kaip jau buvo nurodyta šio sprendimo 15 punkte, į bylą nėra pateikta dokumentų, tiesiogiai įrodančių pareiškėjų nuosavybės teisės į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais. Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad minėtas turtas pareiškėjų įgytas sąžiningai. Teismas neturi duomenų, kurie paneigtų, jog visą valdymo laikotarpį pareiškėjai sąžiningai valdė pareiškime nurodytą daiktą. Byloje taip pat nėra duomenų apie asmenis, kurie turėtų daugiau teisių į šį butą negu pareiškėjai, ar patvirtinančių, kad pareiškėjai būtų atsisakę valdymo ar, kad minėtą butą būtų užvaldęs kas nors kitas, ir pareiškėjai būtų praradę galimybę paveikti daiktą pagal savo valią (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).
19. Iš byloje esančios medžiagos taip pat galima daryti išvadą, kad pareiškėjai visą valdymo laiką šio sprendimo 1 punkte nurodytą turtą – butą su ūkiniu pastatu, valdė atvirai ir kaip savą. Šias išvadas patvirtina tai, kad pareiškėjai buvo ir yra įsitikinę, jog niekas neturi daugiau už juos teisių į minėtą butą, tačiau VĮ Registrų centre nebuvo įregistruotos daiktinės teisės į šį butą, nes pareiškėjai neturėjo visų reikiamų dokumentų.
20. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina ir tai, kad pareiškėjai šio sprendimo 1 punkte nurodytą turtą – butą su ūkiniu pastatu, valdo nepertraukiamai daugiau negu 10 metų, t. y. daugiau nei CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas minimalus terminas nekilnojamajam daiktui įgyti pagal įgyjamąją senatį.
21. Kadangi teismas nustatė visas CK ketvirtos knygos 5 skyriaus 3 skirsnyje nustatytas aplinkybes ir LAT teismų praktikoje įtvirtintas aplinkybes, būtinas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti, nustatytinas juridinis faktas, kad pareiškėjai įgyjamąja senatimi įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę į šio sprendimo 1 punkte nurodytą turtą – butą su ūkiniu pastatu.
22. Šioje byloje teismas nepatyrė bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270, 448 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsniu,
nusprendžia:
nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjai I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), su priklausiniais (ūkinis pastatas), įgyjamosios senaties būdu.
Faktas nustatytas tam, kad būtų įregistruotas daiktas ir daiktinės teisės į jį.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.