Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. K. atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. K. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė J. J., išieškotojas akcinė bendrovė SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja V. K. 2017 m. kovo 17 d. pateikė skundą dėl antstolės J. J. veiksmų, kuriame prašė: 1) panaikinti areštą butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pirmosios buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini), 3) priimti patvarkymą, kuriuo pirmosios buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini)būtų paskelbtos neįvykusiomis. Nurodė, kad antstolė J. J. atlieka skolos išieškojimą iš skolininkės V. K. kreditoriaus AB SEB bankas naudai, išieškojimą nukreipiant į pareiškėjai priklausantį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad antstolė iš pirmųjų varžytynių pardavė minėtą butą, nors šiame bute gyvena nepilnametė pareiškėjos dukra ir šiam butui pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.84 straipsnio 2 dalį yra taikomas šeimos turto teisinis režimas. Pareiškėjos įsitikinimu, antstolė neteisėtai ir nepagrįstai priverstinį skolos išieškojimą nukreipė į minėtą butą ir tokie antstolės veiksmai turi būti panaikinti. Antstolė J. J. 2017 m. kovo 24 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir skundą kartu su vykdomąją byla persiuntė Druskininkų miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad teisės aktai numato privilegijuotą kreditoriaus, kurio prievolės įvykdymas užtikrintas hipoteka, padėtį – skolininkui neįvykdžius įsipareigojimo, kreditorius įgyja teisę nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą. Išieškant iš hipoteka užtikrinto turto, turtas realizuojamas iš viešųjų varžytynių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 691 straipsnio 1 dalis, 746 straipsnio 3 dalis). Pažymėjo, kad apie paskolos negrąžinimo padarinius skolininkė buvo informuota 1999 m. gruodžio 29 d. pasirašydama paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 1999 m. gruodžio 30 d. įregistruojant hipoteką bei 2000 m. spalio 12 d. įregistruojant hipotekos pakeitimą. Sudarant šiuos sandorius pareiškėjos dukra, kurios gyvenamoji vieta šiuo metu deklaruota įkeistame ir parduotame iš varžytynių bute, jau buvo gimusi, todėl, antstolės teigimu, skolininkė įkeisdama jai priklausantį gyvenamąjį būstą, turėjo pareigą veikti atsižvelgdama į teisėtus savo nepilnamečio vaiko interesus. Pažymėjo, kad varžytynėse parduotas ginčo gyvenamasis būstas buvo įkeistas, todėl jam CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos netaikomos. Nurodė, kad skolininkei priklausančio buto varžytynės buvo skelbtos kelis kartus, ji dalyvavo 2003 m. balandžio 15 d. areštuojant butą, tačiau šių antstolės veiksmų neskundė. Pažymėjo, kad pareiškėja skundžia 2003 m. balandžio 15 d. turto arešto aktą pasibaigus jo apskundimo naikinamajam terminui, taip pat nenurodė dėl kokių priežasčių praleido 2017 m. vasario 9 d. patvarkymo dėl turto iš varžytynių pardavimo apskundimo terminą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 5 d. nutartimi bylą dalyje dėl arešto butui, esančiam (duomenys neskelbtini), panaikinimo nutraukė, kitą pareiškėjos V. K. skundo dalį atmetė. Teismas nustatė, kad antstolės J. J. kontoroje yra vykdoma įsiteisėjusi Hipotekos skyriaus prie Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2003 m. gegužės 6 d. nutartis dėl įkeisto nekilnojamojo daikto – skolininkei V. K. nuosavybės teise priklausančio buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių. Nustatė ir tai, kad pareiškėjai V. K. priklausantis butas areštuotas 2003 m. balandžio 15 d. ir 2016 m. spalio 13 d. turto arešto aktais. Teismas sprendė, kad nors pareiškėja V. K. nenurodė, kurį turto arešto aktą skundžia, tačiau pagal šių turto arešto aktų priėmimo datą matyti, jog naikinamasis devyniasdešimties dienų terminas skundui dėl 2003 m. balandžio 15 d. turto arešto akto suėjo 2003 m. liepos 14 d., o dėl 2016 m. spalio 13 d. turto arešto akto – 2017 m. sausio 11 d. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad antstolė nenustatė termino pateikti skundą praleidimo fakto, nepanaikina teismui teisės vertinti skundo dėl antstolės veiksmų padavimo terminų. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėja V. K. skundą dėl arešto butui panaikinimo pateikė pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam naikinamajam devyniasdešimties dienų terminui, kuris negali būti atnaujintas, todėl bylą šioje dalyje nutraukė. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos V. K. ginčijamas antstolės 2017 m. vasario 9 d. patvarkymas dėl turto iš varžytynių pardavimo pareiškėjai išsiųstas 2017 m. vasario 9 d., pareiškėja duomenų, kada šį patvarkymą gavo bei apie jį sužinojo nenurodė, todėl teismas laikė, jog apie 2017 m. vasario 9 d. patvarkymą dėl turto iš varžytynių padavimo pareiškėja turėjo sužinoti 2017 m. vasario 15 d. Teismas padarė išvadą, kad skundą dėl 2017 m. vasario 9 d. patvarkymo dėl turto pardavimo iš varžytynių pateikė pasibaigus dvidešimties dienų terminui, kuris gali būti atnaujintas (CPK 512 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad antstolė priimdama pareiškėjos skundą, atnaujino terminą pateikti skundą dėl minėto antstolio patvarkymo. Teismas atmetė pareiškėjos V. K. argumentus, kad ginčo buto pardavimas iš varžytynių pažeidė jos nepilnametės dukters interesus. Teismas nustatė, kad pareiškėja augina dvi nepilnametes dukras: A. K., gimusią (duomenys neskelbtini) ir G. U., gimusią (duomenys neskelbtini). Nustatė ir tai, kad A. K. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Teismas pažymėjo, kad priverstinio vykdymo veiksmai vykdomi Hipotekos skyriaus prie Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2003 m. gegužės 6 d. nutarties dėl V. K. nuosavybės teise priklausančio buto pardavimo iš varžytynių pagrindu. Nurodė, kad minėtoje nutartyje numatytas skolos išieškojimo vykdymo būdas – turto pardavimas iš varžytynių ir antstolė negali pakeisti ar nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo. Pažymėjo, kad išieškotojas 2006 m. kovo 10 d. sprendimu sustabdė priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto buto ir suteikė pareiškėjai galimybę skolą mokėti dalimis, tačiau pareiškėja įsipareigojimų pagal susitarimą nevykdė, todėl išieškotojas gindamas savo teises, pateikė prašymą antstolei atnaujinti priverstinį skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto. Teismas aplinkybių, dėl kurių antstolė J. J. vykdydama įsiteisėjusią teismo nutartį negalėjo paskelbti varžytynių ar turėjo jas atšaukti, ar pripažinti neįvykusiomis nenustatė (CPK 703 straipsnio 1 dalis, 717 straipsnis). Pareiškėjos V. K. nurodytos aplinkybės, kad jos nepilnametė dukra faktiškai gyvena iš varžytynių parduotame bute, teismo įsitikinimu, nesudaro pagrindo šias varžytynes pripažinti neteisėtomis, nes duomenys apie pareiškėjos nepilnametę dukrą buvo žinomos dar iki bylos nagrinėjimo Alytaus rajono apylinkės teisme. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog pareiškėjos V. K. nepilnametė dukra gyvena iš varžytynių parduotame bute bei jį pardavus liks be gyvenamojo būsto, negali būti suprantama kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas. Teismas pažymėjo, kad nei sprendžiant išieškotojo prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš pareiškėjos įkeisto turto, nei vėliau, šeimos turto teisinis statusas ginčo butui nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, todėl nėra pagrindo taikyti CK 3.84 straipsnio 4 dalį pareiškėjos (skolininkės) įkeistam ir iš varžytynių parduotam butui. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad butas yra šeimos turtas nagrinėjamoje byloje nėra esminė, nes nepanaikina hipotekos kreditoriaus teisės reikalauti nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą. Pažymėjo, kad draudimas nukreipti išieškojimą į gyvenamąjį būstą taikomas tik konkrečiais įstatyme įtvirtintais atvejais (CPK 663 straipsnio 4 dalis). Teismas pažymėjo, kad įstatymo garantuojama vaiko teisė į gyvenamąjį būstą nebūtinai yra siejama su nuosavybės teisės į gyvenamąją patalpą turėjimu, todėl skolininkai, užtikrindami savo nepilnamečių vaikų teisę į gyvenamąjį būstą, gali išnuomoti būstą bei kreiptis į savivaldybę dėl socialinio būsto gavimo. Nurodė, kad byloje duomenų, jog pareiškėja V. K. neturi galimybės užtikrinti vaikams gyvenamosios vietos, taip pat, jog pareiškėja kreipėsi pagalbos prašydama suteikti socialinį būstą ir jo negavo, nėra.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja V. K. prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai nutraukė bylos dalį dėl areštų ginčo butui panaikinimo. Šiuo aspektu nurodė, kad terminų skundui pateikti praleidimo klausimas yra antstolio, o ne teismo prerogatyva (CPK 510 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjos teigimu, antstolė J. J., priimdama pareiškėjos skundą ir jį perduodama teismui, pripažino, kad terminas skundui paduoti nėra praleistas. Pažymėjo, kad termino praleidimo faktą nustato antstolis ir jam nesutikus atnaujinti termino, toks atsisakymas gali būti skundžiamas teismui. Pareiškėjos teigimu, antstolei nekėlus klausimo dėl termino skundui paduoti praleidimo, šio klausimo teismas negalėjo svarstyti.Teismas nepasisakė dėl pareiškėjos V. K. skundo esmės, t. y. neįvertino, kad ginčo bute gyvena nepilnametis vaikas. Nurodė, kad draudžiama vykdyti išieškojimą iš gyvenamojo būsto (CPK 663 straipsnio 4 dalis). Pažymėjo, kad ginčo butas laikytinas šeimos turtu nepriklausomai nuo to, ar įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas. Pareiškėjos teigimu, teismas šios kategorijos bylose yra aktyvus, todėl turėjo ištirti visas bylos aplinkybes. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad teismas išsamiai išanalizavimo ir įvertino visas bylos aplinkybes. Pažymėjo, kad nėra draudžiama išieškoti iš įkeisto gyvenamojo būsto. Suinteresuoto asmens teigimu, įkeisto turto priverstinis realizavimas neturi neigiamos įtakos vaikų teisei į gyvenamąjį būstą ir nėra priežastis nevykdyti priverstinio skolos išieškojimo realizuojant įkeistą turtą. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė J. J. prašo atskirąjį skundą atmesti ir spręsti klausimą dėl baudos pareiškėjai V. K. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo. Pažymėjo, kad teismas išsamiai išnagrinėjo visas pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes. Antstolės teigimu, skolininkė atskiruoju skundu bando vilkinti vykdymo procesą, kuris tęsiasi nuo 2003 m. gegužės 15 d. Nurodė, kad skolininkė V. K. negali iškelti savo interesų aukščiau hipotekos kreditoriaus interesų ir piktnaudžiauti įstatymų suteiktomis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Byloje sprendžiamas klausimas dėl antstolio veiksmų teisėtumo realizuojant hipoteka įkeistą turtą (CPK 663 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolės J. J. kontoroje vykdoma Hipotekos skyriaus prie Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2003 m. gegužės 6 d. nutartis, kuria nutarta parduoti iš varžytynių skolininkei V. K. nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 1). Iš vykdomosios bylos nustatyta, kad antstolė 2003 m. balandžio 15 d. ir 2016 m. spalio 13 d. turto arešto aktais areštavo pareiškėjai priklausantį butą (v. b. l. 3–5, 31–32). Nustatyta ir tai, kad antstolė J. J. 2017 m. vasario 9 d. patvarkymu dėl turto iš varžytynių pardavimo paskelbė pareiškėjai priklausančio buto pirmąsias varžytynes, kurios baigėsi 2017 m. kovo 13 d. paskelbus laimėtoją (v. b. l. 44, 49). Skolininkė V. K. 2017 m. kovo 17 d. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, prašydama panaikinti areštą ginčo butui ir patvarkymą dėl buto varžytynių paskelbimo. Antstolė J. J. 2017 m. kovo 24 d. patvarkymu skundą atmetė ir skundą kartu su vykdomąją byla persiuntė Druskininkų miesto apylinkės teismui. Druskininkų miesto apylinkės teismas skundžiama 2017 m. liepos 5 d. nutartimi bylą dalyje dėl arešto butui, esančiam (duomenys neskelbtini), panaikinimo nutraukė, kitą pareiškėjos V. K. skundo dalį atmetė. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai nutraukė bylos dalį dėl areštų ginčo butui panaikinimo, nes antstolė priimdama pareiškėjos skundą ir jį perduodama teismui, pripažino, kad terminas skundui paduoti nėra praleistas. Pažymi, kad teismas nepasisakė dėl pareiškėjos V. K. skundo esmės, t. y. neįvertino, jog ginčo bute gyvena nepilnametis vaikas, todėl draudžiama vykdyti išieškojimą iš šio turto. Apeliacinės instancijos teismas tokius argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 512 straipsnyje įtvirtinta, jog skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, kad minėtas 90 dienų naikinamasis terminas įstatyme nustatytas kaip pakankamas aktyviai ir sąžiningai veikiantiems vykdymo proceso dalyviams sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus ir imtis priemonių šias teises ginti. Skundas, paduotas teismui praleidus šį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Jeigu bylos procesas pagal tokį skundą yra pradėtas ir skundas yra nagrinėjamas, procesas turi būti nutrauktas (CPK 293 straipsnio 1 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-578/2014).Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas pagrįstai laikė, jog pareiškėja V. K. praleido 90 dienų terminą pateikti skundą dėl 2003 m. balandžio 15 d. ir 2016 m. spalio 13 d. turto arešto aktų panaikinimo ir bylą šioje dalyje nutraukė (CPK 293 straipsnio 1 dalis, 512 straipsnis). Pažymėtina, kad minėtas 90 dienų terminas yra naikinamasis, todėl jam pasibaigus išnyksta teisė apskųsti antstolio veiksmus ir šis terminas negali būti atnaujintas nei teismo, nei antstolio (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Teismas, gavęs procesinį dokumentą, privalo patikrinti, ar jis atitinka procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 115 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 2 dalis). Aplinkybė, kad antstolė J. J. pareiškėjos V. K. skundą išnagrinėjo, nepašalina teismo pareigos patikrinti, ar toks skundas pateiktas nepraleidus įstatymo nustatyto naikinamojo termino ir nesudaro pagrindo teismui nesivadovauti imperatyvia įstatymo norma (CPK 75 straipsnio 1 dalis, 512 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas atmeta pareiškėjos V. K. argumentus, kad teismas neatsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus ir neištyrė visų bylos aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad aplinkybė, jog asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, jog hipoteka įkeistas butas yra vienintelis pareiškėjos nuosavybės teise valdomas nekilnojamojo turto objektas ir jį pardavus iš varžytynių vaikas liks be būsto arba jam nebus užtikrintos normalios gyvenimo sąlygos (CPK 178 straipsnis). Įvertintina ir tai, kad pareiškėjos dukra A. K., gimusi (duomenys neskelbtini), šiuo metu jau yra pilnametė (b. l. 6). Tuo tarpu kitos pareiškėjos dukters G. U. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 35).Kaip nustatyta šios nutarties 14 pastraipoje, antstolė priverstinai vykdo įsiteisėjusią Hipotekos skyriaus prie Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2003 m. gegužės 6 d. nutartį, kuria nutarta parduoti iš varžytynių skolininkei V. K. priklausantį butą. Taigi, antstolė privalo vykdyti pateiktą įsiteisėjusią teismo nutartį būtent nutartyje nurodytu būdu, t. y. parduoti ginčo butą iš varžytynių (CPK 18 straipsnis, 587 straipsnio 3 punktas). Pažymėtina, kad išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto vykdomas pagal bendras vykdymo proceso taisykles (CPK 745 straipsnio 1 dalis). CPK 663 straipsnyje numatyti apribojimai išieškant fizinio asmens turto, tarp jų, gyvenamojo būsto, tačiau šiame straipsnyje nustatyti apribojimai netaikomi išieškant iš įkeisto turto (CPK 663 straipsnio 5 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkte išdėstytas sąrašas turto, į kurį negali būtu nukreiptas išieškojimas ir šiame sąraše nėra nurodytas draudimas nukreipti išieškojimą į hipoteka įkeistą turtą, jeigu jame gyvena nepilnamečiai vaikai. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas išsamiai išnagrinėjęs visas pareiškėjos nurodytas aplinkybes padarė pagrįstą išvadą, jog antstolė pagrįstai ir teisėtai realizavo hipoteka įkeistą turtą. Vien aplinkybė, kad varžytynių metu ginčo bute gyveno pareiškėjos nepilnametė dukra nesudarė pagrindo antstolei nevykdyti įsiteisėjusios teismo nutarties ir negali būti pagrindas draudimui įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka (CPK 18 straipsnis, 587 straipsnio 3 punktas, 663 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atmetus apeliantės V. K. atskirąjį skundą, iš jos į valstybės biudžetą priteisiamos 6,65 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 92 straipsnis).Antstolė J. J. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo spręsti klausimą dėl baudos pareiškėjai V. K. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo pateikiant nepagrįstą atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien pareiškėjos atskirojo skundo pateikimo faktas negali būti laikomas pakankamu pagrindu piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis konstatuoti, nes tai yra viena iš galimai pažeistų teisių gynimo bei dalyvaujančio byloje asmens procesinių teisių įgyvendinimo formų. Pažymėtina, kad tam, jog būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nesąžiningas ir nepagrįstas šalies veiksmas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors pareiškėjos V. K. atskirasis skundas buvo pripažintas nepagrįstu, tačiau to nepakanka konstatuoti akivaizdų pareiškėjos piktnaudžiavimą teise, todėl prašymas dėl baudos skyrimo atmestinas (CPK 95 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės pareiškėjos V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 6,65 Eur (šešis eurus, 65 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.