Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. Ž. ieškinį atsakovui B. Ž., dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, tretieji asmenys antstolis Arturas Bložė, antstolė Rima Adomaitienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Ieškovės atstovė advokatė R. Klimienė savo atstovaujamosios poziciją dėl ieškinio palaikė, prašė jį tenkinti.

4. Atsakovui B. Ž. procesiniai dokumentai buvo įteikti 2022 m. lapkričio 15 d. tinkamai. Atsakovas atsiliepimo nepateikė į bylos nagrinėjimą neatvyko. Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

6. Trečiajam asmeniui antstoliui Arturui Bložei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Gautas iš antstolio raštas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Antstolis Arturas Bložė atsiliepimo įbylą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Esant prašymui byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

7. Trečiajam asmeniui antstolei Rimai Adomaitienei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Ji atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir patikslintas ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

8. Nustatyta, kad ieškovė N. Ž. ir atsakovas B. Ž. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Radviliškio savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos, informacinių technologijų ir komunikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 31. Šeimoje nepilnamečių vaikų nėra, todėl byloje su vaikais susiję klausimai nesprendžiami. Ieškovė kreipėsi dėl privalomosios meditacijos, kad ginčą dėl santuokos nutraukimo baigti taikiai, tačiau atsakovas nepateikė sutikimo dėl meditacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja meditacija.

Dėl santuokos nutraukimo

9. Bylos duomenimis, ieškovė su atsakovu faktiškai gyveno santuokoje tik trumpą laiką. Kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovė – devynias dienas. Atsakovas išvyko uždarbiauti į užsienį, jokių ryšių vienas su kitu nepalaikė, atsakovas ją buvo užblokavęs, atblokavo tik po kurio laiko. Kai ieškovė atsakovo paprašė spręsti klausimus dėl santuokos nutraukimo, jis nurodė tai spręsti pačiai, o jis į ta nesikiš. Atsakovas po santuokos sudarymo visiškai nesirūpino šeima. Ieškovė su atsakovu bendro šeimyninio gyvenimo beveik nevedė.

10. Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 2 dalis nurodo, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas civiliniame kodekse, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinių pareigų esmė tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

11. Ieškovė savo pozicijos negalėjo pagrįsti jokiais rašytiniai įrodymais, tačiau teismas turi pagrindo tikėti jos žodžiais. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad B. Ž. yra deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę, N. Ž. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Iš aptarto matyti, kad sutuoktiniai gyvena skirtingose šalyse, tai gi galimybės palaikyti santuokinius ryšius yra minimalios. Teismo vertinimu, atsakovas kaip sutuoktinis buvo nelojalus, išvyko į užsienį, nepalaikė santykių su sutuoktine, nesiekė išsaugoti santuokinius ryšius, nerėmė sutuoktinės morališkai, t.y. buvo pasyvus, kad būtų išlaikyti šeimyniniai santykiai.

12. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad atsakovo pažeidimai buvo esminiai, tai yra vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokai iširti ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebegalimas. Atsakovas nesugebėjo dėl savo gyvenimo būdo išlaikyti santuokinius ryšius. Pripažintina, kad santuoka iširo dėl atsakovo B. Ž. kaltės (LR CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

13. Nesant ginčo dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, ieškovei pageidaujant, šalims santuoką nutraukiant dėl kito sutuoktinio kaltės, paliktinos pavardės turėtos iki santuokos sudarymo: N. Ž. (Š.) – ,,Š.“, B. Ž. – ,,Ž.“. (CK 3.69 straipsnis).

Dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto padalinimo

14. Lietuvos Respublikos CK 3.59 straipsnis nustato, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus. Turtas įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (LR CK 3.87 str.). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (LR CK 3.117 str.). Atsižvelgiant į sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo ( LR CK 3.123 str. 1 d.).

15. Ieškovė nurodė, kad gyvendami santuokoje šalys jokio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe turto neįgijo. Atsakovas turi ½ dalį ūkinio pastato ir automobilį, kurie įgyti iki santuokos sudarymo. Prašo šį turtą pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe. Ji pretenzijų į turtą neturi.

16. Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad B. Ž. vardu registruota ½ dalis ūkinio pastato, UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgyta pagal 1993 m. sausio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. įsakymą Nr. I-1374, Nr. 8. VĮ Regitra išrašo duomenimis B. Ž. vardu registruotas automobilis AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo vardu registruotas nuo 2020 m. lapkričio 13 d. Ieškovės N. Ž. vardu nuosavybės teise nėra registruoto nekilnojamojo turto, taip pa nėra jos vardu registruotų ir transporto priemonių.

17. Atsižvelgiant į tai, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta 2021 m. birželio 16d., o atsakovo vardu turtas įgytas dar iki jų santuokos sudarymo, pripažintina, kad minimas turtas yra asmeninė atsakovo B. Ž. nuosavybė. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės prašymas tenkintinas ir ½ dalis ūkinio pastato, UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir automobilis AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintini asmenine B. Ž. nuosavybe.

18. Šalys viena iš kitos išlaikymo nereikalauja.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų.

19. Nutraukiant santuoką turi būti padalinamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės). Spręsdamas dėl prievolės kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Pažymėtina, kad bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

20. Bylos duomenimis, ir kaip nurodė ieškovė, ji kreditorių neturi. Atsakovas turi kreditorių, nes kaip matyti iš nekilnojamojo turto registro išrašo, atsakovo turimas nekilnojamasis turtas yra areštuotas antstolio A. Bložės 2013 m. balandžio 11 d., antstolės D. Petronaitienės – 2005 m. gegužės 30 d. Iš antstolių informacinės sistemos registro duomenų matyti, kad atsakovo kreditoriais yra: S. Ž. ir VMI prie LR FM, išieškojimus vykdo antstoliai Arturas Bložė ir Rima Adomaitienė. Nustatyta, kad skolos atsirado dar iki šalių santuokos sudarymo, t.y. iki 2021 m. birželio 18 d.. VMI pateikė atsiliepimą ir sutinka, kad skolos yra asmeninės ir atsakovas asmeniškai už jas atsakongas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad B. Ž. įsiskolinimai yra asmeniniai ir jis asmeniškai atsakingas už jų vykdymą kreditoriams.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei suteikta Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas Nr. (8.4Mr)ATP-C-2022-03726). Išlaidos už valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą yra 313,33 Eur (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus 2022 m. gruodžio 9 d. pažyma Nr. ADP-2022-13685 (pirminė) ir 2023 m. vasario 8 d. patikslinta pažyma Nr. APD-2023-02472).

23. Patenkinus patikslintą eškinį, santuoką nutraukus dėl atsakovo B. Ž. kaltės, iš atsakovo B. Ž. valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis: 105,00 Eur (LR CPK 80 straipsnio 1 dalimi).

24. Ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba 100 procentų ją atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Už valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą išlaidų yra 246,67 Eur. Atsižvelgiant į tai kas nustatyta, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos naudai priteistina iš atsakovo 313,33 Eur išlaidų už antrinę teisinę pagalbą ieškovei. (88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93, 96, 99 straipsniais).

25. Teismas patyrė 73,,04 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 73,04Eur šių išlaidų. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, 385 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį patenkinti.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Radviliškio savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos, informacinių technologijų ir komunikacijos skyrius, akto įrašo Nr. 31, tarp B. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo B. Ž. kaltės.

Įregistruojant ištuoką nustatomos pavardės: N. Ž. (Š.) – ,,Š.”, B. Ž. – ,,Ž.”.

Po santuokos nutraukimo asmenine B. Ž. nuosavybe palikti: ½ dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo B. Ž. skoliniai įsipareigojimai kreditoriams, kurių išieškojimus vykdo antstolis Arturas Bložė ir antstolė Rima Adomaitienė, laikomi asmeninėmis B. Ž. skolomis ir tai yra asmeninė B. Ž. turtinė prievolė.

Priteisti iš atsakovo B. Ž. 105,00 Eur (vieną šimtą penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 73,04 Eur (septyniasdešimt tris eurus 04 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, įmokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš atsakovo B. Ž. 313,33 Eur (tris šimtus trylika eurų 33 ct) valstybės patirtų išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.