- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-26
- Bylos Nr.
- B2-2760-781/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02037-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Kategorijos
- 3.4.3.9.3Bankrutavusios įmonės likvidavimas
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi BUAB „Baltsalva“ bankroto administratoriaus UAB „Principo reikalas“ prašymą dėl įmonės pabaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „INOVUS“ (dabartinis pavadinimas – UAB „Baltsalva“) bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Principo reikalas“; nutartis įsiteisėjo 2015 m. vasario 12 d.
2015 m. balandžio 24 d. nutartimi buvo patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris buvo patikslintas 2015 m. liepos 30 d., 2015 m. rugsėjo 3 d., 2016 m. sausio 5 d. ir 2017 m. balandžio 13 d. nutartimis.
2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Šalies argumentai
Bankroto administratorius 2017 m. kovo 28 d. pateikė teismui prašymą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos ir jos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Nurodo, kad visi darbai, susiję su BUAB „Baltsalva“ likvidavimo procedūra, yra baigti; įmonės kreditorių komiteto susirinkime buvo nutarta kreiptis į teismą su prašymu dėl įmonės veiklos pabaigos.
2017 m. balandžio 25 d. teisme gautas suinteresuoto asmens (kreditoriaus) D. P. prašymas, kuriame kreditorius prašo palikti nenagrinėtu bankroto administratoriaus prašymą dėl įmonės pabaigos. D. P. nurodo, kad 2017 m. kovo 27 d. informavo BUAB „Baltsalva“ bankroto administratoriaus įgaliotą asmenį apie tai, jog kreditorių komiteto narė L. K. perleido jam reikalavimo teisę ir nėra įmonės kreditorė bei kreditorių komiteto narė. Anot kreditoriaus, perleidus kreditorinį reikalavimą, bankroto administratorius turėjo pareigą sušaukti kreditorių susirinkimą, nes nebuvo reikiamo minimalaus penkių kreditorių komiteto narių skaičiaus. Suinteresuoto asmens teigimu, bankroto administratorius ignoravo faktą apie sumažėjusią kreditorių komiteto sudėtį (iki keturių narių). Be to, D. P. aiškina, kad BUAB „Baltsalva“ galimai turi du neapskaitytus debitorius – UAB „Salvus Baltija“ (su 2778,43 Lt skola) ir UAB „Anrestas“ (su 100 000 Eur skola), tačiau bankroto administratorius nesiaiškino šių aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Kreditoriaus prašymas dėl bankroto administratoriaus prašymo dėl įmonės veiklos pabaigos palikimo nenagrinėtu atmestinas, prašymas dėl įmonės pabaigos tenkintinas.
Dėl prašymo palikimo nenagrinėtu
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2017 m. kovo 27 d. įvyko BUAB „Baltsalva“ kreditorių komiteto susirinkimas, kuriame, be kita ko, nutarta kreiptis į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos; už nurodytą nutarimą balsavo 3 iš 5 kreditorių komiteto narių (VSDFV Vilniaus skyrius, UAB „Salvus Baltija“, UAB „Melvilus“). Pažymėtina, kad nurodyto kreditorių komiteto nutarimo per įstatymo nustatytą terminą niekas neskundė.
Suinteresuotas asmuo D. P. aiškina, kad kreditorių komiteto narė L. K. perleido jam reikalavimo teisę, todėl 2017 m. kovo 27 d. kreditorių komiteto susirinkime nebuvo reikiamo minimalaus penkių kreditorių komiteto narių skaičiaus.
Nustatyta, kad prieš pat minėtą kreditorių komiteto susirinkimą (2017 m. kovo 27 d.) suinteresuotas asmuo informavo bankroto administratorių apie nurodytas aplinkybes, tačiau bankroto administratorius nurodė, jog šiuo metu L. K. yra teismo patvirtinta kreditorė ir kreditorių komiteto narė; be to, prašė atsiųsti visą reikalavimo teisės perleidimo sutartį, nes iš suinteresuoto asmens pateiktos sutarties nėra aišku kokio dydžio kreditorinį reikalavimą L. K. perleido suinteresuotam asmeniui. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad suinteresuotas asmuo D. P. pateikė bankroto administratoriui papildomus įrodymus dėl jo perimtos reikalavimo teisės. Pažymėtina, kad tokių duomenų suinteresuotas asmuo nepateikė ir teismui, nes kartu su prašymu taip pat (kaip ir administratoriui) pateikė tik du puslapius (kaip nurodyta pačioje sutartyje, sutartį sudaro 4 puslapiai) iš reikalavimo teisės perleidimo sutarties, iš kurių, teismo vertinimu, negalima nustatyti kokio dydžio reikalavimo teisę suinteresuotas asmuo perėmė iš L. K., kokiomis sąlygomis (atlygintinai/neatlygintinai) ir iš viso ar perėmė. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad suinteresuotas asmuo nesikreipė į teismą dėl savo kreditorinio reikalavimo patikslinimo.
Taigi, teismas sprendžia, kad suinteresuotas asmuo neįrodė aplinkybių dėl jo perimtos reikalavimo teisės iš L. K. atsakovo atžvilgiu (nors tokia galimybė jam buvo suteikta – bankroto administratoriui paprašius pateikti daugiau duomenų apie galimai perimtą reikalavimo teisę ir (ar) pateikiant pakankamai įrodymų kreipiantis į teismą), todėl laikytina, jog 2017 m. kovo 27 d. kreditorių komiteto susirinkimas teisėtai (balsų dauguma) nutarė kreiptis į teismą dėl įmonės veiklos pabaigos, nes iki šiol L. K. yra teismo patvirtinta įmonės kreditorė ir atitinkamai kreditorių komiteto narė. Tuo labiau, kad kiti kreditorių komiteto nariai neskundė nurodyto nutarimo, nors, kaip nustatyta, suinteresuotas asmuo juos taip pat informavo apie galimai perimtą reikalavimo teisę iš kreditorių komiteto narės.
Teismas taip pat kritiškai vertina suinteresuoto asmens D. P. nurodytas aplinkybes dėl galimai egzistuojančių įmonės debitorių, kurių, anot suinteresuoto asmens, bankroto administratorius nenustatė, nes minėti teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai).
Taigi, teismo vertinimu, suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės neteikia pagrindo palikti nenagrinėtu bankroto administratoriaus prašymą dėl įmonės veiklos pabaigos ir neapibrėžtam laikui pratęsti bankroto procedūras (kurios, kaip minėta, prasidėjo dar 2014 m.); tuo labiau, jog, kaip nustatyta iš bankroto administratoriaus pateiktų duomenų, įmonėje turto nėra, bankroto proceso metu buvo tik iš dalies atsiskaityta su pirmos eilės kreditoriais (gavus lėšas iš Garantinio fondo).
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamu atveju bankroto bylos pratęsimas vien tik formaliais pagrindais neatitiktų ir bankroto proceso operatyvumo, koncentruotumo, ekonomiškumo, be to, bankrutuojančios įmonės kreditorių teisėtų lūkesčių apsaugos principų, bankroto proceso tikslų. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse suformuotas vienas teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014). Nurodytos teismų praktikos kontekste bankroto procedūros pratęsimas neapibrėžtam laikui be aiškių tikslų ir pagrindų pažeistų teisminio bankroto procedūros tikslus.
Dėl įmonės pabaigos
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad po to, kai administratorius pateikia likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą, teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos.
Teismų praktikoje konstatuota, kad teismas, gavęs iš bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus dokumentus, būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos, gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus; jog buvo panaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-498-241/2015; 2015 m. balandžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-570-236/2015; 2015 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-446-196/2015). Pastarosios sąlygos vertinimas turi būti atliekamas tikslu įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie įrodymų apie realią galimybę patenkinti kreditorių reikalavimus didesne apimtimi) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-979/2014).
Kaip minėta, nagrinėjamu atveju 2017 m. kovo 27 d. kreditorių komitetas patvirtino bankroto administratoriaus ataskaitą ir nutarė kreiptis teismą dėl įmonės veiklos pabaigos. Minėti nutarimai nebuvo apskųsti. Iš minėtos ataskaitos matyti, kad bankroto proceso metu gautų lėšų nepakako kreditorinių reikalavimų tenkinimui. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad BUAB „Baltsalva“ veiklos nevykdo, mokumas neatstatytas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūra 2015 m. rugsėjo 2 d. rašte patvirtino, kad neturi duomenų, jog BUAB „Baltsalva“ sukauptos atliekos, užterštas dirvožemis ar gruntas.
ĮBĮ nuostatose nustatyta, kad teismas gali pavesti tam tikrus veiksmus (susijusius su pranešimu apie bankroto proceso metu atliekamus veiksmus) atlikti įmonės bankroto administratoriui (ĮBĮ 10 straipsnio 6 dalis, 7 dalies 8 punktas, 13¹ straipsnio 3 dalis, 20 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, teismas 2017 m. kovo 30 d. pranešimu įpareigojo bankroto administratorių UAB „Principo reikalas“ apie paskirtą teismo posėdžio, kuriame bus sprendžiamas klausimas dėl BUAB „Baltsalva“ veiklos pabaigos, datą ir laiką pranešti BUAB „Baltsalva“ kreditoriams ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Bankroto administratorius UAB „Principo reikalas“ pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad įvykdė teismo įpareigojimą ir pranešė BUAB „Baltsalva“ kreditoriams apie nurodytą teismo posėdį. Taigi, teismo vertinimu, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad įmonės kreditoriai apie klausimo dėl įmonės pabaigos nagrinėjimą buvo informuoti tinkamai.
Kaip minėta, sprendimas dėl įmonės pabaigos priimamas tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus. Toks teisinis reguliavimas suponuoja bankroto bylą nagrinėjančio teismo pareigą, priimant sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos, patikrinti ar egzistuoja prielaidos didesne apimtimi patenkinti įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (pvz., ar sprendimo priėmimo metu dar yra priemonių ir galimybių kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui). Jeigu tokių priemonių ir galimybių nėra, bankroto procedūrų tęsimas nėra tikslingas. Bylai išnagrinėti pateikti duomenys, bankroto administratoriaus paaiškinimai patvirtina, kad bankroto procedūros atliktos (užbaigtos) tinkamai, t. y. bankroto administratorius atliko visus įstatyme numatytus būtinuosius bankroto proceso darbus, tinkamai pabaigė bankroto procedūrą ir išnaudotojo visas galimybes, jog būtų patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai (kaip minėta, suinteresuotas asmuo neįrodė jo nurodytų aplinkybių dėl BUAB „Baltsalva“ debitorių egzistavimo), todėl, teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas priimti sprendimą dėl BUAB „Baltsalva“ pabaigos (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis). Teismo vertinimu, BUAB „Baltsalva“ bankroto procedūrų tęsimas prieštarautų tiek teisminio proceso baigties bei trukmės, tiek bankroto procedūrų sąnaudų požiūriu, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, bankroto proceso tikslams ir viešajam interesui įgyvendinti bankroto byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 32 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas
nusprendžia:
D. P. prašymo dėl BUAB „Baltsalva“ bankroto administratoriaus UAB „Principo reikalas“ prašymo dėl įmonės veiklos pabaigos palikimo nenagrinėtu netenkinti.
BUAB „Baltsalva“ bankroto administratoriaus UAB „Principo reikalas“ prašymą dėl BUAB „Baltsalva“ pabaigos tenkinti.
Pripažinti bankrutavusios UAB „Baltsalva“, j. a. k. 300602839, veiklą pasibaigusia ir išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro.
Pavesti bankroto administratoriui atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje.
Įpareigoti bankroto administratorių per 3 dienas nuo sprendimo kopijos gavimo dienos, informuoti kreditorius apie priimtą teismo sprendimą, pateikiant teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.