Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant ieškovui O. S., trečiajam asmeniui D. B., trečiojo asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. S., trečiojo asmens Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų atstovėms G. K. ir laikinai direktorės pareigas užimančiai J. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo O. S. ieškinį atsakovei V. S. dėl tėvystės nuginčijimo, tretieji asmenys D. B., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė V. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai (Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, b. l. 139-140,156), prašymų negauta, nedalyvavo priežastys teismui nėra žinomos, byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo D. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Teismo posėdyje trečiasis asmuo D. B. paaiškino, jog su atsakove vaiko motina V. S. kartu gyveno porą metų, santykiai nutrūko 2013 m. Nepilnametį vaiką E. pats augino kelis mėnesius, vėliau vaiką paėmė Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai. Nurodė, jog nepilnametį vaiką E.nori auginti, lanko berniuką kūdikių namuose. Papildomai paaiškino, jog tėvystės nepripažino, kadangi V. S. yra neprognozuojama, tiksliai nežinojo, kas yra vaiko tėvas. Anksčiau jokių veiksmų nesiėmė, nes sirgo, buvo ligoninėje. Vaiką auginti nori, paaiškino, jog tai padaryti jam padės jo motina. Su ieškiniu sutiko, jį palaikė, prašė tenkinti.

Trečiojo asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog nepilnametis E. turi sveikatos problemų, onkologinių, berniukui šiuo metu yra treji metai. Prašo nuginčyti tėvystę ir tėvu pripažinti D. B., kuris pripažįsta esantis vaiko tėvu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių ir jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovo O. S. ir atsakovės V. S. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo pagrindu (b.l. 7, 8). Atsakovei V. S. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. S., vaiko tėvu gimimo liudijime nurodytas O. S. (c.b. Nr.N2-835-793/2014, b.l. 6, c.b. Nr. N2-5766-328/2014, b.l. 16).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t.y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., Civilinio kodekso 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įst. 4 str. 1 d. 1 p.).

Kiekvieno vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus, pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus ir tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams (Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d.). Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje, kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos CPK išvardytos įrodinėjimo priemonės. Taigi, pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai, bet ir kiti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (Civilinio kodekso 3.148 straipsnio 1 dalis).

Civilinio kodekso 3.150 straipsnio 1 dalis numato, jog nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

Ieškinyje ieškovas nurodė, jog nepilnamečio vaiko E. S. gimimo liudijime tėvu nurodytas O. S., kadangi vaikas gimė nepraėjus 300 dienų po atsakovės V. S. ir O. S. santuokos nutraukimo. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, jog su vaiku nebendravo, pirmą kartą jį matė tik klinikose, kai vyko atlikti genominės ekspertizės. Trečiasis asmuo D. B. paaiškino, jog su atsakove bendravo kelerius metus, santykiai nutrūko 2013 m., apie vaiko gimimą žinojo, jį kelis mėnesius augino, o tėvystės nepripažino, nes nebuvo tikras, jog yra vaiko tėvas. Nagrinėjamoje byloje buvo atlikta teismo medicinos DNR (genominė) ekspertizė, kuria nustatyta, jog ieškovas O. S. nėra biologinis vaiko E. S. tėvas (b.l. 65-70). Tokiu būdu laikytina pilnai įrodyta, jog ieškovas O. S. nėra nepilnamečio vaiko E. S. tėvas, o E. S. nėra O. S. sūnus (Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 185 straipsnis, 187 straipsnis, Civilinio kodekso 3.149 straipsnis, 3.150 straipsnio 2 dalis).

Prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas nagrinėjamo pobūdžio bylose reiškia, kad, sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus, svarbiausiais laikytini vaiko interesai. Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010). Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku, turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių veiksnių bei į tėvo ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007). Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo neneigė esantis nepilnamečio vaiko E. S. tėvas, išreiškė norą bei ketinimą pats auginti sūnų, paaiškino, jog vaiką auginti jam padėtų jo motina, jis turi visas sąlygas, būtinas darniai vaiko raidai užtikrinti. Nagrinėjamoje byloje atliktos teismo medicinos genominės (DNR) ekspertizės duomenimis nustatyta, jog nepilnamečio vaiko E. S., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas yra D. B. (b.l. 88-94). Tokiu būdu laikytina pilnai įrodyta, jog D. B. yra nepilnamečio vaiko E. S. tėvas, o E. S. yra D. B. sūnus (Civilinio kodekso 3.146 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnis, 3.138 straipsnis, Civilinio kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikė teismui įrodymus, jog už ieškinį sumokėjo 144,00 Lt (41,71 Eur) žyminį mokestį (b.l. 5), 500,00 Lt (144,81 Eur) išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b.l. 105), taip pat patyrė ekspertizės atlikimo išlaidas 1150,00 Lt (333,06 Eur) sumai (b.l. 60, 61), iš viso 1794,00 Lt (519,58 Eur).

Teismui ieškinį tenkinus, ieškovui iš atsakovės V. S. priteistinos bylinėjimosi išlaidos 519,58 Eur sumai (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Teismo 2015-03-05 nutartimi byloje paskyrus DNR (genominę) ekspertizę (b.l. 78-79) Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2015-04-13 į Klaipėdos miesto apylinkės teismo depozitų sąskaitą, užtikrinant ekspertizės atlikimą 304,00 Eur užstatą (b.l. 85). Už teismo medicinos DNR (genominės) ekspertizės atlikimą ekspertinei įstaigai buvo sumokėta 118,73 Eur suma (b.l. 86, 142). Teismui tenkinus ieškinį iš atsakovės valstybei priteistinos 118,73 Eur bylinėjimosi išlaidos dėl ekspertizės atlikimo (Civilinio proceso kodekso 91 straipsnio 5 dalis, 96 straipsnis, 99 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog teismo depozitinėje sąskaitoje yra likusios 185,27 Eur lėšos (b.l. 141), kurios nebuvo panaudotos ekspertizei atlikti. Kadangi užstatą dėl ekspertizės atlikimo sumokėjo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, ekspertizei nepanaudotas užstato likutis 185,27 Eur sumai grąžintinas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

Teismas 2013-10-08 nutartimi paskyrė D. P. DNR (genominę) ekspertizę. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2013-10-31 pervedė į Klaipėdos miesto apylinkės teismo depozitų sąskaitą, užtikrinant ekspertizės atlikimą 1150,00 Lt dydžio užstatą. Šalims nesuderinus laiko ir nenuvykus atlikti ekspertizės, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai grąžintinas 1150,00 Lt užstatas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad ieškovas O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra E. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o E. S. nėra O. S. sūnus.

Pripažinti, kad trečiasis asmuo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra E. S., gim. 2012-12-28, asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o E. S. yra D. B. sūnus.

Panaikinti E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, jog O. S., yra E. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

Priteisti iš atsakovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 519,58 Eur (penki šimtai devyniolika Eur 58 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovui O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 118,73 Eur (vienas šimtas aštuoniolika Eur 73 ct) bylinėjimosi išlaidų dėl ekspertizės atlikimo valstybei.

Grąžinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, į.k. 300104105, 185,27 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt penki Eur 27 ct) dydžio užstatą, esantį Klaipėdos miesto apylinkės teismo depozitinėje sąskaitoje. Užstato grąžinimą pavesti teismo finansų skyriui.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo kopiją Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.