- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-15
- Bylos Nr.
- eI3-3618-860/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02941-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Saulius Jakaitis (pirm.)
- Pareiškėjas
- UAB „Nord Service“
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Saulius Jakaitis
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nord Service“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Nord Service“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo:
1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija, ir MGK) 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. S-127 (7-109/2018) „Dėl UAB „NORD SERVICE“ 2018-06-21 skundo“ (toliau – ir MGK sprendimas) kaip neteisėtą ir nepagrįstą;
2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2018 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. (21.131-31-5) FR0682-182 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) kaip neteisėtą ir nepagrįstą;
3) atleisti pareiškėją nuo 10 857,92 Eur delspinigių arba juos sumažinti;
4) sumažinti pareiškėjai paskirtos baudos dydį iki minimalios – 10 procentų;
5) priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad VMI Sprendimu patvirtino 2018 m. kovo 6 d. patikrinimo aktą Nr. (21.60-32) FR0680-97 (toliau – ir Patikrinimo aktas) ir nurodė UAB „Nord Service“ sumokėti į valstybės biudžetą 168 000 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 10 857,92 Eur PVM delspinigių bei 50 400 Eur PVM baudą. Komisija 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. S-127 (7-109/2018) „Dėl UAB „Nord Service“ 2018-06-21 skundo“ patvirtino VMI Sprendimą ir neatleido pareiškėjos nuo 10 857,92 Eur PVM delspinigių mokėjimo. Pareiškėjos teigimu, UAB „Gromus“ (būsimas pirkėjas 1), UAB „Binsera“ (būsimas pirkėjas 2) ir UAB „All Investment Group“ (būsimas pardavėjas) 2017 m. vasario 27 d. sudarė preliminariąją sutartį (toliau – ir Preliminarioji sutartis), pagal kurią šalys susitarė sudaryti pagrindinę sutartį dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), su statybos leidimu daugiabučio gyvenamojo namo statybai pardavimo už 1 936 000 Eur kainą (su PVM). Būsimoji pardavėja UAB „All Investment Group“ išrašė UAB „Binsera“ 968 000 Eur sumos 2017 m. kovo 2 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija AIG Nr. 008, išskirdamas 168 000 Eur PVM. 2017 m. kovo 17 d. susitarimu dėl Preliminariosios sutarties pakeitimo šalys pakeitė Preliminariosios sutarties 2.1.2 papunktį, t. y. būsima pardavėja UAB „All Investment Group“ iki 2017 m. gegužės 17 d. įsipareigojo gauti galiojantį statybos leidimą daugiabučio gyvenamojo namo statybai ir šalys įsipareigojo pasirašyti pagrindinę sutartį per 90 dienų nuo visos kainos dalies sumokėjimo. 2017 m. kovo 24 d. susitarimu dėl Preliminariosios sutarties nutraukimo šalys susitarė nutraukti Preliminariąją sutartį. Būsimoji pardavėja UAB „All Investment Group“ šiuo susitarimu įsipareigojo anuliuoti būsimiems pirkėjams išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, pateikdama kreditinę PVM sąskaitą faktūrą, ir grąžinti sumokėtą 25 000 Eur dydžio kainos dalį. 2017 m. gegužės 17 d. susitarimu Nr. 2 dėl Preliminariosios sutarties sąlygų pakeitimo šalys pratęsė terminą būsimai pardavėjai UAB „All Investment Group“ statybos leidimui gauti iki 2017 m. lapkričio 17 d. ir susitarė, kad jeigu iki nustatyto termino leidimas nėra gaunamas, Preliminarioji sutartis laikoma nutraukta dėl būsimos pardavėjos kaltės, o būsima pardavėja įsipareigoja būsimam pirkėjui 2 (UAB „Binsera“) per 60 dienų sumokėti 25 000 Eur baudą. 2017 m. birželio 5 d. susitarimu Nr. 3 dėl Preliminariosios sutarties sąlygų pakeitimo šalys susitarė, kad nuo 2017 m. birželio 5 d. UAB „Gromus“ pasitraukia iš Preliminariosios sutarties šalių, o visas pagal Preliminariąją sutartį įgytas teises ir prisiimtas pareigas perima pareiškėja. Šalys susitarė, kad 2017 m. birželio 5 d. būsima pardavėja išrašo kreditinę sąskaitą UAB „Gromus“ ir išrašo sąskaitą faktūrą būsimam pirkėjui – pareiškėjai UAB „Gromus“ turėtų įsipareigojimų daliai. UAB „All Investment Group“ išrašė pareiškėjai 968 000 Eur sumos 2017 m. birželio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija AIG Nr. 013, išskirdama 168 000 Eur PVM. Būsimai pardavėjai UAB „All Investment Group“ iki 2017 m. gegužės 17 d. susitarime Nr. 2 nustatyto termino negavus statybos leidimo, šalys nesudarė notarinės nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties, taip 2017 m. lapkričio 17 d. nutraukdamos sudarytą Preliminariąją sutartį. Nesudarius notarine tvarka nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties, UAB „All Investment Group“ išrašė 2017 m. lapkričio 17 d. kreditinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. AIG014, kurios pagrindu buvo anuliuota PVM sąskaita faktūra. VMI baigė mokestinį patikrinimą, surašiusi 2017 m. lapkričio 24 d. pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (21.68-32) FR0687-1285 (toliau – ir Pranešimas apie atliktą tyrimą). Pareiškėja nurodo, kad ji, atsižvelgdama į UAB „All Investment Group“ išrašytą kreditinę PVM sąskaitą faktūrą, pateikė 2017 m. lapkričio mėn. gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka per i.MAS sistemą, taip pat registravo UAB „All Investment Group“ išrašytą kreditinę PVM sąskaitą faktūrą. Pareiškėja 2017 m. lapkričio 24 d. pateikė 2017 m. lapkričio mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), kurioje 168 000 Eur sumažino atskaitomo pirkimo PVM sumą ir deklaravo 204 446 Eur mokėtino į biudžetą PVM. 2017 m. lapkričio mėn. PVM deklaracijoje atskaitoma PVM suma buvo sumažinta 168 000 Eur dėl sandorio, įforminto 2017 m. birželio mėn. Pareiškėja, siekdama padengti susidariusią mokestinę nepriemoką ir visiškai atsiskaityti su valstybės biudžetu, 2017 m. gruodžio 5 d. kreipėsi į VMI su prašymu (toliau – ir Prašymas 1) atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimą ir jį išdėstyti, sudarant mokestinės paskolos sutartį, šis prašymas buvo patikslintas 2018 m. sausio 11 d. prašymu. Prašymas 1 dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo VMI 2018 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. (23.24-08)-327-561 nebuvo patenkintas. Pareiškėja 2018 m. vasario 19 d. pateikė prašymą sudaryti mokestinės paskolos sutartį (toliau – ir Prašymas 2). VMI 2018 m. balandžio 5 d. raštu Nr. (23.1-08) RNA-9814 (toliau – ir Raštas) informavo pareiškėją, kad jos pateikta 2017 m. lapkričio mėn. PVM deklaracija ir joje deklaruota PVM prievolė, t. y. Prašymo 2 išdėstyti PVM nepriemokos sumokėjimo terminus objektas, neteisinga, todėl pareiškėjos Prašymas 2 nebus nagrinėjamas iš esmės. VMI 2018 m. balandžio 10 d. nurodymu Nr. (23.31-08) 467-66390 (toliau – ir Nurodymas) nurodė nurašyti mokestinę nepriemoką iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių mokesčių mokėtojo sąskaitų, bendra suma – 206 403,13 Eur. Iš prie Nurodymo pridedamos prievolių ataskaitos matyti, kad mokesčių administratoriaus vykdomas piniginių lėšų nurašymas iš pareiškėjos banko sąskaitų įvykdytas būtent dėl mokestinės prievolės, susidariusios pateikus 2017 m. lapkričio mėn. mokestinio laikotarpio PVM deklaraciją, dėl kurios VMI Rašte nurodė, kad Prašymas 2 negali būti nagrinėjamas iš esmės dėl neteisingo objekto, tačiau mokesčių administratorius vis tiek atliko priverstinį išieškojimą iš pareiškėjos banko sąskaitos. Visų pirma, pareiškėja atkreipia dėmesį, kad skundžiamas MGK sprendimas yra nepasirašytas sprendimą priėmusių ir surašiusių MGK narių. Ši aplinkybė, pareiškėjos nuomone, sudaro savarankišką pagrindą spręsti dėl skundžiamo sprendimo negaliojimo. Pareiškėja paaiškina, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 141 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas vienas iš atleidimo nuo delspinigių ir baudų pagrindų, pagal kurį mokesčių mokėtojas atleidžiamas nuo delspinigių ir baudų, kai mokesčių mokėtojo atskira veikla, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui. Tad, pareiškėjos nuomone, ginčijamas MGK sprendimas laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu ir dėl to, kad, nagrinėdama tarp pareiškėjos ir mokesčių administratoriaus kilusį ginčą, MGK neatsižvelgė į pareiškėjos viso mokestinio ginčo metu turimą mokesčio permoką. Pareiškėjos mokestinis patikrinimas buvo pradėtas vykdant 2017 m. lapkričio 29 d. pavedimą tikrinti, tad VMI 2017 m. gruodžio 11 d. turto arešto aktu Nr. (23.31-08)-319-2887 areštavo 137 026,71 Eur pareiškėjos turimos PVM permokos. Pareiškėja nurodo, kad VMI, apskaičiuodama delspinigius ir skirdama baudą, neatsižvelgė į tai, jog viso mokestinio patikrinimo metu ji turėjo minėtą 137 026,71 Eur mokesčio permoką. Be to, turima mokesčio permoka sudarė beveik 82 proc. Patikrinimo aktu pareiškėjai apskaičiuotos PVM sumos. Kadangi ši suma buvo areštuota, tad 137 026,71 Eur buvo mokesčių administratoriaus dispozicijoje ir 30 973,29 Eur valstybės biudžetas nebuvo praradęs. Atsižvelgiant į tai, privalėjo būti sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos atleidimo nuo delspinigių dalies nuo 137 026,71 Eur sumos, remiantis MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Dargi, pareiškėjos teigimu, VMI nei Pranešime apie atliktą tyrimą, nei kitame mokesčių administratoriaus priimtame individualiame administraciniame akte nepateikė jokių aiškių nurodymų, kaip pašalinti galimai mokestinio tyrimo metu mokesčių administratoriaus nustatytus trūkumus. Atsižvelgdama į tai, jog Preliminarioji sutartis buvo nutraukta būtent 2017 m. lapkričio 17 d., kaip šalys ir buvo numačiusios 2017 m. gegužės 17 d. susitarime Nr. 2 dėl Preliminariosios sutarties sąlygų pakeitimo, tą papildomai pagrindžia ir UAB „All Investment Group“ išrašyta kreditinė PVM sąskaita faktūra, pareiškėja savo nuožiūra pašalino netikslumus ir sumažino 168 000 Eur atskaitomą pirkimo PVM bei deklaravo 204 446 Eur mokėtiną PVM į biudžetą. Tai akivaizdžiai pagrindžia, jog šalims nesudarius notarinės nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties ir nutraukus Preliminariąją sutartį buvo sumažintas visas pagal PVM sąskaitą faktūrą išskirtas 168 000 Eur PVM, pareiškėjai pateikus mokesčių administratoriui 2017 m. lapkričio mėn. PVM deklaraciją. VMI, be kita ko, privalėjo įvertinti ir nustatyti priežastinį ryšį tarp 2017 m. lapkričio 17 d. įvykusio Preliminariosios sutarties nutraukimo ir pareiškėjos 2017 m. lapkričio mėn. PVM deklaracijos pateikimo, kurią pateikus buvo sumažintas 168 000 Eur atskaitomas pirkimo PVM. VMI šių veiksmų neatlikus, pareiškėjos manymu, buvo atliktas neišsamus ir formalus mokestinis patikrinimas. Pareiškėja pažymi, kad atskaitytas 168 000 Eur PVM buvo atstatytas dar iki pavedimo tikrinti 2018 m. lapkričio 29 d. išrašymo dienos; pareiškėja 2017 m. lapkričio 22 d. per i.MAS sistemą pateikė 2017 m. lapkričio mėn. gaunamų sąskaitų faktūrų registrą, tad mokestinis patikrinimas iš viso neturėjo būti pradėtas. VMI Sprendimu pareiškėjai buvo papildomai apskaičiuota 168 000 Eur PVM mokėtina suma, 10 857,92 Eur PVM delspinigių ir paskirta 50 400 Eur PVM bauda, tad iš viso pareiškėjai papildomai apskaičiuota itin didelė – 229 257,92 Eur – suma, iš kurios 61 257,92 Eur yra mokesčių administratoriaus apskaičiuoti delspinigiai ir paskirta bauda, tai sudaro beveik 36 procentus visos jai apskaičiuotos mokesčių sumos. Be to, nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. pareiškėjos vykdoma veikla buvo nuostolinga ir susidarė 135 966 Eur nuostolių, todėl darytina išvada, kad delspinigių ir baudos dydis neatitinka proporcingumo principų. Pareiškėja pabrėžia, kad mokesčių administratorius nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika dėl teisingumo ir protingumo principų laikymosi, gero administravimo principo taikymo apskaičiuojant jam PVM delspinigius ir skiriant PVM baudą, delspinigių ir baudos sumažinimo remiantis teisingumo ir protingumo principais. Teigia, kad ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama ne tik pašalinti pradinių kontrolės veiksmų (mokestinio tyrimo) metu mokesčių administratoriaus nustatytus trūkumus, bet ir siekdama atsiskaityti su valstybės biudžetu per tęstinį laikotarpį.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad ginčas byloje kilęs dėl pareiškėjai papildomai apskaičiuoto PVM, mokesčių administratoriui nepripažinus jos teisės į 168 000 Eur pirkimo PVM ataskaitą pagal UAB „All Investment Group“ išrašytą 2017 m. birželio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą AIG Nr. 013, nes realiai ūkinė operacija, nurodyta ginčo PVM sąskaitoje faktūroje, neįvyko. VMI konstatavo, kad UAB „All Investment Group“ neteisėtai išrašė 2017 m. birželio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija AIG Nr. 013, už 800 000 Eur + 168 000 Eur PVM pagal preliminariąją sutartį dėl turto (žemės sklypo) pardavimo, kuria įformino neįvykusią ūkinę operaciją. Pareiškėja, žinodama, kad nekilnojamojo turto pagal preliminariąją sutartį neįsigijo, nepagrįstai į atskaitą įtraukė 168 000 Eur pirkimo PVM pagal UAB „All Investment Group“ 2017 m. birželio 5 d. išrašytą ginčo PVM sąskaitą faktūrą; dėl šio pažeidimo mokesčių administratorius jai apskaičiavo 168 000 Eur PVM. Pareiškėjos nuomone, mokesčių administratorius nepagrįstai inicijavo jos mokestinį patikrinimą, nes ginče aptariama preliminarioji sutartis, kurios pagrindu buvo išrašyta 2017 m. birželio 5 d. PVM sąskaita faktūra, serija AIG Nr. 013, 2017 m. lapkričio 17 d. buvo nutraukta. Atsakovė akcentuoja, kad, vertinant teismų praktiką PVM atskaitos bylose, išskiriamos dvi skirtingos situacijos, kai mokesčių mokėtojui neleidžiama atskaityti pirkimo PVM: 1) tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas neįrodo, jog ūkinė operacija yra realiai įvykusi, tokiu atveju mokesčių administratoriui nereikia vertinti ir įrodinėti mokesčių mokėtojo nesąžiningumo, dalyvavimo sukčiavime ir pan.; 2) tais atvejais, kai ūkinė operacija įvykusi, tačiau ne tarp tų asmenų ar ne tomis sąlygomis, kokios nurodytos apskaitos dokumentuose, bei ūkinė operacija yra realiai įvykusi tokia, kokia nurodyta apskaitos dokumente, mokėtojas, remdamasis pateiktu apskaitos dokumentu, siekia pasinaudoti teise į PVM atskaitą, tačiau kontrahentas nėra sumokėjęs pardavimo PVM į biudžetą. Tad, apibendrindama tiek norminių aktų, tiek teisminės praktikos nuostatas, daro išvadą, kad, esant realiai neįvykusioms ūkinėms operacijoms, mokesčių mokėtojo teisė į PVM atskaitą negali būti realizuota. Komisija nurodė, kad sutinka su mokesčių administratoriaus patikrinimo akte bei sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo padarytomis išvadomis, jog pareiškėja įtraukdama į buhalterinę apskaitą neįvykusią ūkinę operaciją ir atskaitydama pirkimo PVM pagal juridinės galios neturinčią PVM sąskaitą faktūrą, sąmoningai siekė mokestinės naudos, t. y. neteisėtai suformuoti PVM atskaitą ir taip sumažinti mokestines prievoles biudžetui, ši pareiškėjos veikla nebuvo atsitiktinė, o iš anksto suplanuota piktnaudžiauti PVM srityje, sąmoningai turint tikslą suklaidinti mokesčių administratorių jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją. Atsakovė paaiškina, kad mokesčių administratorius nustatė, jog pareiškėja į savo buhalterinę apskaitą įtraukė juridinės galios neturinčią ginčo PVM sąskaitą faktūrą (kuria įforminta neįvykusi ūkinė operacija, nes nekilnojamasis turtas neperduotas pirkėjui, notarinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta), todėl padarė išvadą, kad pareiškėja neįgijo teisės į PVM atskaitą. Atsakovė dėl pareiškėjos skunde akcentuojamų aplinkybių, kad visi PVM deklaravimo netikslumai buvo pašalinti dar iki pavedimo tikrinti išrašymo dienos, todėl ir jos mokestinis patikrinimas buvo inicijuotas nepagrįstai, nurodė, kad mokesčių administratorius kontrolės veiksmus pareiškėjos atžvilgiu pradėjo dar 2017 m. spalio mėn., vykdydamas 2017 m. spalio 10 d. užduotį Nr. (21.66-32) FR0688-1513, atliko pareiškėjos mokestinį tyrimą (2017 m. lapkričio 24 d. pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (21.68-32) FR0687-1285). Taigi pareiškėja 2017 m. lapkričio mėn. PVM deklaraciją pateikė jau po jos atžvilgiu inicijuotų kontrolės veiksmų pradžios. Be to, atsakovė nesutinka su pareiškėjos nuomone, kad jos padarytas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) nuostatų pažeidimas tėra PVM deklaravimo netikslumas, kurį ji pašalino iki mokesčių administratoriaus atliktų kontrolės procedūrų pradžios. Atsakovė pripažino, kad MAĮ 80 straipsnio nuostatos suteikia mokesčių mokėtojui galimybę patikslinti mokesčio deklaraciją, jei nėra pasibaigęs MAĮ 68 straipsnyje nustatytas mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) terminas. Tačiau ginče aptariama situacija, kai pareiškėja jos sandorio kontrahentės išrašytos kreditinės PVM sąskaitos faktūros pagrindu visai kito mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje deklaravo į biudžetą mokėtiną PVM (kuris patikrinimo akto surašymo dieną nesumokėtas), atsižvelgiant į sprendime konstatuotas aplinkybes dėl dirbtinės ūkinės operacijos pagrindu nepagrįstai suformuotos atskaitomos PVM sumos už 2017 m. birželio mėn., nelaikytina PVM deklaravimo netikslumų taisymu aptartos MAĮ nuostatos kontekste. Atsakovė dėl kreditinės PVM sąskaitos faktūros išrašymo 2017 m. lapkričio 17 d. paaiškino, jog buvo nustatyta, kad ją išrašiusi UAB „All Investment Group“ nuo 2017 m. lapkričio 3 d. yra išregistruota iš PVM mokėtojų registro dėl PVM apmokestinamos veiklos nevykdymo. Išrašytas kreditines PVM sąskaitas faktūras UAB „All Investment Group“ įtraukė į apskaitos registrus ir 2017 m. gruodžio 5 d. pateikė VMI 2017 m. lapkričio 1–30 d. laikotarpio PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitą (FR0608), kurioje deklaravo 336 000 Eur grąžintiną iš biudžeto PVM. Pareiškėja 2017 m. lapkričio 24 d. pateikė PVM deklaraciją už 2017 m. lapkričio 1–30 d. laikotarpį, kurioje 168 000 Eur sumažino (dėl sandorio, įforminto 2017 m. kovo mėn.) atskaitomą pirkimo PVM sumą ir deklaravo 204 446 Eur mokėtiną PVM, kurio į biudžetą nesumokėjo. Be to, pareiškėja 2017 m. gruodžio 27 d. pateikė patikslintą 2017 m. lapkričio mėn. PVM deklaraciją, kurioje sumažino 167 735 Eur atskaitomą pirkimo PVM ir deklaravo mokėtiną į biudžetą 204 604 Eur PVM, kuris nėra sumokėtas. Atsakovė, vadovaudamasi PVMĮ 4 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 83 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad konstatavus, jog nebuvo paties prekių (nekilnojamojo turto) tiekimo, o buvo tik formaliai surašyti apskaitos dokumentai neįvykusiai ūkinei operacijai pagrįsti, darė išvadą, kad UAB „All Investment Group“ nepagrįstai išrašė ir kreditines PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė, atsižvelgdama į patikrinimo metu surinktų įrodymų visumą, padarė išvadą, kad tiek pareiškėja, tiek jos kontrahentė UAB „All Investment Group“ nė vienoje iš ginče minimų PVM sąskaitų faktūrų išrašymo, PVM deklaracijų pateikimo mokesčių administratoriui, jų tikslinimo etapų PVM į biudžetą nemokėjo, jų deklaruotas mokėtinas PVM buvo įskaitomas iš susidariusio PVM skirtumo, kuris kaip šio ginčo atveju susidarė pareiškėjai atskaičius pirkimo PVM pagal UAB „All Investment Group“ išrašytą juridinės galios neturinčią PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta realiai neįvykusi ūkinė operacija. Ginčo byloje nustatytos aplinkybės liudija apie pareiškėjos siekimą mokestinės naudos – sutaupyti iš biudžeto atskaitomą PVM, sumažinti mokestines prievoles biudžetui. Ši faktinė situacija sudaro prielaidas spręsti apie prekių pirkimo ir pardavimo fiktyvumą bei taikyti MAĮ 10 straipsnyje įtvirtintą turinio viršenybės prieš formą principą ir nesuteikti teisės jai atskaityti PVM nuo formalaus sandorio, kuriuo, minėta, realus prekių tiekimas nevyko, t. y. nebuvo sukurtas PVM objektas PVMĮ prasme. Atsakovė taip pat nesutinka su skundo argumentais, kad pareiškėjai nepagrįstai apskaičiuoti PVM delspinigiai ar skirta PVM bauda. Atsakovė vadovavosi PVMĮ 123 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis ir pažymėjo, kad delspinigių skaičiavimu nėra siekiama nubausti mokesčių mokėtoją, taikant jam neigiamas turtines pasekmes, o iš jo yra išieškoma turtinė nauda, kurią gavo valstybės sąskaita, t. y. delspinigiai, yra vienas iš mokestinės prievolės užtikrinimo būdų. Nurodė, kad pareiškėja nepagrįstai sumažino mokėtiną į biudžetą PVM sumą, dėl to apskaičiuota jai papildomai sumokėti į biudžetą PVM suma. Dėl pareiškėjos prašymo atleisti ją nuo delspinigių mokėjimo MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kadangi visą mokestinio patikrinimo laikotarpį ji turėjo 137 026,71 Eur permoką ir žalos biudžetui nepadarė, atsakovė paaiškina, kad pareiškėja 2017 m. birželio mėnesį deklaravo ginčo sandorį. 2017 m. lapkričio mėn. deklaracijoje deklaravo kreditinę PVM sąskaitą faktūrą ir sumažino atskaitomą PVM. Pareiškėja 2017 m. rugsėjo 4 d. pateikė patikslintą 2017 m. birželio mėn. deklaraciją, kurioje deklaravo 318 210 Eur grąžintiną iš biudžeto PVM, kuris susigrąžinamas arba įskaitomas kitų mokesčių įmokoms, 2018 m. balandžio 20 d. dar kartą tikslino 2017 m. birželio mėnesio PVM deklaraciją, kurioje deklaravo 318 284 Eur grąžintiną iš biudžeto PVM. Pareiškėja 2017 m. gruodžio 27 d. patikslino pateiktą lapkričio mėnesio deklaraciją: vietoje 168 000 Eur sumažinto atskaitomo PVM sumažino iki 167 735 Eur atskaitomo pirkimo PVM ir deklaravo 204 604 Eur PVM, kuris nėra sumokėtas. Pareiškėja 2018 m. balandžio 20 d. pateikė patikslintą 2017 m. lapkričio mėnesio PVM deklaraciją, kurioje deklaravo 36 825 Eur mokėtino PVM, bei 2017 m. lapkričio 24 d. pateiktoje pirminėje 2017 m. lapkričio mėn. PVM deklaracijoje (FR0600) sumažino 168 000 Eur atskaitomą pirkimo PVM ir deklaravo mokėtiną į biudžetą 204 446 Eur PVM, tačiau jo nemokėjo. MAIS Apskaita duomenimis, 2018 m. kovo 1 d. UAB „Nord Service“ yra nesugretinta (neįskaityta) 137 026,71 Eur PVM mokesčių permoka bei pareiškėja turi 204 525 Eur PVM ir 3 058,40 Eur delspinigių mokestinę nepriemoką, kuri bus įskaitoma iš minėtos PVM permokos. Atsakovė pažymi, kad apskaičiuotoji delspinigių suma (sumos) gali keistis, atsižvelgiant į duomenų pasikeitimus mokesčių apskaitoje, kurie vykdomi teisės aktuose nustatytais atvejais. Be to, atsakovė nurodė, kad 2017 m. gruodžio 11 d. turto arešto aktu Nr. (23.31)-319-2887 areštavo 137 026,71 Eur pareiškėjos turimą PVM permoką ir 2017 m. gruodžio 11 d. turto arešto aktu Nr. (23.31-08)-319-2949 areštavo pareiškėjai priklausančius du žemės sklypus, kurių bendra vertė siekia 31 500 Eur. Bendra VMI areštuoto turto vertė – 168 526,76 Eur. Atsakovė dėl pareiškėjos prašymo atleisti ją nuo delspinigių mokėjimo, vadovaudamasi MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo principais, palaiko MGK sprendime išdėstytus argumentus ir nurodo, kad nėra pagrindo pareiškėją atleisti nuo delspinigių (ar jų dalies) mokėjimo nurodytu pagrindu. Be to, pažymi, kad MAĮ detaliai nenustato, kaip turėtų būti mažinamas ar didinamas baudos dydis, vertinant normoje nurodytas aplinkybes. Nurodo, kad ginčo atveju nustatyta tiek pareiškėjos atsakomybę sunkinančių (PVM apskaičiavimas, konstatavus piktnaudžiavimo PVM įstatymo nuostatomis, siekio sąmoningai suklaidinti mokesčių administratorių teikiant tikrovės neatitinkančią informaciją, nuolat tikslinant PVM deklaracijas), tiek ir ją švelninančių (bendradarbiavimas su mokesčių administratoriumi) aplinkybių. Šiuo atveju nenustatyta, jog švelninančių aplinkybių būtų buvę daugiau ir suponuojančių mažesnės nei vidurkis baudos skyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
3. Byloje nustatyta, kad VMI, vadovaudamasi MAĮ 132 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2018 m. birželio 1 d. priėmė Sprendimą, kuriuo: patvirtino VMI 2018 m. kovo 6 d. Patikrinimo aktą, kuriuo papildomai apskaičiuota 168 000 Eur PVM; apskaičiavo 10 857,92 Eur PVM delspinigių; skyrė 50 400 Eur PVM baudą. Sprendime, be kita ko, konstatuota, kad mokesčių mokėtojui laiku neįvykdžius savo pagrindinės prievolės atsiranda nauja prievolė – sumokėti delspinigius už pradelstą laikotarpį. PVMĮ 123 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog mokesčio mokėtojams, pažeidusiems šio įstatymo nuostatas, delspinigiai skaičiuojami MAĮ nustatyta tvarka. Vadovaujantis PVMĮ 123 straipsniu, MAĮ 96–99 straipsnių nuostatomis, Bendrovei nesumokėjus 168 000 Eur PVM, patikrinimo akto tvirtinimo metu apskaičiuota būtent 10 857,92 Eur PVM delspinigių suma.
4. MGK 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu patvirtino minėtą VMI Sprendimą ir nusprendė neatleisti pareiškėjos nuo 10 857,92 Eur PVM delspinigių mokėjimo. Komisija dėl pareiškėjos atleidimo nuo delspinigių nurodė, kad pareiškėja, prašydama atleisti nuo delspinigių mokėjimo, nenurodė, kokiu MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu ji rėmėsi. Pažymėjo, kad, pagal LVAT formuojamą praktiką, mokesčių mokėtojui, norinčiam pasinaudoti atleidimo nuo delspinigių galimybe, tenka pareiga ne tik nurodyti baigtiniame atleidimo nuo delspinigių sąraše įtvirtintą pagrindą, bet ir jį pagrįsti argumentais. Komisija laikėsi pozicijos, kad pareiškėjos prašymas atleisti nuo delspinigių mokėjimo taip pat negali būti tenkinamas, nes, pagal LVAT, didelės delspinigių sumos savaime nesudaro pagrindo spręsti klausimą dėl atleidimo nuo delspinigių. Be to, MGK pažymėjo, kad pačios pareiškėjos veiksmai ginčo situacijoje vertintini kaip piktnaudžiavimas mokesčių įstatymais, todėl prašymas atleisti nuo delspinigių nebuvo patenkintas.
5. Pareiškėja nesutikdama su VMI ir MGK sprendimais kreipėsi į teismą.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) išnagrinėjęs bylą 2019 m. vasario 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-615-484/2019 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1529-575/2020 pareiškėjos UAB „Nord Service“ apeliacinį skundą patenkino iš dalies, t. y. minėto VAAT sprendimo dalį dėl pareiškėjai UAB „Nord Service“ priskaičiuotų PVM delspinigių panaikino ir perdavė šios bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitą VAAT sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismas minėtoje 2020 m. gegužės 13 d. nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų delspinigių klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių, dalis teismo išvadų nėra pagrįstos bylos medžiaga. Sprendime nurodyta, kad apeliantas teigia, jog viso mokestinio patikrinimo metu turėjo mokestinę permoką – 137 026,71 Eur, tačiau šis jo teiginys prieštarauja mokesčio administratoriaus duomenims (MGK bylos 1 tomas, b. l. 21). Esant prieštaravimams tarp įrodymų būtina gauti papildomus mokesčių inspekcijos paaiškinimus su įrodymais, kokia buvo pareiškėjos mokesčių permoka ginčo delspinigių skaičiavimo laikotarpiu, o tik tada spręsti, ar buvo padaryta žala biudžetui.
8. Tad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra tik pareiškėjai priskaičiuoti PVM delspinigiai – 10 857,92 Eur.
9. Atsižvelgdamas į LVAT 2020 m. gegužės 13 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, taip pat į praėjusį pakankamai ilgą laiko tarpą nuo pareiškėjos kreipimosi į teismą dienos, teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi, be kita ko, pasiūlė proceso dalyviams pateikti trumpus ir aiškius rašytinius paaiškinimus (nuomonę), atsižvelgus į LVAT 2020 m. gegužės 13 d. nutarties 72–74 punktuose pateiktus paaiškinimus ir nurodymus; taip pat įpareigojo atsakovę pateikti teismui papildomus paaiškinimus su įrodymais, kokia buvo pareiškėjos mokesčių permoka ginčo delspinigių skaičiavimo laikotarpiu ir ar realiai buvo padaryta žala valstybės biudžetui.
10. Pareiškėja (jos atstovas) pateikė pranešimą, kuriame nurodyta, kad pareiškėja paaiškinimų neturi, atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus su atitinkamais įrodymais.
Tad teismas, įgyvendinęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 12 straipsnyje nustatytą pareigą, bylos dalį dėl pareiškėjai priskaičiuotų PVM delspinigių nagrinėja pagal byloje esančius duomenis.
11. Pareiškėja teismui pateiktame skunde, be kita ko, nurodo, kad ji turėtų būti atleista nuo delspinigių mokėjimo remiantis MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui. Teigia, kad, areštavus mokesčio permoką, žala biudžetui nebuvo padaryta, t. y. pareiškėja viso mokestinio ginčo metu ne tik turėjo susidariusią 137 026,71 Eur mokesčio permoką, bet kartu mokesčio permoka buvo areštuota Valstybinės mokesčių inspekcijos.
12. MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu yra šio įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas. MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad atleidimo nuo pagal šio įstatymo 139 ir 140 straipsnius paskirtų baudų mokėjimo pagrindai yra, kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui.
13. Pagal LVAT formuojamą praktiką, kai mokestinės nepriemokos laikotarpiu turima mokesčio permoka, kuri MAĮ 87 straipsnio nustatyta tvarka gali būti įskaityta minėtai nepriemokai padengti, gali būti laikoma, kad žala biudžetui nepadaryta; žala biudžetui kyla iš tos aplinkybės, kad valstybė negauna pajamų ir negali disponuoti jai priklausančiomis lėšomis. Šiai žalai kompensuoti ir yra skirti delspinigiai. Atitinkamai, kai mokesčių mokėtojas turi mokesčio permoką, valstybė disponuoja permokėtomis sumomis, minėta žala neatsiranda (žr., pvz., 2019 m. spalio 8 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-3950-968/2019; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A556-971/2014; 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-143-3048-11; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-438-2442-11; 2009 m. birželio 1 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A438-630/2009).
14. Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija 2020 m. birželio 2 d. pateiktuose teismui rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad ji laikosi pozicijos, jog UAB „Nord Service“, PVM deklaracijose nurodydama tikrovės neatitinkančius duomenis, siekdama sumažinti mokėtiną į biudžetą PVM, nepagrįstai tikslindama PVM deklaracijas ir laiku nemokėdama PVM į biudžetą, padarė biudžetui žalą. Teigia, kad Bendrovės mokesčių mokėtojo kortelėje (toliau – ir Kortelė) tikrinamuoju 2017 metų laikotarpiu buvo įtraukiamas į apskaitą PVM skirtumas: 134 652,16 Eur PVM skirtumas, jo susidarymo data 2017 m. liepos 25 d.; 780 Eur PVM skirtumas, jo susidarymo data 2017 m. spalio 1 d.; 923 Eur PVM skirtumas, jo susidarymo data 2017 m. spalio 25 d.; 352 Eur PVM skirtumas, jo susidarymo data 2017 m. lapkričio 1 d. Šis PVM skirtumas yra areštuotas (2017 m. gruodžio 11 d. turto arešto aktu Nr. (23.31)-319-2887), jo įskaitymas nevykdomas, į jį skaičiuojant delspinigius nebuvo atsižvelgta. UAB „Nord Service“ nagrinėjamu laikotarpiu taip pat turėjo kitų mokesčių nepanaudotą permoką, į kurią, skaičiuojant delspinigius, buvo atsižvelgta; tos sumos yra įtrauktos į mokestinėje byloje pateiktą delspinigių ataskaitą. Tai buvo 18 441 Eur ir 6 151 Eur. Taip pat nurodo, kad, dabartiniais duomenimis, ir apskaičiuotų delspinigių bei permokų, į kurias buvo atsižvelgta juos skaičiuojant, sumos yra pasikeitusios dėl Bendrovės tikslintų deklaracijų ir yra apskaičiuota 10 884,71 Eur delspinigių. Kitų mokesčių nepanaudotos permokos, į kurias atsižvelgta skaičiuojant delspinigius, yra 17 040,16 Eur, 17 881,16 Eur ir 5 591,16 Eur. Pažymi, kad buvo atsižvelgta į kitų mokesčių tuo metu buvusias nepanaudotas įskaitytinas permokas, o į neįskaitytą areštuotą PVM skirtumą, skaičiuojant delspinigius, nebuvo atsižvelgta. Paaiškino, kad delspinigiai nuo prievolės yra perskaičiuojami prievolę padengus, o į permoką (skirtumą) atsižvelgiama tik tą permoką (skirtumą) panaudojus (įskaičius ar grąžinus). Taip pat pažymi, kad prievolę padengus ar permoką (skirtumą) panaudojus delspinigiai yra perskaičiuojami automatiškai. Mokesčių mokėtojo PVM pagal patikrinimo aktą prievolė yra sustabdyta dėl mokestinio ginčo, todėl šiuo metu nėra dengiama; PVM skirtumas areštuotas, todėl nėra įskaitomas. VMI dar nurodo, kad galimybė pateikti ataskaitą bus tuomet, kai areštuotam PVM skirtumui bus panaikintas areštas ir pagal patikrinimo aktą papildomai apskaičiuotos PVM prievolės sustabdymas pasibaigus mokestiniam ginčui. Rankiniu būdu už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2018 m. kovo 6 d. apskaičiavus delspinigius nuo nepriemokos, lygios areštuotai PVM skirtumo sumai, išeina 9 136,47 Eur delspinigių. Atsakovė pažymi, kad negalima teigti, jog būtent šia suma sumažės delspinigiai po jų perskaičiavimo pasibaigus mokestiniam ginčui, kadangi delspinigių suma gali keistis, atsižvelgiant į duomenų pasikeitimus Bendrovės Kortelėje. Kadangi mokesčių delspinigiai apskaičiuojami automatiškai Mokesčių apskaitos informacine sistema (MAIS), atsakovė tikslios PVM delspinigių sumos pateikti negalėjo.
15. LVAT 2020 m. gegužės 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1529-575/2020 konstatavo, kad permoka turi būti reali, o ne tariama, pvz., permoka turi būti deklaruota arba mokesčių administratoriaus pripažinta (VMI sistemoje užfiksuota).
16. Iš atsakovės 2020 m. birželio 2 d. pateiktų rašytinių paaiškinimų (ir prie jų pridėtų kitų įrodymų) matyti, kad ji iš esmės neginčija, jog pareiškėja mokestinės nepriemokos laikotarpiu turi 137 026,71 Eur mokesčio permoką. Šią aplinkybę iš esmės patvirtina ir byloje esantis 2017 m. gruodžio 11 d. turto arešto aktas Nr. (23.31-08)-319-2887. Tad yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjos turima 137 026,71 Eur permoka yra reali; atsakovė nustatyta tvarka šios permokos neginčija.
17. Iš atsakovės pateiktų minėtų rašytinių paaiškinimų (ir prie jų pridėtų kitų dokumentų, taip pat Delspinigių ataskaitos) taip pat matyti kita šiai bylai svarbi aplinkybė, kad pareiškėjai apskaičiuojant delspinigius nebuvo atsižvelgta į jos turimą mokesčio permoką – 137 026,71 Eur.
Atsakovė aiškių argumentų, kodėl pareiškėjai apskaičiuojant delspinigius nebuvo atsižvelgta į minėtą jos turimą permoką, nepateikė. Pažymėtina, kad vien tai, jog pareiškėjos PVM permoka pačios atsakovės yra areštuota, nėra pagrindas į ją neatsižvelgti skaičiuojant delspinigius. Šiame kontekste pažymėtina MAĮ 3 straipsnio 5 dalies nuostata, kad visi Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktų prieštaravimai ar neaiškumai aiškinami mokesčių mokėtojo naudai.
18. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovė nepateikė delspinigių ataskaitos, kurioje būtų įvertinta pareiškėjos turima mokesčio permoka; nurodė, kad šiuo metu pateikti tokios ataskaitos negali, kokia konkrečiai delspinigių suma sumažės, teigti negali.
Esant tokiai situacijai, darytina išvada, kad šioje byloje pats teismas apskaičiuoti konkrečią mokėtiną delspinigių sumą neturi galimybės, tai turi padaryti VMI, atsižvelgusi į teismo šioje byloje pateiktus išaiškinimus.
19. Be to, ABTĮ 3 straipsnis, priskirdamas administracinių teismų kompetencijai nagrinėti ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, nustatė, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ar gavo atitinkamus įgaliojimus. Taigi ABTĮ 3 straipsnis įtvirtina administracinio teismo kompetenciją nagrinėti viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumą, t. y. vykdyti viešojo administravimo subjektų kontrolę. Taigi viešojo administravimo subjektas privalo teisingai nustatyti faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamam klausimui, surinkti įrodymus, būtinus administraciniam sprendimui priimti, o administracinis teismas tik patikrina, ar minėtas pareigas viešojo administravimo subjektas atliko teisingai. Minėta, kad ABTĮ įtvirtina administracinio teismo kompetenciją nagrinėti viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumą, taigi administracinės bylos nagrinėjimo dalyko paprastai negali sudaryti aplinkybės, kurių nenagrinėjo viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinį sprendimą (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-511-602/2018).
20. Nagrinėjamu atveju, nesant galimybės vertinti minėtų aplinkybių pačiam administraciniam teismui, nes tai reikštų veiksmų atlikimą už kompetentingą viešojo administravimo subjektą, siekdamas pašalinti bet kokias abejones dėl delspinigių dydžio, išvengti papildomos galimos finansinės naštos pareiškėjai ir galimų naujų teisminių procesų, taip pat vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad reikalinga iš naujo perskaičiuoti pareiškėjai priskaičiuotus delspinigius, atsižvelgiant į tai, kad turi būti įvertinama jos turima mokesčio permoka; tad yra pagrindas panaikinti atsakovės ir MGK priimtų sprendimų dalį dėl priskaičiuotų delspinigių.
21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies.
22. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis). Pagal to paties straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundo dalį dėl 168 000 Eur PVM sumos ir 50 400 Eur PVM baudos atmetė, LVAT paliko šią sprendimo dalį nepakeistą ir grąžino pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti sprendimo dalį dėl delspinigių priteisimo.
Pareiškėjos skundas dėl priskaičiuotų delspinigių tenkintas iš dalies.
Įvertinus skundo tenkinimo apimtį, darytina išvada, pareiškėjos skundas yra tenkintas ne daugiau kaip 5 procentai; tad pareiškėja galėtų pretenduoti į tokio procentinio dydžio savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 27 d. per AB „Swedbank“ sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio už pradinį skundą (mokėtoja – UAB „Binsera“); taip pat matyti, kad 2019 m. kovo 22 d. per AB „Lietuvos paštas“ finansinių paslaugų „Pay Post“ klientų aptarnavimo skyrių buvo sumokėta 11,25 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Tad iš viso pareiškėja patyrė 33,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tai reiškia, kad pareiškėjai priklausytų vos 1,69 Eur (33,75 x 5 proc. = 1,6875, apvalinama iki 1,69) patirtų bylinėjimosi išlaidų. Tačiau, atsižvelgiant į šią minimalią pinigų sumą, jos išieškojimo sąnaudas, į atsakovės veiksmus, t. y. piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis nenustatytas, į kitas ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra pagrindas pareiškėjai šių išlaidų (1,69 Eur) nepriteisti.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 132–133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nord Service“ skundo dalį dėl priskaičiuotų delspinigių patenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. (21.131-31-5) FR0682-182 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. S-127 (7-109/2018) „Dėl UAB „NORD SERVICE“ 2018-06-21 skundo“ dalis dėl apskaičiuotų delspinigių ir įpareigoti atsakovę Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš naujo išnagrinėti priskaičiuotų delspinigių klausimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.