- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-08
- Bylos Nr.
- eA-3950-968/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02900-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Rytis Krasauskas (pran.)
- Atsakovas
- Valstybinei
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareis?ke?jo uz?darosios akcine?s bendrove?s „Binsera“ apeliacini? skunda? de?l Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimo administracine?je byloje pagal pareis?ke?jo uz?darosios akcine?s bendrove?s „Binsera“ skunda? atsakovui Valstybinei mokesc?iu? inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansu? ministerijos de?l sprendimu? panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Binsera“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Mokestiniu? ginc?u? komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybe?s (toliau – ir Komisija) 2018 m. rugpju?c?io 6 d. sprendima? ,,Dėl UAB ,,Binsera“ 2018 m. rugpjūčio 21 d. skundo” Nr. S-124 (7-108/2018) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti Valstybine?s mokesc?iu? inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansu? ministerijos (toliau – ir VMI) 2018 m. birz?elio 1 d. sprendima? de?l patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5) FR0682-181 (toliau – ir VMI sprendimas); 3) atleisti pareis?ke?ja? nuo 10 643,32 Eur delspinigiu? arba juos sumaz?inti; 4) sumaz?inti UAB „Binsera“ paskirtos baudos dydi? iki minimalios – 10 proc.; 5) priteisti is? atsakovo VMI pareis?ke?jo UAB „Binsera“ s?iame procese patirtas byline?jimosi is?laidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Komisijos sprendimas yra nepasirašytas jį priėmusių ir surašiusių asmenų (Komisijos narių), todėl yra pagrindas spręsti dėl absoliutaus Komisijos sprendimo negaliojimo pagrindo. Komisija pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnį yra pripažinta teismu, todėl jai privalomi visi teisminiam bylų nagrinėjimui privalomi administracinio proceso principai. Atsižvelgiant į tai, Komisijai yra privalomi ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) įtvirtinti sprendimo priėmimui keliami reikalavimai, vienas kurių – priimtą sprendimą pasirašo visi posėdyje dalyvavę teisėjai (ABTĮ 84 straipsnio 1 dalis). Komisijos darbo reglamente, patvirtintame Komisijos pirmininko 2004 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 1-14 (toliau – ir Reglamentas) 42 punkte yra imperatyviai įtvirtinta, kad Komisijos sprendimas įforminamas raštu Komisijos blanke ir patvirtinamas Komisijos antspaudu. Komisijos sprendimus pasirašo Komisijos pirmininkas ir nariai, kurie nagrinėjo mokesčių mokėtojo skundą Komisijos posėdyje ir dalyvavo priimant sprendimą pasitarimų kambaryje. Kadangi Komisijos sprendmas nebuvo patvirtintas Komisijos antspaudu, pasirašytas Komisijos pirminininkės ir narių, jis neatitinka sprendimui keliamų privalomų reikalavimų, įtvirtintų ABTĮ 84 straipsnio 6 dalyje ir Reglamento 42 punkte, todėl yra naikintinas.
2.2. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 141 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra i?tvirtintas vienas is? atleidimo nuo delspinigiu? ir baudu? pagrindu?, pagal kuri?, mokesc?iu? moke?tojas atleidz?iamas nuo delspinigiu? ir baudu?, kai mokesc?iu? moke?tojo atskira veika, nors ir paz?eidz?ianc?ia mokesc?io i?statymo nuostatas, nepadaroma z?ala biudz?etui. Komisija, nagrinėdama tarp pareiškėjo ir mokesčių administratoriaus kilusį ginčą, neatsižvelgė į pareiškėjo viso mokestinio ginčo metu turimą mokesčio permoką, todėl Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Komisija atsietai ir neis?samiai vertindama faktines aplinkybes, nei?vertino, kad viso kilusio mokestinio ginc?o metu pareis?ke?jas ture?jo 5 527,65 Eur dydz?io mokestine? permoka?, kuri mokesc?iu? administratoriaus buvo ares?tuota 2017 m. gruodžio 5 d. turto ares?to aktu Nr. (23.31-08)-319-2894 (toliau – ir Turto arešto aktas), kas akivaizdz?iai sudaro pagrinda? atleisti pareis?ke?ja? nuo delspinigiu? dalyje de?l 5 527,65 Eur sumos, remiantis MAI? 141 straipsnio 1 dalies 3 punktu.
2.3. VMI nesivadovavo turinio viršenybės prieš formą principu (MAĮ 69 straipsnio 2 dalis), nes visas apmokestinimui aktualias aplinkybes vertino formaliai. VMI, pareiškėjo atžvilgiu atlikusi kontrolės veiksmus, nei 2017 m. lapkričio 22 d. priešpriešinės informacijos surinkimo pažymoje (21.71-32) FR1041-1016 (toliau – 2017 m. lapkričio 22 d. pažyma), nei kitame mokesčių administratoriaus priimtame individualiame administraciniame akte nepateikė aiškių nurodymų, kaip ir kokiu būdu pašalinti galimai operatyvaus patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytus trūkumus. VMI privale?jo i?vertinti ir nustatyti priez?astini? rys?i? tarp 2017 m. lapkric?io 17 d. i?vykusio UAB „Gromus“ (bu?simas pirke?jas1), pareis?ke?jo (bu?simas pirke?jas2) ir UAB „All Investment Group“ (bu?simas pardave?jas) sudarytos 2017 m. vasario 27 d. preliminariosios sutarties (toliau – Preliminarioji sutartis) nutraukimo ir pareis?ke?jo 2017 m. lapkric?io me?n. Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) deklaracijos pateikimo, kuria? pateikus buvo sumaz?intas 168 000 Eur atskaitomas pirkimo PVM, ir nustatyti tikra?sias aplinkybes, atitinkanc?ias veiksmu? turini?. Tac?iau nei VMI, nei Komisija, de?l pareis?ke?jui nesuprantamu? priez?asc?iu?, s?iu? veiksmu? neatliko, tode?l pagri?stai galima spre?sti, kad Komisijos sprendimas yra neteise?tas ir nepagri?stas.
2.4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) vadovaujasi ne tik MAI? i?tvirtintais atleidimo nuo delspinigiu? ir baudu? pagrindais, bet ir laikosi pozicijos, kad nagrine?jant mokesc?iu? moke?toju? atleidimo nuo apskaic?iuotu? delspinigiu? ir skirtu? baudu? klausimus, turi bu?ti vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsiz?velgiama i? Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota? doktrina? de?l skiriamu? sankciju? uz? i?statymu? paz?eidimus. Tac?iau Komisija, priimdama Komisijos sprendima?, kuriuo buvo sprendz?iamas pareis?ke?jo atleidimo nuo delspinigiu? ir baudos sumaz?inimo klausimas, nesivadovavo Konstitucinio Teismo suformuota doktrina bei LVAT praktika. Pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas ne tik pašalinti pradinių kontrolės veiksmų (operatyvaus patikrinimo) metu mokesčių administratoriaus nustatytus trūkumus, bet ir siekdamas atsiskaityti su valstybės biudžetu visa apimtimi per tęstinį laikotarpį, kreipėsi į VMI su 2017 m. gruodz?io 6 d. pras?ymu ir 2018 m. sausio 26 d. pras?ymu, tačiau VMI ne tik netenkino pareiškėjo prašymų, bet VMI 2018 m. balandz?io 10 d. nurodymu Nr. (23.31-08) 467-66027 prade?jo priverstinio is?ies?kojimo veiksmus de?l pareis?ke?jo 2017 m. lapkric?io me?n. mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje (forma FR0600) deklaruotu? papildomu? sumu?, de?l kuriu? VMI 2018 m. kovo 30 d. ras?te Nr. (23.1-08) RNA-9486 teige?, jog s?ios sumos yra neteisingas objektas. Tode?l s?iuo atveju, i?vertinus pareis?ke?jo ir mokesc?iu? administratoriaus i?vykdytu? veiksmu? visuma?, yra objektyvi bu?tinybe? pareis?ke?jo atz?vilgiu nustatyti teisingas valstybe?s poveikio priemones.
2.5. Is? viso pareis?ke?jui papildomai apskaic?iuota itin didele? – 226 490,12 Eur suma, is? kurios 60 454,12 Eur yra mokesc?iu? administratoriaus apskaic?iuoti delspinigiai ir paskirta bauda, kas sudaro beveik net 36 proc. visos pareis?ke?jui apskaic?iuotos mokesc?iu? sumos ir tai akivaizdz?iai pries?tarauja proporcingumo principui. Bendra papildomai apskaic?iuotu? delspinigiu? ir baudos suma virs?ija daugiau nei 4 kartus pareis?ke?jo laikotarpio nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. gryna?ji? pelna?, tode?l darytina is?vada, kad toks delspinigiu? ir baudos dydis neatitinka proporcingumo principu?, tode?l s?iuo atveju yra pagrindas sumaz?inti Pareis?ke?jui apskaic?iuotus delspiniginius ir paskirta? bauda? iki minimalios – 10 proc.
2.6. Pareiškėjas nesutinka su mokesc?iu? administratoriaus tariamai nustatytomis sunkinanc?iomis aplinkybe?mis, de?l kuriu? yra paskirta net 30 proc. bauda ir kurios jau daugybe? kartu? LVAT buvo i?vardintos kaip neteise?tos ir netaikytinos. Komisijos sprendime pareiškėjo atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra nurodoma pareiškėjo siekis sąmoningai suklaidinti mokesčių administratorių teikiant tikrovės neatitinkančią informaciją, nuolat tikslinant PVM deklaracijas. Tačiau pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad mokestinė nepriemoka šiuo atveju susidarė ne dėl pareiškėjo kaltės. UAB ,,All investment group“, pažeisdama Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 2 straipsnio 30 dalies, 3 straipsnio, 4 straipsnio ir 79 straipsnio 1 dalies nuostatas, neteise?tai is?ras?e? pareis?ke?jui PVM sa?skaita? faktu?ra? uz? 800 000 Eur suma?, papildomai is?skirdama 168 000 Eur PVM, pagal pareis?ke?jo ir UAB „All investment group“ sudaryta? Preliminaria?ja? sutarti?, pagal kuria? s?alys susitare? sudaryti pagrindine? sutarti?, kuria pareis?ke?jui bu?tu? parduodamas 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) su statybos leidimu daugiabuc?io gyvenamojo namo statybai (toliau – Žemės sklypas), kuria i?formino nei?vykusia? u?kine? operacija?, kadangi de?l pardave?jo UAB „All investment group“ kalte?s tarp s?aliu? nebuvo sudaryta notarine?s formos pirkimo-pardavimo sutartis de?l Z?eme?s sklypo i?sigijimo. Pareis?ke?jas pagal UAB „All investment group“ is?ras?yta? PVM sa?skaita? faktu?ra? Serija AIG Nr. 008 i? PVM atskaita? i?trauke? 168 000 Eur pirkimo PVM, tac?iau de?l kontrahento kalte?s nesudarius notarinio sandorio, pareis?ke?jas pateike? 2017 m. lapkric?io me?n. PVM deklaracija? (forma FR0600), patikslindamas atskaityto PVM 168 000 Eur dydi?. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2017 m. lapkričio mėn. PVM deklaracija buvo tikslinama būtent dėl tos priežasties, jog VMI 2017 m. lapkričio 22 d. pažymoje nenurodė, kaip tiksliai pašalinti operatyvaus patikrinimo metu nustatytus trūkumus, todėl trūkumus pareiškėjas pašalino savo nuožiūra, teikdamas patikslintą deklaraciją. Be to, pagal LVAT praktiką, aplinkybė, kad pareiškėjas buhalterinėje apskaitoje užfiksavo juridinės galios neturinčius dokumentus, negali būti kvalifikuojama kaip atsakomybę sunkinančia, ir tuo pačiu, baudą didinačia aplinkybe. Pareiškėjas nurodė, kad jam paskirta bauda, vadovaujantis MAĮ 139 straipsniu, turi būti sumažinta iki minimalios (10 proc.).
Atsiliepimas
3. Atsakovas VMI atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas nurodė, kad:
3.1. Komisijos sprendimas yra užregistruotas, jam suteiktas numeris, lydraštis pasirašytas pranešėjos R. S., todėl Komisijos sprendimas abejonių nekelia. Atsakovas taip pat įvertinęs atitinkamus norminius aktus ir teisminės praktikos nuostatas, darė išvadą, kad esant realiai neįvykusioms ūkinėms operacijoms mokesčių mokėtojo teisė į PVM atskaitą negali būti realizuota.
Šalies argumentai
3.2. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad mokesčių administratorius privalėjo taikyti MAĮ 69 straipsnio 2 dalį. VMI nesivadovavo turinio viršenybės prieš formą principu. Tiek pareis?kėjas, tiek jo kontrahentas UAB „All investment group“ nei viename is? ginc?e minimu? PVM sa?skaitu?-faktu?ru? is?ras?ymo, PVM deklaraciju? pateikimo mokesc?iu? administratoriui, ju? tikslinimo (pareis?ke?jas 2018 m. balandžio 20 d. pateike? patikslinta? 2017 m. kovo me?nesio PVM deklaracija?, kurioje deklaravo 6 814 Eur moke?tino PVM, ta? pac?ia? diena? 2018 m. balandžio 20 d. dar karta? pateike? patikslinta? 2017 m. kovo me?nesio PVM deklaracija?, kurioje deklaravo 161 186 Eur gra?z?intina? is? biudz?eto PVM) etapu? PVM i? biudz?eta? nemoke?jo, ju? deklaruotas moke?tinas PVM buvo i?skaitomas is? susidariusio PVM skirtumo, kuris, kaip s?io ginc?o atveju, susidare? pareis?ke?jui atskaic?ius pirkimo PVM pagal UAB „All investment group“ is?ras?yta? juridine?s galios neturinc?ia? PVM sa?skaita?-faktu?ra?, kurioje nurodyta realiai nei?vykusi u?kine? operacija. Byloje nustatytos aplinkybe?s liudija, kad pareis?ke?jas siekė mokestine?s naudos – sutaupyti is? biudz?eto atskaitoma? PVM, sumaz?inti mokestines prievoles biudz?etui. S?i faktine? situacija sudaro prielaidas spre?sti apie prekiu? pirkimo ir pardavimo fiktyvuma? bei taikyti MAI? 10 straipsnyje i?tvirtinta? turinio virs?enybe?s pries? forma? principa? ir nesuteikti teise?s pareis?ke?jui atskaityti PVM nuo formalaus sandorio, kuriuo, kaip buvo nustatyta, realus prekiu? tiekimas nevyko, t. y. nebuvo sukurtas PVM objektas PVM i?statymo prasme. LVAT 2015 m. kovo 12 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-902-575/2015, kuria remiasi pareiškėjas, ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios, nes minėtoje byloje ūkinės operacijos įvyko, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ūkinės operacijos neįvyko. Teismų praktika aiškiai išskiria įrodinėjimą tuo atveju, kai ūkinės operacijos įvyko, tačiau ne tomis sąlygomis ir tuo atveju, kai ūkinės operacijos neįvyko.
3.3. Delspinigiu? skaic?iavimu ne?ra siekiama nubausti mokesc?iu? moke?toja?, taikant jam neigiamas turtines pasekmes, o is? jo yra is?ies?koma turtinė nauda, kuria? jis gavo valstybe?s sa?skaita, t. y. delspinigiai yra vienas is? mokestine?s prievole?s uz?tikrinimo bu?du?, kuriu? skaic?iavimo pagrindai, skaic?iavimo pradz?ia, trukmė ir dydis nustatyti MAI? IV skirsnyje (96–99 str.). Esant i?statyme nurodytiems delspinigiu? skaic?iavimo pagrindams, mokesc?iu? administratorius negali ju? neskaic?iuoti, nes tai bu?tu? i?statymo paz?eidimas. Nagrine?jamu atveju pareis?ke?jas nepagri?stai sumaz?ino moke?tina? i? biudz?eta? PVM suma?, de?l ko apskaic?iuota jam papildomai sumoke?ti i? biudz?eta? 166 036 Eur PVM, tode?l, vadovaudamasis teise?s normomis, reglamentuojanc?iomis delspinigiu? skaic?iavima?, t. y. PVM i?statymo 123 straipsniu. MAI? 96 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 97 straipsnio 2 dalies, 98 ir 99 straipsniu? nuostatomis, pagri?stai apskaic?iuoti pareis?ke?jui PVM delspinigiai.
3.4. Pareis?ke?jas laikotarpiu 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. PVM deklaracijose is? viso deklaravo 195 000 Eur pardavimo PVM, 55 038 Eur pardavimo PVM, 235 513 Eur atskaitomo PVM ir 14 525 Eur moke?tino i? biudz?eta? PVM. Didz?iausia? pirkimo PVM dali? sudaro neteise?tai i? atskaita? i?trauktas 168 000 Eur pirkimo PVM pagal ginc?o sandori?. Taigi, pareis?ke?jas nepagri?stai sumaz?ino moke?tina? i? biudz?eta? PVM suma? deklaruodamas 168 000 Eur pirkimo PVM. Pareis?ke?jui deklaravus sandori? mokesc?io suma nebuvo sumoke?ta i? biudz?eta?, tode?l, kaip nurodė atsakovas, negalima teigti, kad nebuvo padaryta z?ala biudz?etui ir de?l to MAI? 141 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos de?l atleidimo nuo delspinigiu? netaikytinos.
3.5. Dėl pareis?ke?jo pras?ymo atleisti nuo delspinigiu? moke?jimo vadovaujantis MAI? 8 straipsnio 3 dalyje i?tvirtintais protingumo ir teisingumo principais, nes, pasak pareis?ke?jo, jam apskaic?iuoti delspinigiai, kartu su skirta bauda, yra neproporcingai dideli (sudaro 36 proc. visu? pareis?ke?jui apskaic?iuotu? sumu?), atsakovas nurodė, kad pareiškėjo veiksmai šioje ginčo situacijoje vertintini kaip piktnaudžiavimas mokesčių įstatymais, taip pat pritarė Komisijai, kad gičo situacijoje nėra nustatytos išskirtinės aplinkybės, todėl nėra pagrindo pareiškėjo atleisti nuo delspinigių (ar jų dalies) mokėjimo.
3.6. MAI? detaliai nenustato, kaip ture?tu? bu?ti maz?inamas ar didinamas baudos dydis vertinant normoje nurodytas aplinkybes, tode?l LVAT, atsiz?velge?s i? Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 6 d. nutarime nurodytus baudu? dydz?io nustatymo principus, padare? is?vada?, kad skiriant bauda? uz? mokesc?iu? i?statymo paz?eidima?, ture?tu? bu?ti imamas sankcijoje numatytos baudos vidurkis.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
5. Teismas nurodė, kad ginc?o tarp proceso s?aliu? de?l PVM sa?skaitoje faktu?roje nurodytu? duomenu? neatitikimo realiai situacijai, ne?ra. Pareis?ke?jas neneigia nei?gije?s pagal mine?ta? PVM sa?skaita? faktu?ra? joje nurodytos preke?s – Žeme?s sklypo su statybos leidimu daugiabuc?io gyvenamojo namo statybai. Byloje nustatyta, kad pareis?ke?jas, traukdamas pirkimo PVM i? PVM atskaita?, s?ias sumas grinde? ginc?o PVM sa?skaita faktu?ra, kuri buvo is?ras?yta pareis?ke?jui apgaulingai tvarkant buhalterine? apskaita?. Pareis?ke?jas, remdamasis ginc?e aptariama PVM sa?skaita faktu?ra, kuria buvo i?forminta realiai nei?vykusi u?kine? operacija (preke? nebuvo i?sigyta), grindz?ia savo teises i? PVM atskaita?. Pareis?ke?jo tolimesni veiksmai su ginc?o PVM sa?skaita faktu?ra, t. y. tokiu? dokumentu? panaudojimas mokesc?iams apskaic?iuoti, laikytini pakankama sa?lyga apriboti pareis?ke?jo teise? i? PVM atskaita?. Be to, pareis?ke?jas nepateike? jokiu? objektyviu? i?rodymu? paneigianc?iu? mokesc?iu? administratoriaus nustatytas faktines aplinkybes, taigi nei?rode? ginc?e aptariamose PVM sa?skaitose faktu?rose atvaizduotu? u?kiniu? operaciju? realumo. LVAT yra is?ais?kine?s, kad, kai mokesc?iu? administratorius yra surinke?s atitinkamus faktinius duomenis ir jais grindz?ia apskaic?iuotus papildomus mokesc?ius bei su jais susijusias sumas, mokesc?iu? moke?tojui apsiginti galimybe? atsiranda, kai jis savo ruoz?tu teikia kitokius faktinius duomenis, suponuojanc?ius pries?inga? nei mokesc?iu? administratoriaus padaryta is?vada. Apsiribojimas vien teiginiais, atsikirtimais, nepagri?stais jokiais i?rodymais, negali nulemti sprendimo, priimtino mokesc?iu? moke?tojo naudai. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis PVMI? 58 ir 123 straipsniais, padarė is?vada?, kad mokesc?iu? administratorius teise?tai ir pagri?stai pareis?ke?jui papildomai apskaic?iavo moke?tina? 166 036 Eur PVM suma?.
6. De?l pareis?ke?jo argumentu?, kad mokesc?iu? administratorius, vadovaudamasis MAI? 69 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjo atz?vilgiu is? viso neture?jo prade?ti mokestinio patikrinimo, nes pareis?ke?jas 2017 m. lapkričio 24 d. pateike? PVM deklaracija?, kuria sumaz?ino atskaitoma? PVM 168 000 Eur suma, teismas pažymėjo, jog MAI? 69 straipsnis reglamentuoja mokesc?io apskaic?iavimas taikant turinio virs?enybe?s pries? forma? principa?, o ne mokestiniu? patikrinimu? inicijavimo pagrindus. MAI? 69 straipsnio 2 dalyje i?tvirtinta, kad tais atvejais, kai mokesc?iu? moke?tojas, i?formindamas apskaitos dokumentus ir pateikdamas mokesc?io deklaracija?, suklysta, taip pat kitais atvejais, kai mokesc?io moke?tojo veikla neatitinka formaliu? teise?s aktu? reikalavimu?, tac?iau jos turinys atitinka aplinkybes, su kuriomis mokesc?iu? i?statymai sieja apmokestinima?, mokestis apskaic?iuojamas taikant mine?tu? mokesc?iu? i?statymu? atitinkamas nuostatas. Nagrine?tu? aplinkybiu? kontekste teismas nurodė, kad s?iuo atveju ne?ra pagrindo pripaz?inti pareis?ke?ja? padarius klaida? forminant apskaitos dokumentus ir pateikiant PVM deklaracija? uz? 2017 m. kovo me?nesi?. Pareis?ke?jas z?inojo 2017 m. kovo me?nesi? nei?gije?s nekilnojamojo turto pagal 2017 m. kovo 2 d. PVM sa?skaita? faktu?ra?, is?ras?yta? UAB „All investment group“, t. y. kad realiai PVM sa?skaitoje faktu?roje nurodyta u?kine? operacija nei?vyko, tac?iau, teikdamas mokesc?iu? administratoriui PVM deklaracija? vis tiek sieke? pasinaudoti teise i? PVM atskaita?. Pareis?ke?jas niekaip neatskleidz?ia ir nepagrindz?ia kitokio tikslo, nei siekis realizuoti teise? i? PVM atskaita?, kas leistu? pareis?ke?jo veiksmus vertinti kaip sa?z?ininga? suklydima?.
7. Teismas nurodė, kad nagrine?jamu atveju mokesc?iu? administratorius nustate?, jog pareis?ke?jas nepagri?stai sumaz?ino moke?tina? i? biudz?eta? PVM suma?, de?l ko apskaic?iavo jam papildomai sumoke?ti i? biudz?eta? 166 036 Eur PVM, tode?l, vadovaudamasis teise?s normomis, reglamentuojanc?iomis delspinigiu? skaic?iavima?, t. y. PVMI? 123 straipsniu, MAI? 96 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 97 straipsnio 2 dalies, 98 ir 99 straipsniu? nuostatomis, pagri?stai apskaic?iavo pareis?ke?jui PVM delspinigius. Pareis?ke?jui i? apskaitos dokumentus i?traukus 2017 m. kovo 2 d. PVM sa?skaita? faktu?ra? ir jos pagrindu teikiant PVM deklaracija? uz? 2017 m. kovo me?nesi? pasinaudojus teise i? PVM atskaita? 168 000 Eur sumai, neteise?tai buvo sumaz?inta moke?tina i? biudz?eta? PVM suma, t. y. valstybe? neteko savo pajamu?. Tode?l teismas padarė išvadą, kad negalima sutikti, jog nagrine?jamu atveju z?ala valstybe?s biudz?etui nebuvo padaryta ir yra pagrindas atleisti pareis?ke?ja? nuo baudos MAI? 141 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Tik nustac?ius, kad mokesc?io moke?tojo turima permoka ir moke?tinas PVM sutampa arba permoka yra didesne?, galima konstatuoti, jog z?ala valstybe?s biudz?etui nebuvo padaryta. S?iuo atveju nustatyta moke?tina prievole? 166 036 Eur, o ture?ta permoka tesudare? 5 527,65 Eur. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog pareis?ke?jas pagri?stai neatleistas nuo paskirtu? delspinigiu? (ar ju? dalies) moke?jimo MAI? 141 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
8. Teismas nurodė, kad pareis?ke?jo mokestinis patikrinimas buvo inicijuotas pagri?stai (remiantis 2017 m. lapkričio 27 d. operatyvaus patikrinimo ataskaitoje Nr. (11.49)FR0760-9183 konstatuotais paz?eidimais ir vadovaujantis MAI? 114 straipsniu), tinkamai laikantis MAI? i?tvirtintu? reikalavimu?, mokesc?iu? administratorius nevilkino kontrole?s veiksmu? atlikimo (operatyvus patikrinimas prade?tas 2017 m. spalio 25 d., suras?yta 2017 m. lapkričio 22 d. pažyma, mokestinis patikrinimas prade?tas 2017 m. lapkričio 28 d., patikrinimo aktas suras?ytas 2018 m. vasario 21 d. (per 3 me?n. nuo patikrinimo pradz?ios), be to, paties pareis?ke?jo veiksmai s?ioje ginc?o situacijoje vertintini kaip piktnaudz?iavimas mokesc?iu? i?statymais. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ne?ra pagrindo atleisti pareis?ke?ja? nuo delspinigiu? (ar ju? dalies) moke?jimo.
9. Nagrine?jant s?i? mokestini? ginc?a? buvo nustatytos ir i?vertintos tiek aplinkybe?s s?velninanc?ios, tiek ir sunkinanc?ios pareis?ke?jo atsakomybe?. PVM apskaic?iavimas konstatavus pareis?ke?jo piktnaudz?iavima? PVM i?statymo nuostatomis, sieki? sa?moningai suklaidinti mokesc?iu? administratoriu? teikiant tikrove?s neatitinkanc?ia? informacija? (z?inomai neteise?ta? PVM sa?skaita? faktu?ra?, kurios pagrindu siekta pasinaudoti teise i? PVM atskaita?), daugkartinis PVM deklaraciju? tikslinimas i?vertinta kaip pareis?ke?jo atsakomybe? sunkinanc?ios aplinkybe?s. O bendradarbiavimas su mokesc?iu? administratoriumi i?vertintas kaip atsakomybe? s?velninanti aplinkybe?. Atsiz?velgiant i? tai, jog s?velninanc?ia aplinkybe laikytas bendradarbiavimas yra nulemtas, be kita ko, ir MAI? 27 straipsnio 2 dalyje i?tvirtintos imperatyvios pareis?ke?jo pareigos, egzistuojant atsakomybe? sunkinanc?ioms aplinkybe?ms (MAI? 140 straipsnio 4 dalies 1 punktas) teismas darė is?vadą, kad nagrine?jamu atveju ne?ra pagrindo nukrypti nuo baudos vidurkio principo.
10. Teismas nurodė, kad iš pateiktos Komisijos bylos medz?iagos matyti, jog Komisijos sprendimas visis?kai atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus: Komisijos sprendime nurodyti jo prie?mimo motyvai ir pagrindai, taip pat mokesc?iu? moke?tojo teise? apsku?sti priimta? sprendima?, sprendimas i?formintas ras?tu Komisijos blanke. Byloje yra patvirtinta Komisijos sprendimo kopija. Be to, byloje yra pose?dz?io protokolas su originaliais Komisijos pirmininke?s ir nariu? paras?ais, kuriame yra uz?fiksuoti balsavimo rezultatai. Teismas neturi jokio pagrindo konstatuoti, kad Komisijos sprendimo originalas, kuris pagal Reglamento 43 punktą turi bu?ti segamas i? atskira? byla? ir saugomas Komisijos archyve, t. y. s?alims neteikiamas, ne?ra pasiras?ytas Komisijos pirmininke?s, nariu? ir yra neantspauduotas. Teismas vertino, kad tai, jog pareis?ke?jui buvo is?siu?stas galimai nepatvirtintas Komisijos sprendimo nuoras?as nesudaro pagrindo is?vadai, jog egzistuoja absoliutu?s Komisijos sprendimo negaliojimo pagrindai.
III.
11. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo: 1) pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo UAB ,,Binsera“ 2018 m. rugpjūčio 20 d. skundą, panaikinti Komisijos sprendimą ir VMI sprendimą kaip neteisėtus ir nepagrįstus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į konkrečios situacijos faktinių aplinkybių visumą ir klaidingai sprendė, jog nėra pagrindo pareiškėją atleisti nuo delspinigių, neįvertindamas, kad pareiškėjas viso mokestinio patikrinimo metu turėjo mokestinę permoką (5 527, 65 Eur), tokiu būdu neteisingai taikydamas MAI? 141 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Pareiškėjas nurodo, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai mokečių mokėtojas turi mokesčio permoką, pareiškėjo veikla, kuria nesumokėti mokesčiai, nelaikoma padariusia žala biudžetui. Mokesčio permokos atveju žala biudžetui nepadaroma ir tokiu atveju, esant mokesčių permokai, delspinigiai negali būti skaičiuojami (žr., pvz. LVAT 2010 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-1439/2010). Pareiškėjas, atsižvelgdamas į LVAT praktiką, nesutinka su Komisijos ir pirmosios instancijos teismo išdėstyta pozicija, kad tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojo turima permoka ir mokėtinas PVM sutampa arba permoka yra didesnė, galima svarstyti mokesčių mokėtojo atleidimo nuo delspinigių klausimą. Be to, MAI? 141 straipsnio 1 dalies 3 punkte nėra įtvirtinta, kad žalos nepadarymas yra laikytinas tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojo turima permoka atitinka arba viršija nepriemokos dydį. Atsižvegdamas į tai, pareiškėjas teigia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ir aiškino MAI? 141 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas ir toks aiškinimas prieštarauja teisingumo bei protingumo principams.
11.2. Teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo galimai įvykdytais mokesčių teisės pažeidimais, todėl neteisingai nustatinėjo pareiškėjo atsakomybę švelninančių ir sunkinančių aplinkybių balansą, spręsdamas, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvo daugiau nei švelninančių. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad: ,,PVM apskaičiavimas konstatavus pareiškėjo piktnaudžiavimą PVM įstatymo nuostatoms, siekį sąmoningai suklaidinti mokesčių administratorių teikiant tikrovės neatitinkančią informaciją (žinomai neteisėtą PVM sąskaitą faktūrą, kurios pagrindu siekta pasinaudoti teise į PVM atskaitą), daugkartinis PVM deklaracijų tikslinimas įvertinta kaip pareiškėjo atsakomybę sunkinančios aplinkybės“. Teismas patį pažeidimo padarymo būdą (PVM sąskaita faktūra, kurios pagrindu buvo pasinaudota PVM atskaita) kvalifikuoja kaip atsakomybę sunkinančia ir baudą didinančia aplinkybe, o tai yra nesuderinama su LVAT praktika. Be to, pareiškėjas vadovaudamasis MAĮ 80 straipsnio 1 dalimi nurodo, kad teismas nepagrįstai pareiškėjo deklaracijų tikslinimą traktavo kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Pareiškėjas pažymi, kad viso mokestinio patikrinimo metu tinkamai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, todėl vadovaujantis baudos paskyrimo metu galiojusi teisiniu reglamentavimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo sumažinti pareiškėjui paskirtos baudos dydį iki minmalios – 10 proc., todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas.
11.3. Teismas atmestinai įvertino Komisijos sprendimo, kuris buvo įteiktas pareiškėjui, nepasirašymo ir nepatvirtinimo Komisijos antspaudu faktą, tokiu būdu nepagrįstai nenustatydamas, kad Komisijos sprendimas yra negaliojantis. Be to, teismas nepaneigė, kad Komisijos sprendimas nebuvo pasirašytas.
11.4. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu MAĮ 69 straipsnio 2 dalies nuostatos išaiškinimu, kad ,,MAĮ 69 straipsnis reglamentuoja mokesčio apskaičiavimą taikant turinio viršenybės prieš formą principą, o ne mokestinių patikrinimų inicijavimo pagrindus”. Taikant sisteminį nuostatų aiškinimą ir atsižvelgiant į LVAT praktiką (žr. LVAT 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-575/2015) nurodo, kad MAĮ 69 straipsnyje yra detalizuojamas ir plačiau nustatomas MAĮ 10 straipsnyje i?tvirtinto turtinio virs?enybe?s pries? forma? principo i?gyvendinimas, kuris yra taikomas i?skaitant, bet neapsiribojant, apskaic?iuojant mokesc?ius. Paz?ymi, kad s?iuo atveju mokesc?iai pareiškėjui buvo apskaic?iuoti mokestinio patikrinimo metu (mokesc?iu? administratoriaus kontrole?s veiksmu? metu), tode?l yra akivaizdz?iai nepagri?stas teiginys, kad mokestinio patikrinimo iniciavimui yra netaikomas MAI? 69 straipsnio nuostatos, kadangi toks pirmosios instancijos teismo is?ais?kinimas paneigia teisingumo ir protingumo principus. VMI privale?jo i?vertinti ir nustatyti priez?astini? rys?i? tarp 2017 m. lapkric?io 17 d. i?vykusio Preliminariosios sutarties nutraukimo ir pareis?ke?jo 2017 m. lapkric?io me?n. PVM deklaracijos pateikimo, kuria? pateikus buvo sumaz?intas 168 000 Eur atskaitomas pirkimo PVM, ir nustatyti tikra?sias aplinkybes, atitinkanc?ias veiksmu? turini?. Tac?iau teismas s?iu? veiksmu? neatliko, tode?l pagri?stai galima spre?sti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteise?tas ir nepagri?stas.
11.5. Mokestinis patikrinimas buvo inicijuotas, neatsiz?velgiant i? tai, kad pareis?ke?jas 2017 m. lapkric?io 22 d. pateike? 2017 m. lapkric?io me?n. gaunamu? sa?skaitu? faktu?ru? registra? per i.MAS sistema? ir apie s?io registro pateikima? atskirai informavo mokestini? patikrinima? atliekanti? VMI pareigu?na?, pateikdamas 2017 m. lapkric?io 23 d. lydras?ti?. Atsiz?velgiant i? tai, kad 2017 m. lapkric?io 24 d. buvo pateikta PVM deklaracija, kuria ir buvo sumaz?intas 168 000 Eur atskaitomas PVM, pareis?ke?jo nuomone, patikrinimas buvo inicijuotas nepagri?stai, kadangi atskaitytas 168 000 Eur buvo atstatytas dar iki Pavedimo tikrinti 2018 m. lapkric?io 28 d. is?ras?ymo dienos, tode?l, vadovaujantis MAI? 69 straipsnio 2 dalimi, mokestinis patikrinimas is? viso neture?jo bu?ti prade?tas. Teismas, vadovaudamasis MAI? 69 straipsnio 2 dalimi, privale?jo i?vertinti ir atsiz?velgti i? tai, kad 2017 m. kovo me?n. atskaitytas 168 000 Eur dydz?io PVM buvo sumaz?intas 2017 m. lapkric?io me?n. PVM deklaracijoje, tode?l is? valstybe?s biudz?eto gra?z?intina PVM suma buvo sumaz?inta visa PVM sa?skaitoje faktu?roje is?skirta PVM suma – 168 000 Eur, ir pareiškėjas kreipe?si i? VMI su 2017 m. gruodz?io 6 d. ir 2018 m. sausio 26 d. pras?ymais bu?tent de?l mokestine?s nepriemokos, susidariusios sumaz?inus atskaityta? 168 000 Eur suma?, atide?jimo ir is?de?stymo, tokiu bu?du siekdamas atsiskaityti su valstybe?s biudz?etu visa apimtimi.
11.6. Teismas tinkamai neįvertino ir neatsižvelgė, kad nagrinėjamu atveju yra akivaizdus pagrindas atleisti pareiškėją nuo apskaičiuotų 10 643,32 Eur dydžio PVM delspinigių ir sumažinti paskirtą 49 810,80 Eur baudą, remiantis Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstamu teisingumo principu. Be to, teismas nepasisakė dėl pareiškėjo skunde (b. l. 8, 1–4 punktai) išdėstytų aplinkybių, todėl yra pagrindas spręsti, kad teismas tinkamai neatliko įrodymų ir faktinių aplinkybių vertinimo, tokiu būdu pažeisdamas ABTĮ 10 straipsnio 2 dalį. Preiškėjas taip pat pažymi, kad jam iš viso papildomai apskaičiuota itin didelė – 226 490,12 Eur suma, iš kurios 60 454,12 Eur yra mokesčių administratoriaus apskaičiuoti delspinigiai ir paskirta bauda, kas sudaro beveik net 36 proc. visos pareiškėjui apskaičiuotos mokesčių sumos ir tai akivaizdžiai prieštarauja proporcingumo principui.
Atsiliepimas
12. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas iš esmės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo analogiškus argumentus kaip ir pirmosios instancijos teismui. Atsakovas pažymi, kad sutinka tiek su Komisijos sprendimu, tiek teismo sprendimu pilna apimtimi ir mano, jog Komisijos ir teismo sprendimai yra teisingi, pagrįsti, nes Komisija ir teismas tinkamai įvertino visas su byla susijusias aplinkybes ir įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesines teisės normas, todėl tenkinti pareiškėjo skundo išdėstytais motyvais nėra pagrindo, o tai reiškia, kad pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2018 m. birz?elio 1 d. priimto VMI sprendimo ir 2018 m. rugpju?c?io 6 d. priimto Komisijos sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
15. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017).
16. Teisėjų kolegija, iš esmės pritardama nutarties 7 punkte nurodytiems pirmosios instancijos teismo argumentams ir jų nebekartodama, kaip nepagrįstus atmeta nutarties 11.1 punkte išdėstytus pareiškėjo argumentus dėl esą neteisingai taikyto MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punkto (taip pat žr. MAĮ 100 str. 1 d. 3 p.) ir galimybės atleisti pareiškėją nuo delspinigių dalies, kuri, pasak pareiškėjo, paskaičiuota neįvertinus jo turėtos 5 527,65 Eur mokestinės permokos. Šiuo aspektu teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad mokesčių administratorius, pagrįsdamas pareiškėjui apskaičiuotus delspinigius, kartu su sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo pateikė lentelę, kurioje nurodyta informacija apie pareiškėjui tikrinamuoju laikotarpiu papildomai apskaičiuotą mokėtiną PVM bei nuo PVM apskaičiuotus delspinigius (Komisijos byla, I t., b. l. 28). Iš paminėtos lentelės matyti, kad, apskaičiuojant delspinigius nuo patikrinimo metu papildomai apskaičiuotos PVM sumos, be kita ko, buvo įvertintos ir delspinigių skaičiavimo datai aktualios permokų sumos. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad į paminėtas permokų sumas nebuvo įtraukta mokestinio patikrinimo pradžioje areštuota 5 527,65 Eur mokestinė permoka, todėl teisėjų kolegija su tuo susijusius pareiškėjo teiginius atmeta kaip nepagrįstus.
17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo galimai įvykdytais mokesčių teisės pažeidimais, todėl neteisingai nustatinėjo pareiškėjo atsakomybę švelninančių ir sunkinančių aplinkybių balansą, spręsdamas, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvo daugiau nei švelninančių (nutarties 11.2 p.).
18. MAĮ 139 straipsnio, kuriame įtvirtintos baudos skyrimo taisyklės, 1 dalyje (naagrinėjamu atveju aktuali redakcija galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo <...> ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą. LVAT, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarime nurodytus baudų dydžio nustatymo principus, yra konstatavęs, kad skiriant baudą už mokesčių įstatymo pažeidimą, turėtų būti imamas sankcijoje numatytas baudos vidurkis, o tuomet atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, bendradarbiavimą, bei kitas įstatyme numatytas aplinkybes baudos dydis turi būti mažinamas arba didinamas nuo jos vidutinio dydžio; bendrieji baudos skyrimo principai bei MAĮ 139 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, turinčios įtakos baudos dydžiui, įpareigoja subjektą skiriantį baudą motyvuoti ir pagrįsti skiriamos baudos dydį (žr., pvz., LVAT 2008 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-214/2008).
19. Teismas nurodė, kad PVM apskaičiavimas konstatavus pareiškėjo piktnaudžiavimą PVMĮ nuostatomis, siekį sąmoningai suklaidinti mokesčių administratorių teikiant tikrovės neatitinkančią informaciją (žinomai neteisėtą PVM sąskaitą faktūrą, kurios pagrindu siekta pasinaudoti teise į PVM atskaitą), daugkartinis PVM deklaracijų tikslinimas įvertintas kaip pareiškėjo sunkinančios aplinkybės (nutarties 9 p.). Teisėjų kolegija su tokiu teismo vertinimu sutinka ir jam pritaria, o pareiškėjo teiginius dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatinėjo pareiškėjo atsakomybę švelninančių ir sunkinančių aplinkybių balansą atmeta kaip nepagrįstus.
20. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus duomenis, sutinka su nutarties 10 punkte nurodytais pirmosios instancijos teismo motyvais dėl Komisijos sprendimo atitikimo jo turiniui ir formai keliamų reikalavimų. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad teismas atmestinai įvertino Komisijos sprendimo, kuris buvo įteiktas pareiškėjui, nepasirašymo ir nepatvirtinimo Komisijos antspaudu faktą.
21. Dėl turinio viršenybės prieš formą principo pažeidimo MAĮ 69 straipsnio 2 dalies pagrindu sutiktina su nutarties 6 punkte pateiktu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Kartu teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad pareiškėjo padarytą mokestinį pažeidimą vertinti kaip klaidą ar netikslumą nėra jokio pagrindo. Priešingai, pareiškėjas buhalterinėje apskaitoje apskaitydamas neįvykusią ūkinę operaciją ir atskaitydamas pirkimo PVM pagal juridinės galios neturinčią PVM sąskaitą-faktūrą, sąmoningai siekė mokestinės naudos, t. y. neteisėtai suformuoti PVM atskaitą ir tokiu būdu sumažinti mokestines prievoles biudžetui. Be to, pareiškėjo viena iš vykdomų veiklų – nekilnojamojo turto operacijos už atlygį pagal sutartis, todėl yra aiškiai žinomi nekilnojamojo turto pirkimo bei pardavimo sandorių įforminimo ir šių sandorių fiksavimo buhalterinėje apskaitoje reikalavimai.
22. Įvertinusi kitus pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad jais arba kartojami pirminiame skunde išdėstyti argumentai, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami.
23. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareis?ke?jo uz?darosios akcine?s bendrove?s „Binsera“ apeliacini? skunda? atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.