- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-09
- Bylos Nr.
- N-63-748-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutarimo A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2009 m. balandžio 6 d. nutarimu Radviliškio rajono apylinkės teismas A. Š. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrė 150 litų baudą, o už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą - 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Galutinės jam paskirtos administracinės nuobaudos - 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Nuobaudos paskirtos už tai, kad A. Š. 2009 m. kovo 25 d. vairuodamas automobilį, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad kiekvienu atveju galėtų suvaldyti ir sustabdyti transporto priemonę, atsimušė į kitą važiuojantį automobilį, ir, įvykus autoįvykiui, iš karto nesustojo, apie įvykį policijai nepranešė, iš įvykio vietos pasitraukė, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 133, 231 punktų reikalavimus.
Teismo konstatavimu, pažeidimo padarymas įrodytas A. Š. prisipažinimu, kita byloje surinkta medžiaga. A. Š. teismui parodė, kad jis pažeidimo padarymo iš karto nesuvokė, tačiau tai įvertinta kaip jo noras išvengti atsakomybės, nes savo paaiškinime kelių policijai jis nurodė, kad po to sunkvežimio aplenkimo girdėjo kažkokį garsą, pavažiavęs sustojo, o vėliau parvažiavo į namus. Namuose pastebėjo autoįvykio žymes. Teismas nurodė, kad pakartotinis transporto priemonės apžiūrėjimas rodo, jog pažeidėjas suprato, kad kažkas įvyko, tačiau iš įvykio vietos pasišalino. Teismas rėmėsi ATPK 9, 11 straipsniais. Skiriant nuobaudas, atsižvelgta į tai, kad A. Š. yra neteistas, dėl pažeidimo padarymo gailisi, tačiau jau buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus.
II.
A. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, nesant jo veikoje pažeidimo sudėties. Apeliantas pripažįsta, kad važiuodamas automobiliu su priekaba išgirdo nuo šalia važiuojančio automobilio sklindantį duslų garsą, panašų į pradurtos padangos šnypštimą, tačiau teigia neįtaręs, kad kliudė šalia ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę, nes nepajuto jokio smūgio, neišgirdo jokio trenksmo nei į automobilį, nei į priekabą. Per galinio vaizdo veidrodį pamatęs, kad sunkvežimis sustojo, manė, kad sustota buvo pradūrus sunkvežimio padangą dėl galimai nuo rato atšokusio tvirtinimo žiedo. Apeliantas paaiškina sustojęs pažiūrėti, ar toks žiedas neapgadino jo automobilio ar priekabos, tačiau jokių apgadinimų nepastebėjęs. Apeliantas pažymi, kad sunkvežimio vairuotojas jam gestais nerodė stovėti, privažiuoti prie jo ar kad jam kas nors atsitiko dėl jo veiksmų. Išdaužtą priekabos kairės pusės užpakalinį žibintą nurodo pastebėjęs tik vėliau namuose. Teigia tyčios pasišalinti iš įvykio vietos neturėjęs, nes buvo blaivus (tai patvirtina alkoholio kiekio matuoklio šaknelė; b.l. 4), automobilis ir priekaba buvo apdrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, buvo galiojančios automobilio ir priekabos techninės apžiūros, jis turėjo vairuotojo pažymėjimą, suteikiantį jam teisę vairuoti „B" kategorijos transporto priemones, nevengė žalos atlyginimo, nes tiek jo automobilis, tiek priekaba drausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, be to, važiavo negreitai dienos metu (todėl sunkvežimio vairuotojas turėjo realią galimybę įsidėmėti jo transporto priemonės valstybinį numerį bei pranešti policijai). Apeliantas nurodo, kad savo nutartyse Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tyčia. Traukiant asmenį atsakomybėn pagal šią normą, turi būti nustatyta, kad iš autoįvykio vietos buvo pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007, 2007 m. spalio 5 d. nutartis byloje Nr. N1-1715/2007). Transporto priemonės apgadinimo pobūdis (sudaužytas tik priekabos posūkio žibintas), apelianto teigimu, rodo, kad jis galėjo nesuprasti užkliudęs kitą transporto priemonę. Apeliantas remiasi 2009 m. vasario 3 d. nutartimi byloje Nr. II-204-38/2009, nurodo, kad pastebėjęs apgadinimą jis galvojo grįžti į įvykio vietą, tačiau to padaryti nespėjo, nes į kiemą įvažiavo policijos pareigūnai, kurie pranešė, jog jis apgadino kitą transporto priemonę.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad padarytas grubus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, byla išnagrinėta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konst atuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiamu teismo nutarimu A. Š. paskirtos administracinės nuobaudos už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą. ATPK 127 straipsnio 2 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) numato, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių <...> sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių <...>, o ATPK 130 straipsnio 1 dalis (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1675 redakcija) - kad <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>.
A. Š. neneigia apgadinęs kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, tačiau paaiškina iš karto to nesupratęs, tyčios pasišalinti iš įvykio vietos neturėjęs.
Policijos pareigūnai A. P. ir S. V. tarnybiniuose pranešimuose (b.l. 4-5) nurodė, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo buvo nustatytas pagal transporto priemonės „MAN 8.163“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo V. B. paaiškinimus, kuris nurodė, kad antra juosta važiavęs automobilis su priekaba, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), persirikiuodamas užkliudė jo vairuoto automobilio bamperio priekinę dešinę pusę ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. A. Š. eismo įvykio dieną paaiškino (b.l. 9), kad transporto priemonėms susilyginus girdėjo garsą, panašų į padangos šnypštimą, o vėliau pastebėjo, kad sunkvežimis sustojo, ir suprato, kad kažkas atsitiko. Sustojęs ir nenustatęs savo automobilio bei priekabos apgadinimų, kadangi sunkvežimio vairuotojas jam nieko nerodė, nuvažiavo toliau. A. Š. paaiškino, kad tik parvažiavęs namo pastebėjo išdužusį galinį priekabos posūkio žibintą. Transporto priemonių apgadinimai užfiksuoti eismo įvykio vietos schemoje (b.l. 8), fotonuotraukose (b.l. 10-11). Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad transporto priemonės „MAN 8.163“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai eismo įvykio metu buvo padaryti tokie, kad jų negalima buvo nepastebėti. Konstatuotina, kad A. Š., kuris, kaip pripažįsta, transporto priemonėms prasilenkiant girdėjo įtartinus garsus, o vėliau matė sustojantį sunkvežimį, su kuriuo jis prasilenkė, galėjo suvokti, kad transporto priemonė „MAN 8.163“ buvo apgadinta prasilenkimo metu, ir turėjo važiuoti toliau tik įsitikinęs, kad tokių apgadinimų nebuvo padaryta. Darytina išvada, kad A. Š. pagrįstai nubaustas ne tik už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, bet ir už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, nes turėjo ir galėjo suvokti, kad sukėlė eismo įvykį, apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę.
Nors nustatyta pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (tos pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda, metų laikotarpyje padarytas pakartotinai; ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), A. Š. nepripažino padaręs ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, jam paskirtos minimalios ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytos nuobaudos. Išdėstytomis aplinkybėmis pagrindo nutraukti bylą dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo ar sušvelninti pažeidėjui paskirtas nuobaudas nėra. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.