Kauno apylinkės teismo sprendimas

2016-10-11 · Civilinė byla Nr. 2YT-18457-199/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-11
Bylos Nr.
2YT-18457-199/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13740-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Olga Šinkarenko
Pareiškėjas
M. K.
Suinteresuotas asmuo
D. K., M. K., Š. K.
Advokatai
Nerijus Žvingila
Kategorijos

Civ. byla Nr. 2YT-18457-199/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13740-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.2. 3.2.6.1.

(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m.spalio 11 dKaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Olga Šinkarenko, sekretoriaujant Vaigai Snieganaitei, dalyvaujant pareiškėjo M. K. atstovui advokatui Nerijui Žvingilai, nedalyvaujant pareiškėjui M. K., suinteresuotiems asmenims D. K., M. K., Š. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys D. K., M. K., Š. K., ir

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo tėvo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Faktas nustatytinas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Pareiškėjas savo pareiškime nurodė bei teismo posėdžio metu jo atstovas paaiškino, kad pareiškėjo senelis J. K. 1998-12-28 sudarė testamentą, kuriuo jam priklausančią žemę, esančią Kauno raj., Vandžiogalos seniūnijoje paliko savo sūnui R. K., o pastatų dalį su dalimi kiemo įrengimų, esančių (duomenys neskelbtini) paliko anūkui M. K.. Po senelio J. K. mirties pareiškėjo tėvas R. K. įstatymų nustatytu terminu kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, notaro biure buvo vedama paveldėjimo byla. Ši byla baigta 2007-07-19 išduodant paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą mirusiojo sūnui R. K., g. (duomenys neskelbtini), į nekilnojamąjį turtą - dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Tačiau po J. K. mirties liko ir kito nekilnojamojo turto, kuris pagal testamentą nebuvo paskirtas. t.y. 7 žemės sklypai, esantys Vandžiogaloje. Šie žemės sklypai J. K. buvo įgyti 2000-01-20 Apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-459 pagrindu. Tuo tarpu testamentą J. K. sudarė 1998-12-28. Tai galimai paaiškina, kodėl senelis sudarydamas testamentą pareiškėjui ir jo tėvui R. K. testamentu paliko tik dalį savo turto. Pareiškėjas nurodo, kad jo tėvas testamentu nepaliktą turtą paveldėjo pradėdamas faktiškai šį turtą valdyti. Kadangi pareiškėjo tėvas R. K. buvo paprastas, teisiškai neišprusęs, ūkiškai gyvenantis, žemę ir ūkio darbus dirbantis žmogus, jis nežinojo teisinių palikimo priėmimo aspektų, galimai nesuprato, kad ne tik testamentu paskirto turto, bet ir testamentu nepaskirto turto paveldėjimas turi būti juridiškai įforminamas. Notaro biure galimai jam nepaaiškino šių dalykų. Tokiu būdu buvo įregistruotos tik R. K. nuosavybės teisės pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į dalį žemės sklypo, esančio Kauno raj., Vandžiogalos sen., Pociūnų k. Po pareiškėjo senelio J. K. mirties jo tėvas R. K. rūpinosi, prižiūrėjo minėtus žemės sklypus, dirbo žemę, šienavo žolę, keletą minėtų žemės sklypų buvo išnuomavęs kitiems asmenims. Taip pat, kadangi minėti žemės sklypai, esantys Vandžiogaloje, Kauno rajone, yra suformuoti atliekant preliminarius matavimus, siekdamas atlikti žemės sklypams kadastrinius matavimus, R. K. buvo kreipęsis į matininkus dėl kadastrinių matavimų atlikimo, tačiau jam buvo paaiškinta, kad kadastrinių matavimų atlikti negalima, kadangi šie žemės sklypai yra registruoti J. K. vardu. Tai, kad pareiškėjo tėvas R. K. priėmė likusį testamentu nepaskirtą savo tėvo, J. K. turtą, patvirtina ir VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro išrašas, kuriame nurodoma, kad R. K. paskutinė gyvenamoji vieta -(duomenys neskelbtini), šiuo adresu jis deklaravo gyvenamąją vietą 1999-09-09. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) testamentu nebuvo paskirtas. Tačiau dar 1998-12-23 dovanojimo sutartimi pareiškėjo senelis R. K. dovanojo 68/100 dalis gyvenamojo namo, ūkinį pastatą, ūkinį pastatą, garažą, malkinę, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Po dovanojimo sandorio pareiškėjo tėvas su savo šeima apsigyveno šiuo adresu. Po savo tėvo, J. K. mirties R. K. ir toliau gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini) prižiūrėjo šį sklypą ir naudojosi juo iki pat savo mirties 2013-07-12.

R. K. mirė 2013-07-12, po tėvo R. K. mirties pareiškėjas priėmė palikimą, tačiau negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo į likusį R. K. turtą, kadangi nuosavybės teisės į minėtus testamentu nepaskirtus žemės sklypus liko įregistruotos mirusiojo J. K. vardu.

Šalies argumentai

Suinteresuoti asmenys D. K., M. K., Š. K., į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. 2016-09-06 pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriame nurodoma, kad su pareiškėjo prašymu sutinka, prašo jį tenkinti ir bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (b.l. 54,55).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Nustatyta, kad J. K. mirė (duomenys neskelbtini) Kauno raj., mirties akto įrašas Nr. 1 (b.l. 10). J. K. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) (b.l. 11). Pareiškėjo tėvas R. K. yra J. K. sūnus (b.l. 12), R. K. mirė (duomenys neskelbtini) Kauno raj., mirties akto įrašo Nr. 18 (b.l. 13). R. K. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) (b.l. 14). J. K. 1998-12-28 sudarė testamentą, kuriuo jam priklausančią žemę, esančią Kauno raj., Vandžiogalos seniūnijoje paliko savo sūnui R. K., o pastatų dalį su dalimi kiemo įrengimų, esančių (duomenys neskelbtini) paliko anūkui M. K. (b.l. 17). Po J. K. mirties Kauno rajono 2-ajame notarų biure buvo užvesta paveldėjimo bylą, , kuri baigta 2007-07-19, išduodant paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą mirusiojo sūnui R. K. į nekilnojamąjį turtą – dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 18). Po J. K. mirties liko ir kito nekilnojamojo turto, kuris pagal testamentą nebuvo paskirtas, t.y. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).; žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).; žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).; žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini).; žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).(b.l. 19-25). Po R. K. mirties pareiškėjas M. K. priėmė palikimą (b.l. 26-35). R. K. buvo kreipęsis į UAB „Geomastas“ dėl kadastrinių matavimų atlikimo žemės sklypams, kurie nebuvo palikti testamentu (b.l. 36).

Pareiškėjas nurodo, kad po jo senelio J. K. mirties, pareiškėjo tėvas R. K. rūpinosi ir naudojosi testamentu nepaskirtais minėtais žemės sklypais, dirbo žemę, šienavo, nuomavo žemės sklypus tretiesiems asmenims, kreipėsi į matininkus dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo, gyveno name, esančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo šį sklypą ir naudojosi juo kaip savo turtu iki pat mirties, todėl palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti.

LR CK 4.47str. 2p. nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindas yra paveldėjimas. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas palikimas turi būti priimtas. Įstatymas nenumato, kad faktiškai paveldėjimo turto valdymas, kuriuo priimamas palikimas, turi būti įformintas raštu ar notarine forma. LR CK 5.51str., kaip vienas iš palikimo priėmimo būdų, numatytas faktiškai pradėjimas paveldėjimą valdyti.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika pripažįsta, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valią priimti tinkamą išraišką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001m. balandžio 18d. nutartis c/b Nr. 3k-3-442/2001, 2003m. kovo 31d. nutartis c/b Nr. 3k-3-416/2003, 2007m. kovo 5d.nutartis c/b Nr. 3k-3-86/2007). Priimdamas palikimą šiuo būdu, pareiškėjo tėvas R. K. išreiškė savo valią konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad, kaip įpėdinis, palikimą po savo tėvo J. K. mirties priėmė, išreiškė valią tapti palikėjo turto savininku.

Įvertinus visas nustatytas bylos aplinkybes, surinktus ir ištirtus rašytinius įrodymus, pareiškėjo atstovo paaiškinimus, darytina išvada, kad pareiškimas įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas/ LR CPK 444str.8p., 448str./

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 7str,1str,13str,177str,178str,185str, 259str., 263str., 270str., 279str.,443str, 444str.2d.8p,445str,448str.

Rezoliucinė dalis

Nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo tėvo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Faktas nustatytinas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Olga Šinkarenko