Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Šumsko, teisėjų Jolantos Čepukėnienės ir Jolantos Mačionytės išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nukentėjusiojo A. K. įgalioto atstovo M. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutarimo, kuriuo J. K., už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą, nubaustas 120 Lt (vieno šimto dvidešimt) litų dydžio bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą byla jo atžvilgiu nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. nubaustas už tai, kad jis 2013 m. gegužės 23 d. apie 15 val. Kapsų g. 44, Vilniuje, vairuodamas automobilį „PEUGEOT BOXER“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pravažiuodamas stovintį automobilį „FORD GALAXY“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino, t.y. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 132 p. reikalavimus ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.

Pagal ATPK 130 str. 1d apylinkės teismas J. K. atžvilgiu bylą nutraukė, nurodydamas, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, jog J.K. suprato, kad apgadino nukentėjusiojo automobilį ir kad tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos.

Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo A. K. įgaliotas atstovas M. Z. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutarimą ir J. K. pripažinti kaltu pagal ATPK 130 str. 1 d. Nukentėjusiojo atstovas taip pat prašo A. K. naudai iš J. K. priteisti 1 508 Lt proceso išlaidų.

Apeliantas savo skunde nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, priimdamas skundžiamą nutarimą pažeidė įrodymų vertinimo taisykles dėl ko nepagrįstai J. K. nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl pažeidimo numatyto ATPK 130 str. 1 d.

Įgalioto atstovo M. Z. teigimu, iš byloje esačių fotonuotraukų matyti, kad ant automobilio „PEUGEOT BOXER“ esantys apgadinimai, priešingai nei nurodė apylinkės teismas, yra labai ženklūs, kas liudija, jog smūgio būta stipraus. Apeliantas nurodo, kad įvykio metu buvo apgadintas ankščiau paminėto automobilio plastikinė šoninių durų apdaila, įtrūkęs galinis metalinis automobilio sparnas, sulankstytos šoninės automobilio durys.

Apelianto nuomone, nukentėjusiojo automobiliui „FORD GALAXY“ taip pat yra padaryti ženklūs apgadinimai, apgadintas priekinis bamperis dviejuose vietose nubraukiant dažus. Nurodo, kad „PZU Lietuva“ draudikas apžiūrėjęs nukentėjusiojo automobilį įvertino, kad remonto kaštai yra ne mažiau kaip 413,55 Lt.

Įgaliotas atstovas M. Z. nurodo, kad iš apgadinimų esančių ant automobilio „PEUGEOT BOXER“ matyti, kad jų intensyvumas yra ženklus, o lokalizacija apima du trečdalius automobilio ilgio. Todėl apelianto manymu, jog eismo įvykio dalyvių automobilių esančių apgadinimų pobūdis, intensyvumas paneigia kaltininko J. K. paaiškinimą, kad jis automobilių kontakto nepajuto.

Nukentėjusiojo atstovo teigimu, byloje nėra jokių duomenų, kurie parvirtintų apylinkės teismo padarytas išvadas dėl automobilių svorio skirtumų, nėra jokių duomenų dėl automobiliui „PEUGEOT BOXER“ padarytos žalos įvertinimo.

Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nevykdė pareigos numatytos ATPK 256 str., nesurinko bylos teisingam išsprendimui reikalingų įrodymų, t.y. neišsireikalavo iš kompetentingų institucijų duomenų apie eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių techninius duomenis, apie kaltininko automobiliui padarytos žalos mastą, neįtraukė į bylą draudimo bendrovės apdraudusios kaltininko civilinę atsakomybę.

Įgalioto atstovo manymu, pažeidėjas po to kai sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, vairuotą automobilį pastatė ne toje pat automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie daugiabučių namų, bet nuvairavo į uždarą aikštelę esančią karinėje teritorijoje, priklausančią Lietuvos kariuomenės Jungtiniam štabui ir į kurią patekimas reguliuojamas specialiu leidimų režimu. Apelianto manymu, J. K. suprato sukėlęs eismo įvykį bei gresiančią už tai atsakomybę, siekdamas paslėpti įrodymus tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pažymi, jog eismo įvykis buvo išaiškintas dėka aktyvių nukentėjusiojo A. K. veiksmų, o J. K. netgi anot jo iš kolegos sužinojęs apie automobilių apgadinimus nevykdė pareigos apie įvykį pranešti draudimo kompanijai.

Apeliantas atkreipia teismo dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas klausimo dėl proceso išlaidų atlyginimo visiškai nesprendė, todėl šį klausimą pakartotinai kelią bylą nagrinėjant apeliacine instancija ir prašo A. K. naudai priteisti 1508, 00 Lt.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčo dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo byloje nėra. Patikrinus surinktus įrodymus, nėra pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą.

Išnagrinėjus byloje surinktą medžiagą, laikytina, kad apylinkės teismas priimdamas sprendimą nutraukti bylą pagal ATPK 130 str. 1 d., netinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir padarė nepagrįstas išvadas dėl nuaustojo kaltės padarius ir šį jam inkriminuotą pažeidimą.

Administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog nubaustasis, inkriminuotu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį „PEUGEOT BOXER“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino automobilį „FORD GALAXY“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Įvertinus nubaustojo parodymus, darytina išvada, jog nors kaip teigia nubaustasis jis ir nejuto automobilių kontakto, tačiau jis transporto priemones apgadino (sugadinta plastikinė pažeidėjo vairuojamo automobilio apdaila, sulankstytas galinis metalinis automobilio sparnas, nubrozdintas nukentėjusiojo automobilio priekinis bamperis ir kt.), iš šių apgadinimų galima daryti išvadą, kad jis turėjo pastebėti ir pastebėjo automobilių kontaktą, tuo labiau, jog apie įvykį jam pranešė ir kartu buvęs K. K. kolega, kuriam jis turėjo perduoti tarnybinį automobilį, t.y. nubaustasis suprato, kad įvyko eismo įvykis, tačiau sąmoningai į tai nekreipė dėmesio ir eismo įvykio vietoje nepasiliko. Pažymėtina, kad J. K. nesilaikė reikalavimų nedelsiant apie eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas pranešti policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad automobilio „PEUGEOT BOXER“, kurį vairavo J. K., apgadinimai, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, yra pakankamai ženklūs. Iš nuotraukų matyti, kad automobiliui „PEUGEOT BOXER“ yra ženkliai apgaginta plastikinė šoninių durų apdaila, sulankstytas galinis metalinis automobilio sparnas, sulankstytos šoninės automobilio durys, nubraižytas nukentėjusiojo automobilio priekinis bamperis. Konstatuotina, jog eismo įvykyje dalyvavusių automobilių esančių apgadinimų pobūdis, lokalizacija bei intensyvumas, paneigia kaltininko J. K. paaiškinimą, kad jis nepajuto susidūrimo su kitu automobiliu. Atsižvelgiant į automobiliams padarytus apgadinimus laikyti, kad J. K. galėjo nepajausti ir nepastebėti automobilių kontakto, jokio pagrindo nėra.

Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 str. 1 d. nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys: Nr. N16-2330/2007; Nr. N63-2972/2010; Nr. N62-5002/2010 ir t. t.).

Byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog J. K. suprato, kad kliudė kitą automobilį ir jį apgadino, tačiau nesilaikydamas KET reikalavimų išvažiavo iš įvykio vietos. Akivaizdu, kad J. K. iš įvykio vietos pasišalino tyčia.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, nurodydamas, kad J. K. veiksmuose nėra ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties. Nutarimas dalyje dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos yra nepagrįstas, kadangi byloje esantys objektyviai surinkti duomenys patvirtina J. K. kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas.

Apeliaciniame skunde taip pat prašoma A. K. naudai iš J. K. priteisti proceso išlaidas pagal pateikiamus dokumentus. ATPK 279 str. numato išlaidų (darbo užmokesčio skirtumas, išlaidos, susiję su atvykimu pas bylą nagrinėjantį organą ir pan.) priteisimą administracinėje byloje dalyvaujantiems nukentėjusiesiems, liudytojams, vertėjams, ekspertams, tačiau atstovavimo išlaidų atlyginimas ATPK nenumatytas. Todėl vadovaujantis ATPK 249 straipsniu, kuriame nurodyta, kad ATPK kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui, sprendžiant proceso išlaidų atlyginimo klausimą turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d., kur numatyta galimybė iš nubausto asmens išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas atstovo paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo turėtos išlaidos jo įgaliotam atstovui apmokėti yra patvirtintos byloje esančiais dokumentais nukentėjusiojo A. K. įgalioto atstovo M. Z. prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo tenkintinas. Atsižvelgiant į įgalioto atstovo M. Z. teismui pateiktos atliktų darbų išklotinės (prašymo teismui dėl susipažinimo su byla parengimas ir išsiuntimas, vykimas į teismą, automobilio nuotraukų, defektinio akto ir disko su vaizdo įrašu pateikimas bei nukentėjusiojo atstovavimas Vilniaus miesto apylinkės teisme (b.l.41)) matyti, kad įgalioto atstovo atlikti darbai nėra didelės apimties, bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko neilgai, byla nedidelės apimties (76 lapai) , ji nelaikytina sudėtinga teisinio vertinimo prasme, todėl remiantis šiomis aplinkybėmis bei protingumo kriterijais, prašomas A. K. naudai priteistinos sumos už atstovavimą šioje byloje sumos dydis mažintinas iki 500 lt.

Skiriant nuobaudą J. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertintina ir tai, kad pažeidimo padarymo metu jis turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei įvertinus ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, eismo įvykio metu padarytus automobilių apgadinimus J. K. skirtina minimali ATPK 130 str. 1 d. numatyta nuobauda.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nukentėjusiojo A. K. įgalioto atstovo M. Z. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutarimą pakeisti:

Panaikinti nutarimo dalį, kuria nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla J. K. atžvilgiu pagal ATPK 130 str. 1 d.

J. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., ir skirti jam 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., subendrinus paskirtas nuobaudas J. K. pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. skirti 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Iš J. K. priteisti 500 (penkis šimtus) litų proceso išlaidų nukentėjusiojo A. K. naudai.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.