- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-07
- Bylos Nr.
- 2AT-49/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-06895-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Jonas Prapiestis (pirm.), Aldona Rakauskienė, Dalia Bajerčiūtė (pran.)
- Pažeidėjas
- J. K.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Prapiesčio, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. K. prašymą atnaujintą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punktu, administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Dalios Bajerčiūtės pranešimą ir susipažinusi su bylos medžiaga,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutarimu J. K. nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį 120 Lt bauda už tai, kad jis 2013 m. gegužės 23 d., apie 15 val., Vilniuje, Kapsų g. 44, vairuodamas automobilį „Peugeot Boxer“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) ir pravažiuodamas pro stovintį automobilį „Ford Galaxy“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini ), nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį, apgadino abu automobilius, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 132 punkto nuostatas. Administracinė byla pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukta.
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartimi nukentėjusiojo A. K. įgalioto atstovo M. Z. apeliacinis skundas patenkintas iš dalies ir panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutarimo dalis, kuria J. K. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta. Pripažinta, kad J. K. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, nes pirmiau nurodytomis aplinkybėmis vairuodamas automobilį „Peugeot Boxer“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) apgadino automobilį „Ford Galaxy“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) ir pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos pažeisdamas Kelių eismo taisykles; už tai J. K. paskirta 3 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams; vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, J. K. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį paskirtas nuobaudas subendrinus, paskirta 3 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Kita apylinkės teismo nutarimo dalis palikta nepakeista.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto J. K. prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą priimtas ir administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.
Pareiškėjas J. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį dėl jo nubaudimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir administracinę bylą pagal šį ATPK straipsnį nutraukti arba perduoti bylą nagrinėti apygardos teismui, arba nutartį pakeisti, mažinant paskirtą baudą ir neskiriant teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjo manymu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nubaudė jį pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nes netinkamai vertino įrodymus, neteisingai taikė įstatymus, jo veiksmuose nėra šio teisės pažeidimo sudėties. Prašyme J. K. nurodo, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą apygardos teisme (pagal nukentėjusiojo paduotą apeliacinį skundą), dėl to jis negalėjo pateikti atsiliepimo ir papildomų dokumentų, o apeliacinės instancijos teismas negalėjo vertinti tų įrodymų, kuriuos jis būtų galėjęs pateikti. Apie procesą apygardos teisme jis sužinojo tik paštu gavęs šio teismo sprendimą. Taigi buvo suvaržytos jo (J. K.) procesinės teisės, nesilaikyta ATPK 257¹ straipsnio 1 dalyje, 302⁸ straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir tai yra esminiai pažeidimai, sutrukdę teismui išsamiai ir objektyviai ištirti bylą. Pareiškėjo manymu, teismo konstatuotos aplinkybės apie automobilio sugadinimą ir padarytą žalą yra neįrodytos, nes nėra specialisto išvados, o iš pateiktų nuotraukų neaišku, koks automobilis nufotografuotas, nes nematyti registracijos numerio ar kitų jį identifikuojančių požymių; taigi šių nuotraukų nepakanka spręsti, kad „Peugeot Boxer“ galinis sparnas buvo sulankstytas kontakto su nukentėjusiojo A. K. automobiliu metu. Be to, „Peugeot Boxer“ sparnas iš viso nėra sulankstytas, jis pažeistas korozijos, dėl šio automobilio apgadinimo padaryta žala, kuri gali būti išreikšta pinigais, neįvardyta. Pareiškėjas nurodo pateikiantis tai patvirtinančius dokumentus – 2013 m. birželio 27 d. Tarnybinio tyrimo išvadą ir Transporto priemonės ir (ar) įrangos pirminės diagnostikos aktą Nr. V-006. Pasak J. K., apygardos teismas nesilaikė ATPK 248, 257, 284 straipsniuose nustatytų reikalavimų, dėl to padarė klaidingas išvadas dėl kaltės padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą. Pareiškime, remiantis Aukščiausiojo Teismo nutartyse (atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose) pateiktais išaiškinimais, nurodoma, kad turi būti nustatyta kaltininko tiesioginė tyčia, atskleistas jos turinys, o išvados apie tai paremtos bylos duomenimis. Pareiškėjo manymu, apeliacinės instancijos teismas neteisingai vertino jo parodymus ir rėmėsi išimtinai nukentėjusiojo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Pareiškėjas teigia neturėjęs tyčios pasislėpti ar išvengti atsakomybės, net nežinojo, kad galbūt vairuojamu automobiliu kliudė kitą automobilį, o tarnybinio automobilio „Peugeot Boxer“, kurį jis vairavo, sugadinimus pastebėjo jo kolega jam jau išvykus iš tarnybos vietos. Atvykęs į tarnybos vietą pareiškėjas nurodo įvykio neneigęs, nuoširdžiai gailėjosi, su nukentėjusiuoju buvo užpildę eismo įvykio deklaraciją. Problemos kilo, kai jis (J. K.) nesutiko mokėti nukentėjusiojo reikalaujamų 800 Lt atlyginti žalai, kurią turėjo atlyginti draudikai, vėliau ją įvertinę du kartus mažesne suma.
Pareiškėjas mano, kad jam pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta nuobauda yra per griežta, todėl, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, švelnintina. Pareiškėjas pažymi, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl įvykio, prašo tai pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, be to, nurodo, kad yra gerai apibūdinamas, dirba Krašto apsaugos sistemoje, vairuoja tarnybines transporto priemones, dėl to teisės vairuoti atėmimas neabejotinai apsunkins jo galimybes toliau tinkamai atlikti pareigas. Jo manymu, atsižvelgus į tai, kad gavęs pranešimą nedelsdamas atvyko į tarnybos vietą aiškintis dėl įvykio ir susipažinęs su vaizdo įrašu neneigė, kad galbūt kliudė nukentėjusiojo automobilį, kad eismo įvykio padariniai nukentėjusiojo transporto priemonei „Ford Galaxy“ yra minimalūs, kitai transporto priemonei „Peugeot Boxer“ žala iš viso nepadaryta, jam paskirta nuobauda yra per griežta ir neproporcinga, taigi neteisinga.
Atsiliepimas
Atsiliepime į prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas Renatas Ivanauskas prašo administracinėn atsakomybėn patraukto J. K. prašymą atmesti.
Atsiliepime pareigūnas nurodo, kad eismo įvykio metu pareiškėjas turėjo daugiau nei dešimties metų vairavimo stažą, todėl jis galėjo pastebėti apdairiam vairuotojui gerai juntamą ir pastebimą susidūrimą. Šį tyčinį pažeidimą pareiškėjas iš esmės pripažino, prašydamas jam paskirtą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nuobaudą sušvelninti, nes priešingu atveju prašytų nuobaudą panaikinti. Pareiškėjas J. K. nepagrindė prašyme atnaujinti administracinę bylą nurodytų teiginių. Be to, J. K. 2013 m. gegužės 23 d. pakartotinai per metus padarė antrą tokios pačios rūšies pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda. Pagal teismų praktiką, byloje konstatavus sunkinančias aplinkybes, ATPK 30¹ straipsnio nuostatos netaikomos.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo administracinėn atsakomybėn patraukto J. K. prašymas tenkintinas iš dalies.
Dėl esminių procesinių pažeidimų
Prašyme J. K. nurodo, kad nagrinėjant bylą pagal nukentėjusiojo A. K. įgalioto atstovo apeliacinį skundą dėl apylinkės teismo nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį jam buvo nutraukta, jis apie apeliacinį procesą nebuvo informuotas, negavo apeliacinio skundo nuorašo, dėl to negalėjo pateikti atsiliepimo į jį ir papildomų įrodymų, kurie, pasak J. K., yra svarbūs sprendžiant jo atsakomybės klausimą. Pareiškėjo manymu, dėl to buvo suvaržytos jo procesinės teisės, o priimta apygardos (apeliacinės instancijos) teismo nutartis – nepagrįsta ir neteisinga.
Pareiškėjo administracinėn atsakomybėn patraukto J. K. teiginiai dėl esminių procesinių pažeidimų yra pagrįsti.
Pagal ATPK 302⁸ straipsnio 1 dalį, priėmęs apeliacinį skundą, apylinkės teismas per tris dienas išsiunčia jo kopijas šio kodekso 291 straipsnyje nurodytiems asmenims, išskyrus skundą padavusį asmenį. Šie asmenys turi teisę, o valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos privalo per keturiolika dienų nuo apeliacinio skundo kopijų išsiuntimo dienos raštu pateikti apygardos teismui atsiliepimus į apeliacinį skundą ir juose išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo. Vienas iš ATPK 291 straipsnyje nurodytų asmenų – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, dėl kurio yra priimtas nutarimas. Taigi teisė pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą ir jame išdėstyti savo nuomonę (argumentus) negali būti įgyvendinta, jei tokią teisę turintis asmuo nėra gavęs apeliacinio skundo nuorašo ar apskritai nėra informuotas apie vyksiantį apeliacinį procesą. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų (pvz., teisingo bylos nagrinėjimo) ir turi būti garantuojamos tos pačios pagrindinės teisės, kaip ir baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-6/2012, 2AT-21/2012). Vadinasi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę žinoti apie jo bylos nagrinėjimą. Esant priešingai situacijai yra pagrindas tvirtinti, kad tokiam asmeniui nebuvo sudarytos galimybės realizuoti konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis) ir laikytina, kad galimybė įgyvendinti asmenims įstatymų suteiktas procesines teises nebuvo garantuota, proceso šalims nesudarytos lygios sąlygos vienu ar kitu būdu dalyvauti procese ir teikti savus argumentus ir pan. Be to, įrodinėjimą administracinių teisės pažeidimų bylose reglamentuojančios nuostatos (ATPK 256, 257 straipsniai) reikalauja, kad aiškinantis, ar buvo padarytas pažeidimas, ar asmuo dėl to kaltas ir kt. aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, įrodymų tyrimas turi būti pagrįstas visų teisinančių ir kaltinančių bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo nutarimo dalį dėl administracinio teisės pažeidimo bylos J. K. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukimo ir jį pripažinęs kaltu padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą bei pagal šį ATPK straipsnį nubaudęs, išsprendė jo atsakomybės klausimą iš esmės išnagrinėjęs tik kaltinančius kitos šalies argumentus, o administracinėn atsakomybėn traukiamam J. K. nebuvo sudarytos lygios sąlygos dalyvauti bylos procese pateikiant savo gynybos argumentus.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo padaryta esminių J. K. procesinių teisių pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (ATPK 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nustačius pirmiau nurodytus procesinius pažeidimus, skundžiama teismo nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo. Kitų prašyme nurodytų klausimų teisėjų kolegija nenagrinėja, t. y. nedaro išvadų, kurias gali padaryti teismas iš naujo nagrinėdamas bylą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²¹ straipsnio 14 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį ir perduoti J. K. administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.