- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-10
- Bylos Nr.
- 2A-1136-163/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03110-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alona Romanovienė, Aušra Maškevičienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- AB „Bobutės paskola“
- Atsakovas
- A. N.
Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. 2A-1136-163/2015
2015 m. rugsėjo 10 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Virginijos Nijolės Griškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės AB „Bobutės paskola“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Bobutės paskola“ ieškinį atsakovui A. N. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 268,93 Eur kredito, 35,13 Eur kredito mokesčio, 17,52 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 20,86 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, teismas priėmė sprendimą už akių (CPK 123 str., 142 str. 4 d.), juo ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB „Bobutės paskola“ iš atsakovo A. N. 268,93 Eur kredito, 35,13 Eur kredito mokesčio (palūkanų), 11,55 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-04-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Ieškovė prašė priteisti 17,52 Eur ikiteisminio skolų išieškojimo išlaidų, tačiau iš teismui pateiktų duomenų buvo nustatyta, kad nurodytos 17,52 Eur (60,50 Lt) išlaidos nedetalizuotos, įrodymų, pagrindžiančių patirtas išlaidas, ieškovė nepateikė, todėl prašomos priteisti „ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos“ negali būti laikomos protingomis CK 6.249 str. 4 d. 3 p. normos prasme, todėl šis prašymas atmestas. Ieškovė iš atsakovo už laiku nesumokėtus mokesčius prašė priteisti 20,86 Eur palūkanų už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pabaigos. Šį ieškinio reikalavimą pirmosios instancijos teismas tenkino iš dalies. Teismas motyvavo, jog Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 dalyje numatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Todėl reikalaudama priteisti didesnius nuostolius nei minimalūs, ieškovė privalėjo juos įrodyti, tačiau į bylą ieškovė tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.), todėl taikant Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustatytą 18,25 procento normą, už pradelstą atsiskaityti laiką apskaičiuotina 11,55 Eur (18,25% x 20,86 / 32,95%) suma, kuri laikytina pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovės turėtus nuostolius dėl termino atsiskaityti praleidimo (LR CK 1.5 str., 6.37 str. 3 d., 6.872 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, juo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti 17,52 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 20,86 Eur palūkanas kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos. Taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas, t. y. 20 Eur žyminį mokestį, 105,13 Eur bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, kad teismas neatsižvelgė, jog ieškinyje buvo prašoma priteisti sutartyje numatytas kompensuojamąsias palūkanas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, o ne netesybas (baudą, delspinigius), todėl teismo motyvas, kad netesybos negali būti didesnės nei 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, yra nepagrįstas ir peržengiantis ieškinio ribas. Taip pat apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog AB „Bobutės paskola“ patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl teisinių paslaugų, suteiktų UAB Skolų valdymo biuras, negali būti priteistos, kadangi UAB Skolų valdymo biuras negali būti ieškovės atstove LR CPK 56 straipsnio prasme. Apeliantė teigia, kad UAB Skolų valdymo biuras yra teisinių paslaugų tiekėja, o AB „Bobutės paskola“ – klientė pagal teisinių paslaugų sutartį, todėl vadovaujantis LR CPK 88 straipsnio pagrindu, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kurios yra būtinos ir pagrįstos, turi būti atlygintos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo
Apeliaciniame skunde ieškovė AB „Bobutės paskola“ nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino įstatymo nuostatas dėl palūkanų ir netesybų taikymo pažeidus prievolę, dėl to teismas nepagrįstai sumažino ieškovei iš atsakovo priteistiną palūkanų sumą. Su šia skundo nuostata apeliacinės instancijos teismas sutinka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą (pavyzdžiui, CK 6.872 straipsnyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma); antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014 ir kt.). Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 20,86 Eur palūkanų už naudojimąsi vartojimo kreditu po grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos. Įstatyme nustatyta, kad piniginių prievolių pažeidimo atveju galimas papildomas kreditoriaus interesų gynimo būdas – teisė į kompensuojamąsias palūkanas, kurios pripažįstamos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, ir tokia teisė įstatymu garantuojama kreditoriui tuo atveju, kai šalys sutartyje nenumatė kitokių prievolės neįvykdymo padarinių (CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011). Tai reiškia, kad skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą kreditorius turi teisę reikalauti priteisti kompensuojamąsias palūkanas nepriklausomai nuo skolininko kaltės, jam taip pat nereikia šių palūkanų dydžio įrodinėti – jos priteisiamos tokio dydžio, koks yra nustatytas įstatymo ar sutarties (CK 6.210 straipsnis). Netesybos yra vienas iš prievolių užtikrinimo būdų (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Nors tiek netesybų, tiek kompensuojamųjų palūkanų paskirtis – kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius, kiekvienos jų gali būti priteisiamos, kai praleidžiamas piniginės prievolės įvykdymo terminas, tačiau jos nėra tapatūs prievolių teisės institutai ir joms taikomas skirtingas teisinis reglamentavimas. Tarp šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties 6.1. p. nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku grąžinti sumą ar jos dalį, bus skaičiuojamos sutartyje nustatytos palūkanos nuo visos mokėtinos sumos kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Taigi šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų, jų dydžio ir jų paskirties – kompensuoti kreditoriaus nuostolius, patirtus dėl to, kad kreditorius negali naudotis skolininko negrąžintomis lėšomis. Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys dėl kitokių prievolės nevykdymo padarinių nesusitarė. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ne tik nepagrįstai ieškovės pareikštą reikalavimą priteisti palūkanas perkvalifikavo į reikalavimą priteisti delspinigius, bet ir peržengė pareikšto reikalavimo ribas. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) bylos nagrinėjimo ribas nustato ieškinyje (priešieškinyje) nurodyti ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas, t. y. ieškovo suformuluotas materialusis teisinis reikalavimas atsakovui (atsakovams) ir aplinkybės, kuriomis grindžiamas šis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas teismui peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas reiškia tai, kad teismas, išskyrus CPK nustatytus atvejus, negali priteisti asmeniui to, ko šis neprašė, patenkinti (ar atmesti) ieškinį kitu, negu ieškovo nurodytas, faktiniu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009). Taigi įvertinus nustatytas aplinkybes ir tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties nuostatas, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl palūkanų priteisimo keistina padidinant iš atsakovo ieškovei priteistą kompensuojamųjų palūkanų sumą iki 20,86 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
Apeliantė teigia, kad UAB Skolų valdymo biuras yra teisinių paslaugų tiekėja, o AB „Bobutės paskola“ – klientė pagal teisinių paslaugų sutartį, todėl vadovaujantis LR CPK 88 straipsnio pagrindu, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kurios yra būtinos ir pagrįstos, turi būti atlygintos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nuosekliai plėtodamas iš aiškindamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutą, 2015-04-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 pakeitė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo, kai procesinių dokumentų rengimo paslaugas suteikė uždaroji akcinė bendrovė, reglamentavimą. Minėtoje nutartyje išaiškinta, jog „civiliniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vieną pagrindinių civiliniam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą – reikalingos aukšto lygio teisės žinios; <...> įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015).
CPK 56 straipsnis nustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Nagrinėjamu atveju UAB Skolų valdymo biuras nepatenka į minėto straipsnio reglamentavimo sferą, byloje nėra duomenų, kad teisines paslaugas suteikė advokatas arba advokato padėjėjas. Dėl to apeliantė neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 3 straipsnio 8 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys yra tenkintinas visiškai, ieškovei yra priteistina 20 procentų sumokėto žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Apeliaciniame skunde apeliantė prašė priteisti jai visas bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinėje instancijoje. Apeliantė pateikė duomenis, jog yra sumokėjusi 20 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą teismui.
Patenkinus ieškovės apeliacinio skundo materialinį reikalavimą visiškai, t. y. visiškai tenkinus reikalavimą dėl palūkanų, ieškovei iš atsakovo priteistina 20 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1-3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-24 sprendimo už akių dalį dėl palūkanų priteisimo pakeisti – padidinti iš atsakovo A. N. ieškovei AB „Bobutės paskola“ priteistą 11,55 Eur palūkanų sumą iki 20,86 Eur.
Padidinti iš atsakovo A. N. ieškovei AB „Bobutės paskola“ priteistas bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį) pirmosios instancijos teisme iki 20 Eur.
Kitą teismo sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. N. ieškovei AB „Bobutės paskola“ 20 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) apeliacinės instancijos teisme.