Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-07-05 nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės atlikimo laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2012-05-06 iki nuosprendžio paskelbimo dienos 2012-07-05.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. nuteistas už tai, kad jis, panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2010 m. liepos 3 d. apie 01.00 val., veikdamas kartu su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvės gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), bute Nr. (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, panaudodami fizinį smurtą A. K. atžvilgiu - sudavė jam ne mažiau kaip 6 smūgius į įvairias kūno vietas, bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam kraujosruvą viršugalvio dešinėje, žaizdas galvos kairėje, taip padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą ir pagrobė svetimą nukentėjusiajam A. K. priklausantį turtą -30 litų vertės sportinį krepšį su jame buvusiais rūbais: 40 litų vertės vyriškus šortus, 60 litų vertės vyriškus marškinėlius be rankovių, 15 litų vertės šlepetes guminiu padu, 600 litų vertės akinius „Kenzo“, 120 litų vertės vyrišką odinę piniginę, kurioje buvo 600 litų grynųjų pinigų, banko „(duomenys neskelbtini)“ kreditinę kortelę, dvi bevertės parduotuvių nuolaidų korteles, bevertį darbo pažymėjimą - leidimą išduotą UAB „(duomenys neskelbtini)“, viso pagrobdamas turto 1465 litų vertės.

Teismo posėdyje nuteistasis E. P. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. reikalavimų, įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai E. P. pripažino kaltu panaudojant fizinį smurtą pagrobus svetimą turtą ir nuteisė jį pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., todėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-07-05 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Byloje nustatyta, kad E. P. 2010-07-03 apie 01.00 val. veikdamas kartu su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvės gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), bute Nr. (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, panaudodami fizinį smurtą A. K. atžvilgiu, pagrobė svetimą nukentėjusiajam A. K. priklausantį 1465 litų vertės turtą. Nuteistasis E. P. apeliaciniame skunde neigia, kad jis įvykdė jam skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., teigia, kad jo padaryta nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., tačiau šiuos apelianto skunde nurodytus deklaratyvius teiginius, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir konstatuoja, kad byloje esantieji ir teismo ištirti įrodymai paneigia šiuos apelianto skundo argumentus.

Byloje esantys iš esmės nuoseklūs ir tapatūs nukentėjusiojo A. K. parodymai, iš dalies paties nuteistojo E. P. ir liudytojo A. P. parodymai kartu su kita byloje esančia rašytine medžiaga sudaro vieningą nuteistojo E. P. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., įrodančią medžiagą. Nukentėjusysis A. K. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parodė (2 t. 78- 80 b. l.), kad jis 2010-07-03, pažiūrėjęs pas draugą futbolo rungtynes, ėjo pro parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, susitiko pažįstamų, pradėjo su jais bendrauti, tada priėjo kaltinamieji, jis jiems davė pinigų, kad jie nupirktų alaus, kažkas iš jų pasiūlė nueiti į butą šalia esančiame name. Jie nuėjo į tą butą, šiek tiek bendravo, gan greitai išgėrė alų, ir jis nusprendė išeiti. Jis nuėjo į koridorių, persimetė juodą kuprinę per petį ir rišosi batus, užsidėjo batus ir kažkas jam iš nugaros pribėgo ir trenkė per galvą į pakaušį, jis bandė stotis, jam nuplėšė kuprinę nuo peties, ir toliau tęsėsi smūgiai, jis atsistojo, pasakė pasiimkit pinigus ar kuprinę ir išlėkė pro duris. Jo piniginė buvo kuprinėje. Kuris iš vaikinų, kokius veiksmus tiksliai atliko, jis pasakyti negali. Iš esmės tokius pačius parodymus nukentėjusysis A. K. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t. 58, 59, 61, 62 b. l.). Nuteistasis E. P. nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parodė (2 t. 75- 78 b. l.), kad jis 2010-07-03 su draugu A. P. vedžiojo šunį ir ėjo pro parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, ten buvo nukentėjusysis ir dar du iš matymo pažįstami vaikinai, kurie ten gėrė alų. Paskui su nukentėjusiuoju ėjo į parduotuvę, A. K. nupirko 4 skardines alaus, išeidami prie parduotuvės sutiko E. J. ir jis (E. P.) pasiūlė eiti išgerti alaus pas E.. Atėjus į butą, jis prisėdo prie kompiuterio, po 15-20 min. įvyko konfliktas. Jis atsisukęs matė, kaip E. J. nukentėjusiajam sudavė kokius 4 kartus iš kočėlo, ir nukentėjusysis išbėgo pro duris. Jis nuėjęs į koridorių pakėlė nuo žemės nukritusią piniginę, ištraukė pinigus, juos visi išleido bare „(duomenys neskelbtini)“. Ant sienos buvo kraujo. E. J. pradėjo valyti, paprašė A. P. padėti, todėl jis ir A. P. padėjo valyti. Liudytojas A. P. apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė (2 t. 49-51 b. l.), kad 2010-07-03 jie (A. P., E. P. ir E. J.) atėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ nusipirkti gėrimų, ten kažkokių jų pažįstamų kompanijoje buvo A. K., kurio jis iki tol nepažinojo. Gavosi taip, kad jie kartu su nukentėjusiuoju ėjo pas E. J. į namus švęsti kažko. Kambaryje visi gėrė alų, klausėsi muzikos. Kilo konfliktas, dėl ko, neprisimena. Matė, kad kažkokia kuprinė buvo padėta, buvo kraujo ir kažkoks kočėlas. Jis nieko nemušė, E. P. taip pat, tai lieka, kad E. gal susimušė su A. K.. Prisimena, kad pastarajam padėjo išbėgti iš buto. Vėliau su draugais ėjo į miestą pasivaikščioti ir juos sulaikė policijos pareigūnai. Jokių A. K. pinigų jis nematė.

Be šių išdėstytų nukentėjusiojo, nuteistojo ir liudytojo parodymų nuteistojo E. P. kaltę patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga: 2010-08-09 specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad A. K. nustatyta kraujosruva viršugalvio dešinėje, žaizdos galvos kairėje, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, jie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t. 8 b. l.), 2010-07-03 įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo bute Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu rasta bei paimta 2 rankšluosčiai su rusvos spalvos dėmėmis, šortai su rusvos spalvos dėmėmis, juodos spalvos piniginė, vienkartiniai popieriniai rankšluosčiai su rusvos spalvos dėmėmis, kuprinė su jos viduje esančiais šortais, marškinėliais, šlepetėmis, leidimu - kortele (1 t. 21 - 40 b. 1.), 2010-07-12 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolai, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis A. K. tarp kitų daiktų atpažino jam priklausančius daiktus – piniginę, vyriškus šortus, marškinėlius ir šlepetes, kuriuos 2010-07-03 nakties metu iš jo pagrobė (1 t. 46-53 b. l.), 2010-09-03, 2010-09-07 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis A. K. atpažino E. P., A. P. ir E. J., kurie 2010-07-03, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jį sumušė ir pagrobė jo kuprinę su pinigais (1 t. 63-77 b. l.), 2010-07-03, 2010-11-02 daiktų, dokumentų pateikimo protokolai, iš kurių matyti, kad E. J. pateikė medinį kočėlą, kuriuo buvo sužalotas nukentėjusysis, ir sulaužytus akinius, banko „(duomenys neskelbtini)“ kreditinę kortelę, išduotą A. K. vardu, prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ nuolaidų kortelę, Omni ID sidabrinę kortelę (1 t. 84-85, 87-89 b. l.). Įvertinusi šiuos įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl E. P. kaltės panaudojant fizinį smurtą pagrobus A. K. priklausančio turto už 1465 Lt, ir remdamasi šių duomenų visuma, kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina nuteistojo E. P. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., todėl nėra teisinio pagrindo kvalifikuoti E. P. padarytą nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., kaip prašo apeliantas. Nors apeliantas skunde nurodo, kad nukentėjusysis A. K. nenurodė, jog būtent jis (apeliantas), panaudodamas smurtą, paėmė iš jo piniginę, tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad net ir patikėjus E. P. iškelta versija, jog jis smūgių nukentėjusiajam nesudavė, tačiau jis savo draugų (A. P. ir E. J.) fizinio smurto panaudojimo nesustabdė, veikė su jais bendrai, savo veiksmais nusikaltimui pritarė, pagalbos nukentėjusiajam nesuteikė, pagrobė nukentėjusiojo turtą, kai prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas, kas patvirtina E. P. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. Apelianto E. P. skunde nurodytos aplinkybės, kad jis kartu su nukentėjusiuoju ėjo pirkti alaus, o ne vienas jis (apeliantas), ir kad kambaryje, kuriame jie byloje nagrinėjamo įvykio metu šventė, nėra balkono, nepatvirtina, kad E. P. nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Nuteistasis E. P. skunde nurodo, kad nors nukentėjusysis pareiškė, jog kuprinė jam buvo nuplėšta, tačiau ikiteisminio tyrimo metu A. K. kuprinė buvo nufotografuota toje pačioje vietoje, kur ją nukentėjusysis pasidėjo atėjęs į svečius, be to, ji nėra užfiksuota kaip suplėšyta ar kitaip pažeista. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančio 2010-07-10 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusiajam priklausančios kuprinės diržas kuprinės apatinėje dalyje yra įplyšęs (1 t. 41-45 b. l.), todėl šie apelianto teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. P. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, nes jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam E. P. bausmę už padarytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.

Paskirdamas nuteistajam E. P. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją – padaryta nusikalstama veika, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, kaltės formą – nusikalstama veika padaryta tyčia, į nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui, kad nusikalto bendrininkų grupėje, į tai, kad E. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, į E. P. asmenybę – teistas už tos pačios rūšies nusikaltimus, nusikalstamą veiką padarė būdamas jauno amžiaus, nuo 2006-03-08 yra įrašytas UAB „(duomenys neskelbtini)” psichoneurologinio ir narkologinio kabinetų įskaitoje, nustatyta diagnozė: mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas, nedirba, nesimoko, ir pagrįstai padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus E. P. už padarytą nusikaltimą griežčiausią Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad E. P. už Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. numatytą nusikaltimą paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams – yra mažesnė negu šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis (Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų). Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam E. P. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė nėra per griežta, naujų aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgta skiriant bausmę, apeliantas savo skunde nenurodė, todėl švelninti nuteistajam paskirtą bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo E. P. apeliacinį skundą.