Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs ( duomenys neskelbtini)r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 2007-12-06 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu teistas pagal LR BK 180 str. 1 d. 3 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 92 str. 1, 2 d. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2007-12-10 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu teistas pagal LR BK 180 str. 1 d. 6 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 92 str. 1,2 d. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2010 m. liepos 3 d. apie 01.00 val., veikdamas kartu su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, Mažeikių mieste, Žemaitijos gatvės gyvenamojo namo Nr. 21, bute Nr. 35, išgertuvių metu, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, panaudodami fizinį smurtą A. K. atžvilgiu - sudavė jam ne mažiau kaip 6 smūgius į įvairias kūno vietas, bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam kraujosruvą viršugalvio dešinėje, žaizdas galvos kairėje, taip padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą ir pagrobė svetimą nukentėjusiajam A. K. priklausantį turtą -30 litų vertės sportinį krepšį su jame buvusiais rūbais: 40 litų vertės vyriškus šortus, 60 litų vertės vyriškus marškinėlius be rankovių, 15 litų vertės šlepetes guminiu padu; 600 litų vertės akinius „ Kenzo", 120 litų vertės vyrišką odinę piniginę, kurioje buvo 600 litų grynųjų pinigų, banko „Snoras" kreditinę kortelę, dvi bevertės parduotuvių nuolaidų korteles, bevertį darbo pažymėjimą - leidimą išduotą UAB „Orlean Lietuva", viso pagrobdamas turto 1465 litų vertės.

E. P., apklaustas teismo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2010-07-03 apie 00.00 val. su draugu A. P., vedžiojo šunį ir nuėjo į parduotuvę „Apinys", kur norėjo pirkti alų. Prie parduotuvės buvo būrys vyriškių, kurie gėrė alų, bendravo. A. K., kurio anksčiau nepažinojo, kalbėjosi su jo draugams pažįstamais vyriškiais, todėl jie taip pat visi bendravo. Ar jis, ar A. P. paprašė jo nupirkti alaus. A. K. nupirko 4 skardines alaus, alų pasidalino visi kartu ir gėrė prie parduotuvės „Apinys. Prie parduotuvės sutiko E. J. ir kažkas iš vaikinų pasiūlė eiti išgerti alaus pas Edviną, kuris gyvena netoli parduotuvės ,,Apynys“, į namus. A. K. iškart sutiko, nors jis ir nebuvo niekam pažįstamas. Atėjus į butą, Žemaitijos g. 21-35, Mažeikių m., pas Edviną, visi nuėjo į kambarį. Jis prisėdo prie kompiuterio, visi susėdo kambaryje ir gėrė alų. Kažkokiu momentu jis išgirdo triukšmą, pamatė, kad E. J. ir A. K. koridoriuje susistumdė. A. K., lygtai pasakęs, kad neįdomu pas juos, susiruošė išeiti. Konfliktas galėjo kilti ir dėl to, kad kažkas lyg ir išpylė alų, tiksliai jis negali pasakyti. Edvinas nuėjo į koridorių A. K. iš paskos. Ne jis, ne A. P. tada į koridorių nebuvo išėję. Jis pamatė, kad A. K. buvo susilenkęs, kai Edvinas, pasiėmęs kočėlą, 3 ar 4 kartus sudavė juo tam A. K. į galvą. Pirmas smūgis buvo stipriausias, kadangi girdėjo net garsą, kai atsitrenkė kočėlas į galvą, nuo smūgio apsitaškė tapetai krauju koridoriuje. Nei jis nei A. P. A. K. nesudavė nė vieno smūgio. Po suduotų smūgių A. K. išėjo į laiptinę. Jam išėjus, Edvinas kartu su Airidu pasiėmę rankšluosčius valė sienas, kad nesimatytų kraujo. Jis taip pat iš kambario išėjo į koridorių padėti draugams valyti kraują ir ant grindų pastebėjo nukritusią piniginę. Ją pasiėmė, draugams nieko nesakė. Apžiūrėjo piniginę, joje dvi kupiūros po du šimtus, dar keli litai, gal apie 30 litų. Piniginėje buvo daug visokių kortelių, jis paėmė tik pinigus. Piniginę numetė ant lovos ir nuėjo tvarkytis, tai yra valyti koridoriuje sienų. Susitvarkę, išėjo į miestą. Išeidami nei laiptinėje, nei lauke A. K. nematė. Kiek pavaikščioję, apie 02.00 val. nuėjo į klubą „Pegasas". Klube užsakinėjo alkoholinius gėrimus, jis už viską mokėjo pinigais, kuriuos pasiėmė iš A. K. piniginės. Visus pagrobtus pinigus išleido su E. J. ir A. P. tą naktį klube „Pegasas". Apie 04.00 val. vėl visi nuėjo prie parduotuvės „Apinys", kur po kiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai ir pristatė visus tris į policijos komisariatą. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, žalą nukentėjusiajam žada artimiausiu laiku atlyginti.

Nukentėjusysis A. K. teisme parodė, kad 2010-07-03 naktį su draugais žiūrėjo futbolo čempionato rungtines ir po rungtinių, apie 00.30 val. užėjo į parduotuvę „Apinys" nusipirkti alaus. Prieš tai buvo išgėręs kokią skardinę alaus. Pirkdamas alų piniginėje turėjo apie 600 litų grynųjų pinigų, su savimi turėjo sportinį krepšį- kuprinę. Kuprinėje buvo darbo pažymėjimas, išduotas UAB „Orlean Lietuva", vyriški šortai, vyriški sportiniai marškinėliai trumpomis rankovėmis, šlepetės. Nusipirkęs alų, išėjo iš parduotuvės, bendravo su pažįstamais vaikinais. Prie jų priėjo trys jam nepažįstami jaunuoliai. Kažkas iš jų paprašė nupirkti alaus, jis davė 20 litų ir vaikinas nupirko keturias skardines alaus. Kažkuris iš vaikinų pasiūlė nueiti į šalia parduotuvės esantį butą, Žemaitijos g. 21 name. Bute jie sėdėjo kambaryje, gėrė alų, bendravo, vaikinai vaikščiojo po butą, kas į balkoną išeidavo, kas prieidavo prie kompiuterio. Kažkiek pabuvęs, jis susiruošė išeiti iš šio buto, nuėjo į koridorių, kur buvo palikęs kuprinę ir nusiavęs batus. Jis pasilenkė užrišti batų raištelius ir tuo metu jam kažkokiu daiktu kelis kartus kažkuris iš vaikinų sudavė per galvą. Po smūgių A. K. pasipylė kraujas. Kažkuris iš vaikinų stvėrė už kuprinės ir ją nutraukė nuo peties. Kuris iš vaikinų kokius veiksmus tiksliai atliko, jis pasakyti negali, bet mažame, siaurame koridoriuje, pasilenkęs jis matė, jog visi trys vaikinai buvo ten, vietos truko jam net ranką ištiesti, kad galėtų tinkamai apsiginti nuo smūgių. Kai jį mušė, jis pats pasiūlė vaikinams pasiimti jo pinigus, kurie buvo piniginėje, o ši kuprinėje. Viskas vyko labai greitai, jis, gindamasis nuo vaikinų, puolė pro buto duris į laiptinę. Išbėgęs į laiptinę, laiptais nubėgo žemyn. Lauke nubėgo prie parduotuvės ,,Apynys“, kažkas iš ten buvusių žmonių iškvietė greitąją pagalbą, nes jo galva buvo kruvina. Bute buvo sulaužyti ir liko jo akiniai. Jam priklausantys daiktai, kurie buvo pagrobti plėšimo metu: piniginė, marškinėliai trumpomis rankovėmis, šortai, šlepetės, leidimas, prekybos centro „Norfa" nuolaidų kortelė, grąžinti. Padaryta turtinė žala siekia 1350 litų dėl grynųjų pinigų 600 litų, dėl sulaužytų akinių 700 litų, dėl suplėšyto sportinio krepšio 30 litų, bei naujos banko kortelės įsigijimo mokestis 20 litų. A. P. jam atlygino 500 litų.

Liudytoju apklaustas A. P. parodė, kad 2010-07-03 apie 00.00 val. jis su draugais E. P. ir E. J. buvo parduotuvėje „Apinys", esančioje Žemaitijos gatvėje, kažką pirko, gal alų neprisimena. Jie buvo gal po dvi skardines alaus išgėrę. Ten kažkokių jų pažįstamų kompanijoje buvo A. K., kurio jis iki tol nepažinojo. Jis pasiūlė išgerti kartu, pirko dar alaus ir iš parduotuvės keturiese: jis, Edvinas, Edgaras ir A. K. , nuėjo pas E. J. į namus. Kambaryje visi gėrė alų, bendravo, klausėsi muzikos. Dėl ko įvyko konfliktas, neprisimena. Matė, kad koridoriuje mėtėsi kuprinė, buvo kraujo. Jis nieko nemušė, E. P. taip pat, tai lieka, kad Edvinas gal susimušė su A. K.. Prisimena, kad pastarajam padėjo išbėgti iš buto. Vėliau su draugais ėjo į miestą pasivaikščioti ir juos sulaikė policijos pareigūnai. Jokių daiktų ar pinigų ir A. K. jis nepagrobė ir jų nematė.

Iš 2010-07-03 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu Mažeikių m., Žemaitijos g. 21 namo bute Nr. 35, apžiūros metu rasta bei paimta 2 rankšluoščiai su raudonos spalvos dėmėmis, šortai, piniginė, kuprinė su jos viduje esančiais šortais, marškinėliais, šlepetėmis, leidimu - kortele (1 t., 21 - 40 b. 1.).

Iš 2010-08-30 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1014/10 (04), kad A. K. nustatyta kraujosruva viršugalvio dešinėje, žaizdos galvos kairėje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno ar daugiau trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimų padarymo metu tiriamasis galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., 8 b. 1.).

2010-07-03 daiktų pateikimo protokolu E. J. pateikė medinį kočėlą, kuriuo buvo sužalotas nukentėjusysis (1 t., 84-85 b. l.)

2010-11-02 daiktų pateikimo protokolu E. J. pateikė sulaužytus akinius, banko "Snoras" kreditinę kortelę, išduotą A. K. vardu, prekybos centro "Norfa" nuolaidų kortelę, Omni ID sidabrinę kortelę. (1 t., 87-89 b. l.)

Iš 2010-09-07 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo ir fotolentelių matyti, kad A. K. atpažino E. P. kaip asmenį jį sumušusį bei atėmusi jo daiktus (1 t., 63-67 b. l.)

Iš 2010-09-07 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo ir fotolentelių matyti, kad A. K. atpažino A. P. kaip asmenį, jį sumušusį bei atėmusi jo daiktus, (1 t., 68-72 b.l.)

Iš 2010-09-03 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo ir fotolentelių matyti, kad A. K. atpažino E. J. kaip asmenį, jį sumušusį bei atėmusi jo daiktus, (1 t., 73-77 b.l.).

Iš 2010-07-12 daiktų parodymo atpažinti protokolų ir fotolentelių matyti, kad A. K. atpažino tarp kitų daiktų buvusius jam priklaususius ir nusikaltimo metu dingusius daiktus, (1 t., 46-47, 48-49, 50-51, 52-53 b. l.).

Plėšimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Plėšimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą, t. y. tada, kai jis įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Taigi plėšimo objektyviąją pusę apibūdina ne tik turto pagrobimas, bet ir fizinio ar psichinio smurto panaudojimas ar grasinimas panaudoti fizinį smurtą plėšimo metu. Pažymėtina, kad plėšimas taip pat gali būti padaromas ir pasinaudojant ar sukuriant situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą nukentėjusiajam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 11 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 180 straipsnio 1 dalis –E. P. nusikalstamai veikai pritaikytas tinkamai. Nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota kaip plėšimas. Nėra jokio pagrindo E. P. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į vagystę, nes teismas nustatė, kad jis pagrobė A. K. priklausančius pinigus, panaudojus fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį. Byloje surinkti įrodymai paneigia E. P. versiją, kad jis nukentėjusiojo nemušė, turto nereikalavo, o tik paėmė iš nukritusios ant grindų nukentėjusiojo piniginės joje buvusius pinigus.

Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.

Kaltinamasis E. P. nagrinėjant bylą teisme dirbtinai stengėsi pripažinti tik svetimo turto pagrobimą ir neigti smurto panaudojimą teigdamas, jog smurto prieš nukentėjusįjį nevartojo, nereikalavo ir neatėmė pinigus, o tiesiog paėmė iš nukritusios ant grindų piniginės pinigus ir juos išleido bare. Jo parodymai skirtingose proceso stadijose yra prieštaringi. Tuo tarpu nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs ir ikiteisminio bylos tyrimo metu, ir teisme bei jo parodymus patvirtina kiti bylos duomenys ( teismo medicinos specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolas, daiktų pateikimo protokolai). Nukentėjusysis apklaustas teisme kategoriškai patvirtino, kad visi trys bute buvę asmenys kartu dalyvavo ji sumušant ir atimant jo kuprinę, po to, kai kažkuris iš jų kažkokiu daiktu sudavė jam į galvą. Dėl suduotų į galvą smūgių nukentėjusysis toliau nebegalėjo atlikti jokių aktyvių veiksmų (bėgti, priešintis ir pan.). Nukentėjusysis visą laiką nuosekliai tvirtino, kad jam kažkas iš tų pačių prie jo buvusių asmenų pagrobė jo kuprinę, kurioje ir buvo piniginė, o ne pakėlė iškritusią nuo grindų. Taip pat apie įvykį kaltinamasis E. P. pasakojo ir iškarto po įvykio policijos pareigūnams. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, jog buvo koridoriuje, kai buvo mušamas nukentėjusysis, vėliau visi bendrininkai pasidalijo iš jo pagrobtus pinigus.. Byloje nėra duomenų, kurie būtų pagrindas abejoti nukentėjusiojo parodymais.. Nukentėjusysis kategoriškai netvirtino, kad E. P. sudavė smūgius jam, tačiau nekyla abejonių, kad jo buvimas kartu su bendrininkais, sukėlė nukentėjusiajam didesnio pavojaus įspūdį, kas, be abejonės, turėjo įtakos jo apsisprendimui palikti savo turtą jį užpuolusiems asmenims. Net ir patikėjus kaltinamojo iškelta versija, jog smūgių nukentėjusiajam nesudavė, tačiau kitų vaikinų fizinio smurto panaudojimo nesustabdė, veikė su jais bendrai, savo veiksmais nusikaltimui pritarė, nukentėjusiojo turto pagrobimas po to, kai prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas ir iš jo buvo atimta galimybė priešintis, nesuteikiant jokios realios pagalbos nukentėjusiajam, neginčijamai patvirtina E. P. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą.

Kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. (BK 59 str). Atkreiptinas dėmesys į tai , jog E. P. nors ir pripažino dalį kaltės dėl padaryto nusikaltimo ir suteikus jam paskutinį žodį pasakė, kad galisi dėl padaryto nusikaltimo, jo paaiškinimai teisme rodo kaltinamojo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir jos pasekmes bei leidžia abejoti jo nuoširdumu. Todėl vien jo pasakymas apie gailėjimasi nepripažintinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad padarė nusikaltimą apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ( asmens blaivumo testo šaknelėje atspausdinta, kad 2010-07-03, 04.31.35 val., E. P. nustatytas 1.33 promilių girtumas. (t. 1, b. 1. 115). Tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus neneigė ir pats kaltinamasis. Nusikalto bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. )

Kaltinamasis E. P. administracine tvarka nebuvo baustas (1 t., 112-114 b. 1.). E. P. turėjo galimybę mokytis ir gyventi visuomenei priimtiną gyvenimą, tačiau padarė plėšimą, kai 2007 metais du kartus buvo nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. Nors anksčiau du kartus buvo teistas už nusikalstamas veikas, padarytas dar nepilnamečio ir teistumai yra išnykę (BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktas), nusikalto būdams jauno amžiaus, tačiau šią nusikalstamą veiką nuosavybei padarė būdamas pilnamečiu. Jo padarytas nusikaltimas yra tyčinis, baigtas, priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nuo 2006-03-08 yra įrašytas UAB "Mažeikių psichinės sveikatos centras" psichoneurologinio ir narkologinio kabinetų įskaitoje, nustatyta diagnozė: mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas (t.1, 120 b.l.). Kaltinamasis nei nusikalstamos veikos padarymo metu, nei šiuo metu nedirba, nesimoko. Kadangi E. P. jokių išvadų dėl savo elgesio nepadarė, toliau darė analogiškas nusikalstamas veikas, už kokias buvo teistas, kas rodo jo polinkį nusikalsti, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė mažesnė už įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis. Švelnesnė bausmė BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties – sulaikyti E. P. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, – teisingumo principo įgyvendinimo neužtikrins.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nukentėjusysis A. K. dėl sužalojimų buvo gydomas ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už jo gydymą buvo sumokėta 886,58 Lt, todėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo priteistina 886,58 Lt Valtybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Daiktinių įrodymų nėra.

Kardomoji priemonė-suėmimas paliktina kaltinamajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 235, 297-298 straipsniais, 301-307 straipsniais, teismas

nusprendė:

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2012 m. liepos 5 d.

Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu į bausmės atlikimo laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2012 m. gegužės 6 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos 2012 m. liepos 5 d..

Kardomąją priemonę – suėmimą E. P. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš E. P. 886,58 Lt (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis litus 58 ct) už suteiktas A. K. sveikatos priežiūros paslaugas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos ministerijos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos suimtajam E. P. nuo įteikimo jam dienos, gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Mažeikių rajono apylinkės teismą.