Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, sekretoriaujant Olgai Uljanovai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam V. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. P. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus rajono savivaldybės įgaliotas pareigūnas surašė 2010-11-23 administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 17–18) dėl V. P. padaryto pažeidimo, numatyto LR administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 160¹ str., nes 2010-06-01 buvo nustatyta, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, užtvėrė bendro naudojimo kelią (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus r., taip sudarydamas kliūtis žemės sklypų savininkams patekti (privažiuoti) prie savo žemės sklypų. Tuo V. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 161¹ str.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos įgaliotas pareigūnas 2010-12-21 nutarimu (b. l. 9–10) V. P. pagal LR ATPK 160¹ str. už pažeidimą, padarytą 2010-06-01, skyrė administracinę nuobaudą – 200 litų baudą. Nustatė, kad V. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, užtvėrė bendro naudojimo kelią (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus r., taip sudarydamas kliūtis žemės sklypų savininkams patekti (privažiuoti) prie savo žemės sklypų, ir padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 160¹ str.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. P. skunde (b. l. 1–3) prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2010-12-21 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 160¹ str., nepadarė, o administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas neteisingai, nes jame nenurodyta administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė. (duomenys neskelbtini) kaime gyvena apie 330 gyventojų, kurie turi ir naudojasi žemės sklypais, skirtais žemės ūkio veiklai. Pagal 2001 m. kovo 19 d. sudarytą valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities viršininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2100-03-19 išnuomojo 5 bendro 1, 87 ha ploto žemės sklypus, kartu ir 0,70 ha ploto žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal nuomos sutartį žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir ūkinės veiklos būdas – žuvininkystės gamybiniams pastatams naudoti. Nuomos sutartyje nurodyta, kad valstybei ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių pastatų, statinių, kelių nėra ir kelio servitutas nenustatytas. Ši sutartis 2001 m. balandžio 4 d. kartu su žemės sklypo planu (1:1000) įregistruoti valstybės įmonėje Nekilnojamo turto kadastras, kurio duomenys patvirtina, kad nuomojamuose žemės sklypuose nėra kelių ir kelio servituto. UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo lėšomis nuomojamoje teritorijoje įrengė ir prižiūri privažiavimus prie tvenkinių. Privažiavimo keliais naudojasi tik bendrovė, vykdydama savo ūkinę veiklą. Visoje nuomojamoje žemėje nėra kitiems asmenims priklausančių žemės sklypų, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra ekologinis ūkis ir žemės ūkio veikla draudžiama. Kelias iki sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesiriboja su gyventojų žemės sklypais. Žemės sklypų naudotojai (savininkai), siekdami sutrumpinti kelią į sklypus, reikalauja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ leistų važiuoti per nuomojamą žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame saugoma bendrovės technika ir įrengimai, todėl užtvaro įrengimas žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nesudaro administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Skundas tenkintinas.

LR ATPK 160¹ str. gatvių, jų statinių ir įrenginių ar kelių eismo techninių reguliavimo priemonių sugadinimas, važiavimas asfalto danga vikšriniu transportu, kliūčių eismui sudarymas, tarp jų kelio dangos užteršimas, taip pat leistiną svorį viršijančių krovinių vežimas be komunalinio ūkio tarnybų leidimo, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų.

LR ATPK 250 str. 8 p. numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta šiomis aplinkybėmis: kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu yra priimtas kompetentingo organo (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat jeigu dėl to pažeidimo iškelta baudžiamoji byla.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. P. Vilniaus rajono savivaldybės Administracinės komisijos 2010-05-06 nutarimu Nr. TK16-207 (prijungta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-1082-602/2010, b. l. 3) ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2010-12-21 nutarimu Nr. A11-7203 (b. l. 9–10) nubaustas už tą patį pažeidimą pagal LR ATPK 160¹ str., t. y. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, užtvėrė bendro naudojimo kelią metaliniu užtvaru (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus r., taip sudarydamas kliūtis žemės sklypų savininkams patekti (privažiuoti) prie savo žemės sklypų. Pagal 2010-05-06 nutarimą Nr. TK16-207 V. P. paskirta 350,00 litų bauda, o pagal 2010-12-21 nutarimą Nr. A11-7203 – 200 litų bauda.

Prijungtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-1082-602/2010 Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-07-13 nutartyje nustatė, kad 2009-04-10 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 59 nurodyta, kad ant bendro naudojimo kelio yra pastatytas užtvaras su užraktu, todėl (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai negali privažiuoti prie jiems priklausančių žemės ūkio paskirties žemės sklypų, todėl pirmine teisės pažeidimo paaiškėjimo diena laikytina būtent 2009-04-10, o ne 2009-11-11, kuri nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, administracinė nuobauda galėjo būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, t. y. nuo 2009-04-10 iki 2009-10-10. Administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimas yra procesinis veiksmas, įforminamas įgaliotos institucijos (pareigūno) nutarimu (ar administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančio teismo nutartimi). Terminas skirti administracinę nuobaudą pratęstas nebuvo. Dėl nurodytų motyvų teismas konstatavo, kad skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl LR ATPK 160¹ str. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo V. P. atžvilgiu nutrauktina pagal LR ATPK 250 str. 1 d. 7 p., numatantį, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-1082-602/2010, b. l. 82).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad skundžiamu 2010-12-21 nutarimu V. P. yra nubaustas už tą patį pažeidimą, kaip ir 2010-05-06 nutarimu, t. y. minėtuose procesiniuose dokumentuose pažeidimų padarymo vieta ir veika, dėl kurios jis traukiamas administracinėn atsakomybėn, bei pažeidimo padarymo aplinkybės sutampa. Iš prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-1082-602/2010 medžiagos matyti, kad 2010-05-06 nutarimu paskirtą baudą V. P. apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Šis teismas įvertino visas aplinkybes ir priėmė nutarimą, kuriuo 2010-05-06 nutarimu paskirtą 350,00 litų baudą panaikino ir bylą nutraukė (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-1082-602/2010, b. l. 81–83). Nutarimas nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs.

LR administracinių teisės pažeidimų kodekse yra numatytos aplinkybės, kurias konstatavus administracinės teisės pažeidimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

Pagal LR ATPK 250 straipsnio 8 punktą administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teismas atsižvelgia į tai, kad nutarimas tiek šioje administracinio teisės pažeidimo byloje, tiek prijungtoje byloje Nr. II-1082-602/2010 yra priimtas remiantis tais pačiais įrodymais, t. y. tuo pačiu Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2009-04-10 žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 59 (b. l. 67, administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-1082-602/2010, b. l. 39). Teismo posėdyje V. P. papildomai paaiškino, kad metalinis užtvaras toje vietoje yra pastatytas jau labai seniai, beveik apie 40 metų, t. y. suprojektuotas nuo pat ūkio įsikūrimo pradžios. Kadangi teismas jau įvertino visas bylos aplinkybes dėl V. P. padaryto pažeidimo, o jokių naujų faktinių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta, byla Nr. II-1082-602/2010 jau nutraukta ir priimtas nutarimas šioje byloje jau įsiteisėjęs, konstatuotina, kad V. P. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo teisena pradėta neteisėtai ir nepagrįstai. Todėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2010-12-21 nutarimas, kuriuo V. P. nubaustas pagal LR ATPK 160¹ str. 200,00 litų bauda, remiantis ATPK 250 str. 8 p., naikintinas ir jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str. str., 124 str. 1 d. 2 p., 128 str.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

V. P. skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2010-12-21 nutarimą Nr. A11-7203 ir administracinio teisės pažeidimo bylą V. P. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.