- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-11
- Bylos Nr.
- 2-11294-960/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05839-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dariuš Lučinski
- Atsakovas
- D. Š.
- Ieškovas
- Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Jūratė Tamulevičiūtė
Įžanginė dalis
dalyvaujant ieškovo atstovui Virginijui Kaušakiui, atsakovui D. Š., jo atstovei advokatei Jūratei Tamulevičiūtei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovui D. Š. dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 2 368,37 Eur nuostolius. Ieškinį grindė tuo, jog atsakovas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė su automobilio Peugeot Boxer konfiskavimu bei nusikaltimo objekto – 8,1195 kg narkotinės medžiagos sunaikinimu. Automobilis ir narkotikai, kaip nusikalstamos veikos objektai Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų buvo sulaikyti ikiteisminio tyrimo metu 2012 m. liepos 17 d. ir atgabenti saugojimui į jų saugojimo vietas ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo 2015 m. kovo 19 d. bei jo įvykdymo buvo saugoti ir apskaityti Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriaus administruojamame muitinės sandėlyje. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, ieškovas sumokėjo už automobilio saugojimą ir automobilį perdavė realizuoti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Ieškovas taip pat patyrė išlaidas dėl narkotikų saugojimo, jų apsaugos transportuojant į sunaikinimo vietą ir jų sunaikinimą. Šias išlaidas ieškovas patyrė dėl atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų – padaryto nusikaltimo pasekmė. Šias išlaidas sudaro: 88,62 Eur išlaidos dėl automobilio transportavimo į saugojimo vietą; 2 223,30 Eur automobilio saugojimo išlaidos nuo 2012 m. liepos 17 d. iki 2015 m. kovo 19 d. (viso 976 dienos); 16,04 Eur narkotikų saugojimo išlaidos nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. kovo 19 d. (viso 353 dienos); 22,73 Eur narkotikų palydos (apsaugos) transportuojant į jų naikinimo vietą išlaidos; 17,68 Eur narkotikų sunaikinimo ir šalinimo išlaidos.
Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog nesutinka su ieškiniu, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Papildomai prašė priimti atskirąją nutartį dėl suklastotų 2012 m. rugpjūčio 2 d. ir 2012 m. rugsėjo 3 d. aktų. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog ieškovas skaičiavimus už komunalines, eksploatacines ir ryšių paslaugas atliko tik savo turimais duomenimis, neteikta paskaičiavimo pagrįstumo iš kur susidarė 0,824 proc patalpų užimtumas, nepateikta įrodymų, jog likusi dalis sandėlio buvo užimta ir kaip kito užimtumas. Ieškovas nepagrįstai netaiko 3 metų ieškinio senaties už automobilio saugojimą nuo 2012 m. liepos 17 d. iki 2015 m. gegužės 29 d. Ieškovas pateikė akivaizdžiai suklastotus 2012 m. rugpjūčio 2 d. ir 2012 m. rugsėjo 3 d. aktus, nes juose nurodyta suma eurais, kurie dar tuo metu nebuvo įversti Lietuvoje. Sulaikytos prekės turi būti saugomos muitinės sulaikytų prekių transporto priemonių saugojimo vietoje, todėl automobilio saugojimas UAB „Sauda“ prieštarauja teisės aktams. Saugomas automobilis vėliau buvo parduotas, todėl gautos piniginės lėšos turėjo būti panaudotos padengti išlaidas.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas Virginijus Kaušakys palaikė ieškinį. Papildomai paaiškino, jog atsakovas neteisingai skaičiuoja ieškinio senaties termino pradžią, ji turi būti skaičiuojama nuo 2015 m. kovo 20 d. kai įsiteisėjo nuosprendis. Automobilio konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonės, todėl turtas tampa valstybės nuosavybe ir negalima naudoti išlaidoms dengti. Muitinės sandėlis tai bet kokia vieta, kuri atitinka reikalavimus ir kur laikomos prekės, todėl išnuomotas sandėlis tampa muitinės sandėliu. Ieškovas savo patalpų prekių saugojimui neturi. Atsakovo ginčijami aktai yra išrašai iš duomenų bazės, o kopijos buvo pateiktos į bylą vėliau. Automobilis saugojimui buvo perduotas 2012 m. liepos 17 d. ir tai patvirtina PVM sąskaita ir darbo aktas. Perdavimo akto neturi, nes jis atiduotas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Automobilis faktiškai buvo perduotas saugoti anksčiau, o įtrauktas į apskaitą vėliau, todėl skiriasi datos. 2011 m. birželio 11 d. sutartimi buvo pratęstas 2008 m. gegužės 26 d. sutarties galiojimas. Už sandėlio nuomą reikėjo mokėti mokesčius nepriklausomai nuo to ar buvo patalpinti narkotikai
Atsakovas Darius Šakėnas teismo posėdžio metu nesutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog 2012 m. liepos 17 d. jį sulaikė muitininkai, perėmė automobilį ir daugiau automobiliu nedisponavo. Jis pats neprašė automobilio laikyti. Mano, jog neturi atsakyti už muitinės veiksmus. Narkotinių medžiagų sandėliai buvo išnuomoti ne dėl jo.
Atsakovo atstovė advokatė Jūratė Tamulevičiūtė teismo posėdžio metu nesutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog yra praleistas 3 metų ieškinio senaties terminas. Byloje nėra akto patvirtinančio, jog automobilis buvo perduotas pasaugai. 2008 metų sutartis galiojo iki 2011 m. gegužės 26 d., o pratęsiamas buvo sudarytas tik po kelių savaičių, todėl negalima pagal ją skaičiuoti išlaidas. 2013 metų sutartyje nėra aptarta kaip turi būti elgiamasi su jau sulaikytais automobiliais. Ieškovas neįrodė, jog kreipėsi į saugotoją dėl objektyvių priežasčių.
Ieškinys tenkinamas.
Byloje esančiu 2014 m. kovo 14 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu yra įrodytos šios bylos nagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, jog atsakovas iki 2012 m. liepos 17 d. 3:00 val. mikroautobuso „Peugeot Boxer“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - automobilis), kuro bake įrengtoje slėptuvėje neteisėtai gabeno narkotinę medžiagą – 8120 g. kanapių (ir jų dalių) (toliau - narkotikai). Atsakovas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje ir jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė bei automobilio „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskacija. Narkotikus teismas nusprendė sunaikinti (t.1, b.l. 23-38). Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 20 d. nuosprendžiu nusprendė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 14 d. nuosprendžio dalį pakeisti dalyse (t.2, b.l. 24-44), kurios nesusijusios su šios bylos nagrinėjimui reikšmingomis aplinkybėmis.
Atsakovas nesutikdamas su ieškiniu, ginčijo ieškovo nurodytą faktinę aplinkybę, jog automobilis buvo perduotas saugojimui 2012 m. liepos 17 d. Teismas spręsdamas ginčą dėl šios bylos nagrinėjimui reikšmingos faktinės aplinkybės vertina byloje surinktus įrodymus. 2012 m. liepos 17 d. pranešime Nr. S4686 nurodoma, jog užsakomas automobilio „Peugeot Boxer“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimas į saugojimą vietą ir informuojama apie transporto priemonės pristatymą į UAB „Sauda“ saugojimą vietą 2012 m. liepos 17 d., Minsko pl. 21, Vilnius (t.2, b.l. 17). 2012 m. rugpjūčio 2 d. Sulaikytų prekių saugojimo akte Nr. 4900161874 (t.2, b.l. 16) nurodoma, jog perduotas ir priimtas automobilis „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2013 m. rugsėjo 24 d. UAB „Sauda“ darbų atlikimo akte (t.1, b.l. 51-52) nurodoma, jog automobilis „Peugeot Boxer“, (duomenys neskelbtini), data 2012 m. liepos 17 d. – 2013 m. birželio 10 d. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, jog 2012 m. liepos 17 d. jį sulaikė muitinės pareigūnai, kurie paėmė jo automobilį, kuriuo jis daugiau nedisponavo. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, jog automobilis saugojimui buvo perduotas 2012 m. liepos 17 d., o akto data yra susijusiu su juo automobilio įtraukimu į apskaitą. Teismas vertindamas šiuos įrodymus atsižvelgia į tai, jog pats atsakovas neginčijo ir pripažino faktą, jog 2012 m. liepos 17 d. iš jo buvo paimtas automobilis, kurio jis daugiau nevaldė. Automobilis, kuriame buvo rastos narkotinės medžiagos, nuo jo paėmimo iš atsakovo momento turėjo būti nugabentas ir saugomas. Ieškovas įrodinėdamas faktinę aplinkybę, jog automobilis buvo tą pačią dieną buvo nugabentas ir saugomas UAB „Sauda“ aikštelėje nepateikė šio automobilio priėmimo – perdavimo akto, bet vien šio įrodymo nebuvimas, neleidžia daryti išvados, jog automobilis nebuvo perduotas saugojimui. Saugojimo fakto iš esmės neginčijo pats atsakovas, neteikė jokių įrodymų pagrindžiančias priešingas nei nurodė ieškovas aplinkybes. Dėl šių priežasčių teismas įvertinęs anksčiau pateiktų įrodymų visumą daro išvadą, jog byloje laikomos įrodytomis aplinkybės, jog 2012 m. liepos 17 d. ieškovo automobilis buvo perduotas saugoti UAB „Sauda“.
Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių dėl iš jo paimtų narkotinių medžiagų saugojimo nuo 2014 m. balandžio 1 d. 2012 m. rugpjūčio 31 d. sulaikytų prekių perdavimo gabenimui akte (t.2, b.l. 19) nurodoma, jog perduotos prekės – narkotinė medžiaga – kanapių dalys, 8119,5 gramai, supakuotos 2 dėžėse. 2012 m. rugsėjo 3 d. Sulaikytų priekių perdavimo akte (t.2, b.l. 18) nurodoma, jog perduotos saugojimui dvi dėžės (kanapių dalys 8119,5 g.). Šių įrodymų visuma leidžia teismui padaryti išvadą, jog byloje laikoma įrodytos faktinės aplinkybės, jog iš atsakovo paimti narkotikai buvo saugomi nuo 2014 m. balandžio 1 d.
Dėl išlaidų, susijusių su transporto priemone.
2008 m. gegužės 26 d. tarp Panevėžio teritorinės muitinės ir UAB „Sauda“ buvo sudaryta Sulaikytų transporto priemonių transportavimo ir pasaugos paslaugų sutartis (t.1, b.l. 179-186) pagal kurią UAB „Sauda“ įsipareigojo transportuoti sulaikytas transporto priemones į jų saugojimo vietas ir saugoti, o Panevėžio teritorinė muitinė įsipareigojo atlyginti transportavimo ir saugojimo išlaidas. Šioje sutartyje šalys susitarė, jog ji įsigaliojo ir galioja nuo 2008 m. liepos 1 ir galioja 36 mėnesius. 2009 m. liepos 31 d., 2009 m. rugsėjo 3 d., 2010 m. kovo 10 d., 2010 m. lapkričio 10 d. tarp Panevėžio teritorinės muitinės ir UAB „Sauda“ buvo pasirašyti susitarimai dėl anksčiau sudarytos sutarties sąlygų pakeitimo (t.1, b.l. 187-194). 2009 m. spalio 30 d. Muitinės departamento direktoriaus įsakymu nuo 2010 m. liepos 1 d. Panevėžio teritorinė muitinė buvo reorganizuota jungimo būdu prijungiant prie Kauno teritorinės muitinės (t.1, b.l. 198). 2011 m. birželio 30 d. Kauno teritorinė muitinė sudarė susitarimą su UAB „Sauda“ dėl 2008 m. gegužės 26 d. sutarties pratęsimo pagal kurį buvo pratęstas 2008 m. gegužės 26 d. sutarties galiojimas iki bus sudaryta viešojo pirkimo – pardavimo sutartis (t.1, b.l. 195). 2011 m. gruodžio 30 d. tarp Kauno teritorinės muitinės, ieškovo ir UAB „Sauda“ buvo pasirašytas susitarimas dėl sutarties šalies pakeitimo bei pareigų ir teisių perėmimo pagal kurį visas Kauno teritorinės muitinės teises ir pareigas pagal 2008 m. gegužės 26 d. sutartį perėmė ieškovas (t.1, b.l. 196-197). 2013 m. birželio 1 d. tarp ieškovo, UAB „Sauda“ ir kitų asmenų buvo sudaryta Sulaikytų transporto priemonių transportavimo ir pasaugos sutartis (t.1, b.l. 199-209) pagal kurią UAB „Sauda“ įsipareigojo pervežti saugomas transporto priemones ir teikti pasaugos paslaugas, o ieškovas įsipareigojo apmokėti. 2014 m. birželio 11 d. tarp ieškovo ir UAB „Sauda“ buvo pasirašytas susitarimas dėl 2013 m. birželio 11 d. sutarties pratęsimo 12 mėnesių. (t.1, b.l. 210).
Įvertinęs šių įrodymų visumą teismas daro išvadą, jog pagal 2008 m. gegužės 26 d. sutartį, kuri buvo pratęsiama, keitėsi jos šalys, o vėliau pagal 2013 m. birželio 11 d. sutartį, kuri buvo pratęsiama, ieškovui kilo pareiga apmokėti UAB „Sauda“ už automobilio transportavimą ir saugojimą. Atsakovo atstovės nurodyti argumentai dėl 2008 m. gegužės 26 d. sutarties galiojimo iki 2011 m. gegužės 26 d. ir vėlesnio nepagrįsto pratęsimo po šio termino ir su tuo susiję kitu argumentai, yra visiškai nepagrįsti, nes 2018 m. gegužės 26 d. sutarties galiojimas buvo numatytas ne nuo jos sudarymo momento, o nuo 2008 m. liepos 1 d. (8.1 punktas), todėl ji galiojo iki 2011 m. liepos 1 d., o 2011 m. birželio 30 d. buvo pasirašytas susitarimas dėl sutarties termino pratęsimo.
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 14 d. nuosprendis, kuriuo buvo nuspręsta automobilį konfiskuoti, įsiteisėjo nuo Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio paskelbimo momento, t.y. 2015 m. kovo 20 d., todėl atsižvelgiant į tai, jog turto konfiskavimas laikomas nuosavybės įgijimo būdu (CK 4.47 straipsnio 10 punktas), daroma išvadą, jog ieškovas automobilio savininku buvo iki 2015 m. kovo 19 d.
Byloje pateikta 2015 m. birželio 3 d. PVM sąskaita – faktūra (t.1, b.l. 50), 2013 m. rugsėjo 24 darbų atlikimo aktas (t.1, b.l. 51-52), 2015 m. birželio 23 d. mokėjimo paraiška (t.1, b.l.53 ), 2015 m. birželio 30 d. išrašas (t.1, b.l. 55), 2015 m. gegužės 29 d. PVM sąskaita – faktūra (t.1, b.l. 56), 2015 m. gegužės 29 d. atliktų darbų aktas (t.1, b.l. 57), 2015 m. birželio 11 d. mokėjimo paraiška (t.1, b.l. 58), 2015 m. birželio 17 d. išrašas (t.1, b.l. 60) pagrindžia, jog nuo 2012 m. liepos 17 d. iki 2015 m. kovo 19 d. ieškovas patyrė 88,62 Eur automobilio transportavimo ir 2 223,30 Eur saugojimo išlaidas.
Joks teisės aktas neįpareigojo ieškovą automobilį saugoti vien tik jam nuosavybės teise priklausiančiame sandėlyje ar aikštelėje ir nedraudė sudaryti sutartį su trečiaisiais asmenimis dėl transportavimo ir pasaugos. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, jog ieškovas neturėjo vietos kur galėtų saugoti automobilius, todėl dėl pasaugos buvo sudaryta sutartis. Visos šios aplinkybės pagrindžia, jog atsakovo argumentai susiję su nepagrįstu automobilio saugojimu pasitelkiant trečiąjį asmenį laikytini nepagrįstais.
Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2016 m. kovo 10 d. nutartyje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016 nagrinėdamas iš esmės analogišką ginčą dėl išlaidų priteisimo už konfiskuoto automobilio priverstinio nuvežimo ir pasaugą yra nurodęs apie savininko pareigą apmokėti saugojimo išlaidas iki konfiskavimo ir valstybės pareigą atlyginti išlaidas, kai automobilis po konfiskavimo tapo valstybės nuosavybe.
Ieškovas nesutikimą su ieškiniu grindė ir tuo, jog patirtos išlaidos turi būti kompensuotos iš pajamų, gautų pardavus konfiskuotą automobilį. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 14 d. nuosprendžiu atsakovui buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė ir automobilio konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė (BK 72 straipsnio 1 dalis), kuri turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pritaikius turto konfiskavimą nusikalstamą veiką padaręs asmuo netenka nuosavybės teisės į turtą, o turtas tampa valstybės nuosavybe (CK 4.47 straipsnio 10 punktas) ir tokiu būdu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui daromas poveikis jo turtinėms teisėms, t.y. taikomos baudžiamosios sankcijos. Turto konfiskavimas ir turtinio pobūdžio bausmių taikymas (baudos) nelaikytinas valstybės nepagrįstu praturtėjimu, nepagrįstu turto gavimu, nes jis taikomas įstatymų numatytais atvejais ir teismo sprendimu. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti ieškovo patirtas išlaidas, susijusias su atsakovo nusikalstamos veikos padarymu, todėl tai, jog atsakovui buvo pritaikytos turtinio pobūdžio baudžiamosios sankcijos neleidžia laikyti, jog valstybė nepagrįstai įgijo ieškovo turtą, kurį turėtų grąžinti arba atlyginti jo kainą, nes tai paneigtų konfiskavimo prasmę. Dėl šių priežasčių atsakovo nurodytos nesutikimo su ieškinio aplinkybės dėl konfiskuoto turto vertės įskaitymo, laikomi visiškai nepagrįstais.
Dėl išlaidų, susijusių su narkotinėmis medžiagomis.
Byloje pateikti įrodymai pagrindžia, jog ieškovas pagal 2014 m. kovo 23 d. Valstybės turto panaudos sutartį valdydamas sandėlį, kuriame buvo saugomi iš atsakovo paimti narkotikai, nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. kovo 19 d. paryrė išlaidas, susijusias su šio sandėlio išlaikymu (komunalinės, šildymo ir kitos paslaugos) (t.1, b.l. 61-130). Vadovaudamasis 2011 m. gruodžio 28 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus įsakymu patvirtinta „Perduotų į F tipo muitinės sandėlį prekių administravimo išlaidų apskaičiavimo metodika“ (toliau - metodika) ieškovas apskaičiavo patirtas 16,04 Eur narkotikų saugojimo išlaidas nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. kovo 19 d. Susipažinus su metodikoje nurodyta išlaidų apskaičiavimo tvarka matyti, jog apskaičiuojamų išlaidų dydis yra susijęs su ieškovo patiriamomis mėnesinėmis sandėlio išlaikymo išlaidomis, sandėlio bendru plotu, saugomos prekės užimamu plotu, saugomų dienų skaičiumi, t.y. prekės saugojimo išlaidos yra proporcingos jų užimamam saugojimo plotui, dienų skaičiui. Toks apskaičiavimas teismo vertinimu yra pagrįstas ir atitinka protingumo kriterijus. Atsakovo nurodyti argumentai apie būtinybę vertinti šio sandėlio užimtumą, teismo vertinimu, yra nereikšmingi ir iš esmės būtų nenaudingi pačiam atsakovui, nes tokiu atveju išlaidų dydis priklausytų nuo sandėlio užimtumo ir esant neužimtam sandėliui ar dalinai užimtam, neužimto ploto išlaidos turėtų būti perkeltos esančioms prekėms. Metodikoje patvirtintas skaičiavimo modelis apskaičiuoja išlaidas laikant, jog sandėlis yra visiškai užimtas ir tokiu būdu visas išlaidas dalinant plotams nepriklausomai nuo to ar jis užimtas. Be to, teismo vertinimu, virš 8 kg prekių, kurių užimamas plotas viršija 1 kv.m. saugojimo per 353 dienas 16,04 Eur išlaidos nelaikytinos per didelėmis. Esant šioms aplinkybės, teismas daro išvadą, jog byloje laikoma įrodyta, jog nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. kovo 19 d. ieškovas už narkotikų saugojimą patyrė 16,04 Eur išlaidas.
Byloje pateikta 2016 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita – faktūra (t.1, b.l. 131), 2016 m. gegužės 10 d. paraiška (t.1, b.l. 132), 2016 m. gegužės 18 d. išrašas (t.1, b.l. 134), 2016 m. balandžio 15 d. PVM sąskaita – faktūra (t.1, b.l. 135), 2016 m. gegužės 3 d. mokėjimo paraiška (t.1, b.l. 136), 2016 m. gegužės 9 d. išrašas (t.1, b.l. 138) patvirtina, jog ieškovas patyrė 22,73 Eur narkotikų palydos (apsaugos) transportuojant į jų naikinimo vietą ir 17,68 Eur narkotikų sunaikinimo ir šalinimo išlaidas (t.1, b.l. 131-138).
Dėl atsakovo civilinės atsakomybės.
Įsiteisėjusiu 2014 m. kovo 14 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu yra įrodytos šios bylos nagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, jog atsakovas automobilio kuro bake įrengtoje slėptuvėje neteisėtai gabeno narkotikus, t.y. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra konstatuoti atsakovo teisėti veiksmai – nusikaltimo padarymas automobiliu gabenant narkotikus (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
Anksčiau teismo buvo nustatyta, jog atsakovas dėl automobilio nugabenimo ir saugojimo, bei narkotikų saugojimo, gabenimo su palyda ir sunaikinimo patyrė viso 2 368,37 Eur išlaidas, kurios laikytinos ieškovo patirtais nuostoliais (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Tarp atsakovo padarytų neteisėtų veiksmų – narkotikų gabenimo automobiliu ir ieškovui atsiradusių nuostolių yra priežastinis ryšis, nes ieškovo padaryti neteisėti veiksmai sąlygojo ieškovo išlaidų atsiradimą, t.y. jeigu atsakovas nebūtų padaręs neteisėtų veiksmų (negabentų su automobiliu narkotikų), ieškovas nebūtų patyręs automobilio transportavimo, saugojimo, narkotikų saugojimo, gabenimo su palyda ir sunaikinimo išlaidų, nes neturėtų atlikti šių veiksmų (CK 6.247 straipsnis).
Atsakovo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), o be to, ji yra įrodyta įsiteisėjusiame 2014 m. kovo 14 d Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje.
Visos šios aplinkybės pagrindžia, jog byloje yra įrodytos visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti, todėl teismas tenkina ieškovo ieškinį visiškai ir priteisia iš atsakovo 2 368,37 Eur žalą ieškovui.
Dėl dokumentų suklastojimo požymių.
Atsakovas teismo prašė priimti atskirąją nutartį dėl 2012 m. rugpjūčio 2 d. akto ir 2012 m. rugsėjo 3 d. akto suklastojimo, nes juose nurodomos sumos eurais, kurie šių aktų surašymo momentu nebuvo įversti Lietuvoje. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog prie ieškinio pateikti šių dokumentų išrašai iš duomenų bazės, todėl juose nurodytos kainos buvo perskaičiuotos į eurus. Susipažinus su byloje pateiktais 2012 m. rugpjūčio 2 d. (t.1, b.l.39) ir 2012 m. rugpjūčio 3 d. (t.1.b.l. 41) dokumentais matyti, jog juose yra nurodyta, jog tai išrašas iš duomenų bazės, juose nėra nurodytų asmenų parašų. Ieškovas teismui taip pat pateikė šių dokumentų kopijas (t.2. b.l. 16, 18), kuriuose yra parašai bei nurodytos kainos litais. Teismas įvertinęs anksčiau nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra jokio pagrindo teigti, jog teismui pateiktuose dokumentuose yra klastojimo požymių, nes teismui pateikti aktai (t.1, b.l.39, 41) yra išrašais iš duomenų bazės, o ne dokumentų kopijos.
Dėl ieškinio senaties taikymo.
CK 1.125 straipsnio 8 dalis įtvirtina sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl žalos atlyginimo. Atsakovas šioje byloje prašė taikyti 3 metų ieškinio senatį ir šiuo savarankišku pagrindu ieškinį atmesti. Ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t.y. kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pareikštą ieškinį grindė ieškovo padarytais neteisėtais veiksmais – nusikaltimu, kuris galėjo būti konstatuotas tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. 2014 m. kovo 14 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, įsiteisėjo 2015 m. kovo 20 d., todėl nuo šio momento ieškovui atsirado teisė kreiptis į teismą su ieškiniu ir nuo šios datos turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Ieškovas į teismą kreipėsi 2018 m. vasario 21 d., todėl nepraleido 3 metų ieškinio senaties termino ir atsakovo prašymas dėl ieškinio senaties taikymo ir ieškinio atmetimo šiuo pagrindu laikomas nepagrįstu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovas teikdamas ieškinį buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Atsakovui, kurio nenaudai priimtas sprendimas, bylos nagrinėjimo metu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba (t.2, b.l. 2-3), todėl jis yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo ir iš jo nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 2 368,37 Eur nuostolius ieškovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j.a.k. 188656838, naudai.
Netenkinti atsakovo prašymo dėl atskirosios nutarties priėmimo.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.