Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui Žilvinui Generauskui, kaltinamajam R. B., jo gynėjai advokatei Kristinai Adomavičienei,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirba (duomenys neskelbtini) talpų valytoju, sutinka dokumentus gauti el. ryšio priemonėmis – el. paštu: (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas: 1. 2008 m. liepos 1 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 93 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės; 2. 2013 m. balandžio 29 d. Šiaulių apygardos teismo ir 2013 m. liepos 17 d. Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžiais pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (3 veikos) ir 129 straipsnio 1 dalį, galutine bausme – laisvės atėmimu 9 metams 6 mėnesiams, 2021 m. rugsėjo 27 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2025 m. spalio 5 d. apie 20.48 val., vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sankryžoje padarė eismo įvykį, pasišalino iš įvykio vietos ir vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra 2025 m. spalio 5 d. 21.57 val., alkotesteriu „Alcotest 6810, Nr. ARKB-0245“ nustatytas 1.76 ‰ (promilių) neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Dėl bausmės R. B. skyrimo

BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. BK 61 straipsnio 4 dalis numato, jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, bei atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, nurodytą BK 41 straipsnyje. Atsižvelgiant į teismo nustatytas, bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į tai, jog R. B. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika baigta. Jis dirbantis (b. l. 59, 143-147) bei teigiamai charakterizuojamos savo darbdavio (b. l. 142), vedęs (b. l. 137), turintis mažametę dukrą (b. l. 138) bei nuolatinę gyvenamąją vietą (b. l. 56-57, 136), anksčiau teismo teistas, bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs (b. l. 67-71), baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 61-65), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė (b. l. 77), duomenys apie R. B. turimus finansinius įsipareigojimus (b. l. 148-157, 158-162). Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, jog kaltinamasis dirbantis bei turintis finansinius įsipareigojimus, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. B. paskyrus už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, griežtesnę arešto bausmę, nes bausmė turi sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, o ne sužlugdyti jų finansiškai, jos dydį nustatant artimą minimumui (BK 49 straipsnio 3 dalis).

BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Šiuo atveju taikytini BK 64¹ straipsnio reikalavimai, kadangi R. B. visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, bei vadovaujantis BPK 273 straipsniu buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir paskirta šiuo nuosprendžiu bausmė mažintina trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytinas R. B. laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. spalio 5 d. 21.57 val. (b. l. 92-94) iki 2025 m. spalio 6 d. 13.20 val. (b. l. 97-98) išbūtas laikas (1 para), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir laikytina, jog R. B. yra atlikęs vieną parą arešto bausmės.

BK 75 straipsnis nustato bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir tvarką. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Pažymėtina, kad trumpalaikis laisvės atėmimas yra taikomas kaip kraštutinė priemonė, todėl esant galimybei būtina siekti išsaugoti asmens teigiamus socialinius ryšius bei siekti jo veiksmingos resocializacijos kitais būdais. Vertinamu atveju pozityvūs kaltinamojo požiūrio pokyčiai, pastangos keisti savo gyvenimo būdą teikia pagrindą pripažinti, kad bausmės tikslų, tiek nubaudimo, tiek prevencinių pasiekimui nebūtina asmenį izoliuoti nuo visuomenės. Bausmės paskirtis yra ne tik kaltininko nubaudimas. Bausme siekiama ir prevencinių tikslų. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo įkalintų asmenų poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę.

Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal formuojamą teismų praktiką nepritartina tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą.

Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, jog veika padaryta spontaniškai, neįvertinus galimų pasekmių, po sukelto eismo įvykio, duomenis apibūdinančius kaltinamąjį, jog jis kaltę pripažino visiškai bei nuoširdžiai gailisi, nesistengia išvengti atsakomybės, anksčiau teismo teistas, bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, paskirtos baudos sumokėtos, dirbantis ir teigiamai charakterizuojamas darbdavio, vedęs bei turintis mažametę dukrą, taip rūpinasi sutuoktinės vaikais iš ankstesnių santykių, turintis finansinių įsipareigojimų, pats savanoriškai ėmėsi priemonių gydytis priklausomybę, t. y. užsiregistravo pas psichiatrą (b. l. 163) bei prisitaikė medikamentinį gydymą galiojantį iki 2027 m. lapkričio 2 d. (b. l. 164), kas teismui suponuoja išvadą, jog R. B. veiksmai po nusikalstamos veikos padarymo yra pasikeitę, kad jis turi norą ir siekį keisti savo gyvenimo būdą, lemiantį jo nusikalstamą elgesį, linkęs jį koreguoti, stengiasi pasitaisyti, t. y. nebevartoti alkoholio, jis parodė, jog jo elgesys gali pozityviai keistis, kas suponuoja išvadą, kad kaltinamojo antivisuomeniškos nuostatos pasikeitė bei sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 6 dalies 5, 6 ir 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymas R. B. atidėtinas, neskiriant intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BPK 339 straipsnio 3 dalimi, bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. B. išaiškintina, jog jis privalo atvykti į probacijos tarnybą per 5 darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo arba šaukimo gavimo dienos.

BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pripažinus, kad R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kartu su bausme jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Įvertinus, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jog anksčiau yra baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, jog vairuodamas transporto priemonę sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala pašaliniams asmenims (sugadinta žiedinės sankryžos danga, trys kelio ženklai), jog su sugadinta transporto priemone pasišalino iš eismo įvykio vietos bei vartojo alkoholinius gėrimus iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, šio draudimo terminas nustatytinas artimas vidutiniam terminui (BK 68 straipsnio 2 dalis). Draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminas skaičiuotinas nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialios teisės sustabdymą dienos, t. y. nuo 2025 m. spalio 6 d.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

Nagrinėjamu atveju automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik anksčiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Teismas pripažįsta, jog nustačius, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo R. B. įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas.

Nustatyta, kad kaltinamasis R. B. vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas R. B. vardu (b. l. 46). Naudojant automobilį padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymą, transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas (BK 72 straipsnio 1–3, 6 dalys, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. B. 2025 m. spalio 6 d. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 100-102), specialios teisės sustabdymas (b. l. 104-106) bei dokumentų paėmimas (b. l. 108-110), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. B. išaiškintina baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo tvarka.

Dėl daiktinių įrodymų

Priimant nuosprendį išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalį daiktai, kurie nėra nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, bei daiktai, kurių apyvarta neuždrausta, grąžinami teisėtiems jų savininkams arba sunaikinami.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktu nuvežtas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę Mažeikių r., Krucių k., UAB „Autobastionas“ (b. l. 45), transporto priemonės valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris 2025 m. spalio 6 d. nutarimu perduotas saugojimui Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktinių įrodymų valdymo ir sandėlių skyriui (b. l. 47) bei transporto priemonės registracijos liudijimas „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio vidinės pusės, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai; R. B. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas AB Regitra ir viena kompaktinė plokštelė su pareigūnų „Kūno kamerų“ garso ir vaizdo įrašais, esanti voke prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina baudžiamojoje byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl gynėjo dalyvavimo išieškojimo

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimis, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, <...>.

Teismas 2025 m. spalio 7 d. nutartimi kaltinamajam R. B., vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, paskyrė gynėją advokatę Kristiną Adomavičienę (b. l. 124).

2025 m. spalio 17 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą dėl teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-11519, kurioje nurodė, jog valstybės naudai priteistina 243,75 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma iš R. B. (b. l. 132).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, proceso trukmę, teismas sprendžia, kad valstybės už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą patirta ir prašoma išieškoti išlaidų suma, t. y. 243,75 Eur, yra protinga ir atitinka kaltinamojo turtinę padėtį. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta rašytiniais duomenimis (b. l. 133-136), todėl ji išieškotina iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. B. paskirti sumažintą bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti R. B. laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. spalio 5 d. 21.57 val. iki 2025 m. spalio 6 d. 13.20 val. (1 (viena) diena) ir laikyti, jog R. B. yra atlikęs 1 (vieną) parą arešto bausmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 5 dalimis, 6 dalies 5, 6 ir 10 punktais R. B. paskirtos 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus: tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu R. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. spalio 6 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsniu, R. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, R. B. panaikinti ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. spalio 6 d. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinį numerį (duomenys neskelbtini), kuris perduotas saugojimui Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktinių įrodymų valdymo ir sandėlių skyriui bei transporto priemonės registracijos liudijimą „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra voke prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio vidinės pusės, perduoti už konfiskaciją atsakingai institucijai – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariatui;

- R. B. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti AB Regitra;

- 1 (vieną) kompaktinę plokštelę su pareigūnų „Kūno kamerų“ garso ir vaizdo įrašais, kuri yra voke prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio vidinės pusės, palikti byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią R. B. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. B. privalo atvykti į probacijos tarnybą – Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyrių (Mažeikių rajone) per 5 (penkias) darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos.

Išaiškinti R. B., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išieškoti iš R. B. 243,75 Eur (du šimtus keturiasdešimt tris eurus 75 centus) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoką už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

„Swedbank“ AB, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300;

AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151;

„Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763;

AB SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175;

AB „Artea“ bankas, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038;

UAB Urbo bankas, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.