- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-27
- Bylos Nr.
- e2S-1378-343/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09536-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- E. G., T. G.
- Atsakovas
- I. V., J. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. G. ir T. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų E. G. ir T. G. ieškinį atsakovams I. V., J. V. dėl atlygintinų servitutų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai T. G. ir E. G. (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į Kauno apylinkės teismą ieškiniu, kuriame prašo: 1. Pagal mažosios bendrijos (toliau – MB) „Ardela“ 2020 m. liepos 22 d. parengtą planą nustatyti žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), jo teritorijoje, pažymėtoje indeksu „B“/532, neterminuotus servitutus: 1.1. 532 kv. m. ploto servitutą – teisę naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), suteikiantį teisę stoginės savininkams ir naudotojams naudotis žemės sklypu prieiti prie sklype esančio statinio (kodas 202); 1.2. 532 kv. m. ploto servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas), suteikiantį teisę stoginės savininkams ir naudotojams naudotis žemės sklypu privažiuoti prie sklype esančio statinio (kodas 203); 1.3. 532 kv. m. ploto servitutą – teisę tiesti, naudoti ir aptarnauti komunikacijas (tarnaujantis daiktas), suteikiantį teisę stoginės savininkams ir naudotojams naudotis žemės sklypu tiesiant, naudojant ir aptarnaujant komunikacijas (kodai 206, 207, 208). 2. Priteisti I. V. (toliau – ir atsakovė) naudai iš ieškovų 999,14 Eur dydžio kompensaciją už 532 kv. m. ploto teritorijoje nustatomus servitutus. 3. Priteisti J. V. (toliau – ir atsakovas) naudai iš ieškovų 999,14 Eur dydžio kompensaciją už 532 kv. m. ploto teritorijoje nustatomus servitutus. 4. Priteisti ieškovams iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodo, kad 2018 m. birželio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarties pagrindu (civilinė byla Nr. e2-125-920/2018) yra pripažinta ieškovų nuosavybės teisė į ½ dalį viešajame registre neregistruotos metalo konstrukcijų 102 m ilgio ir 35 m pločio stoginės. Stoginė yra pastatyta ant atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 0,6709 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nėra nustatyta ieškovų teisė naudotis šiuo žemės sklypu, kas yra būtina, siekiant patekti prie stoginės. Ginčo atveju nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąlygomis stoginės naudoti pagal paskirtį, t. y. nebūtų įmanoma ne tik naudotis priėjimu prie ieškovams priklausančio objekto, tačiau ir naudoti tikslinei pastato paskirčiai.
II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 15 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų ieškinį dėl atlygintinų servitutų nustatymo.
4. Nustatė, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-125-920/2018 pagal I. V. ieškinį J. V. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys T. G., E. G., patvirtino šalių taikos sutartį, kurioje „1. Šalys pripažįsta, kad bendromis ieškovės, atsakovo ir trečiųjų asmenų lėšomis ir darbu pastatytas Nekilnojamojo turto registre neregistruotas statinys - metalo konstrukcijų 102 m ilgio ir 35 m pločio (2018-05-18 antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 123-18-76 duomenys) stoginė (kaip statybinės medžiagos), esantis 0,6709 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra bendroji dalinė šalių nuosavybė...>...<... 3. Šalys susitaria bendromis pastangomis įteisinti Nekilnojamojo turto registre neregistruotą statinį - 102 m ilgio ir 35 m pločio stoginę, esančią 0,6709 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), t. y. gauti statybos leidimą bei kitus teisės aktuose numatytus dokumentus“.
5. Konstatavo, kad ieškovai į bylą nepateikė duomenų, jog stoginė įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.1 straipsnio prasme, stoginė yra ne materialusis daiktas, o statybinės medžiagos. Sprendė, kad ieškovų reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
6. Teismas išaiškino ieškovams, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu daiktų savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Šiuo atveju 2021 m. balandžio 19 d. pranešimuose atsakovams ieškovai siūlo atsakovams tik žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo ar nuomos teisinius santykius, servituto ir kompensacijos už naudojimąsi žemės sklypu nesiūlo. Teismas ieškovams pasiūlė bendru šalių sutarimu spręsti naudojimosi stogine (statybinėmis medžiagomis) tvarkos klausimą arba įvykdyti šalių patvirtintos taikos sutarties 3 punktą dėl statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, siekiant nustatyti atlygintiną servitutą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskirajame skunde ieškovai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Nesutinka su teismu, kad ieškovų ieškinys negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Byloje ieškovai suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą, todėl teismas turėjo pareigą spręsti ieškinio priėmimo klausimą.
5.2. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes bei nurodytą kasacinio teismo praktiką. Pažymi, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog nuosavybės teisių į turtą neįregistravimas registre nėra pagrindas spręsti, kad turtas neegzistuoja arba nepriklauso konkrečiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-611/2018). Ginčo atveju ieškovai negali įgyvendinti jokių teisinių veiksmų su jiems nuosavybes teise priklausančia stogine, kaip statybinėmis medžiagomis, kadangi jiems priklausantis turtas yra žemės sklype, kuris ieškovams nepriklauso. Anot apeliantų, nors stoginė nėra įregistruota viešajame registre, tačiau faktiškai ji egzistuoja, dėl to yra būtina išspręsti žemės sklypo, ant kurio stoginė pastatyta, naudojimo klausimą.
5.3. Teismo nurodyti teiginiai, susiję su ieškovų siųstais pranešimais atsakovams, ieškinio priėmimo stadijoje nėra reikšmingi. Joks teisės aktas nenumato imperatyvios pareigos ieškovams ikiteismine tvarka kreiptis į atsakovus, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
9. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų ieškinį dėl atlygintinų servitutų nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015 ir kt.).
11. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškinį iš esmės sudaro du privalomi elementai: ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas. Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio dalyką. Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Tikslus ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia tiek teismui, tiek kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, užtikrina sklandesnį bylos nagrinėjimą, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus.
12. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindais. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jei ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
13. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškinyje ieškovai teismo prašo nustatyti žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), jo teritorijoje, pažymėtoje indeksu „B“/532, šiuos neterminuotus servitutus: 532 kv. m. ploto servitutą – teisę naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), suteikiantį teisę stoginės savininkams ir naudotojams naudotis žemės sklypu prieiti prie sklype esančio statinio (kodas 202); 532 kv. m. ploto servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas), suteikiantį teisę stoginės savininkams ir naudotojams naudotis žemės sklypu privažiuoti prie sklype esančio statinio (kodas 203); 532 kv. m. ploto servitutą – teisę tiesti, naudoti ir aptarnauti komunikacijas (tarnaujantis daiktas), suteikiantį teisę stoginės savininkams ir naudotojams naudotis žemės sklypu tiesiant, naudojant ir aptarnaujant komunikacijas (kodai 206, 207, 208). Taip pat ieškovai prašė priteisti kiekvienam iš atsakovų po 999,14 Eur dydžio kompensaciją už 532 kv. m. ploto teritorijoje nustatomus servitutus. Ieškinį grindžia aplinkybėmis, kad stoginė yra pastatyta ant atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 0,6709 ha ploto žemės sklypo, tačiau nėra nustatyta ieškovų teisė naudotis šiuo žemės sklypu, kas yra būtina, siekiant patekti prie stoginės. Pasak ieškovų, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąlygomis stoginės naudoti pagal paskirtį, t. y. nebūtų įmanoma ne tik naudotis priėjimu prie ieškovams priklausančio objekto, tačiau ir naudoti tikslinei pastato paskirčiai.
14. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovų ieškinį, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Apylinkės teismas konstatavo, kad ieškovai nepateikė duomenų, jog stoginė būtų įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Vertino, kad stoginė CK 4.1 straipsnio prasme yra ne materialusis daiktas, o statybinės medžiagos.
15. Apeliantai kvestionuodami pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde teigia, jog apylinkės teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes bei nurodytą kasacinio teismo praktiką. Anot apeliantų, nors stoginė nėra įregistruota viešajame registre, tačiau faktiškai ji egzistuoja, dėl to yra būtina išspręsti žemės sklypo, ant kurio stoginė pastatyta, naudojimo klausimą.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, pasielgė nepagrįstai, tokiu procesiniu elgesiu pažeidė ieškovų teises. Nagrinėjamu atveju, nors ieškovų minimas statinys – stoginė, Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas, tačiau tai nėra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį. Kaip teisingai nurodė atskirajame skunde apeliantai, nuosavybės teisių į turtą neįregistravimas registre nėra pagrindas spręsti, kad turtas neegzistuoja arba nepriklauso konkrečiam asmeniui. Aplinkybę, kad dalis stoginės nuosavybės teise priklauso ieškovams, patvirtina Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-125-920/2018 pagal I. V. ieškinį J. V. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys T. G., E. G., patvirtinta taikos sutartis, kurioje „1. Šalys pripažįsta, kad bendromis ieškovės, atsakovo ir trečiųjų asmenų lėšomis ir darbu pastatytas Nekilnojamojo turto registre neregistruotas statinys - metalo konstrukcijų 102 m ilgio ir 35 m pločio (2018-05-18 antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 123-18-76 duomenys) stoginė (kaip statybinės medžiagos), esantis 0,6709 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra bendroji dalinė šalių nuosavybė“. Minėtos taikos sutarties antru punktu šalys susitarė, kad ½ dalis metalo konstrukcijų 102 m ilgio ir 35 m pločio stoginės, kaip statybinės medžiagos, jungtinės nuosavybės teise atitenka tretiesiems asmenims T. G. ir E. G. (ieškovams šioje byloje). Taigi, šiuo atveju stoginė faktiškai egzistuoja, o tai, ar galės būti nustatytas servitutas žemės sklypui, kad juo naudojantis būtų galima patekti prie stoginės, teismas galės spręsti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, suteikęs teisę proceso šalims pateikti jų pozicijas pagrindžiančius įrodymus.
17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo atveju yra teisinis ir faktinis pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl ieškovų E. G. ir T. G. ieškinio priėmimo spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.