Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2019-12-13 · Civilinė byla Nr. e2-3613-588/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-13
Bylos Nr.
e2-3613-588/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Vercinskė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3613-588/2019Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00552-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 3.2.6.1 (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 13 d.Palanga

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Diana Vercinskė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei AS (duomenys neskelbtini) dėl kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 2 750 Eur kompensaciją, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 62.00 Eur žyminis mokestis ir 121.00 Eur išlaidos teisinei advokato pagalbai. Standartinės A ieškinio formos 8 paragrafe ieškovė nurodė, kad reikalavimą atsakovei reiškia remdamasi tuo, kad vežėjo (duomenys neskelbtini) (toliau – Vežėjas) vykdyti skrydžiai 2018 m. birželio 6 d. Nr. BT036, 2018 m. rugpjūčio 11 d. Nr. BT642 ir 2019 m. liepos 12 d. Nr. BT618 vėlavo, o skrydžiai 2018 m. rugpjūčio 26 d. Nr. BT644 ir 2019 m. vasario 18 d. Nr. BT602 buvo atidėti. Atsakovė atsisakė sumokėti Reglamente numatytą 2 750 Eur (po 250 Eur kiekvienam keleiviui) kompensaciją už atšauktą skrydį, motyvuodama tuo, kad nebuvo ypatingų skrydžio atšaukimą lėmusių aplinkybių. Ieškovė perėmė reikalavimo teises į kompensaciją iš keleivių ir kreipėsi į teismą. Teismingumas šiuo atveju nustatomas pagal išvykimo vietą – Palangos oro uostą.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo atmesti visą ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį, nes jį pareiškė asmuo, neturintis teisės to daryti, kitu atveju atmesti ieškinį iš dalies dėl keleivių M. T., A. S., R. U., A. K., F. Š., V. V., G. K., R. P., V. P. ir I. P., nutariant, kad atitinkami skrydžiai buvo atšaukti arba atidėti dėl ypatingų aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad keleiviai M. K. ir D. P. įsigijo 2018 m. rugpjūčio 26 d. turėjusio įvykti skrydžio Nr. BT644 ir 2018 rugpjūčio 11 d. Nr. BT642 bilietus, šis skrydis vėlavo. Dėl šio skrydžio byloje ginčo nėra, atsakovė atsiliepime praneša, kad keleiviai M. K. ir D. P. turi teisę gauti kompensaciją pagal reglamentą 261/2004 dėl vėlavusių skrydžių.

Skrydis Nr. BT618 iš Amsterdamo į Rygą 2019 m. liepos 12 d. buvo atidėtas, dėl ko nukentėjo keleivis M. T.. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad šis skrydis buvo atidėtas dėl Amsterdamo oro uosto Oro eismo kontrolės (ATC) apribojimų. Iš atsiliepimo į ieškinį 2 priedo, t. y. „Netline" sistemos ištraukos, galima spręsti, kad šiam skrydžiui buvo pritaikytas Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) vėlavimo kodas 89. Remiantis IATA, šis vėlavimo kodas reiškia apribojimus išvykimo oro uoste. įskaitant oro eismo paslaugas, orlaivio paleidimą ir grįžimą, oro uosto ir (arba) kilimo ir tūpimo tako uždarymą dėl kliūčių ar oro, darbuotojų streiką, darbuotojų trūkumą, politinius neramumus, triukšmo mažinimą, naktinę komendanto valandą, specialius skrydžius.

Keleiviai A. S., R. U., A. K., F. Š., V. V., G. K. įsigijo 2019 m. vasario 18 d. turėjusio įvykti skrydžio Nr. BT602 bilietus, tačiau skrydis buvo atšauktas dėl netikėtų techninių trūkumų. Orlaivis, kurio reg. Nr. YL-CSG, vykdantis skrydį BT602, anksčiau vykdė skrydį BT601 maršrutu Ryga-Briuselis. Tačiau prieš pradedant skrydį BT602, orlaivyje buvo aptiktas kairiosios elektroninės variklio valdymo sistemos defektas (Priedas Nr.4. Sek. Nr. 01809).

2019 m. birželio 6 d. skrydis Nr. BT36 iš Palangos į Rygą buvo atšauktas dėl orlaivių rotacijos. Iš pradžių skrydžiui paskirtas orlaivis buvo atidėtas ankstesnio skrydžio atkarpoje maršrutu Ryga-Palanga (BT35) dėl Rygos oro uosto apribojimų. Skrydžiui BT36 neišvengiamai turėjo įtakos skrydžio BT35 vėlavimas. Šiam skrydžiui buvo pritaikytas IATA delsos kodas AX, kuris reiškia ATC apribojimus dėl darbuotojų trūkumo ar įrangos gedimo pakeliui. Dėl šio skrydžio atšaukimo nukentėjo keleiviai R. P. ir V. P..

Dėl 2019 m. kovo 28 d. skrydžio Nr. BT618 ieškovas pateikė keleivės I. P. vardu išduotą įlaipinimo kortelę, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškovo teisę reikalauti kompensacijos iš oro bendrovės I. P. vardu, tai yra nepateikė reikalavimo teisės perleidimo.

Keleiviai M. K., D. P., M. T., A. S., R. U., A. K., F. Š., V. V., G. K., R. P., V. P. savo reikalavimo teises perleido ieškovei UAB „Aer liber“. Byloje nėra duomenų dėl keleivės I. P. reikalavimo teisės perleidimo ieškovui, todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad vadovaujantis Bendrųjų vežimo sąlygų 17.1 dalimi ieškinys atmestinas, kadangi ieškovas neturi teisės pareikšti civilinio ieškinio atsakovui, atsižvelgiant į tai, kad keleiviai neturi teisės perduoti savo reikalavimo teisių, susijusių su skrydžių vėlavimu ieškovui be išankstinio oro nedrovės sutikimo. Nurodo, kad tokio sutikimo dėl reikalavimo teisė perleidimo keleiviai oro bendrovės neprašė. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Nagrinėjamu atveju, pasikeitus kreditoriui, prievolė išliko nepakitusi.

Byloje kilo ginčas dėl kompensacijos iš oro vežėjo priteisimo keleiviams M. T., . S., R. U., A. K., F. Š., V. V., G. K., R. P., V. P., I. P.. Keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo reglamentuojama Reglamento Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, 5, 7 ir 12 straipsnių.

Oro vežėjas neprivalo mokėti Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnyje nurodytos kompensacijos tuo atveju, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalis). Reglamente Nr. 261/2004 yra nurodyti šie pavyzdiniai ypatingų aplinkybių atsiradimą galintys nulemti įvykiai - politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, neleidžiančios vykdyti atitinkamo skrydžio, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai, turintys įtakos skrydį vykdančio oro vežėjo veiklos vykdymui. Tokiems įvykiams, lemiantiems ypatingų aplinkybių susidarymą, priskiriamas oro eismo valdymo sprendimas, priimtas tam tikrą dieną dėl tam tikro orlaivio, dėl kurio skrydis ilgam atidedamas, atidedamas iki kitos dienos arba atšaukiamas vienas ar daugiau to orlaivio skrydžių, nors atitinkamas oro vežėjas ėmėsi visų pagrįstų priemonių, kad išvengtų vėlavimų ar atšaukimų (Reglamento Nr. 261/2004 15 konstatuojamoji dalis). Tačiau pagal Teisingumo Teismo išaiškinimus nebūtinai visos su nurodytais įvykiais susijusios aplinkybės yra atleidimo nuo Reglamente Nr. 261/2004 numatytos pareigos sumokėti kompensaciją keleiviams pagrindai. Aplinkybės gali būti laikomos „ypatingomis“ Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalies prasme, tik jeigu jos susijusios su įvykiu, kuris, kaip ir išvardintieji Reglamento Nr. 261/2004 14 konstatuojamojoje dalyje, nėra būdingas normaliai oro vežėjo veiklai ir kurio nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. 2018 m. balandžio 17 d. sprendime sujungtose bylose Krusemann ir kt. (C-195/17), Neufeldt ir kt. (C- 197/17) ir kt. Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad „ypatingomis aplinkybėmis“, kaip jos suprantamos pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį, gali būti laikomi tie įvykiai, kurie atitinka dvi sąlygas - dėl savo pobūdžio ar atsiradimo priežasčių nėra būdingi įprastai oro vežėjo veiklai ir kurių jis realiai negali kontroliuoti. Tokios aplinkybės gali susidaryti dėl streikų, turinčių įtakos skrydį vykdančio oro vežėjo veiklai, tačiau jos nebūtinai automatiškai yra atleidimo nuo Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos mokėti kompensaciją pagrindai ir kiekvienu atveju reikia vertinti ar jos atitinka nurodytas dvi kartu egzistuojančias sąlygas. Siekdamas išvengti pareigos mokėti kompensaciją vežėjas gali remtis streiku, kaip oro erdvės apribojimu, tik tuo atveju, jei gali įrodyti, kad toks ribojimas atsirado dėl įvykių, kurie nėra būdingi normaliai oro vežėjo veiklai ir kurių jis negalėjo numatyti.

Atsakovė nurodo, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių – dėl Amsterdamo oro uosto oro eismo kontrolės apribojimų, dėl netikėtų techninių kliūčių, dėl orlaivių rotacijos,. Vykdydamos savo veiklą oro transporto bendrovės dažnai susiduria su tam tikrais streikais (oro erdvės apribojimais), todėl šiuos apribojimus galima priskirti įprastai vežėjo veiklos rizikai, net jei atsakovė nesitikėjo oro uosto oro eismo ribojimo ir negalėjo jo kontroliuoti.

Nesant objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovės nurodytą aplinkybę, jog minėti skrydžiai negalėjo įvykti suplanuotą dieną ir buvo atšaukti būtent dėl atsakovės nurodytų aplinkybių, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo išaiškinimus Reglamento Nr. 261/2004 taikymo klausimais, daroma išvada, kad atsakovės nurodytas oro erdvės apribojimas savaime negali būti pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, jog ginčo skrydžiai atidėti dėl susidariusių ypatingų aplinkybių (CPK 185 straipsnis).

Byloje nėra duomenų dėl keleivės I. P. reikalavimo teisės perleidimo ieškovui. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių ieškovo teisę reikalauti kompensacijos iš oro bendrovės I. P. vardu, todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas.

Pagal Reglamentą Nr. 261/2004 (7 straipsnis) keleiviai gauna tokio dydžio kompensaciją: a) 250 eurų visų 1 500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju; b) 400 eurų visų didesnio kaip 1 500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1 500 – 3 500 kilometrų atstumo skrydžių atveju; c) 600 eurų visų skrydžių, kuriems netaikomas a arba b punktas, atveju. Nustatant atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką. Byloje nekilo ginčas, kad skrydžiai pateko į šias ribas, todėl ieškovei priteistina 2 500 eurų kompensacija už keleivius M. T., A. S., R. U., A. K., F. Š., V. V., G. K., R. P., V. P. (Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies „c“ punktas, 7 straipsnio 1 dalies „b“ punktas, CPK 185 straipsnis).

Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 2 500 Eur sumą bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).

Teismas procesinius dokumentus nagrinėjamoje byloje įteikė advokatui, su kuriuo Latvijos juridinis asmuo, šios bylos atsakovė AS Air Baltic Corporation, yra sudaręs sutartį dėl jo atstovavimo Lietuvos Respublikos teismuose. Todėl spręstina, kad visi procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 118 straipsnio, 175¹ straipsnio 9 dalies nuostatomis.

Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų teismas taip pat nepasisako, nes jie neturi įtakos priimamam sprendimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 62.00 Eur žyminį mokestį bei patyrė 121.00 Eur išlaidų už advokato pagalbą, tai yra iš viso patyrė 183 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, šios išlaidos priteistinos dalinai iš atsakovės, tai yra 166,53 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo AS (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) kompensacijos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2 500 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 166.53 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus, 53 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Nepriteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt) kompensacijos dėl keleivės I. P..

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

Teisėja Diana Vercinskė