Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-09-16 · Civilinė byla Nr. eB2-140-643/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-16
Bylos Nr.
eB2-140-643/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01229-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Visual Solutions“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Velorsa“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eB2-4025-643/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01229-2019-1 Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.3.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugsėjo 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Visual Solutions“ pareiškimą iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Velorsa“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja UAB „Visual Solutions“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iškelti atsakovei UAB „Velorsa“ bankroto bylą.

Pareiškimas grindžiamas tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-06-28 preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-24858-863/2018 priteisė iš atsakovės ieškovei 1 560,31 Eur skolos, 50,87 Eur delspinigių, 40 Eur išieškojimo išlaidų, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 651,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-06-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 19 Eur bylinėjimosi išlaidas. Papildomai pareiškėja patyrė 48 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų antstoliui apmokėti. 2019-08-21 antstolis priėmė išieškojimo negalimumo aktą, kadangi atsakovė neturi turto, iš kurio būtų galima išieškoti skolą. 2019-08-22 UAB „Velorsa“ skola UAB „Visual Solutions“ yra 1 718,18 Eur suma ir 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos (1 651,18 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018-06-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškime nurodoma, kad antstoliui neradus turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, pareiškėja daro išvadą, kad bendra kreditorių reikalavimų atsakovei suma viršija pusę į įmonės balansą įrašyto ir atsakovei priklausančio turto vertės, todėl egzistuoja pagrindai bankroto bylai iškelti.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Velorsa“ atsiliepime į pareiškimą nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Atsiliepime nurodoma, kad į 2019-07-31 balansą įrašyto turto vertė sudaro 349 899 Eur. Pagal 2019-07-31 kreditorių sąrašą pradelstų įsipareigojimų suma 1 741,92 Eur. Per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 53 057,42 Eur sumą. Kitų skolų išieškojimų įmonė neturi, pradelstos mokėti sumos yra nedidelės. Taigi, įmonė neatitinka Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalies dėl įmonės nemokumo nustatymo, nes įmonės pradelsti įsipareigojimai nesudaro pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintinas

Bankroto teisinius santykius reglamentuoja ĮBĮ bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatos (CPK 1 straipsnio 1 dalis, ĮBĮ 1 straipsnio 1 dalis). Sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti finansinių sunkumų turinčios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Tad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik toms įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-185/2010; 2011-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2377/2011; 2011-10-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2561/2011; 2013-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2731/2013; 2014-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-462/2014; 2014-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-611/2014 ir kt.).

Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies reikalavimus bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato bent vieną iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Viena iš šių sąlygų – įmonės nemokumas, yra apibrėžta ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje, kur nurodyta, kad įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Įmonės nemokumui nustatyti reikia dviejų savarankiškų juridinių faktų: a) įmonė nevykdo įsipareigojimų; b) pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pradelstais įsipareigojimais laikomi tie, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas. Įstatymas nenustato jokio termino, kiek turi būti pradelsti įsiskolinimai, svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-823/2008). Be to, vertinant įmonės mokumo situaciją, esminę reikšmę turi ne balanse apskaityta turto vertė, o reali į balansą įtraukto turto vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1164-330/2018).

Juridinių asmenų registre atsakovė UAB „Velorsa“ (į. k. 304324547) įregistruota 2016-08-09, jos vadove šiuo metu yra A. K.. Paskutinį kartą įmonė pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus juridinių asmenų registro tvarkytojui už 2017 m. laikotarpį. Pagal tuo metu pateiktų dokumentų duomenis įmonė ilgalaikio turto turėjo už 279 027 Eur, trumpalaikio turto deklaruota už 689 550 Eur, pagrindinę dalį sudarė per vienerius metus gautinos sumos - 583 361 Eur, taip pat deklaruota 91 617 Eur atsargų. Pagal valstybės įmonės Registrų centro juridinių asmenų registro balanso duomenis, 2017 m. laikotarpiu įmonė iš viso turto turėjo 968 577 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 866 925 Eur. 2017 m. įmonė patyrė 99 152 Eur nuostolių. Aktualesnio įmonės balanso viešojo registro tvarkytojui nėra pateikta, taigi iš nurodytų duomenų matyti, kad įmonės įsipareigojimai dar 2017 m. viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, taigi jau 2017 m. atsakovė buvo nemoki.

Atsakovė kartu su atsiliepimu pateikė įmonės balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą už 2018 m., taip pat laikotarpio nuo 2019-01-01 iki 2019-07-31 balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą. Į 2019-07-31 balansą įrašyto turto vertė sudaro 349 899 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 53 057,42 Eur sumą. Pažymėtina, kad šie balansai yra tinkamai nepasirašyti, be to, nebuvo viešai pateikti registrų tvarkytojui. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog balansui, kaip finansinės apskaitos dokumentui, taip pat keliami specialūs reikalavimai, vienas jų – balansas turi būti pasirašytas jį sudariusių asmenų. Šie asmenys atsako už balanse nurodytų duomenų tikrumą ir teisingumą. Jeigu balansas nepasirašytas, tai nėra pagrindo juo vadovautis kaip finansinės atskaitomybės dokumentu. Nepasirašytas balansas gali turėti tam tikrą įrodomąją reikšmę (pvz., jis patvirtina, kad finansinės apskaitos dokumentas nepasirašytas), t. y. ir balansas, ir jo projektas gali būti tinkama įrodinėjimo priemonė, esant tam tikroms aplinkybėms (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tačiau nepasirašytas įmonės balansas (balanso projektas) neatitinka finansiniam dokumentui keliamų reikalavimų (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Nepasirašyto balanso finansiniai duomenys dėl įmonės turto, įsipareigojimų sumų ir kiti duomenys, atsižvelgiant į tai, kad jų tikrumas nepatvirtintas atsakingų asmenų, yra negalutiniai. Dėl jų įrodomosios vertės ir reikšmės sprendžia teismas pagal visų byloje esančių įrodymų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015). Finansinės atskaitomybės dokumentas nėra pasirašyti įmonės vyriausiojo buhalterio (buhalterio) arba kitų asmenų, galinčių tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą (Lietuvos Respublikos įmonių finansinių atskaitomybės įstatymo 25 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, atsakovo pateikti balansai ir pelno (nuostolių) ataskaitos vertintini kritiškai, savaime įrodomosios galios neturi ir yra vertintini kitų aplinkybių kontekste.

Viešųjų registrų duomenimis, atsakovė registruoto nekilnojamojo turto neturi. Įmonė nuosavybės teise valdo 4 autotransporto priemones, kurios pagal Turto arešto aktų registro duomenis yra areštuotos, areštuoto turto vertė sudaro 4 836,35 Eur. Be to, pagal viešai prieinamus duomenis, atsakovės deklaruotų mokesčių mokestinės nepriemokos suma sudaro 19 561,76 Eur. Nutarties priėmimo metu Antstolių informacinės sistemos duomenimis, prieš atsakovę yra vykdoma 19 vykdomųjų bylų, išieškotino turto vertė sudaro 324 997,6 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, 2019-08-22 apdraustųjų asmenų skaičius įmonėje buvo 0, o skola, kurios mokėjimo terminas yra suėjęs – 23,74 Eur.

Pagal teismų praktiką, bankroto procese prioritetas turi būti teikiamas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla keliama tik tuomet, kai teismui nelieka jokių abejonių dėl įmonės nemokumo (t. y. tik toms įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, ir yra aišku, kad to negalės padaryti ateityje) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011-09-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2377/2011; 2011-10-20 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2561/2011; 2014-03-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-611/2014; 2017-07-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1254-381/2017 ir kt.). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-09-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1482-241/2018). Šiuo atveju įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovė UAB „Velorsa“ yra nemoki, taigi atitinka sąlygą bankroto bylos iškėlimui, tuo tarpu atsakovė nepaneigė pareiškėjos įrodymų ir nepateikė nenuginčijamų argumentų, jog ji yra moki.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus ir argumentus, iš viešųjų registrų gautus duomenis, teismas daro išvadą, kad įmonė yra nemoki, ji negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Todėl jai keltina bankroto byla (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 2 straipsnio 8 punktas).

ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą teismas privalo paskirti bankroto administratorių. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalį, bankroto administratorių teismas parenka naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa. Pastarąja atrinktas bankroto administratorius V. Š., kuris pareiškė sutikimą teikti atsakovei bankroto administravimo paslaugas. Duomenų, kad administratoriaus kandidatūra prieštarautų imperatyvioms Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 6 dalies normoms, teismas neturi. Teismo nutartis paskirti administratorių neskundžiama ir neprivalo būti motyvuota (IBĮ 11 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 10 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

nutaria:

iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Velorsa“ (į. k. 304324547, registracijos adresas: Agrastų g. 2, Vilnius) bankroto bylą.

Įmonės administratoriumi paskirti V. Š. (bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-FA270).

Uždėti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Velorsa“ (į. k. 304324547, registracijos adresas: Agrastų g. 2, Vilnius) nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiniam turtui areštą, galiosiantį iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 45 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

Pavesti paskirtam bankroto administratoriui:

1) atlikti Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte ir 7 dalies 8 punkte nurodytus veiksmus;

2) ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pateikti teismui įmonės lėšų sąmatą sumai, kurią jis turės teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti;

3) ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nutarties patvirtinti kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą įsiteisėjimo dienos sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą;

Įpareigoti paskirtą bankroto administratorių, sužinojus apie iškeltas bylas ar antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš įmonės kuriai iškelta bankroto byla, nedelsiant apie tai raštu informuoti teismą.

Įpareigoti bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Įmonės savininkas per tuos pačius terminus įpareigotinas pateikti administratoriui viso jo turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.

Nutarties dalį dėl nekilnojamo turto ir kito ilgalaikio materialaus turto arešto vykdyti skubiai.

Išsiųsti nutarties nuorašą Turto arešto aktų registrui ir Juridinių asmenų registrui.

Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė