- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-10-25
- Bylos Nr.
- e1-3492-1096/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16005-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė
- Kaltinamasis
- T. N.
- Advokatai
- Irina Beleškienė
- Kategorijos
- 1.1.4.2Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą (BK 22 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.10.2Bausmių bendrinimas jas visiškai sudedant (BK 63 str. 1 3 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
- 1.2.29.1.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str. 1 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Rimutės Dzimanavičienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:
T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsiskyrusi, dirbanti, UAB (duomenys neskelbtini), direktorė, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje,
UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. N. pagamino netikrą dokumentą ir žinomai netikrą dokumentą panaudojo, laikotarpyje nuo 2022 m. gruodžio 12 d. iki 2023 m. sausio 31 d., tyrimo metu nenustatytoje vietoje, surašė 2022 m. lapkričio 9 d. AB Swedbank mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė, kad mokėtojas UAB (duomenys neskelbtini) iš savo įmonės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko 9866 Eur pervedimą gavėjui V. V. į DEUTSCHE BANK AG-POSTBANK BRANCH banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ant šio mokėjimo nurodymo uždėjo UAB (duomenys neskelbtini) antspaudą, po ko 2023 m. vasario 1 d. būdama adresu (duomenys neskelbtini), iš IP adreso (duomenys neskelbtini) priklausančio jai (T. N.) per EPP sistemą, šį žinomai netikrą dokumentą pateikė į civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus miesto apylinkės teismui, esančiam adresu Laisvės pr. 79 A, Vilniuje, tokiu būdu ji (T. N.) pagamino žinomai netikrą dokumentą ir jį panaudojo.
Šiais savo veiksmais T. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
Be to, T. N., turėdama tikslą apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgyti svetimą turtą, žinodama, kad UAB (duomenys neskelbtini) 9866 Eur V. V. į DEUTSCHE BANK AG-POSTBANK BRANCH banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pervedusi, tikslu suklaidinti Vilniaus miesto apylinkės teismą ir taip išvengti nepalankaus sprendimo priėmimo atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovė, būdama adresu (duomenys neskelbtini), iš IP adreso (duomenys neskelbtini) priklausančio jai (T. N.) per EPP sistemą 2023 m. vasario 1 d. pateikė žinomai netikrą 2022 m. lapkričio 9 d. AB Swedbank mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įrašyta, kad mokėtojas UAB (duomenys neskelbtini) iš savo įmonės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko 9866 Eur pervedimą gavėjui V. V. į DEUTSCHE BANK AG-POSTBANK BRANCH banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 9866 Eur V. V. į DEUTSCHE BANK AG-POSTBANK BRANCH banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pervedusi ir 2023 m. kovo 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Poniškaitytė-Liautukė civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (įsiteisėjo 2023 m. balandžio 18 d.) priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo personalinės įmonės A. I. M. ( į. k. (duomenys neskelbtini)) ieškinį tenkino visiškai ir personalinei įmonei A. I. M. ( į. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) (įm. k. (duomenys neskelbtini)) priteisė 9866,00 Eur, tokiu būdu ji (T. N.), pasikėsino apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgyti svetimą, personalinei įmonei A. I. M. ( į. k. (duomenys neskelbtini)) priklausantį turtą, pinigines lėšas - 9866,00 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Šiais savo veiksmais T. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.
UAB (duomenys neskelbtini), veikdama per savo atstovą – vadovaujamas (direktorės) pareigas šiame privačiame juridiniame asmenyje ėjusią T. N., kuri turėdama teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu, veikdama juridinio asmens, žinodama, kad UAB (duomenys neskelbtini) 9866 Eur V. V. į DEUTSCHE BANK AG-POSTBANK BRANCH banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pervedusi, tikslu suklaidinti Vilniaus miesto apylinkės teismą ir taip išvengti nepalankaus sprendimo priėmimo atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovė, būdama adresu (duomenys neskelbtini), iš IP adreso (duomenys neskelbtini) priklausančio T. N. per EPP sistemą 2023 m. vasario 1 d. pateikė žinomai netikrą 2022 m. lapkričio 9 d. AB Swedbank mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įrašyta, kad mokėtojas UAB (duomenys neskelbtini) iš savo įmonės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko 9866 Eur pervedimą gavėjui V. V. į DEUTSCHE BANK AG-POSTBANK BRANCH banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 9866 Eur V. V. į DEUTSCHE BANK AG-POSTBANK BRANCH banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pervedusi ir 2023 m. kovo 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Poniškaitytė-Liautukė civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (įsiteisėjo 2023 m. balandžio 18 d.) priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo personalinės įmonės A. I. M. ( į. k. (duomenys neskelbtini)) ieškinį tenkino visiškai ir personalinei įmonei A. I. M. ( į. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) (įm. k. (duomenys neskelbtini)) priteisė 9866,00 Eur, tokiu būdu pasikėsino apgaule įgyti svetimą, personalinei įmonei A. I. M. ( į. k. (duomenys neskelbtini)) priklausantį turtą, pinigines lėšas - 9866,00 Eur.
Šiais savo veiksmais UAB (duomenys neskelbtini) padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Byloje surinkti įrodymai
Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gruodžio 29 d. spec. liudytoja apklausta T. N. parodė, kad sutinka būti apklausta spec. liudytoja, lietuvių kalbą supranta gerai, kalba ir rašo laisvai. PĮ A.I. M. yra (duomenys neskelbtini) įmonė, nuo maždaug 2019-2020 metų jos vadovaujama įmonė (duomenys neskelbtini) dirbo su PĮ A.I. M. įmone. Jos jų užsakymu atlikdavo krovinių pervežimus. Viskas buvo tarp jų gerai, bendradarbiavo. Niekada nebuvo jokių problemų su atsiskaitymais. Negali dabar pasakyti tiksliai datos, tačiau jau vyko Rusijos ir Ukrainos karas, pritaikius sankcijas niekas negalėjo atlikti mokėjimo pervedimų į Rusijoje esančią banko sąskaitą. Tuo metu D. A., įmonės vadybininkas, jos paprašė paslaugos. Jis prašė, kad Vokietijos įmonė galėtų į jos įmonės sąskaitą pervesti 9866,00 Eur sumą, kurią ji vėliau jam perduotų grynais pinigais per jų įmonės vairuotoją. Ji sutiko jiems padėti. Į jos įmonės sąskaitą buvo pervesti 9866,00 Eur. Kadangi tai buvo įmonės sąskaita ji pradėjo galvoti kaip jai reiktų tuos pinigus įvesti į įmonės balansą, kokiu pagrindu jie buvo pervesti į įmonę, o dar paskui juos teisėtai ir teisingai atiduoti (duomenys neskelbtini) įmonei. Ji nežinodama ką daryti kreipėsi pagalbos į savo pažįstamą, bent jau kiek ji jai sakė yra advokato padėjėja S. K. gim. (duomenys neskelbtini). Kokioje kontoroje ji dirba S. K. jai nenurodė, todėl ji negali pasakyti. Ji sakė, kad yra lietuvė, tačiau yra ištekėjusi už ukrainiečio. S. K. jai nurodė, kad galės padėti dėl tų pinigų pervedimo, būtent kaip viską padaryti pagal Lietuvos įstatymus. Maždaug po 2-3 savaičių S. K. jai paskambino, verkė į ragelį, nurodė, kad jau gavo atsakymą dėl vaiko operacijos iš Vokietijos, kad jai skubiai reikia patvirtinti ir gauti pinigų. Nurodė, kad operacija kainuoja apie 23 000-24 000 Eur ir jai apie 10 000 Eur trūksta. Ji jos pradėjo prašyti pinigų vaikui, bandė sukelti jai gailestį. Ji jai pasakė, kad tokių pinigų neturi šiuo metu, tiekėjai neatsiskaitė ir nežino kaip ji jai galėtų šiuo klausimu padėti. S. K. pokalbio metu paminėjo, kad ji gi turi iš vokiečio gautus pinigus, kuriuos jai galėtų paskolinti. Ji sudvejojo, tačiau pagailėjo vaiko. Įmonės sąskaitoje turimus vokiečio pervestus pinigus ji dalimis pervedė į savo asmeninę sąskaitą ir vėliau, taip pat dalimis bankomatuose nuėmė pinigus. S. K. ji atidavė 9 600 Eur. Ji pažadėjo, kad po mėnesio visus pinigus grąžins. Nieko blogo ji nepagalvojo ir net neįtarė. Maždaug praėjus iki mėnesio (duomenys neskelbtini) įmonės vadybininkas D. A. pradėjo jos prašyti perduoti jiems pinigus. Ji nenorėdama sakyti tiesos, pradėjo jiems meluoti, kad serga, kad yra užsiėmusi, kūrė nebūtas istorijas. Kodėl pradėjo D. A. meluoti negali paaiškinti, tiesiog buvo gėda prisipažinti, kad jų pinigus atidavė S. K.. Negali pasakyti dabar tiksliai datos, galimai sausio- vasario šių metų ji gavo dokumentus iš teismo, juose buvo nurodyta, kad ji PĮ A.I. (duomenys neskelbtini) įmonei turi grąžinti be pagrindo gautus 9 866 Eur. Iš karto susisiekus su S. K. ji jai nurodė, kad kuo skubiau reikia atsakyti teismui dėl pinigų grąžinimo. Jai atrodo atsakymą turėjo duoti iki kovo mėnesio pabaigos. Netrukus gavo atsakymą, kad S. K. viską sutvarkys, ji jai davė prisijungimus prie civilinės bylos ir ji turėjo surašyti dokumentus. Tie prisijungimai buvo jos vardu, nors ji ne kartą prašė S. K. pasirašyti sutartį su advokatų kontora, kad S. K. galėtų visus dokumentus teikti kaip jos atstovė. Ji net dėl to supyko. Nurodė, jai kad už tai reikės papildomai mokėti pinigus, o ji to nori išvengti. Jos kompetencija suabejojusi nebuvo, nes kelis kartus S. K. jai padėjo su teismo dokumentais bei antstoliu ir reikalai susitvarkė. S. K. ji pažįsta nuo maždaug 2019 metų, kažkaip susibendravome su ja ir jos dukra. Bendravo ir buvo pažįstami, kol ji jai nepaskolino pinigų. Iki šiol S. K. jai paskolintų pinigų nėra grąžinusi. Su S. K. susiskambino ir ji jai pasakė, kad dabar turi problemų dėl negrąžintų pinigų Rusijos įmonei, ji nurodė, kad viską sutvarkys. S. K. jai yra skambinusi paskutinį kartą šių metų kovo 8 dieną, tada ji jau buvo gavusi vėl dokumentus iš teismo, kad civilinė byla nėra uždaryta ir tęsiasi toliau, pokalbio metu bandė klausti kaip ji iš vis padarė tą suklastotą pavedimą, tačiau ji jai taip ir nieko neatsakė. Iš kur S. K. gavo tą suklastotą pavedimą ir jos vardu jį pateikė per teismo sistemą ji negali nurodyti. Ji nieko nežinojo apie tai, kad S. K. suklastos banko pavedimą ir jį nusiųs teismui į civilinę bylą. Ji neliepė S. K. taip daryti, tai ji padarė savo iniciatyva. 2023 m. gruodžio 5 d. skambino PĮ A.I. (duomenys neskelbtini) įgaliotai atstovei advokatei Irinai Beleškienei, jai nurodė visas tikras aplinkybes dėl pinigų ir nurodė, kad yra pasiruošusi juos grąžinti. Šiuo metu dar nėra pinigų grąžinusi, laukia kol jai perves pinigus užsakovai ir nori pervesti bent jau pusę sumos iš karto. Pinigus prižada grąžinti.??
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 31 d. įtariamąja apklausta T. N. parodė, kad įtarimo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta visiškai. Nuo priklausomybių niekur gydyta nėra, į jokias įskaitas nėra įrašyta. Psichiatrinėse ligoninėse taip pat nebuvo gydyta, į jokias įskaitas nėra įrašyta. PĮ A.I. (duomenys neskelbtini) yra Rusijos įmonė, nuo maždaug 2019-2020 metų jos vadovaujama įmonė (duomenys neskelbtini) dirbo su (duomenys neskelbtini) įmone. Jos įmonė jų užsakymu atlikdavo krovinių pervežimus. Viskas buvo tarp jų gerai, bendradarbiavo. Niekada nebuvo jokių problemų su atsiskaitymais. Negali dabar pasakyti tiksliai datos, tačiau jau vyko Rusijos ir Ukrainos karas, pritaikius sankcijas niekas negalėjo atlikti mokėjimo pervedimų į Rusijoje esančią banko sąskaitą. Tuo metu D. A., įmonės vadybininkas, jos paprašė paslaugos. Jis prašė, kad Vokietijos įmonė galėtų į jos įmonės sąskaitą pervesti 9 866,00 Eur sumą, kurią ji vėliau jam perduotų grynais pinigais per jų įmonės vairuotoją. Ji sutiko jiems padėti. Į jos įmonės sąskaitą buvo pervesti 9866,00 Eur. Ši suma buvo pervesta įvairiomis dalimis, tam kad ji galėtų nuimti iš įmonės sąskaitos pinigus ji pradėjo galvoti kaip jai tai įforminti. Po kažkurio laiko ji taip ir nesugalvojo kaip tai įforminti, todėl vis delsė tuos pinigus nuimti nuo įmonės sąskaitos. Dar po kažkurio laiko, ji pastebėjo, kad jai pervesti pinigai buvo tiesiog panaudoti tiek jos tiek įmonės reikmėms, teko pirkti įvairias paslaugas, atsiskaityti su darbuotojais. Taip ji ir nepastebėjo kaip vokiečių asmens pervesti pinigai buvo išnaudoti, o uždirbti su įmone nesisekė. Jai vis rašydavo (duomenys neskelbtini) įmonės vadybininkas prašydamas pinigus grąžinti, tačiau kadangi ji jų neturėjo, pradėjo pasakoti nebūtas istorijas, taip norėdama išvengti pinigų grąžinimo. Vis tikėdamasi kad pavyks užsidirbti ir pinigus grąžinti. Įmonės (duomenys neskelbtini) direktoriui trūkus kantrybei jie ją padavė į teismą. Ji, jai atrodo 2022 m. gruodžio 12 d., registruotu paštu gavo pranešimą, apie Vilniaus miesto apylinkės teisme pradėtą civilinę bylą, kurioje ji ir jos UAB (duomenys neskelbtini) yra atsakovai. Buvo nurodyta jai iki tam tikros datos pateikti atsiliepimą į ieškinį, tada ji sugalvojo, dar pavilkinti teismo sprendimą ir nieko blogo negalvodama, datos jau neprisimins, galimai 2023 m. sausio 30 d. vakare, galimai tarp 21-23 val. ji savo kompiuterio pagalba paėmė ir iš banko sąskaitos, kurios būtent nepasakys, išsitraukė kažkokį mokėjimo nurodymą, su kažkokia programa, kokia būtent, nepasakys, jį pataisė ir per civilinių bylų sistemą perdavė į civilinę bylą. Kaip ir sakė, taip padarė norėdama tiesiog užvilkinti civilinės bylos nagrinėjimą, negalvojo, kad daro kažkokį nusikaltimą. Sutinka, kad veikė įmonės (duomenys neskelbtini) vardu. Gavęs mokėjimo nurodymą teismas ja vis tiek nepatikėjo ir jai priteisė 9 866 Eur sumą gražinti, plius priteisė palūkanas. Šiuo metu UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos yra užblokuotos, jose nurodomas minusas, tačiau įmonė vis dar kiek įmanoma vykdo veiklą. Šiuo metu įmonėje dirba ji pati ir vairuotojas O. F..?
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 8 d. trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovas parodė, kad yra juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovas ir buvo paskirtas 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarimu. Vadovaujantis advokatūros įstatymo 46 straipsnio 1 dalimi jis negali teikti paaiškinimų dėl aplinkybių, kurias sužinojo atlikdamas savo profesines pareigas, todėl atsakyti į klausimą dėl (duomenys neskelbtini) kaltumo negali. Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) direktorė sutinka tyrimą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, jis jos pozicijai neprieštarauja.?
Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. birželio 27 d. liudytoju apklaustas A. M. parodė, kad individuali įmonė (duomenys neskelbtini) A. I. užsiima krovinių pervežimu. Pagal atliktus jų darbus iš Berlyno į UAB (duomenys neskelbtini) buvo pervesti pinigai apytiksliai 10 000 Eur. Darbuotoja T. N. dingo ir jokio ryšio nepalaiko. T. N. pavardės jis deja nežino, tuo užsiminėjo vadybininkas. Vadybininkas A. D. A.. Tiksliai nežino kokiais būdais jis bandė susisiekti su T. N., tačiau gavo informacijos, kad bandė susiekti su T. N., tačiau ji dingo. Anot D. A. A., T. N. minėjo, kad jinai pinigus pervedė į Berlyno įmonę, tai įmonei kuri ir pervedė į (duomenys neskelbtini) įmonės sąskaitą, tačiau Berlyno įmonė to nepatvirtino. Taip pat jinai pateikė galimai suklastotą mokėjimo nurodymą elektroniniu paštu D. A.. Asmeniškai jis nematė šio nurodymo, žino tai iš D. A. žodžių. 2022 metų spalio mėnesį buvo į teismą perduotas pareiškimas dėl be pagrindo gautų lėšų priteisimo. Kaip jo atstovė teisme dalyvavo advokatė ir jis nieko apie tai negali papasakoti. Ieškinys buvo patenkintas. Bylos nagrinėjimo metu T. N. taip pat pateikė tą patį mokėjimo nurodymą. Jis apskritai su T. N. niekada nebendravo, o bendravo tiktai su D. A. ir viską žino tik iš jo žodžių. Daugiau nieko negali papasakoti. Jokių ryšių kaip įmonės vadovas su UAB (duomenys neskelbtini) jis neturėjo. UAB (duomenys neskelbtini) kaip ir jų klientai, šiai įmonei taip pat teikė pervežimo paslaugas. Paslaugas teikė daugiau nei 10 kartų. Viskas su jais buvo gerai. Toks pinigų pervedimas į UAB (duomenys neskelbtini) buvo atliktas pirmą kartą.
Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. liepos 4 d. liudytoju apklaustas D. A. parodė, kad įmonėje (duomenys neskelbtini) dirba nuo jos įkūrimo tai yra nuo 2019 metų. Visą laiką dirbo vadybininku. Jie atlieka tarptautinius pervežimus, dirbo su daugybe įmonių iš jų ir Vokietijos įmone Post Most. Jie perveža pašto siuntas į Rusiją, konkrečiai į Maskvos miestą. Apie tris metus turi su jais sutartis dėl pašto siuntų pervežimo. Jie jiems buvo skolingi 9 866 Eur. Buvo sunkumų su jų SWIFT pervedimu, T. N. pasisiūlė padėti. Jo įmonė parašė laišką ir Post Most pervedė į T. įmonės sąskaitą, buvo padaryti trys pervedimai. Pirmas pavedimas 2022 m. kovo 30 d. 4 690 Eur, antras pervedimas 2022 m. balandžio 14 d. 4 180 Eur, trečias pervedimas 2022 m. balandžio 19 d. 995 Eur. Bendrai pervestų pinigų suma 9 866 Eur. T. N. žadėjo pinigus pervesti į baltarusišką sąskaitą arba atvežti grynais pinigais į Baltarusiją. 2022 metų birželio mėnesio viduryje įmonės darbuotojas važiavo į Baltarusiją iš Lietuvos. T. N. ir įmonės darbuotojas turėjo susitikti pasienio poste „kamenyj luk“, kaip jis vadinosi lietuviškai, jis nežino, atrodo Beniakonė. Žino, kad T. N. ir darbuotojas turėjo susitikti Lietuvos pusėje. Jis jos pralaukė parą, tačiau T. N. taip ir nepasirodė. Suprato, kad ji pinigų negrąžins, pradėjo jai rašyti į „Viber“, „Wats app“. Susirašinėjimą visą turi. Galės susirašinėjimą pateikti. Bendravimo metu pati neva prisistatinėjo sūnumi A. N. ir nurodydavo, kad mama palaidojo brolį ir jai depresija, ir ji negali kalbėti. Praėjus dar pusei mėnesio jis vėl pradėjo rašyti, vėl atsakinėjo A. N. iš jos apps‘o. Vis žadėjo pinigus atvežti į Baltarusiją, jam reikėjo atvažiuoti į Vitebską, kad pasiimtų pinigus. Prieš važiuojant bandė susisiekti, vėl neva atsakydavo A. N. ir nurodė, kad mamą sulaikė Baltarusijos muitinėje pasienyje ir reikia jos laukti. Kai jis pasiūlė, kad pats atvažiuos į pasienio muitinę ji vėl dingo. Maždaug 2022 m. spalio 24 d. į Skype jam parašė neva A. N., kad mama pateko į avariją, jai lūžo stuburas ir ji prarado kalbą. Kai jinai pateko į avariją per socialinį tinklą „odnoklasniki“ rado jos tikrą brolį ir paklausė jo ar žino, kad jo sesuo pateko į avariją ir kaip jos sveikata į ką brolis atsakė, kad neseniai su ja kalbėjo viskas gerai, ir ji dirba. Jis viską atpasakojo A. I. ir jie nusprendė paduoti ją į teismą. Jis per „Whats app“ kreipėsi į T. N.. Iš jos „whaps“ parašė atseit buhalterė N., nurodė, kad neva pinigus pervedė atgal vokiečiams. Jis jiems nurodė, kad jie jam pateiktų mokėjimo pavedimą. Iš T. N. pašto 2022 m. lapkričio 9 d. jis gavo mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) atseit 9 866 Eur buvo pervesti į Vokietijos įmonę Post Most. Jis patikrino ir maždaug po savaitės Vokietijos įmonė atsakė, kad jokio pavedimo negavo. Jis jiems išsiuntė gauto pavedimo kopiją ir jie nurodė, kad čia netikras pavedimas. Jis, T. N. pasakė, kad pavedimas netikras, ji atsiuntė kitą su banko anspaudais ir pasakė, kad aiškintųsi su vokiečių bankais. 2022 m. rugsėjo 20 d. padavė pareiškimą į teismą dėl pinigų grąžinimo. Paskutinė žinutė 2022 m. gruodžio mėn., „skype“ buvo tokia, kad jei jūs padavėte į teismą mama su jais nebendraus. Su T. N. įmone UAB (duomenys neskelbtini) bendradarbiavo apie 2 metus, jokių problemų nebuvo. Taip pat teikė jiems pervežimo paslaugas. Kol gaudavo mažas sumas, visas sumas visą laiką gražindavo, o kai gavo didelę sumą, prasidėjo problemos, ir gautų pinigų ji negrąžino.
Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugsėjo 25 d. liudytoju apklaustas M. V. parodė, kad nepamena dabar tiksliai datos, galimai 2011 arba 2010 metais, jis vienas atidarė įmonę pavadinimu (duomenys neskelbtini). Įmonės paskirtis buvo vežti įvairius krovinius į Uzbekistaną, Rusiją ir Kazachstaną. Maždaug apie 5 metus jis buvo šios įmonės direktorius ir vilkiko vairuotojas. Daugiau žmonių įmonėje nebuvo. Pats turėjo krovininį automobilį ir juo važinėjo, pats ir perveždavo įvairius krovinius. Kadangi atidarius įmonę reikėjo bendradarbiauti su didesne įmone, jis pradėjo bendradarbiauti atrodo su įmonę (duomenys neskelbtini), kurios vadovas buvo K. S.. Šioje įmonėje jis ir susipažino su T. N.. Ji dirbo šioje įmonėje su krovinių pervežimu, pamena, kad buvo davusi jam ne vieną užsakymą pervežti krovinį. Kadangi pasidarė mažiau darbo jis sugalvojo savo krovininį vilkiką su priekaba parduoti. Paskui kažkaip pasidarė sunku, reikėjo daug leidimų krovinius pervežti, todėl jis sugalvojo su T. N. dirbti tarpininku. Tiek jis, tiek ji pradėjo tartis su krovinių pervežėjais ir vilkikų vairuotojais. Taip jie su ja dirbo maždaug iki metų laiko. Kadangi jis nusprendė išeiti iš šio verslo, T. N. jam pasiūlė nupirkti iš jo atidarytą įmonę (duomenys neskelbtini). Jis pardavė visas įmonės (duomenys neskelbtini) akcijas. Nežino ar bus likę kokie įmonės pardavimo dokumentai, galės apie tai pranešti vėliau. Po kurio laiko jis pats emigravo į Vokietijos Federaciją, ten pradėjo dirbti pervežimo įmonėje (duomenys neskelbtini), vilkiko vairuotoju. Vokietijoje jis dirbo iki 2021 metų rugsėjo mėnesio. Paskui 2021 metų rugsėjo mėnesį jis išėjo iš darbo Vokietijos įmonėje ir atvažiavo į Lietuvą. 2021 metų gruodžio mėnesį užsiregistravo Darbo biržoje, gavo šiokią tokią pašalpą. Baigus gauti pašalpą jis įsidarbino statybos įmonėje, pavadinimo įmonės nepasakys, nepamena. Ten atidirbo neilgai, susilaužė sau šonkaulį ir prasėdėjo ilgą laiką nedarbingume. Po nedarbingumo jau negrįžo į statybos įmonę, o vėl užsiregistravo Darbo biržoje ir iki 2023 gegužės mėnesio buvo registruotas darbo biržoje. Darbo birža jam pasiūlė darbą vienoje Lietuvos įmonėje (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu jis joje ir dirba vilkiko vairuotoju. Tenka darbo reikalais važiuoti į Vokietiją. Jam būnant UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus tvarkė K. S. darbuotojai, tačiau kas tiksliai jis negali pasakyti. Jis pats tokiuose dalykuose nelabai gaudosi, pamena, kad jo prašydavo pasirašyti įvairius dokumentus, tačiau ar jis pasirašydavo kokias nors VMI skirtas mokesčių deklaracijas nepamena. Kaip ir sakė tai darydavo buhalteris, tačiau kaip ir minėjo jis jo negali nurodyti nei vardo, nei pavardės, buhalteriui mokėjo grynais pinigais ir jis viską tvarkydavo. Paskutinį kartą su T. N. jis bendravo 2017 metais, grįžęs čia atostogų, turėjo jos kontaktinį telefoną ir jai paskambino. Kelis kartus su T. N. bendravo arba 2018 arba 2019 metais dėl vilkiko. Kas šiuo metu yra įmonės (duomenys neskelbtini) direktorius jis negali pasakyti, nežino. Nežino kokiu būdu jis tapo UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriu, niekada juo nebuvo ir jokių darbinių santykių su pačia įmone, ją pardavęs neturėjo. Po to kai įmonę pardavė, įmonėje nedirbo.
Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gruodžio 5 d. liudytoju apklaustas A. N. parodė, kad T. N. yra jo mama. Žino, kad mama turi įmonę UAB (duomenys neskelbtini), mama yra įmonės vadovė. Kiek pamena ši įmonė buvo įsigyta iš kito asmens, kiek laiko mama turi tą įmonę jis negali pasakyti, bet jau senokai, gal apie 10 metų ir daugiau. Yra dirbęs maždaug pusę metų mamos įmonėje, dirbo labiau su pervežimo dokumentais. Kad mamos įmonė bendradarbiavo su kažkokia rusiška įmonę, jis lyg yra kažką girdėjęs, tačiau kokia būtent įmone jis nežino. Asmenis A. M., D. A. nepažįsta, jokio kontakto su jais nėra turėjęs. Niekada su jais nėra bendravęs ir telefonu, juo labiau nėra rašęs per kokias nors programėles iš mamos telefono jokių žinučių. Niekam niekada nėra rašęs apie kažkokią mamos ligą, giminaičio mirtį, ar kažkokius mamos užstrigimus prie Baltarusijos sienos, ar kažką į tai panašaus. Įmonė PĮ A. I. (duomenys neskelbtini) jam taip pat nėra pažįstama ir girdėta. Yra girdėjęs, kad mama kreiptųsi į teismą dėl jai nemokamų pinigų už krovinių pervežimą iš kitų įmonių. Tačiau nieko konkrečiau negali pasakyti tuo klausimu. Taip pat pirmą kartą išgirdo, kad mama kažkokiai įmonei nepervedė pinigų ir liko jiems skolinga. Taip pat nieko negali paaiškinti dėl suklastoto mokėjimo nurodymo, apie tai nieko nežino.
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 13 d. liudytoju apklausta E. S. parodė, kad kai prasidėjo sunkumai su pervedimais į rusų sąskaitas, ieškojo asmenis, tarptautinių firmų, Europos firmų, kurios galėtų atlyginti už suteiktas paslaugas. Jos turėjo įsiskolinimus už pervežimus ir D. M. vadybininkas pasiūlė išeitį, kad pinigus galėtų pervesti į jų pažįstamų asmenų įmonę (duomenys neskelbtini). Pats D. A. susiskambindavo su firma „Post Most“ klausė ar galima padaryti pervedimus į (duomenys neskelbtini) įmonės sąskaitą, klausė buhalterijos kaip teisingai šiuos pervedimus įforminti, kad paskui nereiktų perdaryti. Jos klausė kaip turi atrodyti tas laiškas iš (duomenys neskelbtini) įmonės, 2022 metų kovo mėnesį į įmonės „Post Most“ el. paštą gavo laišką, kuriame buvo nurodyta į kurias sąskaitas pervesti pinigus. Ji 2022 m. kovo 29 d. perdavė šį laišką į buhalteriją. Kadangi buhalterijai pakako kaip pagrindo ir 2022 m. kovo 30 d. buvo atliktas pirmas pervedimas. Visa suma 9 866 Eur buvo pervesta į (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Taip įsiskolinimas firmai (duomenys neskelbtini) buvo panaikintas. Jokių pinigų (duomenys neskelbtini) jiems nepervedė. Iš (duomenys neskelbtini) buvo gauta užklausa dėl (duomenys neskelbtini) grąžintų pinigų, tačiau firma jokių pinigų iš (duomenys neskelbtini) negavo ir rašė kažkokį patvirtinimą, kad jokių pinigų negavo. Ji niekada su (duomenys neskelbtini) direktore T. N. nebendravo. Turi dokumentą kurį persiuntė buhalterijai, kurio pagrindu ir buvo pervesti pinigai.?
Iš 2023 m. balandžio 19 d. PĮ A.I. M. atstovės advokatės Irinos Beleškienės pareiškimo matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)), iškelta pagal ieškovo PĮ A. I. M. ieškinį atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. 2022 m. vasario 1 d. Atsakovas UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamas vadovės T. N. pateikė teismui į civilinę bylą 2022 m. lapkričio 9 d. mokėjimo nurodymą, kuris, pasak atsakovo UAB (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) grąžino į V. V. banko sąskaitą 9866,00 Eur sumą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nutarta išduoti personalinei įmonei A.I. M. (į. k. (duomenys neskelbtini)) teismo liudijimą gauti iš akcinės bendrovės „Swedbank“ duomenis, ar 2022 m. lapkričio 9 d. buvo atliktas 9 866,00 Eur mokėjimas iš uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios akcinėje bendrovėje „Swedbank“, į V. V. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Deutsche Bank AG-Postbank Branch. 2023 m. kovo 15 d. Swedbank AB pateikė į civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakymą, kuriuo informavo teismą, kad 2022 m. lapkričio 9 d. iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į V. V. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimas (suma Nr. 9866,00 Eur) nebuvo atliktas. Tuo tarpu iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) į civilinę bylą Ne. (duomenys neskelbtini) pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad mokėjimo nurodymo skiltyje „gavėjo sąskaitos (IBAN) NR.“ nurodyta gavėjo sąskaita yra parašyta kitokiu šriftu, negu užpildytas visas dokumentas, taip pat ir mokėjimo nurodyme skiltyje „Banko atstovo pareigos, vardas, pavardė, parašas“ yra pasirašyta galimai vadovės T. N. ir uždėtas spaudas UAB (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. nustatyta, kad tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Elektroninio dokumento nuorašas Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tikro dokumento suklastojimas yra tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-35/2011, 2K-4-689/2019). Žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai tokio dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32-696/2015, 2K-385-942/2017, 2K104-1073/2020). Žinomai suklastoto dokumento realizavimu laikomas atlygintinis ar neatlygintinis netikro arba suklastoto dokumento perdavimas naudotis juo kitiems asmenims. BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl šis nusikaltimas laikomas baigtu realizavus netikrą ar suklastotą dokumentą – nuo to momento, kai toks dokumentas patenka trečiojo asmens žinion. Pareiškėjas turi pagrindo tvirtinti, kad galimai UAB (duomenys neskelbtini) vadovė T. N. suklastojo 2022 m. lapkričio 9 d. mokėjimo nurodymą, ir šį dokumentą realizavo, perduodama jį Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Iš 2023 m. balandžio 19 d. PĮ A.I. M. atstovės advokatės Irinos Beleškienės pareiškimo matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)), iškelta pagal ieškovo PĮ A. I. M. ieškinį atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. 2022 m. vasario 1 d. Atsakovas UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamas vadovės T. N. pateikė teismui į civilinę bylą 2022 m. lapkričio 9 d. mokėjimo nurodymą, kuris, pasak atsakovo UAB (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) grąžino į V. V. banko sąskaitą 9866,00 EUR sumą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nutarta išduoti personalinei įmonei A.I. M. (į. k. (duomenys neskelbtini)) teismo liudijimą gauti iš akcinės bendrovės „Swedbank“ duomenis, ar 2022 m. lapkričio 9 d. buvo atliktas 9 866,00 Eur mokėjimas iš uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios akcinėje bendrovėje „Swedbank“, į V. V. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Deutsche Bank AG-Postbank Branch. 2023 m. kovo 15 d. Swedbank AB pateikė į civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakymą, kuriuo informavo teismą, kad 2022 m. lapkričio 9 d. iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į V. V. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimas (suma Nr. 9866,00 EUR) nebuvo atliktas. Tuo tarpu iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) į civilinę bylą Ne. (duomenys neskelbtini) pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad mokėjimo nurodymo skiltyje „gavėjo sąskaitos (IBAN) NR.“ nurodyta gavėjo sąskaita yra parašyta kitokiu šriftu, negu užpildytas visas dokumentas, taip pat ir mokėjimo nurodyme skiltyje „Banko atstovo pareigos, vardas, pavardė, parašas“ yra pasirašyta galimai vadovės T. N. ir uždėtas spaudas UAB (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pateikė pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Pagal pareiškėjo pateiktą pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra atliekamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir AVPK) Vilniaus miesto 5-jame PK. Pareiškėjas turi pagrindo įtarti, kad sumanymas suklastoti mokėjimo nurodymą atsirado tikslu sukurti tokią situaciją, kurioje atrodytų, jog UAB (duomenys neskelbtini) grąžino gautus pinigus ir pareiškėjas nebeturi reikalavimo teisės į UAB (duomenys neskelbtini). Galimai UAB (duomenys neskelbtini) vadovė T. N. tokiu būdu siekė išvengti turtinės prievolės, atsiradusios įmonei UAB (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. nustatyta, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Vadovaudamasi išdėstytu, pareiškėjas PĮ A. I. M. prašo: - pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir UAB (duomenys neskelbtini) vadovės T. N. atžvilgiu.
2024 m. sausio 16 d. paklausimas adresuotas Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkei Viktorijai Šelmienei, kuriame užfiksuota, kad Vilniaus AVPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 3-ajame veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas 01-1-16005-23 pradėtas pagal požymius nusikalstamos veikos numatytos BK 300 straipsnyje 1 dalyje. Turimais duomenimis, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra ikiteisminiam tyrimui reikšmingas mokėjimo nurodymas (Swedbank mokėjimo nurodymas Nr. 187 2022 m. lapkričio 9 d., mokėtojo vardas UAB (duomenys neskelbtini)), kuris buvo pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Prašome Jus informuoti kas ir kokiu būdu į civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) pateikė suklastotą banko pavedimą. Kam buvo suteiktos prieigos teisės prie elektroninės civilinės bylos.
2024 m. sausio 24 d. gautas atsakymas, kuriame nurodyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. sausio 16 d. gautas Jūsų prašymas pateikti informaciją, kas ir kokiu būdu į civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė nurodytą suklastotą banko pavedimą, kam buvo suteiktos prieigos teisės prie elektroninės bylos ((duomenys neskelbtini)). Atsakydami į Jūsų prašymą, informuojame, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės personalinės įmonės A.I. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl nepagrįsto praturtėjimo, palūkanų priteisimo. LITEKO duomenimis, į šią civilinę bylą 2023 m. vasario 1 d. per Lietuvos teismų elektroninių pasaugų portalą 2022 m. lapkričio 9 d. Swedbank, AB mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) vardu pateikė T. N.. Prie elektroninės bylos buvo suteiktos prieigos ieškovės atstovei advokatei I. Beleškienei ir juridiniam asmeniui - uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini). ?
Iš 2024 m. liepos 17 d. – 2024 m. liepos 18 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas. Išrašas yra bendras sudarytas iš 24 lapų. Iš pradžių nurodytas banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 28 d., o po nurodytas banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas nuo 2022 m. kovo 20 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d.. Banko sąskaitos išraše Nr. (duomenys neskelbtini) nieko reikšmingo ikiteisminiam tyrimui nenustatyta. Banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše matome: 1. 2022 m. kovo 30 d. 14.58 val. pervedimą 4691 Eur iš asmens V. V. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis nurodyta: Payment for invoices (duomenys neskelbtini)in the name of M. A..
2. 2022 m. balandžio 14 d. 14.59 val. pervedimą 4180 Eur iš asmens V. V. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo paskirtis: Payment for invoices (duomenys neskelbtini)in the name of M. A..
3. 2022 m. balandžio 19 d. 15.05 val. pervedimą 995 Eur iš asmens V. V. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis: Payment for invoice Nr. (duomenys neskelbtini) in the name of M. A.. Daugiau pervedimų išraše kad būtų nurodytas M. A. - nėra. Jokių pervedimų į T. N. asmenines banko sąskaitas nėra. Matosi, kad sąskaita yra naudojama UAB (duomenys neskelbtini). Yra nemažai mokėjimo paskirčių: apmokėjimas pagal avansinę apyskaitą. Taip pat banko sąskaitos išraše matome tris nuskaitymus 2022 m. kovo 24 d., 2022 m. kovo 31 d. ir m. balandžio 1 d. Antstolės Ingos Karalienės, yra nuskaityti 1790,73 Eur, 694,23 Eur, ir 7,47 Eur.
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
BK 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Esminis sukčiavimo, kaip BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, požymis yra apgaulės panaudojimas, siekiant savo ar kitų naudai įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Apgaulė suprantama kaip turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, taip pat kitų asmenų, priimančių atitinkamus sprendimus, suklaidinimas dėl aplinkybių ar faktų, kurie yra esminiai, lemiantys šių asmenų apsisprendimą dėl turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ir pan. Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. BK 182 straipsnio sudėtis yra materiali: baudžiamoji atsakomybė kaip už baigtinį nusikaltimą pagal BK 182 straipsnį atsiranda pasisavinus apgaule gautus pinigus (turtą). Sukčiavimas padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia. Sukčiavimo atveju kaltininkas suvokia, kad suklaidino kitą asmenį, numato, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 182 straipsnyje numatyti padariniai, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-322/2013, 2K-7-27-746/2015, 2K-385-942/2017).
Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.
Šie BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą. Tikro dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t. y. įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija, o žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-775/2007; 2K-263/2010).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatomis, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog T. N. padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Įrodyta, kad T. N. nuo 2022 m. gruodžio 12 d. iki 2023 m. sausio 31 d., tyrimo metu nenustatytoje vietoje, surašė 2022 m. lapkričio 9 d. AB Swedbank mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė, kad mokėtojas UAB (duomenys neskelbtini) iš savo įmonės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko 9866 Eur pervedimą gavėjui V. V. į DEUTSCHE BANK AG-POSTBANK BRANCH banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ant šio mokėjimo nurodymo uždėjo UAB (duomenys neskelbtini) antspaudą, po ko 2023 m. vasario 1 d. būdama adresu (duomenys neskelbtini), iš IP adreso (duomenys neskelbtini) priklausančio jai (T. N.) per EPP sistemą, šį žinomai netikrą dokumentą pateikė į civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus miesto apylinkės teismui, esančiam adresu Laisvės pr. 79 A, Vilniuje, tokiu būdu ji (T. N.) pagamino žinomai netikrą dokumentą ir jį panaudojo.
T. N., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, pripažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad iš banko sąskaitos išsitraukė mokėjimo nurodymą ir jame pataisė duomenis. Tą mokėjimą pateikė į civilinė bylą. Teismas nenustatė pagrindo netikėti pirmiau paminėtais kaltinamosios parodymais, kurie sutampa su kita byloje esančia rašytine medžiaga. Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes kaltinamosios T. N. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje.
Byloje taip pat įrodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamas vadovės T. N. pateikė teismui į civilinę bylą 2022 m. lapkričio 9 d. mokėjimo nurodymą, kuriame nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) į V. V. banko sąskaitą pervedė 9866,00 EUR sumą. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2022 m. lapkričio 9 d. iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į V. V. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimas (suma Nr. 9866,00 EUR) nebuvo atliktas. Kaltinamojo T. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad neturėjo pinigų iš ko grąžinti pinigus, norėjo pavilkinti teismo procesą, todėl pagamino netikrą banko mokėjimo dokumentą ir jį pateikė į bylą, taigi tokiais veiksmais buvo sukurta situacija, kurioje atrodytų, jog UAB (duomenys neskelbtini) grąžino gautus pinigus ir yra neskolinga.
Byloje įrodyta, kad T. N. ir UAB (duomenys neskelbtini), veikdama per savo atstovą – vadovaujamas (direktorės) pareigas šiame privačiame juridiniame asmenyje ėjusią T. N., kuri turėdama teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu, veikdama juridinio asmens, žinodama, kad UAB (duomenys neskelbtini) 9866 Eur V. V. į DEUTSCHE BANK AG-POSTBANK BRANCH banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pervedusi, tikslu suklaidinti Vilniaus miesto apylinkės teismą ir taip išvengti nepalankaus sprendimo priėmimo atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovė, būdama adresu (duomenys neskelbtini), iš IP adreso (duomenys neskelbtini) priklausančio T. N. per EPP sistemą 2023 m. vasario 1 d. pateikė žinomai netikrą 2022 m. lapkričio 9 d. AB Swedbank mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įrašyta, kad mokėtojas UAB (duomenys neskelbtini) iš savo įmonės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko 9866 Eur pervedimą gavėjui V. V. į DEUTSCHE BANK AG-POSTBANK BRANCH banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini)9866 Eur V. V. į DEUTSCHE BANK AG-POSTBANK BRANCH banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pervedusi ir 2023 m. kovo 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (įsiteisėjo 2023 m. balandžio 18 d.) priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo personalinės įmonės A. I. M. ( į. k. (duomenys neskelbtini)) ieškinį tenkino visiškai ir personalinei įmonei A. I. M. ( į. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) (įm. k. (duomenys neskelbtini)) priteisė 9866,00 Eur, tokiu būdu pasikėsino apgaule įgyti svetimą, personalinei įmonei A. I. M. ( į. k. (duomenys neskelbtini)) priklausantį turtą, pinigines lėšas - 9866,00 Eur.
T. N. ir UAB (duomenys neskelbtini) veiksmai atitinka BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka BPK 419 straipsnio reikalavimus.
BK 300 straipsnio 1 dalyje veikos padarymo metu buvo numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
BK 182 straipsnio 1 dalyje veikos padarymo metu buvo numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Skirdamas bausmę T. N., teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir pasekmes: padarytas vienas baigtas nesunkus tyčinis nusikaltimas, susijęs su dokumentų klastojimu, ir pasikėsinta padaryti nesunkų turtinį nusikaltimą iš savanaudiškų paskatų. Žala šiomis nusikalstamomis veikomis nepadaryta, byloje nepareikšta civilinių ieškinių.
Atsižvelgiama į kaltinamosios asmenybę: pagal bylos duomenis neteista, administracine tvarka paskutinį kartą bausta 2024 m. birželio 5 d., Sodros duomenimis dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) direktore. Taip pat į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Prokurorė pareiškime siūlo už veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, skirti 70 MGL (BBND) dydžio baudą, už veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje padarymą, skirti 90 MGL (BBND) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 150 MGL (BBND) dydžio baudą.
T. N. neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūloma bausme, tačiau prašo sumažinti baudą bei leisti paskirtą baudą mokėti dalimis per tris metus.
Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti T. N. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus atitinkamų BK straipsnių sankcijose numatytas ir prokurorės siūlomas baudos bausmes, kurių dydis nustatytinas artimas minimaliam šios rūšies bausmės dydžiui, skiriamam už nesunkius nusikaltimus, t. y. už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą t. y. 70 MGL (BBND) dydžio baudą, o už veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje padarymą, skirti 90 MGL (BBND) dydžio baudą. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji T. N. prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 100 MGL (BBND) dydžio baudos
Teismas pažymi, kad juridiniams asmenims skiriamos bausmės BK specialiosios dalies straipsnių sankcijose nenurodomos. Teismas, skirdamas bausmę juridiniam asmeniui, vadovaujasi BK 43 straipsnio 1 dalyje nustatytu bausmių sąrašu, t. y. juridiniam asmeniui gali būti skiriamos bauda; juridinio asmens veiklos apribojimas; juridinio asmens likvidavimas. Juridiniam asmeniui už vieną nusikalstamą veiką gali būti skiriama tik viena bausmė (BK 43 straipsnio 3 dalis).
Skirdamas bausmę juridiniam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini), teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, t. y. pasikėsinta padaryti nesunkų turtinį nusikaltimą, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išsiaiškinti nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį juridinį asmenį. Pagal ĮKNR registro duomenis juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo teistas. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį juridinį asmenį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – baudą. Pagal BK 47 straipsnio 4 dalį juridiniam asmeniui nustatoma nuo 200 iki 100 000 MGL dydžio bauda. Prokurorė siūlo skirti 240 MGL (12 000 Eur) dydžio baudą. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma parinkta bausmės rūšis yra teisinga, o dydis proporcingas padarytos veikos ir kaltinamojo asmens pavojingumui. Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis UAB (duomenys neskelbtini) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 160 MGL (BBND).
Kaltinamieji prašo leisti paskirtą baudą sumokėti per trejus metus. Teismo vertinimu yra tikslinga nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, nei Bausmių vykdymo kodekse numatytas 2 mėnesių terminas, kuris leistų kaltinamiesiems proporcingai paskirstyti pajamas, kad jų užtektų baudai išmokėti ir būtiniems poreikiams tenkinti, todėl nustatytinas 24 (dvidešimt keturių) mėnesių baudos sumokėjimo terminas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
T. N. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 70 MGL (BBND) (3 500 Eur) (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.
T. N. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 90 MGL (BBND) (4 500 Eur) (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti subendrintą bausmę 150 MGL (BBND) (7 500 Eur) (septynių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. N. 100 MGL (BBND) (5 000 Eur) (penkių tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Juridinį asmenį UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 240 MGL (BBND) (12 000 Eur) (dvylika tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti UAB (duomenys neskelbtini) galutinę 160 MGL (BBND) (8 000 Eur) (aštuonių tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti T. N. ir UAB (duomenys neskelbtini), kad bauda, turi būti sumokėta per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801)): 1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius; 2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas; 3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB; 4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“; 5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas; ar 6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji antstolio bus išieškoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.
Išaiškinti T. N. ir UAB (duomenys neskelbtini), kad nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jie turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.