- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-25
- Bylos Nr.
- I-4020-1066/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02185-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gediminas Užubalis
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo medžiotojų klubo „Puntukas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas medžiotojų klubas „Puntukas“ (toliau – ir Klubas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 601.
2. Skunde pareiškėjas remiasi šiais argumentais:
2.1. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 601 (toliau – ir Skundžiamas sprendimas) Klubui padidintu tarifu apskaičiuotus 4 608 Eur už nedeklaruotą medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą už 2014-2016 m.
2.2. Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Vilniaus apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius atliko Klubo planinį patikrinimą, kurio tikslas mokesčio už valstybinius gamtos išteklius (mokesčio už medžiojamų gyvūnų išteklius) už 2014-2018 m. apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumas. urašė patikrinimo aktą Nr. V-9 (toliau - Patikrinimo aktas) {priedas Nr. 2), kuriame nustatyta, kad Pareiškėjas 2014, 2015 ir 2016 m. deklaravo mažesnius I kategorijos medžioklės plotų dydžius, nei nustatyta Anykščių medžiotojų klubo „Puntukasl“ ir „Puntukas2“ medžioklės plotų pasiskirstyme pagal tinkamumą medžiojamiems gyvūnams veistis ir daugintis medžioklės plotų charakteristikoje. Patikrinimo aktu už 2014-2016 m. mokestis už valstybinius gamtos išteklius Pareiškėjui apskaičiuotas padidintų (10 kartų) tarifu - viso 4 608 Eur.
2.3. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 12 d. raštu „Dėl 2019 m. kovo 29 d. patikrinimo akto Nr. V-9“ paaiškino, kad nuoširdžiai gailisi ir pripažįsta, jog pildant deklaracijas už 2014-2016 m. įsivėlė techninė klaida dėl nerūpestingumo, todėl atsirado mokestinė nepriemoka, kuri yra 460 Eur. Po Patikrinimo akto šią sumą Pareiškėjas sumokėjo. Taip pat Pareiškėjas patikslino mokesčio už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimo 2014, 2015 ir 2016 m. deklaracijas. Pareiškėjas prašė vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais atsižvelgti į Pareiškėjo geranoriškumą bei tai, jog pažeidimai padaryti dėl neapdairumo. Departamentas Skundžiamu sprendimu pavirtino Patikrinimo aktą ir Pareiškėjui padidintu tarifu apskaičiuotą 4 608 Eur mokestį už 2014-2016 m. Departamentas Skundžiamu Sprendimu padidintu tarifu apskaičiuoto 4 608 Eur mokesčio už valstybinių gamtos išteklių naudojimą nesumažino.
2.4. Pareiškėjas įsitikinęs, kad paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu 4 608 Eur sumai yra neadekvatus, neproporcingas ir neteisingas padarytos žalos (neteisingai deklaruoto ir nesumokėto 460 Eur mokesčio) valstybės biudžeto dydžiui. Nors padidinto tarifo taikymas atitinka Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau - MVGIĮ) nuostatas, tačiau teismų praktikoje formuojama pozicija, kad minėto įstatymo nuostatos ne visais atvejais turi būti taikomos formaliai. Pareiškėjas neginčija fakto, kad už 2014-2016 m. buvo deklaruoti mažesni medžioklės plotai. Šias aplinkybes Pareiškėjas pripažįsta ir nuoširdžiai dėl to gailisi, ką nurodė ir Departamentas. Taip pat paaiškino, jog per maži medžioklės plotai buvo nedeklaruoti per klaidą, dėl nepakankamo atidumo ir rūpestingumo: 2014, 2015 ir 2016 m. teikiant deklaracijas buvo deklaruoti medžiotojų klubo „Puntukasl“ duomenys, tačiau per klaidą praleisti medžiotojų klubo „Puntukas2“ duomenys. Vėlesniais metais (2017-2018 m. vertinti ir Patikrinimo akte) daugiau pažeidimų nepasikartojo. Klubas neturėjo tikslo nuslėpti mokesčio ir gauti mokestinės naudos. Pareiškėjo statusas yra asociacija, kurios tikslas ne pelno siekimas, tačiau savo narių atstovavimas ir kitų viešųjų interesų puoselėjimas. Pareiškėjas nevykdo ūkinės-finansinės veikos, todėl Skundžiamu sprendimu patvirtinta 4 608 Eur suma jam yra itin reikšminga.
2.5. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją <...> pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija <...> asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra konstatavęs, jog šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Jeigu teisė tapatinama su įstatymu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Teisėjų kolegijos nuomone, turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai. Juk ne viskas gali būti reglamentuota įstatymų ir tilpti į tam tikras teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007, t 2011 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-46/2011). Teismų praktikoje 10 kartų padidintu tarifu patikrinimo aktais apskaičiuoti mokesčiai mažinami pakankamai ženkliai, pavyzdžiui, LVAT (2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016).
2.6. Skundžiamu sprendimu patvirtinant Patikrinimo aktą priskaičiuota 4 608 Eur net nesumažinta ta dalimi, kurią Pareiškėjas sumokėjo (460 Eur).
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:
3.1. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir MVGIĮ arba Įstatymo) 7 straipsnio l d., 3 d., 4 d. normos nustato, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis. Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio Įstatymo 3 priede nustatytą mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius tarifą pagal medžioklės plotų kategorijas, apskaičiuoja ir moka mokestį už per mokestinį laikotarpį mokesčio mokėtojui suteiktą (leistą) naudoti atitinkamos kategorijos medžioklės plotų dydį. Mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis ir mokamas, 15 dienos. Pagal Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio Įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento - 10. Pareiškėjas 2014-2016 m. deklaravo mažesnius I kategorijos medžioklės plotų dydžius, nei nustatyta Anykščių medžiotojų klubo „ Puntukas 1“ ir „Puntukas2“ medžioklės plotų pasiskirstyme pagal tinkamumą medžiojamiesiems gyvūnams veistis ir daugintis medžioklės plotų charakteristikoje. Tokią faktiškai susiklosčiusią situaciją Pareiškėjas mėgina paaiškinti tuo, jog įsivėlė techninė klaida dėl nepakankamo atidumo ir nerūpestingumo, teikiant deklaracijas 2014-2016 m., buvo deklaruoti medžiotojų klubo „Puntukasl“ duomenys, tačiau per klaidą praleisti medžiotojų klubo „Puntukas2“ duomenys.
3.2. Remiantis LVAT išaiškinimu, „Įstatymo 6 straipsnio dalis numato, kad nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Ir tai yra imperatyvas” (LVAT 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-821-602/2016)”. Tuo tarpu kitoje LVAT nutartyje yra pasisakyta dėl kaltės formos: „Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nedetalizuota mokesčio mokėtojo kaltės formos dėl neteisingai deklaruoto mokesčio (arba deklaracijos nepateikimo). Nors mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo deklaracija gali būti tikslinama, tai neatleidžia nuo pareigos teisingai deklaruoti mokestį, o mokesčio administratorius privalo taikyti mokesčio tarifą už mažesnį deklaruotą gamtos išteklių kiekį (arba deklaracijos nepateikimą” (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Ea- 3525-575/2016). Tokios nuomonės laikosi ir Kauno apygardos administracinis teismas, kuris savo 2017 m. spalio 23 d. sprendime pateikė tokį išaiškinimą: Įstatymas nenumato galimybės atsakovui, kaip viešojo administravimo subjektui, mokesčio mokėtoją atleisti nuo paskirtos baudos ar paskirtąjį baudą sumažinti. Atleidimas nuo baudos ar paskirtos baudos sumažinimas yra Valstybinės mokesčių inspekcijos instrumentas, numatytas MAĮ o ne Įstatymo.” (Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. Ei-2356-554/2017). Vadinasi, sutinkant su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika vien fakto, kad Pareiškėjas pateikė klaidingas deklaracijas už 2014-2016 m. neatsižvelgiant į tai, ar tai buvo tyčinis veiksmas ar ne (ar tai buvo susijęs veiksmas su „netyčia“ praleistais duomenimis), pakanka, kad būtų - taikomas didesnis mokesčio tarifas dauginant iš koeficiento 10. Remiantis LVAT formuojama praktika tapačiose administracinėse bylose nurodome, jog: „Teismas imperatyvių reikalavimų aplinkosaugos srityje nevykdymu šiuo atveju nelaiko sąmoningu. Visgi, Įstatymas, mokesčio mokėtojui, nustato pareigą būti atidžiam, rūpintis ir užtikrinti tinkamą mokesčio apskaičiavimą, sumokėjimą ir deklaracijų teikimą.” Iš to seka išvada, jog Pareiškėjas deklaruodamas mažesnius plotus už 2014-2016 m. nei numatyta medžioklės plotų charakteristikoje vien dėl to, kad įsivėlė klaida dėl nepakankamo atidumo, nelaikytina svarbia aplinkybe atleidžiančia nuo atsakomybės. Tokios ir panašios aplinkybės (kaip nežinojo, nebuvo informuotas, apsiriko ir pan.) nelaikytinos juridiškai reikšmingomis aplinkybėmis, šalinančiomis pažeidimą ar kaip nors kitaip galinčiomis turėti įtakos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius dydžiui, nustatytam Departamento priimtame sprendime.
3.3. Pareiškėjo elgesys (praėjo palyginti nemažas laiko tarpas po datos, kai buvo pateiktos netikslios deklaracijos, o ją taisyti imtasi tik po to, kai buvo atliktas patikrinimas) tik dar kartą parodo Pareiškėjo nerūpestingumą ir aplaidų požiūrį į teisės aktais nustatytą imperatyvių reikalavimų vykdymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje r. A662 - 2368/2011; Lietuvos vyriausioj administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Ea-298/556/2016). Paties Pareiškėjo elgesys (praėjo palyginti nemažas laiko tarpas po datos, kai buvo pateiktos netikslios deklaracijos, o ją taisyti imtasi tik po to, kai buvo atliktas patikrinimas) tik dar kartą parodo Pareiškėjo nerūpestingumą ir aplaidų požiūrį į teisės aktais nustatytą imperatyvių reikalavimų vykdymą (LVAT 2011 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje r. A662 - 2368/2011; LVAT 2016 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Ea-298/556/2016).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Pareiškėjui Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2013 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. V-154 (b. l. 50) Klubui pratęstas leidimas medžioklės plotų vienetuose „Puntukas 1“ ir „Puntukas2“ naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, leidime išdėstyta medžioklės plotų vieneto eksplikacija (miškų kategorijos, plotai, kt.) (b. l. 56, 57). Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Vilniaus apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius atliko Klubo planinį mokesčio už valstybinius gamtos išteklius už 2014-2018 metus apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą. Atlikus Klubo patikrinimą, 2019 m. kovo 29 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. V-9 (b. l. 10-12), kuriame nurodyta, kad Klubas už 2014, 2015, 2016 metus deklaravo mažesnius I kategorijos medžioklės plotų dydžius nei nustatyta „Puntukas1“ ir „Puntukas2“ medžioklės plotų pasiskirstyme pagal tinkamumą naudoti medžiojamiesiems gyvūnams veistis ir daugintis medžioklės plotų charakteristikoje. Tuo buvo pažeistas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 3 dalis. Todėl vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Tarifas apskaičiuotas Įstatymo 3 priedo nustatytus tarifus dauginant iš 10. Taikant didesnį tarifą iš viso priskaičiuota 4608,00 Eur. Klubas 2019 m. balandžio12 d. pateikė Departamentui paaiškinimus dėl patikrinimo akto. Jame nurodė, kad nuoširdžiai gailisi ir pripažįsta, kad neteisingai deklaravo duomenis dėl klaidos, nerūpestingumo, taip pat, kad gera valia patikslino deklaracijas už 2014-2016 metus ir sumokėjo mokestį pagal standartinį tarifą (460,00 Eur) (b. l. 40). Departamentas 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 601 patvirtino patikrinimo aktą ir papildomai priskaičiuotus 4 608,00 Eur mokesčio. Šį sprendimą ir skundžia pareiškėjas.
5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Skundžiamo sprendimo, kuriuo pareiškėjui paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu – iš viso 4 608 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčo nekilo dėl to, kad pareiškėjas padarė teisės pažeidimą – mokesčio už naudojamus gamtos išteklius deklaracijose už 2014 - 2016 neteisingai nurodė mažesnius I kategorijos medžioklės plotų dydžius, nei nustatyta medžioklės plotų vienetų „Puntukas 1“ ir „Puntukas2“ medžioklės plotų pasiskirstyme. Kaip matyti sugretinus patikrinimo aktą ir leidimus (b. l. 56, 57), pareiškėjas 2014, 2015 ir 2016 nedeklaravo ploto „Puntukas 1“ I kategorijos medžioklės ploto (214 ha). Taigi Ginčas byloje iš esmės kilo dėl pritaikyto didesnio mokesčio tarifo kaip reakcijos į padarytą teisės pažeidimą proporcingumo.
6. Pareiškėja teigia, kad netikslius duomenis deklaracijose pateikė dėl neatidumo. Atsakovas neginčija tokios aplinkybės, tačiau teigia, kad tai vis vien neatleidžia pareiškėjo nuo Įstatyme nustatyto 10 kartų didesnio tarifo taikymo.
7. Teismų praktikoje didesnio mokesčio tarifo taikymas laikomas sankcijos taikymu (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje eA-3525-575/2016). Iš Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimo seka, kad teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Šioje byloje reikia įvertinti, ar paskirta ekonominė sankcija, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus
8. Dėl panašių teisinių santykių (mokesčio už aplinkos teršimą) kilusio ginčo administracinėje byloje Nr. A-768-438/2015 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo išaiškino, kad laiku nedeklaruotas apmokestinamųjų gaminių kiekis ir, atitinkamai, mokesčio nesumokėjimas gali būti vertinami kaip apmokestinamųjų gaminių nuslėpimas. Tačiau, tuo pačiu išaiškinta, kad Mokesčio už aplinkos teršimą 9 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui, būtent – mokesčio mokėtojo elgesio modelio – apmokestinamųjų gaminių kiekio nuslėpimo fakto konstatavimui, būtina taip pat nustatyti, jog mokesčių mokėtojas sąmoningai tyčia siekė konkretaus neteisėto rezultato – apmokestinamųjų gaminių kiekio nuslėpimo. Tokias aplinkybes, be laiku neatliktos pareigos deklaruoti apmokestinamųjų gaminių kiekius, patvirtintų inter alia (lot. be kita ko) apgaulingas apskaitos tvarkymas, apskaitos dokumentų klastojimas, trukdymas mokesčių administratoriui atlikti Įstatyme nustatytas pareigas ir pan.
9. Pagal mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 4 straipsnio 3 punktą, šio mokesčio objektas yra medžiojamieji gyvūnai, apmokestinami pagal medžioklės plotų kategorijas, nurodytas šio įstatymo 3 priede. Šiame priede nustatyti tarifai pagal medžioklės plotų kategorijas. Pareiškėjui 2013 m. spalio 31 įsakymu Nr. V-154 pratęstame leidime naudoti medžioklės plotų vienetuose „Puntukas 1“ ir „Puntukas2“ medžiojamųjų gyvūnų išteklius nurodyta medžioklės plotų vieneto eksplikacija (miškų kategorijos, plotai, kt.). Pagal šių plotų savybes pareiškėjas ir privalėjo deklaruoti mokestį. Taigi šiuo atveju medžioklės plotų vieneto naudotojo mokesčio už naudojamus medžiojamųjų gyvūnų išteklius deklaracijos teikimas yra iš esmės formalus veiksmas, jo metu turėjo būti tik atkartojami duomenys, kurie yra nurodyti leidimuose naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius. Pateiktose deklaracijoje nebuvo duomenų, kurie priklausytų nuo tam tikrų sąlygų ar kitokių faktų (sumedžiotų gyvūnų kiekio, ar pan.), skirtingai nuo situacijų, kai šio mokesčio objektas yra naudingosios iškasenos, vanduo ar gruntas (Įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 punktai). Mokesčių administratoriui informacija apie naudojamus gamtos išteklius ir mokėtiną mokestį yra prieinama net ir be deklaracijos pateikimo.
12. Pareiškėjas teigia, kad netikslumai atsirado dėl suklydimo. Departamentas to neginčija, tik mano, kad ši aplinkybė nėra reikšminga Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, laikytina, kad nors deklaracijose ir buvo netikslumų, tyčios nuslėpti mokestį požymių šioje veikoje nebuvo. Taigi padarytas pažeidimas savo pobūdžiu nebuvo labai pavojingas. Dėl padaryto pažeidimo nekilo sunkių pasekmių nei aplinkai, nei žmonėms. Mokesčių administratoriui leidimuose naudoti gamtos išteklius nurodyta informacija buvo prieinama, tereikėjo ją sugretinti su deklaracijose nurodytais duomenimis. Dėl to viešasis finansinis interesas galėjo būti užtikrintas mokesčių administratoriui prieinamos informacijos pagalba ir imantis kontrolės veiksmų net ir neatliekant patikrinimo, o pasirenkant švelnesnes priemones, pavyzdžiui, mokestinį tyrimą (Mokesčių administravimo įstatymo 135-137 straipsniai). Klubas pažeidimą pripažino, dėl jo gailėjosi, pateikė deklaracijas, sumokėjo mokestį (460 Eur) (b. l. 14), dėl to ginčo nėra. Nuo 2017 m. deklaracijas pildė teisingai. Visgi sutiktina su Departamentu, kad teisės pažeidimas buvo padarytas ir Klubas tinkamai ir rūpestingai neatliko pareigos deklaruoti ir sumokėti mokestį pagal Įstatymą. Tokia veika buvo sukelta rizika, kad nepatikrinus mokesčio administratoriui, mokestis ir liks nesumokėtas, vėlesnio išieškojimo galimybės pasunkės.
13. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiose situacijose ekonominės sankcijos sumažinimas, vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant 100 proc. didesnį mokestį, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje eA-3525-575/2016). Nesant pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinus, kad pažeidimas nesukėlė sunkių pasekmių, pažeidėjas pripažino pažeidimą, dėl jo gailisi, mokestį sumokėjo, laikytina, kad 100 proc. padidintas mokestis šiuo atveju atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus.
15. Skundžiamas sprendimas, kuriuo patvirtintas patikrinimo aktas, naikintinas toje dalyje, kurioje už nedeklaruotą mokestį pritaikytas 10 kartų didesnis tarifas. Taikant 10 kartų padidintą tarifą už 2014 m. priskaičiuota 5285 Lt (1531 Eur) mokesčio, už 2015 m. - 1526 Eur, už 2016 m. - 1551 Eur. Atsižvelgiat į šio sprendimo motyvus, taikant 100 proc. (2 kartus) padidintą tarifą priskaičiuota mokesčio suma už 2014 m. mažintina iki 306,2 Eur, už 2015 m. iki 305,20 Eur, už 2016 m. iki 310,20 Eur, iš viso iki 921,6 Eur.
16. Pareiškėjas teikia argumentą, kad mokesčio administratorius, tvirtindamas aktą, neatsižvelgė į tai, kad mokestis (460 Eur) buvo sumokėtas ir ja nesumažino papildomai priskaičiuotos sumos. Visgi Skundžiamu sprendimu buvo tvirtinimams aktas, kuriuo įforminti mokesčio deklaravimo teisingumo patikrinimo rezultatai ir nustatyta už tikrinamą laikotarpį mokėtina mokesčio suma. Mokesčių sumokėjimo ir įskaitymo klausimai turėtų būti sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka priimant administracinius sprendimus, o Skundžiamu sprendimu jie nebuvo sprendžiami, taigi teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo medžiotojų klubo „Puntukas“ skundą tenkinti iš dalies.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. 601 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ panaikinti toje dalyje, kurioje priskaičiuotas mokestis už valstybinius gamtos išteklius 2014, 2015 ir 2016 metus sudaro 4 608 Eur, sumažinant šią sumą iki 921,60 Eur (devynių šimtų dvidešimt vieno euro 60 centų).
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.