Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Svetlana Panina, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AD REM LEZ“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių sumų, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AD REM LEZ“ priešieškinį ieškovui J. S. dėl darbo ginčo išnagrinėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo J. S. 2024 m. rugpjūčio 1 d. pareiškimu patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „AD REM LEZ“, kuriuo prašoma pripažinti neteisėtu ieškovo atleidimą iš darbo, priteisti su darbo santykiais susijusias sumas bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

2. Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai nutraukė su ieškovu sudarytą darbo sutartį pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 6 punktą dėl tariamos aliuminio lydinio vagystės.

3. Byloje priimtas nagrinėti ir atsakovės UAB „AD REM LEZ“ priešieškinis ieškovui, kuriuo prašoma pripažinti, kad atsakovė nepadarė ieškovui turtinės ir neturtinės žalos darbo sutarties, sudarytos su ieškovu, nutraukimo procese.

4. Priešieškinis grindžiamas tuo, kad nuo (duomenys neskelbtini) ieškovas ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas atsakovės bendrovėje. Pasak atsakovės, po jos klientų pranešimo apie atgabentų iš atsakovės sandėlių krovinių (aliuminio luitų) trūkumus buvo peržiūrėti judėjimo sandėlyje vaizdo įrašai ir nustatyta, kad po darbo valandų ieškovas išformavo ryšulius su atsakovės klientams priklausančiais kroviniais (aliuminio luitais), nukrovė dalį luitų ant atskiro padėklo, apvyniojo jį su juoda plėvele, paslėpė jį tarp kitų sandėlyje saugomų krovinių, o vėliau pakrovė į ieškovui priklausančią transporto priemonę ir išgabeno iš sandėlio teritorijos. Atsakovė teigia, kad, peržiūrint vaizdo įrašus, nustatyta, jog ieškovas siekdamas apsunkinti nusikalstamos veikos aplinkybių nustatymą, atjungė sandėliuose įrengtas vaizdo kameras tam tikru laiku. Vėliau buvo gauti duomenys, kad atsakovės klientų nurodytas aliuminio luitų trūkumas atsirado atsakovės sandėlyje. Todėl atsakovė, siekdama išsiaiškinti, kokiu būdu nustatytas aliuminio trūkumas atsirado jos sandėlyje, turėjo peržiūrėti daug vaizdo įrašų, tai reikalavo ilgo laiko, todėl ji nušalino ieškovą nuo darbo.

5. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad atsakovė pateikė į bylą ne ištisinius vaizdo įrašus, bet iškarpytus. Atsakovė, reaguodama į tokį ieškovo pareiškimą, 2024 m. spalio 7 d. rašytinėje nuomonėje nurodė, kad prašys teismo paskirti ekspertizę dėl konkrečių ieškovo nurodytų vaizdo įrašų atkarpų tyrimo, šiam teigiant, jog įrašai yra „sukarpyti“, t. y. suklastoti.

6. Ieškovas rašytinėje nuomonėje dėl ekspertizės paskyrimo nurodė, kad atsakovės pateikti vaizdo įrašai nėra ištisiniai: nesimato iškrautų konkrečių prekių fiksuota „status quo“ padėtis iki jų išvežimo iš sandėlio. Pasak ieškovo, toks akivaizdus vaizdo medžiagos trūkumas be ekspertizės parodo, kad vaizdo įrašai neištisiniai ir pateikti selektyviai atrenkant atskirus jų fragmentus. Atsakovei nepateikus ištisinės vaizdo medžiagos nėra pagrindo ir ekspertizei, nes ir be jos matyti, kad vaizdo įrašai yra epizodiniai, juose nesimato prekių judėjimas nuo atvežimo iki išvežimo ir jų sandėliavimo bei migracijos sandėlyje proceso. Be to, atsakovė nepateikė vaizdo įrašų už tą laikotarpį, kai buvo atlikta inventorizacija, kurios metu buvo nustatytas prekių perteklius.

7. 2024 m. spalio 8 d. nutartimi teismas nustatė atsakovei terminą iki 2024 m. spalio 18 d. pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį procesinį dokumentą su prašymu teismo ekspertizei skirti: nurodyti teismo ekspertizės rūšį, prašomą skirti ekspertą (ekspertizės įstaigą), preliminarią ekspertizės kainą, terminus, prašomus užduoti ekspertui klausimus. Teismas konstatavo, kad esant ieškovo pareiškimui apie suklastotą įrodymą (neištisinius, iškarpytus vaizdo įrašus), kuris yra vienas pagrindinių byloje ir kuriuo vadovaujasi abi šalys, nesant teismo ekspertų išvadų, tolimesnis bylos nagrinėjimas negalimas. Šioje teismo nutartyje ieškovui taip pat buvo išaiškinta teisė teikti į bylą atitinkamą dokumentą dėl ekspertizės skyrimo.

8. 2024 m. spalio 17 d. rezoliucija teismas patenkino atsakovės prašymą dėl nustatyto procesinio termino pratęsimo, pakeitė tuo pagrindu paskirto rašytinio posėdžio datą į 2024 m. spalio 30 d., išaiškino ieškovui, kad iki paskirto teismo posėdžio jis turi teisę pateikti teismui savo klausimus ekspertui, nurodyti siūlomą skirti teismo ekspertą / ekspertizės įstaigą.

9. 2024 m. spalio 28 d. atsakovė pateikė prašymą skirti vaizdų ekspertinį tyrimą, ekspertizę pavedant atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui, nurodydama prašyme ir klausimus ekspertui (5 diagnostinius klausimus, 33 situacinius ir identifikacinius klausimus). Prašymas buvo motyvuojamas tuo, kad atsakovė priėmė sprendimą dėl darbo sutarties su ieškovu J. S. nutraukimo vadovaudamasi vaizdo įrenginiuose išlikusiais vaizdo įrašais. Šiuose įrašuose užfiksuota, kaip ieškovas nukrauna ir išformuoja aliuminio luitų ryšulius, parkauna dalį aliuminio luitų ant medinių padėklų, vėliau apvynioja padėklus juoda plėvelė ir vėliau šiuos padėklus pakrauna į jam priklausančias transporto priemones. Ieškovo išdėstytas abejones dėl to, kad atsakovės pateikti vaizdo įrašai yra neištisiniai, gali išsklaidyti tik specialias žinias turintis specialistas, atlikęs vaizdų tyrimo ekspertizę.

10. 2024 m. spalio 29 d. ieškovas pateikė teismui savo siūlomus 32 klausimus, užduotinus Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertinei įstaigai.

11. 2024 m. spalio 30 d. teismas priėmė nutartį dėl ekspertizės skyrimo ir bylos sustabdymo.

12. 2024 m. lapkričio 4 d. ieškovo atstovas pateikė teismui prašymą užduoti papildomus klausimus ekspertui bei performuluoti teismo 2024 m. spalio 30 d. nutartyje tam tikrus suformuluotus klausimus, įtraukiant į juos klausimus dėl įrašų ištisumo, pilkos spalvos daiktų kiekio ir medžiagiškumo. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad teismas iš esmės suklydo dėl ginčo ir ekspertizės dalyko, todėl pagal teismo iniciatyva suformuluotą klausimyną ekspertizė yra beprasmė ir iš esmės pažeidžia rungimosi principą. Teismas skyrė ekspertizę iki tol, kol ieškovas gavo likusius vaizdo įrašus, todėl ir klausimynas suformuluotas atsižvelgiant į iki teismo nutarties priėmimo pateiktą ieškovui medžiagą.

13. 2024 m. lapkričio 4 d. ieškovas pateikė teismui prašymą pakeisti 2024 m. spalio 30 d. nutartį ir neskirti ekspertizės, kadangi ji netikslinga, nes byloje nekilo ginčas dėl įrašų klastojimo, arba užduoti ieškovo prašyme nurodytus klausimus dėl ginčo esmės (krovos procedūros įrašo ištisumo, detalių kiekio ir medžiagiškumo).

14. 2024 m. lapkričio 5 d. rezoliucijomis, uždėtomis ant 2024 m. lapkričio 4 d. ieškovo ir jo atstovo prašymų, teismas nurodė, kad teismo ekspertizės skyrimo klausimas išspręstas 2024 m. spalio 30 d. nutartimi. Po šių teismo rezoliucijų ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl 2024 m. spalio 30 d. teismo nutarties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

15. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. spalio 30 d. nutartimi nutarė paskirti byloje vaizdų teismo ekspertizę, pavesdamas ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui, nurodė 26 klausimus teismo ekspertui, įpareigojo atsakovę UAB „AD REM LEZ“ sumokėti užstatą už teismo ekspertizės atlikimą bei sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki bus teisme gautas teismo ekspertizės aktas.

16. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dar 2024 m. spalio 8 d. nutartimi konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje būtina paskirti teismo ekspertizę, kuri reikalinga siekiant išsiaiškinti kilusius klausimus, reikalaujančius specialių žinių (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Todėl tenkino atsakovės prašymą dėl ekspertizės paskyrimo, nors ieškovas nesutiko su šiuo prašymu.

17. Teismas konstatavo, kad šalys pateikė klausimus ekspertui. Nurodė, kad klausimai teismo ekspertui užduotini, įvertinus atsakovo pateiktą teismo ekspertizės įstaigos atsakymą bei teismo ekspertizės rūšį (CPK 213 straipsnis).

18. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 164 straipsnio 2 punktu, nutarė sustabdyti bylą iki bus atlikta teismo ekspertizė, nes nesant eksperto išvados bylos toliau nagrinėti nėra galimybės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19. Ieškovas J. S. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 30 d. nutarties dalį dėl civilinės bylos sustabdymo, perduoti pirmos instancijos teismui klausimą dėl ieškovo papildomų klausimų ekspertui uždavimo nagrinėti iš naujo arba išspręsti klausimą iš esmės – užduoti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 30 d. nutartimi paskirtai ekspertinei įstaigai papildomus ieškovo suformuluotus klausimus dėl įrašų ištisumo, pilkos spalvos daiktų kiekio vienetais ir medžiagiškumo, svorio ir priklausymo konkrečiam kroviniui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Pirmosios instancijos teismas neįtraukė į nutartį dėl ekspertizės skyrimo esminių klausimų, dėl kurių byloje keliamas ginčas, t. y. pilkos spalvos detalių medžiagiškumo, kiekio, svorio ir kt. Bylos sustabdymas užkirto kelią ieškovui pateikti papildomus klausimus ekspertui ir tuo suvaržė teisę gintis nuo atsakovės pateiktų vaizdo įrašų ištraukų (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Neįsiteisėjus skundžiamai nutarčiai, teismas, gavęs ieškovo ir jos atstovo prašymus užduoti ekspertui papildomus klausimus, turėjo galimybę atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą ir užduoti ekspertui papildomus klausimus. Teismas nepasinaudojo šia galimybe, bet netenkino rezoliucijomis ieškovo prašymų. Panašiose situacijose teismas, gavęs šalies prašymą dėl papildomų klausimų ekspertui uždavimo ar atskirąjį skundą dėl bylos sustabdymo, atnaujina bylos nagrinėjimą bei užduoda šalies papildomus klausimus ekspertui ir sustabdo civilinę bylą (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-815-513/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1018-330/2019). Todėl pirmosios instancijos teismas, atmetęs rezoliucijomis ieškovo ir jo atstovo prašymus, užkirto kelią ieškovui gauti atsakymus jo rūpimais klausimais, tokiu būdu pažeisdamas rungimosi ir lygiateisiškumo principus (CPK 12, 17 straipsniai).

19.2. Teismas neįvertino, kad ieškovas suformulavo pirminius klausimus, negavęs iš teismo visų vaizdo įrašų, kurie bus ekspertizės dalyku, nes teismas neįvykdė iki nutarties skirti ekspertizę priėmimo ieškovo prašymo dėl vaizdo įrašų pateikimo. Todėl teismo klausimynas parengtas, nesudarius ieškovui galimybės susipažinti su visa vaizdo medžiaga, dėl kurios paskirta ekspertizė. Ieškovas kelia ginčą dėl atsakovės patektų vaizdo įrašų, nes pagal visus septynis epizodus atskirai nematomas ištisinis prekių atvežimo, sandėliavimo sandėlyje ir jų išvežimo iš sandėlio procesas, t. y. įrašas nėra ištisinis. Po ekspertizės paskyrimo atsakovė pateikė daugiau įrašų, su kuriais ieškovas nesusipažino iki ekspertizės paskyrimo.

19.3. Bylos nagrinėjimo metu tarp šalių kilo ginčas dėl to, ką vežė ieškovas savo asmeniniu transportu: ieškovas teigia, kad juoduose ryšuliuose ir ant jų sukrovė asmeninius daiktus (įvairias asmenines statybines medžiagas ir iš „finnfoam“ pasigamintas impregnuotas pilkos spalvos medžiagos statybines detales), o atsakovas tvirtina, kad ieškovo vežtuose juodos spalvos ryšuliuose ir ant jų neva buvo sudėtos aliuminio detalės. Būtent šiam klausimui išspręsti šalys pateikė klausimus ekspertizei, tačiau teismas įtraukė į ekspertizės klausimyną visus atsakovės klausimus, bet neįtraukė ieškovo klausimų. Pirmosios instancijos teismas neįtraukdamas į skundžiamą nutartį esminių klausimų, dėl kurių byloje keliamas ginčas, atėmė iš ieškovo teisę gintis nuo atsakovės pateiktų į bylą įrodymų. Teismas suklydo dėl atsakovės pateiktų įrodymų ginčijimo esmės ir ekspertizės dalyko, todėl pagal teismo sudarytą klausimyną (be ieškovo užduotų esminių klausimų) ekspertizė yra beprasmė ir pažeidžia rungimosi principą (CPK 12 straipsnis).

19.4. Ieškovas nuolat aiškino, kad frazė „neištisinis vaizdo įrašas“ reiškia ne įrašo suklastojimą, bet nenutrūkstamo prekių atvežimo-sandėliavimo-išvežimo proceso vaizdo įrašų nebuvimą. Iš pateiktų įrašų nesimato, kad ta pati konkreti prekė atvežta konkrečių automobiliu buvo visą laiką nepakitusi sandėliuojama ir nepakitusi išvežta iš sandėlio. Įrašo suklastojimo klausimą iškėlė atsakovė, pateikusi tokius įrodymus. Ieškovui nekeliant klausimo dėl įrašo klastojimo, pirmosios instancijos teismas klydo dėl žodžio „ištisinis“ esmės, todėl ekspertizė netikslinga be ieškovo užduotų klausimų. Ekspertui turi būti užduotas klausimas: ar kiekvienu konkretaus epizodo atveju visa prekės judėjimo (atvežimo-sandėliavimo-išvežimo) procedūra yra fiksuota ištisai, nes ieškovas siekia išsiaiškinti, ar iš įrašų galima identifikuoti konkretaus krovinio turinį ir sutapatinti jį su konkrečiu atsakovės įrodinėjamu epizodu.

20. Atsakovė UAB „AD REM LEZ“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Pirmosios instancijos teismas išsprendė klausimą dėl ekspertizės paskyrimo po to, kai abi šalys pateikė savo nuomones ir dėl ekspertizės būtinumo, ir dėl klausimų, užduotinų ekspertui. Teismas nepažeidė rungimosi principo, kadangi 2024 m. spalio 29 d. prašyme, priešingai nei 2024 m. lapkričio 4 d. prašyme „Dėl ekspertizės skyrimo ir klausimų“, ieškovas nekvestionavo teismo ekspertizės paskyrimo tikslingumo bei neprašė teismo pratęsti terminą procesiniam dokumentui, kuriuo pateikiami ieškovo klausimai ekspertui, pateikti.

20.2. Ieškovo prašymas susijęs iš esmės tik su pačios teismo ekspertizės skyrimu, juo nekeliamas klausimas dėl teismo sprendimo sustabdyti bylos nagrinėjimą teisėtumo ir pagrįstumo (sustabdymo pagrindo nebuvimo, kitų aplinkybių, dėl kurių būtų netikslinga stabdyti bylos nagrinėjimą ir pan.). Ieškovas siekia nutarties (skirti ekspertizę ir jos skyrimo tvarkos), dėl kurios negalimas apeliacinis procesas, peržiūrėjimo apeliacine tvarka.

20.3. Pirmosios instancijos teismui išsprendus klausimą dėl ekspertizės paskyrimo 2024 m. spalio 30 d. nutartimi, nebuvo teisinio pagrindo nagrinėti 2024 m. lapkričio 4 d. ieškovo prašymą dėl ekspertizės skyrimo ir klausimų, kuriame jo pozicija iš esmės pasikeitė. Teismui priėmus skundžiamą nutartį, klausimas dėl teismo ekspertizės paskyrimo ir klausimų, į kuriuos turi atsakyti teismo ekspertas, buvo išspręstas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl apeliacijos objekto

23. CPK 334 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

24. Eksperto išvada yra viena iš įrodymų rūšių (CPK 177 straipsnio 2 dalis), o teismo veiksmai, skiriant ekspertizę, yra susiję su įrodymų rinkimu. CPK nenumatyta galimybė apeliacine tvarka apskųsti teismo veiksmus, susijusius su teismo įgyvendinamu įrodinėjimo procesu (nutartį dėl įrodymų rinkimo), taigi ir dėl ekspertizės paskyrimo bei su tuo tiesiogiai susijusių klausimų (ekspertizės objekto nustatymo, ekspertų kandidatūros parinkimo, klausimų formulavimo, užstato už ekspertizę sumokėjimo ir pan.). Teismo nutartis dėl ekspertizės paskyrimo neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, dėl jos priėmimo bylos procesas neužsibaigia, todėl tokia nutartis negali būti apeliacijos objektas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-873-910/2023, 19 punktas).

25. Ieškovo atskirojo skundo motyvai leidžia daryti išvadą, kad jis skundžia ir 2024 m. spalio 30 d. teismo nutarties dalį dėl klausimų ekspertams bei bylos sustabdymo, ir 2024 m. lapkričio 4 d. rezoliucijas, kuriomis iš esmės nebuvo tenkinti jo prašymai dėl ekspertizės neskyrimo bei papildomų klausimų ekspertams įtraukimo į skundžiamą 2024 m. spalio 30 d. nutartį.

26. Apeliacinės instancijos teismas pasisakydamas dėl atskirojo skundo motyvo, kad nepapildžius skundžiamos nutarties ieškovo nurodytais klausimais, ekspertizės skyrimas yra beprasmis, nurodo, kad, vadovaujantis aukštesnės instancijos išaiškinimais, ekspertizės skyrimo bei klausimų ekspertams nustatymas teismo nutartimi apskritai negali būti apeliacijos objektu šioje ginčo nagrinėjimo stadijoje (žr. nutarties 24 punktą). Todėl atskirojo skundo motyvai, susiję su ekspertizės skyrimo tikslingumu, klausimų formulavimu, nenagrinėtini šioje byloje.

27. Ieškovui išaiškinama, kad motyvus dėl nutarties skirti ekspertizę joje nurodytiems klausimams atsakyti teisėtumo ir pagrįstumo galima nurodyti apeliaciniame skunde dėl teismo sprendimo, kuriuo ginčas bus išspręstas iš esmės, jeigu tokį skundą ieškovas nuspręs paduoti (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

28. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 30 d. nutarties dalies, kuria sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas iki teisme bus gautas ekspertizės aktas, teisėtumas ir pagrįstumas.

29. Po atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą priėmimo bei persiuntimo apeliacinės instancijos teismui, ieškovas pateikė į bylą 2025 m. sausio 6 d. prašymą prijungti papildomą įrodymą – Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2024 m. lapkričio 14 d. pranešimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Todėl prieš sprendžiant atskirojo skundo pagrįstumo klausimą, iš pradžių pasisakytina dėl šio įrodymo (ne)prijungimo.

Dėl ieškovo prašymo prijungti papildomus įrodymus apeliacinės instancijos teisme

30. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

31. Nagrinėjamu atveju ieškovas, pateikdamas į bylą 2024 m. lapkričio 14 d. prokuratūros pranešimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, nurodo, kad atskirasis skundas grindžiamas ir tuo, jog ekspertizė yra apskritai netikslinga, neekonomiška ir beprasmė, nes ieškovas aiškino teismui ne apie vaizdo įrašų klastojimą (kaip neteisingai minima teismo nutartyje), o apie juose nematomą ištisinį konkrečių prekių (kai jų identifikuoti tiesiog neįmanoma) gabenimo bei sandėliavimo procesą. Darbdavė atleido darbuotoją dėl vagystės ir tik po to kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo, o ieškovas visuomet laikėsi pozicijos, kad jis nepadarė atsakovės nurodomos nusikalstamos veikos. Pasak ieškovo, jo teigiamą aplinkybę patvirtina nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Ieškovo nuomone, nutarimas patvirtina ir tai, kad ieškovo prašomi įtraukti klausimai ekspertui yra tinkamai suformuluoti.

32. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad atskirojo skundo motyvai, susiję su teismo nutarties dalimi, kuria paskirta ekspertizė ir ekspertams suformuluoti klausimai, negali būti apeliacinio proceso objektu šioje byloje, daro išvadą, jog nekilo būtinybė vėliau pateikti prokuratūros pranešimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Todėl nėra pagrindo priimti apelianto pateikto apeliacinės instancijos teismui įrodymo (CPK 314 straipsnis).

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties sustabdyti bylos nagrinėjimą CPK 164 straipsnio 2 punkto pagrindu (ne)teisėtumo

33. Vadovaujantis rungimosi principu kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Šalių procesinio lygiateisiškumo principas reiškia, kad šalių procesinės teisės yra lygios. Pagal CPK 213 straipsnį kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę pateikti teismui klausimus, kuriais pageidauja gauti eksperto išvadą. Klausimus, kuriais reikalaujama eksperto išvados, galutinai nustato teismas nutartimi.

34. Pagal CPK 164 straipsnio 2 punktą teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą, kai teismas paskiria ekspertizę.

35. Skirdamas byloje ekspertizę teismas įvertina terminą, reikalingą ekspertizei atlikti, taip pat paskirtos ekspertizės pobūdį ir reikšmę bylos nagrinėjimo iš esmės procese, bei nutaria, ar yra tikslinga sustabdyti civilinę bylą tol, kol bus gauta ekspertizės išvada, ar laikotarpiu iki ekspertizės išvados gavimo bylos nestabdyti ir ją nagrinėti, atliekant tam tikrus procesinius veiksmus (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-873-910/2023, 26 punktas).

36. Šiuo atveju apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas, atskirajame skunde nurodydamas, kad bylos sustabdymas užkirto galimybę pateikti papildomus klausimus ekspertui ir tuo suvaržė teisę gintis nuo atsakovės pateiktų įrodymų, pažeidė lygiateisiškumo bei rungimosi principus (CPK 12, 17 straipsniai).

37. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį dėl ekspertizės skyrimo ir bylos sustabdymo, suteikęs abiems šalims galimybę pasisakyti dėl ekspertizės skyrimo ir ekspertams užduotinų klausimų. Abi šalys pasinaudojo teismo suteikta galimybe teikdami prašymus / nuomones dėl ekspertizės (ne)skyrimo iki skundžiamos nutarties priėmimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, savo prašyme / nuomonėje šalys turėjo galimybę pasisakyti ir dėl bylos sustabdymo tikslingumo (žr. nutarties 5-10 punktus). Todėl negalima išvada, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principą, spręsdamas bylos sustabdymo klausimą.

38. Ieškovas skundžia 2024 m. spalio 30 d. nutarties dalį dėl bylos sustabdymo tik dėl to, jog bylos sustabdymas apribojo jo galimybę teikti teismui papildomus klausimus ekspertizei. Todėl apeliacinės instancijos teismas mano, jog šioje byloje turi būti atsakyta į klausimą, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą spręsti, jog tikslinga sustabdyti civilinę bylą tol, kol bus gauta ekspertizės išvada, nes laikotarpiu iki ekspertizės išvados bylos negalima nagrinėti, atliekant kitus tam tikrus procesinius veiksmus (žr. nutarties 35 punktą).

39. Nagrinėjamu atveju ieškovas nenurodė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, kad byla po ekspertizės paskyrimo gali būti nagrinėjama toliau, jos nestabdant, t. y. kad paskyrus ekspertizę galima ir tikslinga toliau nagrinėti bylą, negavus visų reikšmingų įrodymų, t. y. ekspertizės akto. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su šalių procesinių dokumentų motyvais, nustatė, kad vieni iš pagrindinių įrodymų, kuriais atsakovė UAB „AD REM LEZ“ įrodinėja ieškovo neteisėtus veiksmus, nuo kurių (ne)nustatymo priklauso ieškovo atleidimo teisėtumas, yra atsakovės pateikti vaizdo įrašai. Ieškovas kelia abejones dėl šių įrodymų vientisumo, juose užfiksuotų vaizdų. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad teismas sprendė klausimą dėl ekspertizės paskyrimo ir bylos sustabdymo po to, kai išklausė šalių paaiškinimus.

40. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė šioje byloje aplinkybių, kurios teiktų pakankamą pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, išklausęs šalių paaiškinimų, nepaisydamas byloje paskirtos ekspertizės, reikalingos byloje reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, galėtų tęsti bylos nagrinėjimą iš esmės ir tai atitiktų proceso ekonomiškumo bei koncentracijos principus. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išklausęs šalių paaiškinimų, įvertinęs paskirtos ekspertizės pobūdį ir reikšmę, padarė teisingą išvadą, jog neturint vaizdų ekspertizės išvados tolimesnis bylos nagrinėjimas negalimas, ir dėl to pagrįstai sustabdė bylos nagrinėjimą (CPK 164 straipsnio 2 punktas).

41. Apeliacinės instancijos teismas pasisakydamas dėl atskirojo skundo motyvo apie pirmosios instancijos teismo veiksmus netenkinant 2024 m. lapkričio 4 d. ieškovo ir jo atstovo prašymų 2024 m. lapkričio 5 d. rezoliucijomis, nurodo, kad tai, jog ieškovui po 2024 m. spalio 30 d. nutarties priėmimo kilo naujų minčių dėl kitų klausimų, nenurodytų jo atsiliepime / nuomonėje dėl ekspertizės skyrimo, nesudaro pagrindo naikinti 2024 m. spalio 30 d. nutartį. Juolab kad ieškovui buvo suteikta galimybė pateikti į bylą savo klausimus ekspertui iki skundžiamos nutarties priėmimo, ir jis pasinaudojo ja.

42. Nors apeliantas skundžia ir teismo veiksmus, netenkinant jo 2024 m. lapkričio 4 d. prašymų, svarbu tai, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra 2024 m. spalio 30 d. priimta nutartis dėl bylos sustabdymo. Nesant ieškovo atskirojo skundo reikalavimų dėl teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nutarties (rezoliucijos) apskundimo galimybės / panaikinimo / pakeitimo, apeliacinės instancijos teismas negali spręsti klausimo dėl sustabdytos bylos atnaujinimo tikslingumo, kadangi tai reikštų išėjimą už atskirojo skundo ribų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

43. Teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad ieškovo atskirojo skundo motyvai, susiję su neskundžiama nutarties dalimi, kuria paskirta ekspertizė, suformuluoti klausimai ekspertui, negali būti šio apeliacinio proceso objektu. Ieškovas atskiruoju skundu ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bylos sustabdymo (kaip nutartį, užkertančią kelią tolimesniam bylos nagrinėjimui), nenurodė motyvų, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas sustabdė bylą, nesant tam pakankamo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pirmosios instancijos teismo CPK 164 straipsnio 2 punkto taikymo pažeidimų, todėl ieškovo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis dėl bylos sustabdymo paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 314 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti ieškovo J. S. 2025 m. sausio 6 d. pateiktą papildomą įrodymą.

Atmesti ieškovo J. S. atskirąjį skundą.

Palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 30 d. nutartį.