Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo B. G. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutarimo B. G. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2012-03-02 11.40 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, vidutinio girtumo laipsnis, tuo pažeidė KET 14 p. reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d.

Varėnos rajono apylinkės teismas nustatė, jog pareiškėjas administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis aplinkybėmis vairavo automobilį neblaivus, lengvame girtumo laipsnyje, tuo pažeidė KET 14 p. reikalavimus ir padarė ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, už kurį jam skirta 1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Skunde taip pat nurodoma, jog anksčiau minėtos Metodikos 11.1 p. nurodyta, jog išvadų skiltis medicininės apžiūros akte užpildoma tik gavus atsakymą iš laboratorijos. Tai, pareiškėjo teigimu, reiškia, kad konkrečią išvadą apie asmens blaivumą/neblaivumą gydytojas gali padaryti tik turėdamas duomenis apie alkoholio koncentraciją kraujyje, nes vien pagal bendrą asmens apžiūrą tokios išvados negalima padaryti. Tokią išvadą suponuoja ir Metodikos 11.4 p., kuriame pasakyta, jog išvadų skiltyje aiškiai nurodomas asmens neblaivumo laipsnis, kuris nustatomas pagal alkoholio koncentracijos kiekį asmens kraujyje. Pareiškėjas nurodo Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis - 2012-10-05 Nr. N-261-1189/2012, 2011-12-30 Nr. 1-575-2930/2011, ir teigia, jog tam, kad nustatyti, jog asmuo padarė ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, kad asmuo vairavo neblaivus, tai yra turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Šiuo atveju tikslus neblaivumo laipsnis sąlygoja pačios atsakomybės pagal ATPK 126 str. 1 d. kilimą. B. G. neblaivumo laipsnis galėjo siekti 0,3 ar 0,4 promilių, kas reikštų, jog administracinė atsakomybė negali būti taikoma. Pareiškėjas pažymi, jog teismui buvo pateikti įvairūs dokumentai, kad 2012-03-02 B. G. tvarkė įvairius reikalus bankuose, sudarinėjo sandorius, prasitęsė medžiotojo bilietą ir tai patvirtina, jog pareiškėjas negalėjo būti neblaivus, tačiau teismas minėtų duomenų neįvertino.

Skunde taip pat pažymima, jog sprendžiant administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis LR Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visi neaiškumai turi būti aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad jokie kiekybiniai neblaivumo tyrimai nebuvo atlikti ir dėl to neįmanoma nustatyti pareiškėjo neblaivumo laipsnio, šie pažeidimai negali būti ištaisyti, konstatuotina, jog visos abejonės turėtų būti aiškinamos B. G. naudai ir B. G. negali būti nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d.

Skunde taip pat nurodoma, jog byloje nėra duomenų, kad B. G. vengė patikrinimo neblaivumui nustatyti, nes jis du kartus leidosi tikrinamas alkotesteriu, vykdė gydytojo nurodymus, o duoti kraujo ar šlapimo jam net nebuvo pasiūlyta, todėl A. R. neturėjo pagrindo medicininės apžiūros akte nurodyti, kad B. G. vengė patikrinimo. B. G. atsakomybė pagal ATPK 126 str. d. pritaikyta neturint jokių objektyvių jo pažeidimo ir kaltės įrodymų, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

B. G. apeliacinis skundas atmetamas.

B. G. administracine tvarka pagal ATPK 126 str. 1 d. nubaustas už tai, kad jis vairavo transporto priemonę neblaivus, būdamas lengvo girtumo laipsnio.

Pareiškėjas nesutinka su teismo surinktų įrodymų vertinimu.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apylinkės teismas aukščiau nurodytų nuostatų nepažeidė. Išsamiai, visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, įrodymus, galinčius turėti reikšmės bylai, ir teisingai juos įvertino.

Nors pareiškėjas neigė buvęs neblaivus, tačiau aukštesnysis teismas konstatuoja, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad B. G. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Ši aplinkybė įrodyta policijos pareigūnų V. K., G. G. parodymais, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu, A. R. paaiškinimais, o taip pat ir valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės aktais Nr. 80TPK-G-44/2012, 80TPK-G-57/2012. Apylinkės teismas nurodė išsamius ir argumentuotus motyvus dėl šių įrodymų patikimumo, teisėtumo ir jų įrodomosios vertės. Teismo išvados pagrįstos surinktų duomenų analize, tarpusavio palyginimu, todėl aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su teismo išvadomis.

Pažymėtina, jog policijos pareigūnai tiek tarnybiniuose pranešimuose, tiek ir teisme nuosekliai aiškino, jog pareiškėjas jiems pasirodė neblaivus, nes sklido alkoholio kvapas, jis svirduliavo ir nesugebėjo įpūsti į alkoholio matuoklį, todėl buvo pristatytas į sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų nustatytas jo neblaivumas.

Byloje taip pat neginčytinai nustatyta, jog A. R. atliko pareiškėjo medicininę apžiūrą, siekiant nustatyti jo neblaivumą, bei užpildė medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti pažymą, kurioje pažymėjo, jog pareiškėjo oda paraudusi, gleivinės sausos, Rombergo pozoje svyruoja, judesiai netikslūs, vokų, liežuvio, pirštų virpėjimas, elgesys pretenzingas, daug kalba, prašo išrašyti vaistų, atmintis pablogėjusi, dėmesys sumažėjęs, mąstymas sulėtėjęs, kalba daug, užsikirsdamas, mimikuoja, gestikuliuoja, jaučiasi alkoholio kvapas. Iš visų šių požymių nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. Nors pareiškėjas teigia, jog apžiūra faktiškai atlikta per 1 min., tai yra ji realiai neatlikta, tačiau, aukštesnysis teismas šį skundo argumentą laiko nepagrįstu, prieštaraujančiu bylos aplinkybėms. Iš paties medicininės apžiūros akto matyti, jog apžiūra užtruko 5 min. – nuo 12.10 val. iki 12.15 val. Tiek ekspertizės aktai, tiek ir A. R. patvirtino, jog apžiūra neišsami ir faktiškai užtrunka ilgesnį laiką, tačiau byloje nepaneigta, jog akte nurodytus apžiūros akte nurodytus veiksmus A. R. atliko. Iš esmės to neneigia ir pats pareiškėjas. Apie tai, kad psichiatras atliko apžiūros veiksmus patvirtinto ir pareigūnai. Todėl skunde nurodytas laikas, kada buvo surašytas pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, nėra reikšmingas ir nepaneigia, kad realiai buvo atlikti medicininės apžiūros akte nurodyti veiksmai.

Nors ekspertizių aktai patvirtina, jog skundo autoriaus medicininė apžiūra atlikta neišsamiai, nesilaikant visų teisės aktuose nurodytų reikalavimų, tačiau tai nėra absoliutus pagrindus apžiūros aktą laikyti niekiniu, neturinčiu įrodomosios vertės. Apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad šiame akte iš tiesų užfiksuota pareiškėjo fiziologinė būklė, ekspertų išvados patvirtino, jog tam tikri apžiūros veiksmai atlikti buvo, be to, A. R. patvirtino, jog tokią apžiūrą atliko, tai patvirtino ir policijos pareigūnai, todėl apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi šiuo aktu tiek, kiek jame nuodyti duomenys apie pareiškėjo būklę, išvaizdą ir pan.

Pareiškėjas teigia, jog šis aktas bei kiti duomenys negali pagrįsti atsakomybės dėl vairavimo esant neblaiviam, nes nenustatyta tiksli kiekybinė alkoholio koncentracija jo organizme, kas yra būtina sąlyga traukiant administracinėn atsakomybėn ir to šiuo atveju nebegalima nustatyti. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog šie skundo argumentai nepagrįsti ir turi būti atmesti.

Byloje pakanka įrodymų pagrįstai tvirtinti, jog pareiškėjas vairuojant transporto priemonę buvo neblaivus, lengvame neblaivumo (girtumo) laipsnyje.

Nors nei šlapimo, nei kraujo tyrimai neatlikti, o medicininės apžiūros metu neatlikti išsamesni pareiškėjo būklės tyrimai dėl neblaivumo, tačiau ekspertizės akte Nr. 80TPK-G-57/2012, vertinant medicininės apžiūros akto rezultatus, šios apžiūros atlikimą nustatyta, jog B. G. vairavimo metu mažiausiai galėjo būti lengvo girtumo laipsnio būklėje (b. l. 88). Pažymėtina, jog ekspertai tiek šiame akte, tiek ir ekspertizės akte Nr. 80TPK-G-44/2012 nustatė, jog medicininė apžiūra atlikta nevisiškai pagal teisės aktų reikalavimus, tačiau konstatavo, jog B. G. transporto priemonės vairavimo metu buvo neblaivus. Tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintose „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse“, tiek ir Sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintoje „Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikoje“ neblaivumo sąvoka siejama tik su tokia asmens būsena, kai jo apsvaigimas viršija 0,4 promiles. Administracinė atsakomybė kyla būtent tada, kai neblaivumas viršija šią normą. Be to, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnyje ir LR Sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintoje „Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikoje“ neblaivumo laipsnių sąvokos tapačios. Todėl darytina kategoriška išvada, jog ekspertizės akte Nr. 80TPK-G-44/2012 nurodyta aplinkybė, jog B. G. buvo neblaivus, ir akte Nr. 80TPK-G-57/2012 nurodyta aplinkybė, jog B. G. mažiausiai galėjo būti lengvo girtumo laipsnio būklėje patvirtina, jog B. G. buvo tokioje neblaivumo būklėje, kuri užtraukia atsakomybę pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį. Ši išvada darytina atsižvelgiant bei įvertinant nesuinteresuotų bylos baigtimi liudytojų, policijos pareigūnų, parodymus, kad nuo pareiškėjo sklido alkoholiko kvapas, B. G. svirduliavo, kas taip pat leidžia pagrįstai manyti, jog B. G. neblaivumo laipsnis buvo didesnis nei 0,4 promilės. Išvada dėl to, kad B. G. vairavo transporto priemonę neblaivus, būdamas tokio neblaivumo laipsnyje, nuo kurio kyla administracinė atsakomybė, padaryta išsamiai išanalizavus aptartų įrodymų visumą bei tinkamai juos įvertinus. Skunde nurodytos aplinkybės dėl to, jog pažeidimo padarymo dieną pareiškėjas tvarkė kitus reikalus nepakankamos paneigti, jog pareiškėjas teismo nustatytomis aplinkybėmis bei laiku vairavo transporto priemonę neblaivus. Todėl konstatuojama, jog B. G. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį nubaustas teisėtai ir pagrįstai.

Administracinė nuobauda B. G. skirta nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Teismas pagrįstai ir tinkamai atsižvelgė į padaryto pažeidimo pavojingumą, pobūdį, pažeidėjo neigiamai charakterizuojamą asmenybę, į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkina tai, kad jis pakartotinai per metus laiko padarė tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, darytina išvada, jog B. G. pagrįstai skirta vos didesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Remiantis tuo kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Varėnos rajono apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (dalį jų motyvuotai atmesdamas) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teisinio pagrindo skundo motyvais jį naikinti ar keisti, nėra, todėl jis paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą, B. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.