Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui B. G., jo atstovei adv. padėjėjai Loretai Meiženytei, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą, kurioje

B. G., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, aukštojo išsilavinimo, dirbančiam (duomenys neskelbtini), vedusiam, gyv. (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 126 str. 4 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. G. 2012-03-02 11.40 val. Varėnos mieste, Miškininkų gatvėje vairavo automobilį VW Passat, v.nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, lengvame girtumo laipsnyje, tuo pažeidė KET 14 p. reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.

Administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta, kad B. G. vairavo automobilį vidutiniame girtumo laipsnyje ir padarė pažeidimą, numatytą LT ATPK 126 str. 4d.

Apklaustas teismo posėdyje B. G. savo kaltės nepripažino, paaiškino, kad 2012-03-02 apie 11.40 val. buvo sustabdytas policijos pareigūnų, pūtė į alkotesterį, bet neįpūtė dėl prastos sveikatos. Mašiną vairavo blaivus, nurodė, kad prieš tai jis buvo Alytuje, turėjo reikalų bankuose, po to dar buvo užsukęs į (duomenys neskelbtini), kad jam pratęstų (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jis buvo blaivus, o jo išvaizda visada yra tokia – įraudusi, nes jo aukštas kraujo spaudimas. B. G. paaiškino, kad jis buvo pristatytas į priėmimo skyrių, kur stovėjo prie stalo, o gydytojas rašė aktą, mano, kad gydytojas neliepė jam atlikti visų užduočių. B. G. nurodė, kad gydytojas nepasiūlė paimti kraujo, nors jis pats to prašė.

Liudytojas gydytojas Algimantas Rutkauskas nurodė, kad 2012-05-02 buvo iškviestas į priėmimo kambarį nustatyti girtumą B. G.. B. G. ne visus jo nurodymus vykdė, jis neprašė, kad būtų paimtas jo kraujas tyrimui atlikti. Labai daug kalbėjo apie savo problemas, jo elgesys buvo neramus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Liudytojas paaiškino, kad girtumo laipsnį nustatė iš B. G. elgesio požymių, bendros būklės įvertinimo, iš jo atliktų tam tikrų veiksmų, nors daugelį veiksmų atlikti jis atsisakė. Rombergo pozoje svyravo, ištiesus rankas jį mėtė į šonus, apžiūrėjo jo burną, liežuvį, jautėsi alkoholio kvapas. B. G. priėmimo skyriuje taip pat atsisakė pūsti į alkotesterį. Klausė B. G., gal norėtų duoti kraujo, tačiau jis atsisakė, tai ir pažymėjo akte. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte girtumo nustatymo pradžia pažymėta 12.10 val., pabaiga – 12.15 val. Liudytojas paaiškino, kad bendravimas su B. G. buvo apsunkintas, nes jis kalbėjo apie kažkokius amalo nuodus, todėl bendrauti su juo buvo sudėtinga.

Liudytojas Vaidas Kačėnas, policijos patrulis, paaiškino, kad 2012-03-02 patruliavo kartu su G.Glėbumi. Iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Senojoje Varėnoje važinėja neblaivus vairuotojas. Nurodė, kad jis stovėjo Vytauto gatvės sankryžoje ir stabdė šį privažiavusį automobilį, bet jis nestojo, tad su švyturėliais nuvažiavo iš paskos iki Miškininkų gatvės. Liudytojas paaiškino, kad sustabdžius B. G., vairavusį automobilį VW Paesat, kilo įtarimas, kad vairuotojas neblaivus, kadangi iš automobilio jautėsi alkoholio kvapas, jo kalba buvo sutrikusi, matėsi, jog jis apsvaigęs. B. G. buvo pasiūlyta pūsti į alkotesterį, tačiau jis nepripūtė, nurodydamas, kad jis serga ir negali įpūsti. Kadangi B. G. į alkotesterį nepripūtė, tai pristatė jį į ligoninės priėmimo skyrių, kur gydytojas jam nustatė vidutinį girtumą. Liudytojas paaiškino, kad gydytojas jam liepė atlikti tam tikrus veiksmus, pvz.: ištiesti rankas, užsimerkti ir ranka paliesti nosį, parodyti liežuvį ir kt., jam matavo spaudimą ir spaudimas buvo geras. Liudytojas patvirtino ,kad B. G. kai kurių gydytojų nurodytų veiksmų neatlikinėjo. Priėmimo skyriuje jam buvo pasiūlyta pūsti į alkotesterį, tačiau rezultatas buvo toks pats, kaip ir siūlė jie. Liudytojas patvirtino, kad B. G. neprašė gydytojo, kad būtų leista duoti kraujo, ar siūlė duoti kraujo gydytojas – nepamena, gal nesiūlė. Po to B. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Varėnos rajono policijos komisariato patalpose. Liudytojas paaiškino, kad sustabdžius B. G. jis paskambino policijos pareigūnui Belousui ir prašė atvažiuoti su kamera, nes žinojo, kad G. nuolat viskam prieštarauja.

Liudytojas Gintaras Gliebus, policijos patrulis, nurodė, kad 2012-03-02 apie 11.15 val. budėtojo nurodymu nuvyko į Alytaus–Vytauto gatvių sankryžą Varėnos mieste ir stebėjo, ar pravažiuos budėtojo nurodytas automobilis VW Passat, kurio vairuotojas įtariama galėjo būti neblaivus. Pamačius šį automobilį, jį stabdė V. Kačėnas. Vairuotojas gal nepastebėjo pareigūno, nesustojo, nurodė, kad automobilio stiklai buvo aprasoję, todėl jie sėdę į automobilį važiavo iš paskos, įsijungė švyturėlius ir garsinę sireną ir taip stabdomas vairuotojas sustojo. Su B. G. bendravo daugiau V. Kačėnas. Liudytojas paaiškino, kad B. G. išlipęs iš automobilio gerokai susvirduliavo. Patvirtino, kad B. G. buvo pasiūlyta pūsti į alkotesterį, bet jis nesugebėjo pūsti tiek laiko, kiek reikia, todėl buvo pristatytas į ligoninės priėmimo skyrių. Nuo vairuotojo jautėsi alkoholio kvapas, jis svirduliavo. Įvykio vietoje ir visą laiką B. G. buvo filmuojamas, tačiau įrašą kažkokiomis aplinkybėmis kriminalinės policijos pareigūnai ištrynė. Liudytojas nurodė, kad pamačius įrašą, nereikėtų nieko aiškinti. Jis nurodė, kad gydymo įstaigoje visą laiką nebuvo , tačiau matė, kad gydytojas liepė G. eiti linija, ištiesti rankas, parodyti liežuvį. Liudytojas nurodė, kad jam būnant gydytojas nesiūlė G. duoti kraujo, ar to nesiūlė vėliau, jis negali patvirtinti. Gydytojas B. G. nustatė vidutinį girtumo laipsnį, todėl jam buvo surašytas protokolas.

Alytaus apskrities VPK Varėnos RPK patrulio Vaido Kačėno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2012-03-02 apie 11.40 val. budėtojo nurodymu sustabdė automobilį VW Passat, v.n. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo B. G., nes buvo nurodyta, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Bendraujant su vairuotoju, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Kadangi jis nepūtė alkotesterio nustatytą laiką, todėl girtumo faktas nebuvo užfiksuotas ir buvo nuvežtas patikrinimui į Varėnos CL priėmimo skyrių. Po to jis buvo pristatytas į Varėnos RPK, kur jam buvo surašytas protokolas, jog vairavo automobilį neblaivus (b.l. 9).

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte gydytojas Algimantas Rutkauskas pažymėjo, kad oda buvo paraudusi, gleivinės sausos, Rombergo pozoje svyruoja, judesiai netikslūs, vokų, liežuvio , pirštų virpėjimas, elgesys pretenzingas, daug kalba, prašo išrašyti vaistų, atmintis pablogėjusi, dėmesys sumažėjęs, mąstymas sulėtėjęs, kalba daug užsikirsdamas, mimikuoja , gestikuliuoja, jaučiasi alkoholio kvapas. Akte pažymėta, kad atsisakė pūsti į aparatą, atsisakė duoti kraujo. Iš visų nurodytų požymių nustatė vidutinį girtumo laipsnį. Aktą B. G. pasirašyti atsisakė. Jį pasirašė policijos pareigūnas V.Kačėnas (b.l.7).

Motyvuojamoji dalis

B. G. kaltė įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

2012-05-18 – 2012-05-22 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akte Nr. 80TPK-G-44/2012 nurodoma, kad B. G. medicininė apžiūra bendrai būklei įvertinti buvo atlikta kiek paviršutiniškai, o Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 1 surašytas nevisai prisilaikant keliamų reikalavimų. Neprisilaikymas reikalavimų užpildant medicininės apžiūros aktą turėjo įtakos nustatant B. G. neblaivumo laipsnį. Išvadoje nurodyta, kad B. G. vairavo automobilį neblaivus, nors nurodyti tiksliai girtumo laipsnį be atliktų kiekybinių testų negalėtų (b.l.69-70).

2012-07-11 – 2012-08-13 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus ekspertų grupės ekspertizės akte Nr. 80TPK-G-57/2012 nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, kad administracinėje byloje yra nemažai nesklandumų, nesutapimų, prieštaravimų, todėl patvirtinti vidutinio girtumo laipsnio negalėtų. Tačiau, kad B. G. vairavo transporto priemonę neblaivus, negalima paneigti. Mažiausia jis galėjo būti lengvo girtumo laipsnio būklėje. B. G., gim. (duomenys neskelbtini), medicininė apžiūra bendrai būklei įvertinti buvo atlikta, o Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas surašytas neprisilaikant teisės aktuose keliamų reikalavimų. Padaryti tam tikri reikalavimų pažeidimai turėjo įtakos nustatant B. G. neblaivumo laipsnį. B. G. atžvilgiu surašytame Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte pateiktų duomenų, apibūdinančių tiriamojo būklę pagrindu galima būtų padaryti išvadą, kad jis buvo neblaivus, tačiau konkrečiai palyginti su vidutiniu girtumo laipsniu negalėtų. Jei išsamiau ir tiksliau būtų atliekama medicininė apžiūra, aiškiai aprašyti klinikiniai girtumo požymiai (atsisakius atlikti iškvepiamo oro ir kraujo tyrimus) gydytojas A. Rutkauskas turėjo galimybę konkrečiai nustatyti B. G. girtumo laipsnį (b.l.86-88).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo nurodęs, jog nepasitiki eksperte R.Silickaite, nes ji gali turėti kokių tarnybinių santykių su gydytoju A.Rutkausku. Ekspertizės akte pažymima, kad teismo ekspertė Rimanta Silickaitė patvirtino, kad gydytojo psichiatro Algimanto Rutkausko nepažįstanti ir nepalaikanti jokių kontaktų. Kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo išdėstė tik savo manymą, bet nepateikė jokių neginčytinų įrodymų, kad ekspertė R.Silickaitė gali būti suinteresuota šioje byloje, tad šalinti ekspertę nebuvo jokio pagrįsto pagrindo ir todėl nėra pagrindo nepasitikėti ekspertų grupės pateikta išvada. Teismas laiko, kad byloje nėra konkrečių įrodymų, kurie leistų pagrįstai abejoti ekspertės objektyvumu.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismas kritiškai vertina pažeidėjo aiškinimus, kad jis automobilį vairavo blaivus. Tai pažeidėjo pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti nuobaudos.

Ištyrus bylą ik administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodo, kad jis buvo blaivus. Tuo tarpu visi kiti asmenys, kurie jį matė 2012-03-02 , kurie buvo nurodyti ir apklausti teismo posėdyje tvirtino, kad matėsi, jog B. G. buvo neblaivus, ar dėl jo blaivumo kilo pagrįstų abejonių, dėl ko buvo bandoma nustatyti jo girtumo laipsnį įvairiomis priemonėmis. Policijos pareigūnai, kurie sustabdė, pastebėjo ir nurodė klinikinius B. G. girtumo požymius, kaip šlaistymąsi, alkoholio kvapo jutimą, apskritai elgesį kaip neblaivaus žmogaus. Byloje nėra surinkta jokių neginčijamų įrodymų, jog B. G. buvo išankstiniuose bloguose santykiuose su jį stabdžiusiais policijos pareigūnais. Todėl teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų V. Kačėno ir G. Gliebaus parodymais. Šių liudytojų parodymai sutampa su kita byloje esančia medžiaga.

Daugiausia ginčų byloje kilo dėl gydytojo Algimanto Rutkausko surašyto medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto , surašyto 2012-03-02 12.10 val. – 12.15 val. kaip matyti iš ekspertų išvadų aktas išties neatitinka teisės aktuose keliamiems reikalavimams, tačiau jame yra užfiksuotos tam tikros aplinkybės, kurios atspindėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens B. G. savijautą, elgesį, fiziologinius pokyčius, vykusius jo organizme tuo metu. Akte nurodytos aplinkybės sutapo ir su liudytojų policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis, kad G. buvo įraudęs, kad jis šlaistėsi, daug kalbėjo, todėl , nors aktas ir neatitinka visų keliamų jam reikalavimų, tačiau vadovautis juo kaip vienu iš įrodymų šaltiniu, teismas gali. Iš ekspertų išvados matyti, kad gydytojas tam tikrus tyrimus kaip ir atliko, tačiau jie nebuvo patikslinami kitais , papildomais tyrimais, t.y. nurodoma, kad eisena kiek įtempta, tačiau neaišku, kaip tiriamasis eidamas sugeba atlikti posūkius, paeiti pėda už pėdos. Rombergo pozoje svyruoja, tačiau neaišku kaip sugeba pastovėti apsunkintoje Rombergo pozoje, ant vienos ar kitos kojos. Vyzdžiai lygūs, į šviesą reaguoja, yra horizontalus nistagmas, kurį reikėtų patikslinti Tašeno mėginiu.

Ekspertų grupė savo išvadoje nurodė, kad grubus pažeidimas yra tai, jog gydytojas nepasirašė akto, tik uždėjo savo spaudą. Tačiau apklaustas teisme kaip liudytojas, jis patvirtino atlikęs tokį tyrimą. Šią aplinkybę patvirtina ir kiti apklausti asmenys: ir administracinėn atsakomybėn traukias asmuo B. G. , ir policijos pareigūnai.

Dėl aplinkybės, jog nebuvo paimtas kraujas tyrimui, nagrinėjant bylą taip pat kilo daug ginčų. Liudytojas A.Rutkauskas nurodė, kad jis pasiūlė G. duoti kraujo , tačiau šis atsisakė, B. G. tvirtina, kad jis pats norėjo duoti kraujo, sakė, kad paimtų kraują, bet gydytojas nesiūlė, atsisakė. Toks administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas netikslus, nes jeigu jis norėjo duoti kraujo ir gydytojas klausė, tai negalėjo būti tokia situacija, jog kraujas nebūtų tyrimui paimtas. Labiausiai tikėtina situacija, kokią nurodė liudytojai policijos pareigūnai, kad apie kraujo tyrimą nebuvo jokios kalbos ir apie šį tyrimą neklausė nei gydytojas, nesiūlė jo duoti ir B. G.

Teismui B. G. pateikė procedūrinio kabineto darbo laiką (nufotografuotą nuo kabineto durų) ir posėdyje nurodė, kad jis ir realiai nebūtų galėjęs duoti kraujo, kadangi laboratorija jau nedirbo. Tačiau teismas tokią jo versiją vertina kritiškai, nes procedūrų kabinetas dirba nuo 7.00 iki 17.00 val., pietų pertrauka nuo 12.00 iki 12.30 val. (kovo 2d. buvo penktadienis). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė įrodymų, kad jis kreipėsi į laborantę, reikalavo paimti kraują tyrimui ir ši būtų atsisakiusi, kokiais nors motyvais. Vien tik darbo laiko pateikimas teismui neįrodo, kad nebuvo galimybės paimti kraujo iš B. G. ir kad administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo siekė jo duoti.

Nurodyti netikslumai surašant medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą, sudarė pagrindą suabejoti nustatytu girtumo laipsniu, nustatytu B. G. 2012-03-02. Tokią išvadą padarė ir ekspertų grupė, įvertinusi visas aplinkybes, kurie nurodė, kad surinktų duomenų nepakako duoti išvadai, jog B. G. buvo vidutiniame neblaivumo laipsnyje. Tačiau ekspertų grupė kartu nurodė, kad jie negali paneigti, jog B. G. automobilį vairavo neblaivus ir nurodė, kad jo neblaivumas buvo mažiausiai lengvo girtumo būklėje. Todėl teismas daro išvadą, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina aplinkybes, kad B. G. vairavo automobilį lengvame girtumo laipsnyje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad galima būtų konstatuoti, jog asmuo padarė LR ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t.y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N261-3165/2009). Kaip matyti iš byloje esančio teismo psichiatrijos skyriaus ekspertų grupės ekspertizės akto Nr. 80TPK-G-57/2012, B. G. vairavimo metu mažiausia galėjo būti lengvo girtumo laipsnio būklėje (b.l.88).

ATPK 284 str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą.

B. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pagal ATPK 126 str. 4 d. Įrodymų, kad B. G. vairavo transporto priemonę neblaivus, vidutiniame girtumo laipsnyje, byloje nepakanka. Tačiau byloje įrodyta, kad B. G. transporto priemonę vairavo neblaivus, lengvame girtumo laipsnyje, todėl jo padarytas pažeidimas perkvalifikuotinas iš ATPK 126 str. 4 d. į ATPK 126 str. 1 d.

ATPK 126 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

ATPK 7 straipsnyje nustatyta, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka ir kad administracinė teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.).

B. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (b.l.10-16). Pažeidėją neigiamai charakterizuoja tai, kad sistemingai daro administracinės teisės pažeidimus, susijusius su kelių eismo taisyklių pažeidimais, be to, 2007-02-03 taip pat vairavo transporto priemonę neblaivus, už ką buvo nubaustas 1150 Lt bauda.

Atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad anksčiau yra baustas už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, B. G. skirtina bauda vadovaujantis ATPK 30 str. nuostatomis, o taip pat skirtinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sankcijos ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 27, 30, 30(2) str., 126 str. 1 d., 284 str. 2 d., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

B. G. pripažinti padariusį pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 1 d. ir skirti jam 1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) baudą ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 1 (vieneriems) metams .

Nutarimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 20 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme arba tiesiogiai Kauno apygardos teismui.