Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. K. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-56-715/2015, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė L. K. ieškiniu dėl bendrovės akcijų dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalinimo, akcijų perleidimo sutarties dalyje nuginčijimo ir dividendų priteisimo kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą. 2015-03-10 pirmosios instancijos teisme gautas ieškovės patikslintas ieškinys.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą esmė

1. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 8 str. įtvirtintu kooperacijos principu, turėjo nurodyti, kam konkrečiai turi būti priteisti dividendai už mirusiam asmeniui nuosavybės teise prik­lausiusias akcijas jeigu mano, kad ieškovės pasirinkta mirusiojo teisių dėl dividendų nuo­savybės gynybos tvarka yra negalima.

2. Teismas kritikuoja ieškinio reikalavimą priteisti dividendus mirusiajam, tačiau neprieštarauja kitam reikalavimui - priteisti tam pačiam mirusiajam dalį akcijų, kurių pagrindu ir kyla reikalavimas dėl dividendų, nors abiejų reikalavimų dalykas yra mirusiojo bendrosios jungtinės su­tuoktinių nuosavybės padalijimas (CK 3.116 str. 1 d.).

3. Kadangi notaras ieškovei nėra išdavęs paveldėjimo teisės liudijimo, ieškovė mano, kad šiuo metu ji neturi teisės ieškiniu reikalauti palikėjo dividendus priteisti ne jam, o ieškovei asmeniškai ir juo labiau - trečiajam asmeniui E. K., kuris net nereiškia savarankiško reikalavimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas atmestinas.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka CPK 135 ir 111 straipsnių reikalavimus. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė L. K. ieškiniu kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą, patikslinusi ieškinį prašė pripažinti negaliojančia mirusiojo L. K. ir jo buvusios sutuoktinės J. K. sutartį dėl UAB „Š“ 33-ų akcijų dovanojimo, padalinti J. K. ir mirusiojo L. K. santuokoje įgytus bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 149 vienetus UAB „Š“ akcijų, pripažinti niekine ir negaliojančia 2012-11-20 sutartį dalyje, kurioje atsakovė J. K. pardavė atsakovui E. K. mirusiojo L. K. nuosavybės teise atitekusius 75 vnt. UAB „Š“ akcijų, priteisti mirusiajam L. K. dividendų sumas kaip palikimą: iš atsakovės J. K. 2054,28 Eur, iš atsakovo E. K. – 2198,01 Eur dividendų.

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 20 d. nutartimi ieškovei L. K. nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

Ieškovė nesutinka su šia teismo nutartimi, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas pašalinti ieškinio trūkumus, turėjo nurodyti, kam konkrečiai turi būti priteisti dividendai už mirusiajam asmeniui nuosavybės teise priklausiusias akcijas.

LR CPK 135 straipsnio 1 dalis numato, kad teismui pareiškiamas reikalavimas turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, ieškinyje turi būti nurodyta: 1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas, 2) aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), 3) įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vieta, 4) ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), 5) ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, 6) informacija ar byla bus vedama per advokatą, 7) ieškovo nuomonė dėl taikos sudarymo galimybių.

Iš minėtos teisės normos matyti, kad reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką (ieškinio reikalavimą) ir pagrindą keliamas ieškovui, o ne teismui, kaip nepagrįstai nurodo ieškovė. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė L. K. yra atstovaujama kvalifikuoto teisininko advokato V. P., todėl ieškovė, padedama ją atstovaujančio advokato turi pašalinti teismo nurodytus ieškinio trūkumus.

Civilinio proceso kodekso 41 str. 1 d. numato, kad civiliniame procese šalimis – ieškovu arba atsakovu – gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. Civilinio kodekso 2.1 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis teisnumas – tai yra galėjimas turėti civilines teises ir pareigas, kuris pripažįstamas visiems fiziniams asmenims, fizinio asmens civilinis teisnumas atsiranda asmens gimimo momentu ir išnyksta jam mirus (Civilinio kodekso 2.2 str. 1 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad patikslintu ieškiniu ieškovė prašo priteisti mirusiam L. K. iš atsakovų J. K. ir E. K. dividendus kaip palikimą. Tačiau vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, mirusysis L. K. nebeturi jokių civilinių teisių ir pareigų, nes yra miręs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tai įvardino kaip ieškinio trūkumą ir nustatė terminą šiam trūkumui pašalinti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje (c. b. Nr. 3K-3-108/2011) yra nurodęs, kad palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. J. A. V., bylos Nr. 3K-3-152/2006). Palikimo priėmimo sandoris turi grįžtamąjį poveikį, nes palikimą priėmusiam įpėdiniui palikėjo teisės ir pareigos pereina ne nuo palikimo priėmimo, bet nuo jo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnis, 5.9 straipsnio 4 dalis). Tai patvirtina CK 4.47 straipsnis, kuriame, be kitų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, paveldėjimas nustatytas kaip savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje A. E. Ž. v. V. A. Ž., byla Nr. 3K-3-151/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB DK ,,ZU Lietuva“ v. D. V., byla Nr. 3K-7-190/2009).

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, atskirojo skundo argumentas, kad notaras ieškovei nėra išdavęs paveldėjimo teisės liudijimo, todėl ji neturi teisės ieškiniu reikalauti palikėjo dividendus priteisti ne jam, o ieškovei, laikytinas nepagrįstu.

Vadovaudamasis aukščiau nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas, įpareigodamas ieškovę aiškiai ir konkrečiai nurodyti ieškinio ketvirtą reikalavimą, tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė teisiškai pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

Ieškinio trūkumų pašalinimo terminas, nustatytas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartimi jau yra pasibaigęs, todėl nustatytas naujas terminas ieškinio trūkumams pašalinti – 2015 m. birželio 1 diena.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ieškovei L. K. nustatyti terminą iki 2015 m. birželio 1 d. ieškinio trūkumams, nurodytiems Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartyje, pašalinti.