- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-11
- Bylos Nr.
- e2S-1141-803/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05047-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Pareiškėjas
- I. P., P. S., A. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-9474-433/2023 pagal pareiškėjos I. P. prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų P. S. ir A. S. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja prašė teismo išaiškinti Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo dalį dėl nekilnojamojo turto po santuokos nutraukimo padalinimo. Nurodė, kad Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3535-18/02 nutraukė P. S. ir A. S. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėto sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad šalys „pareiškia ir garantuoja, kad jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi“. P. S. (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėja yra jo dukra, todėl kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis palikėjas butą su 19/100 dalių patalpos ir 6/100 dalių bendro naudojimo ploto pagal mainų sutartį įgijo būdamas santuokoje su A. S.. Notarė nurodė, kad šis turtas po santuokos nutraukimo liko nepadalintas ir yra laikomas bendrąja jungtine nuosavybe.
2. A. S. niekada nelaikė buto bendra sutuoktinių nuosavybe ir po P. S. mirties į jį nepretenduoja. A. S. niekada nesirūpino butu, neprižiūrėjo, nemokėjo jokių mokesčių. Dėl to butas nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o asmeninė P. S. nuosavybė, nes butas įgytas mainais už jam priklausiusį, iki santuokos įgytą butą. A. S. po P. S. mirties nesikreipė dėl buto dalies įregistravimo jos vardu. Ši aplinkybė patvirtina buvusios sutuoktinės pripažinimą, kad butas nėra jos nuosavybė. Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl šio buto pripažinimo asmenine P. S. nuosavybe. Tačiau teismas atsisakė priimti šį pareiškimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 11 d. nutartimi pareiškėjos I. P. prašymą dėl sprendimo išaiškinimo atmetė.
4. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą patenkinti pareiškėjų pareiškimą, nutraukti P. S. ir A. S. santuoką ir patvirtino P. S. ir A. S. (duomenys neskelbtini) sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, rezoliucinėje dalyje išdėstydamas šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sąlygas.
5. Faktas, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėjas (duomenys neskelbtini) sprendimu nusprendė pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendrų sutikimu patenkinti, santuoką nutraukti ir patvirtinti šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, patvirtina aplinkybes, jog prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitiko CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštaravo viešajai tvarkai ir nepažeidė sutuoktinių arba kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
6. Duomenų, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sąlygos būtų neaiškios ar dviprasmiškos, prieštarautų sprendimo aprašomojoje bei motyvuojamojoje dalyse nurodytoms aplinkybėms byloje nėra, pareiškėja tokių duomenų kartu su prašymu nepateikė. Teismas nenustatė, kad teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3535-18/02 būtų suformuluotas nesuprantamai arba nevienareikšmiškai, būtų neaiškus.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Pareiškėja I. P. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis yra sprendimo rezoliucinės dalies neaiškumų pašalinimas tam, kad toks sprendimas galėtų būti tinkamai įvykdytas. Teismas, atsisakydamas išaiškinti sprendimą, neatliko savo paskirties ir pažeidė bylos šalių teises, kurias teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtino, neaiškiai išdėstydamas mintis. Teismas nenagrinėjo pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kad (duomenys neskelbtini) mirė P. S., po kurio mirties pareiškėja kreipėsi dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Notarė 2020 m. liepos 29 d. išdavė pareiškėjai liudijimą, kuris suteikė teisę gauti iš visų įmonių, įstaigų ar organizacijų visą reikiamą informaciją dėl P. S. priklausančio turto paveldėjimo. VĮ „Registrų centras“ informacija patvirtino, kad P. S. butą su 19/100 dalimis patalpos 3-13 ir 6/100 dalimis bendro naudojimo ploto pagal mainų sutartį įgijo dar būdamas santuokoje su A. S.. Šis turtas po santuokos nutraukimo liko nepadalintas ir yra pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybė. Dėl to pareiškėja negali jo paveldėti.
7.2. Notarė atsisakė išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą visam butui, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo motyvacinėje ir rezoliucinėje dalyse šis turtas nėra nurodytas asmenine palikėjo nuosavybe. Teismo sprendimo įrašo, kad bylos šalys „pareiškia ir garantuoja, kad jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi“ notarė nepripažino pagrindu išduoti liudijimą. Pareiškėja paaiškino teismui, kad A. S. niekada nelaikė buto bendrąja sutuoktinių nuosavybe, po santuokos nutraukimo ir buvusio sutuoktinio mirties į jį nepretenduoja. A. S. niekada nesirūpino butu, neprižiūrėjo, nemokėjo jokių mokesčių, nes P. S. šį butą įsigijo mainais už jam nuosavybės teise priklausantį butą. Tačiau notarė ir VĮ „Registrų centras“ atsisakė pripažinti butą asmenine P. S. nuosavybe. Todėl pareiškėjai yra reikalingas teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo išaiškinimas. Teismas turėjo išaiškinti, kaip turtas buvo padalintas po santuokos nutraukimo, koks turtas laikomas asmenine P. S. nuosavybe.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta išaiškinti teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3535-18/02 buvo nutraukta P. S. ir A. S. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, sutuoktiniams paliktos santuokinės pavardės ir patvirtinta šalių (duomenys neskelbtini) sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3 punkte nurodyta, kad „šalys pareiškia ir garantuoja, kad jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi“. P. S. (duomenys neskelbtini) mirė. Jo dukra, pareiškėja, kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Nekilnojamojo turto registre yra registruotas P. S. priklausantis butas, kuris buvo įgytas pagal 1998 m. rugsėjo 17 d. mainų sutartį, t. y. palikėjui dar esant santuokoje su A. S..
10. Pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį, jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio.
11. Aiškindamas ir taikydamas CPK 278 straipsnyje įtvirtintas teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nuostata, jog aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, kad aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, jog būtų pakeista jo prasmė, be kita ko, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais remiantis priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdomas. Dėl to siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis). Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011).
12. Aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikšmingi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti savo argumentų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016 5 punktą).
13. Nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3535-18/02 ir jo rezoliucinė dalis yra aiški, nėra suformuluota nesuprantamai ar dviprasmiškai. Nei minėto teismo sprendimo aprašomojoje, nei motyvuojamoje dalyje nėra paminėta, kad sutuoktiniams iki santuokos sudarymo ar gyvenant santuokoje būtų priklausęs koks nors nekilnojamasis turtas. Šiuo teismo sprendimu patvirtintos P. S. ir A. S. (duomenys neskelbtini) sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punkto sakinys: „šalys pareiškia ir garantuoja, kad jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi“, – taip pat yra visiškai aiškus.
14. Pabrėžtina, kad teismas, aiškindamas savo procesinį sprendimą, neturi teisės keisti jo turinio ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų. Sprendimą priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Aplinkybė, kad sutuoktiniai bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo metu teismui nenurodė ir sutartyje neaptarė tam tikro jiems ar tik vienam iš sutuoktinių priklausančio nekilnojamojo turto teisinio statuso, nėra pagrindas taikyti teismo sprendimo išaiškinimo instituto.
15. Pareiškime ir atskirajame skunde nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja siekia įgyvendinti savo, kaip P. S. įpėdinės pagal įstatymą, teises ir priimti palikimą, kurį sudaro ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas palikėjui priklausęs nekilnojamasis turtas ar jo dalis. Tačiau teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nebuvo išspręstas šio nekilnojamojo turto padalinimo ar pripažinimo tik vieno sutuoktinio asmeniniu turtu klausimas, nes teismui duomenų apie šį turtą nebuvo pateikta. Tokiu atveju pareiškėja šio turto nuosavybės klausimą turi išspręsti ginčo teisena.
16. Pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad pareiškėja buvo pateikusi teismui pareiškimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog butas su bendrojo naudojimo patalpomis priklausė P. S. asmeninės nuosavybės teise. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-8807-989/2023 atsisakė priimti šį pareiškėjos pareiškimą ir kartu išaiškino pareiškėjai, kad nekilnojamojo turto priklausymo P. S. asmeninės nuosavybės teise faktą ji turi išspręsti ieškinio teisenos tvarka. Taigi pareiškėjai jau yra išaiškinta, kaip ji galinti tinkamai pagal teisės aktų reikalavimus įgyvendinti savo paveldėjimo teisę.
17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su teismo sprendimo išaiškinimo institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 5 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos I. P. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.