Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), našlys, pensininkas, profesinio išsilavinimo, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 188 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Ž. dėl neatsargumo sugadino svetimą turtą ir padarė didelės turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui, o būtent:

jis 2023 m. liepos 25 d., apie 20.00 val., gyvendamas (duomenys neskelbtini) namo palėpėje, esančioje (duomenys neskelbtini), remonto darbų metu kampiniu šlifuokliu „Bosch“ su metalui skirtu pjovimo disku pjaudamas mediniame balkyje esančias vinis, kilus kibirkštims, uždegė ant grindų supiltus namo apšiltinimui skirtus spalius, dėl ko gyvenamojo namo palėpėje kilo gaisras, ko pasekoje užsidegė ir sudegė namo stogo konstrukcija, perdanga, apdegė ir gesinant gaisrą vandeniu buvo supilti, taip sugadinti Z. L. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir S. B. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei juose buvę namų apyvokos daiktai: baldai, indai, įrankiai, buitinė technika, drabužiai, kiti kasdieninio vartojimo daiktai, ir tokiais savo veiksmais, veikdamas neatsargiai, jis sunaikino svetimą Z. L. priklausantį 30 520 Eur ir S. B. priklausantį 41 987,79 Eur vertės turtą, padarydamas nukentėjusiesiems didelę turtinę žalą.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis V. Ž. kaltu dėl kaltinimo prisipažino visiškai bei parodė, kad nugriuvo balkis, kuris buvo palėpėje tiesiai į virtuvę. Norėjo sutvarkyti, kad negriūtų, turėjo naujų balkių, tai norėjo tuos senus pakeisti į naujus. Pjovė senus balkius, kuriuose pasirodo buvo vinių, tai jis pasiėmė pjūklą „Bosch“ ir, su juo pjaunant jam tas vinis, buvo kibirkščių. Palėpėje buvo daug spalių, turbūt, nuo tos kibirkšties, kai pjovė vinis, ir užsidegė, bet jis iš karto to nepastebėjo. Baigęs pjauti vinis, ėjo pasiimti metro, kad galėtų pamatuoti. Pasiėmus metrą, tik tada pamatė ugnį, kad kilo gaisras. Bėgo nešti vandenį, kad galėtų užgesinti kilusį gaisrą. Atsinešė du kibirus vandens, lipo gesinti, bet jau nepadėjo tas vanduo. Bandydamas užgesinti ugnį, apdegė rankas ir veidą. Supratęs, kad nieko nepadarys, pradėjo šaukti kaimynams, kad kilo gaisras. Kaimynai iškvietė gaisrinę. Aišku, dabar galvoja, kad galėjo, prieš pjaunant tas vinis, pasirūpinti vandeniu, kad jeigu kiltų gaisras, bet tuo metu tikrai nepagalvojo, kad taip galėtų atsitikti. Kibirkštys, pjaunant vinis, nelabai lakstė, nes buvo uždėjęs apsaugą. Tame name gyveno trys šeimos, tame name ir jis gyveno, sudegė ir jo butas. Toje vietoje, kur stovėjo namas, nieko nebėra, nes namas buvo molinis, tai, kai gesino gaisrą, jis ištirpo. Kaimynas gavo pinigus iš draudimo ir pasistatė šalia namuką, o jis neturi iš ko statytis namus. Labai gailisi dėl to kas atsitiko. Gyvena šiuo metu su sugyventine, su ja prižiūri sugyventinės anūkes, kurioms yra 12 ir 11 metų, nes tėvams yra atimtos teisės. Su V. B. veda bendrą ūkį. Neturi jokio turto, pajamos yra 500 eurų. Antstolis nuskaito iš jo apie 130 eurų, tai yra seni kreditai. Vartoja vaistus, laukia operacijos, kol kas dar sveikata leidžia dirbti, kaip bus po atliktos operacijos nežino.

Iš 2023 m. spalio 19 d. nukentėjusiojo S. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2023 m. liepos 25 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), į namus parėjusi žmona pradėjo šaukti, kad dega namas. Minėtu adresu gyveno 3 šeimos, t. y. namas buvo iš trijų atskirų butų. Kai žmona pasakė, kad dega namas, jis tuo metu buvo buto viduje. Išbėgęs į kiemą, pamatė, kad namo stogas dega atvira liepsna, spėjo įbėgti atgal į butą pasiimti dokumentus bei kitus reikalingus po ranka buvusius daiktus. Po to išbėgo atgal į kiemą, kur pakankamai greitai atvykę gaisrininkai pradėjo gesinti gaisrą. Gaisrininkus iškvietė, kaip suprato, kaimynai, gyvenantys gretimame name. Kaip vėliau suprato, gaisrą sukėlė V. Ž., gyvenantis jų name bute Nr. 2. Kita kaimynė Z. L., gyvenanti 1 bute, pasakojo, kad ji matė, kaip V. Ž. pila vandenį ant namo, tačiau pats jis niekam nepranešė apie gaisrą. Gaisro metu jis buvo išsigandęs ir susijaudinęs, todėl tiksliai visų įvykio aplinkybių neatsimena. Gaisro metu sudegė jam priklausanti namo dalis (3 butas), sudegė namo stogas, įgriuvo buto lubos, butas užlietas vandeniu, namas neremontuojamas, sudegė visi baldai, 2 televizoriai, visa buitinė technika. Butas buvo draustas AB banko „Swedbank“ draudimu, po įvykio kreipėsi į draudimą, buvo atvažiavę atstovai, kurie viską apžiūrėjo ir apskaičiavo bei nurodė, kad visą padarytą turtinę žalą atlygins, kai galutinai viską suskaičiuos. Kadangi draudimas atlygins jam padarytą žalą, civilinio ieškinio nereiškia. Su V. Ž. sutaria gerai, tyčia jis tikrai nepadegė, kaip vėliau sakė, kad kažką pjovė su „turbinke“, nuo ko kilo kibirkštis. Ką darė V. Ž. palėpėje, kur ir kilo gaisras, nematė, nes buvo savo bute ir žiūrėjo televizorių. V. Ž. net nerūkė, išgerdavo minimaliai per progas, rūpinosi namais, pas jį gyveno dvi anūkės, kurias jis prižiūrėjo ir leido į mokyklą. Po viso įvykio jis labai pergyveno, kad dėl jo veiksmų netyčia įvyko gaisras, visų atsiprašinėjo. Jis jam atleido, supranta, kad tai buvo netyčia, bet dėl to 3 šeimos pasiliko be butų ir nuolatinės gyvenamosios vietos. Minėtame bute jis gyveno daugiau kaip 35 metus, jį buvo privatizavęs ir išsipirkęs. Šiuo metu jis gyvena sudegusio namo kieme, kur buvo pasistatęs pavėsinę, kurią apsišiltino, žmona išvyko gyventi į Klaipėdą pas vaikus. Įvyko tragedija dėl neatsargumo, nors namas buvo senas, bet buvo atremontuotas, savo bute jis buvo pasikeitęs stogą, naujai sutvarkė šildymo ir elektros sistemą. Visi kalbėjo apie namo atstatymą, bet tik jis vienas buvo apsidraudęs butą. Kiek žino, V. Ž. gyvena Priekulės mst., prie bažnyčios esančiuose tremtinių namuose, jam yra blogai su sveikata, guli ant lovos, kaip ir suparalyžiuotas. Dėl nelaimingo atsitikimo, t. y. gaisro, kurio metu sudegė visi 3 butai, gyventojai gavo paramą iš savivaldybės, kiekvienam butui skyrė po 7000 Eur (1 t., 113-116 b. l.).

Iš 2023 m. spalio 20 d. nukentėjusiosios Z. L. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2023 m. liepos 25 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), jai būnant namuose bei miegant, prabudo nuo sklindančių dūmų. Išėjusi į lauką, pamatė, kad jos namo stogas dega atvira liepsna. Minėtu adresu gyveno 3 šeimos, t. y. namas buvo iš trijų atskirų butų. Parbėgusi į kambarį spėjo pasiimti savo rankinę ir nešiojamą kompiuterį, po ko išbėgo į kiemą ir sėdo į savo automobilį „Honda Jaz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei stengėsi nuvažiuoti toliau, kad apsaugoti automobilį. Pasistačiusi automobilį maždaug už 200 m, sugrįžo atgal. Netrukus atvažiavę gaisrininkai pradėjo gesinti gaisrą. Dar gaisrininkus ji atbėgdama nuo automobilio perspėjo, kad viduje yra dujų balionai, kurie gali sprogti. Namo stogas sudegė momentaliai. Kas iškvietė gaisrininkus, nežino. Kaip vėliau suprato, gaisrą sukėlė V. Ž., gyveno jų namo bute Nr. 2. Tik išbėgus iš namo matė, kad kaimynas V. Ž. su kibiru bandė ant namo pilti vandenį. Kieme buvę vaikai pasakė, kad V. Ž. palėpėje bandė su dūmais išbaidyti bites, pati šito nematė. Po to V. Ž. sugyventinė V. B. pasakė, kad jos sugyventinis V. Ž. su „turbinke“ kažką darė palėpėje ir taip padegė. Gaisro metu ji buvo išsigandusi, labai susijaudinusi, bijojo, kad nesprogtų dujų balionai, todėl tiksliai visų įvykio aplinkybių neatsimena. Gaisro metu sudegė jai priklausanti namo dalis (1 butas), sudegė namo stogas, įgriuvo jos buto lubos, butas užlietas vandeniu, namas neremontuojamas, sudegė visi baldai, 1 televizorius, visa buitinė technika. Buto apdraudusi nebuvo. Dabar butas yra negyvenamas, ji jį buvo įsigijusi 2023 m. pradžioje, už jį mokėjo 52 600 Eur, pinigus pervedė bankiniu pavedimu. Butą pirko su kiemo statiniais – sklypu ir daržine. Dėl gaisro jai padaryta 30 000 Eur turtinė žala. Dėl nelaimingo atsitikimo, kurio metu sudegė namas, visi trijų butų gyventojai gavo paramą iš savivaldybės, kiekviena butui skyrė po 7 000 Eur. Civilinio ieškinio nereiškia, nes V. Ž. su V. B. augina dvi anūkes ir neturi iš ko tų pinigų atiduoti, patys vargsta, be to, tai nebuvo tyčinis padegimas. Su V. Ž. sutarė gerai, jis nevartojo alkoholio, nerūkė, dirbo įvairius darbus, rūpinosi namais, gal nebuvo pinigų, kad pasiremontuoti savo dalies stogą, nes tiek jos, tiek S. B. stogai buvo naujai pakeisti. Kalbėjosi, kad visi statysis būstus kiekvienas sau atskirai, nes tvarkosi tame sklype savo žemės plotus. Laikinai stengsis nusipirkti vagonėlį ir jame gyventi, šiuo metu gyvena pas savo dukrą Klaipėdoje. Ant V. Ž. jokio pykčio nelaiko, jam atleido, civilinio ieškinio nereikš. Iš papildomai 2024 m. vasario 5 d. duotų nukentėjusiosios Z. L. parodymų matyti, kad 2023 m. liepos 25 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), sudegė jai priklausantis butas su visais jame esančiais daiktais, buitine technika. Jos butas buvo dviejų kambarių su virtuve. Butą įsigijo 2022 m. sausio 22 d., už jį, kieme esantį sklypą ir daržinę mokėjo 52 600 Eur. Įsikrausčiusi į butą remonto nedarė. Virtuvės kambaryje pirko naudotą šaldytuvą, už kurį mokėjo 100 Eur, pavadinimo neprisimena, pilkos spalvos, dokumentų jo neturi, taip pat pirko naują dujinę viryklę, pavadinimo neprisimena, už ją mokėjo 450 Eur, dokumentų neišsaugojo. Norėjo pasidaryti remontą, po ko nusipirkti naują virtuvinį komplektą. Taip pat virtuvėje sudegė naujas elektrinis virdulys, pavadinimo neprisimena, juodos spalvos, už jį mokėjo 15 Eur, baltos palvos elektrinis mikseris, pavadinimo neprisimena, už jį mokėjo apie 15-20 Eur. Taip pat sudegė ir susigadino ir tapo nenaudojami indai, lėkštės puodeliai, įrankiai, virimo puodai, keptuvė, kuriuos bendrai įvertina 100 Eur. Kiek tiksliai buvo puodelių, lėkščių, valgymo ir maisto gaminimo įrankių neprisimena ir tikslaus skaičiaus nepasakys. Namuose buvo savo lėšomis įsivedusi šildymo sistemą oras - vanduo, už kurią kartu su įrengimu mokėjo 760 Eur, tačiau dokumentai neišsisaugojo. Viename kambaryje sudegė buvę baldai, kuriuos paliko ankstesni savininkai, t. y. dvi sofos-lovos, du foteliai bei medinė spinta, jų materialiai nevertina, nes jų nebuvo įsigijusi. Minėtame kambaryje sudegė 52 įstrižainės plokščiaekranis televizorius, pavadinimo neprisimena, pirko dėvėtą, mokėjo 80 Eur. Antrame kambaryje sudegė jos pirkta nauja sofa - lova, už kurią mokėjo 300 Eur, taip pat medinė spinta, kurios nevertina, nes ji buvo palikta ankstesnių šeimininkų. Kambariuose sudegė jos rūbai, patalynės komplektai, užuolaidos, kaldros, pagalvės, batai, viską bendrai įvertina 2 000 Eur. Visko, kas sudegė, neatsimins, nes per gyvenimą susikaupė visko, paliko po gaisro be nieko, nes viskas buvo supilta, nebenaudojama, sudegę, užvirtę. Iš buto nespėjo nieko pasiimti, išskyrus rankinę ir kompiuterį. Taip pat atsikrausčiusi ji pasikeitė langus į plastikinius: vieną langą virtuvėje, vieną vienam kambaryje ir du kitame kambaryje, už langus mokėjo su įstatymu apie 1 500 Eur, iš kur juos pirko, tiksliai neprisimena. Taip pat prieš atsikraustant tvarkėsi stogą, pakeitė medinius luotus, perdengimą, sudėjo senas čerpes, kurios buvo geros. Už stogo remontą mokėjo tik už medinius perdengimus, luotus, apie 200 Eur. Greta gyvenęs kaimynas buvo pasidaręs prieš pat generalinius remontus, pas jį namuose ir svečiuose nėra buvusi, jam draudimas sumokėjo apie 40 000 Eur. Ji buto draudusi nebuvo. Buto dokumentus laikė pas dukrą, jie nesudegė, o kiti dokumentai, pvz., kaip daiktų įsigijimo, laikomi kambaryje, sudegė. Tualeto buto viduje nebuvo, jis buvo lauke, nespėjo dar jo susitvarkyti, persikeliant į butą. Ji Klaipėdoje pardavė savo butą ir nusipirko minėtą butą. Viso jai dėl bute sudegusių daiktų padaryta 5 520 Eur turtinė žala, dėl pačio buto padaryta 25 000 Eur turtinė žala. Civilinio ieškinio nereiškia (1 t., 183-186, 192-195 b. l.).

Iš 2023 m. spalio 20 d. liudytojos V. B. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji su 66 m. amžiaus V. Ž. kartu gyveno apie 23 metus jai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyvena ir jos anūkės - 12 m. G. ir 11 metų V., kurias ji globoja ir augina. 2023 m. liepos 25 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), jai būnant namuose, virtuvėje, pamatė, kad į namus skrenda širšės ir eina dūmai. Pagalvojo, kad V. Ž. vaiko širšes. Išėjusi į koridorių, pamatė, kad V. Ž., paėmęs kibirą su vandeniu, bėga koridoriumi laiptais į palėpę. Ji jam sušuko, kas atsitiko. Minėtu adresu gyveno 3 šeimos, t. y. namas iš trijų atskirų butų. Butą nusipirko prieš 6 metus, už jį mokėjo apie 3 000 Eur, tikslios sumos neprisimena, bet jį reikėjo remontuoti ir tvarkyti. Jos buto stogas nebuvo keistas, namui apie 105 metai, stogas buvo čerpinis, palėpėje daug pjuvenų-spalių. Viskas įvyko labai greitai, kai suprato, kad kažkas užsidegė, patyrė šoką, nesuprato, kas vyksta. Ji tik pasiėmė anūkes ir su jomis stovėjo kieme atokiau. Ji šaukė, klykė, nes tuoj momentaliai užsidegė visas namo stogas, kuris degė atvira liepsna. Visi kaimynai išėjo, kas ką spėjo pasiimti dar iš butų, o ji nespėjo pasiimti jokių daiktų. Atvažiavę gaisrininkai pradėjo gesinti. Namui nudegė visas stogas, užpilti vandeniu visi butai, sugadinti baldai, buitinė technika, skalbimo mašina, dujinė. V. taip pat buvo kaip nesavas, jis patyrė didelį šoką, lakstė. Po šio įvykio V. Ž. stipriai sušlubavo sveikata, jis labai pergyveno, atsirado depresija, jam atėmė kojas, kirto per nugarą, apie dvi savaites jis praktiškai gulėjo lovoje, bet tikisi, kad pasveiks. Pas juos prieš gaisrą buvo nuo palėpės įkritęs balkis, V. Ž. laikinai buvo aptvarkęs, uždėjęs fanerą. Ji buvo jam pasakiusi, kad reikės samdyti žmones, kad sutvarkytų lubas uždedant normalias lentas. Taip pat pas juos būdavo problemų su elektra, jei ji skalbdavosi, namie negalėjo būti įjungti jokie kiti elektros prietaisai. Tą dieną, kai V. Ž. nuėjo į palėpę, jis su savimi turėjo vadinamą „turbinkę“, kad remontuoti stogą. V. Ž., kaip jai sakė, kažką pjovė ir kilo kibirkštis, kas tiksliai nutiko, nematė ir negali pasakyti, tai nebuvo tyčia. V. Ž. tiesiog norėjo aptvarkyti namus, o kilusi kibirkštis užkrito ant palėpėje esančių pjuvenų ir spalių bei pradėjo rūkti. V. Ž. bandė gesinti, pats išsigando ir patyrė šoką. Po to, kai ji jau pamatė atvirą liepsną, ir ji patyrė šoką. Ji prarado namus, neturi kur gyventi su anūkėmis, V. Ž. sušlubavo sveikata. Jos butas sudegė neremontuojamai, jis draustas nebuvo, iš Klaipėdos rajono savivaldybės gavo vienkartinę 7 000 Eur pašalpą. Kada galės atstatyti savo butą nežino, nes neaišku, kaip bus su V. Ž. sveikata ir iš kur paimti papildomų lėšų. Savo sugyventiniui V. Ž. jokių pretenzijų neturi, jis gaisrą sukėlė netyčia, to nenorėjo. Kaimynai jai nieko nesako, kaip žino, V. Ž. visų atsiprašė. Įvyko didelė nelaimė, liko be gyvenamų vietų. Iš papildomai 2024 m. kovo 6 d. duotų liudytojos V. B. parodymų matyti, kad yra lankiusi pas kaimynus S. B. ir A. B., gyvenusius (duomenys neskelbtini). Prieš maždaug porą metų jie buvo pasidarė remontą, pasikeitę tapetus, keitė grindų laminatą, įsivedė tualetą, dušą, taip pat pasikeitė vamzdžius. Taip pat pasikeitė miegamojo lovą ir nusipirko didelį televizorių. Taip pat jie buvo pasikeitę stogo atraminius balkius, bet viso stogo naujo nebuvo pasikeitę. Virtuvėje buvo virtuvinio komplektas, šaldytuvas, svetainėje - sekcija, minkštas kampas-sofa, televizorius, stalas, o miegamajame buvo dvigulė lova ir spinta. Daugiau nebepamena. Taip pat yra buvusi pas kaimynę Z. L.. Atsimena, kad buvo du kambariai, virtuvėje buvo senas virtuvinio komplektas, šaldytuvas. Miegamajame buvo lova, spinta, o kitame kambaryje buvo stalas, spinta, televizorius. Neseniai iki įvykio buvo pasidariusi naują šildymo sistemą, tik neatsimena kokią (2 t., 49-52, 58-61 b. l.).

Iš 2023 m. rugsėjo 13 d. liudytojo J. V. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis dirba Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiuoju specialistu. 2023 m. liepos 25 d., apie 21.20 val., pagal gautą pranešimą buvo nuvykęs patikrinti neatidėliotą informaciją apie gaisrą, kilusį gyvenamame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Nuvykus įvykio vietoje dirbo ugniagesiai gelbėtojai, gaisras pilnai užgesintas nebuvo, buvo tik lokalizuotas. Gyvenamasis namas yra 3 butų. Pirmas butas priklauso Z. L., antrasis V. B., trečiasis S. B.. Namas vieno aukšto, mūrinis su palėpe, stogas čerpinis. Gaisro židinys - 3 metrai nuo vakarinės sienos į rytus, 2 metrai nuo pietinės sienos į šiaurę, stogo konstrukcija medinė. Gaisras plito palėpėje ir medinėmis stogo konstrukcijomis iš vakarų pusės į rytus. Gaisras kilo, kai V. Ž. dirbo palėpėje, remontavo stogą, naudojo kampinį šlifuoklį su medžio pjovimo disku. Gaisro kilimo priežastis - šiluminis medienos užsidegimas nuo kibirkšties. V. Ž. atliko darbus su kampiniu šlifuokliu, pjaudamas medieną pataikė į vinį ir atsirado kibirkštys, kurios uždegė medines stogo konstrukcijas. V. Ž. puolė gesinti ugnį vandeniu, tačiau nesėkmingai. Pirmasis ugniagesių automobilis atvyko po 5 minučių nuo iškvietimo. Stogas jau pilnai degė atvira liepsna. Apžiūrint gaisro vietą apdegusio kampinio šlifuoklio liekanų nerasta, galimai pasimetė gesinimo metu. Gesinimo metu užlieti visi trys butai, sudegė stogo konstrukcijos, perdanga iš palėpės pusės. Butai užlieti vandeniu, gyvenimui netinkantys. V. Ž. galimai pažeidė bendrosios gaisrinės saugos taisykles atlikdamas darbus su kampiniu šlifuokliu. Buvo pakalbėta su visais namo gyventojais, V. B. nurodė, kad ji patyrė nuostolį apie 10 000 Eur, turtas, t. y. namas nedraustas, jos sugyventinis V. Ž. dirbo ant stogo, kai įvyko incidentas, pretenzijų ji jam neturi, pareiškimą rašyti atsisakė. S. B. nurodė, kad jis patyrė nuostolį apie 25 000 Eur, ar draudimas tebegalioja nežino, pareiškimo rašyti nepageidavo. Z. L. nurodė, kad jai padaryta turtinė žala 10 000 Eur, namas nebuvo draustas. Kai įvyko incidentas, ji žiūrėjo televizorių. Pareiškimo rašyti nepageidavo. Įvykio vietoje V. Ž. buvo streso būsenoje, matėsi, kad labai pergyveno, jo rankos buvo apdegusios, kai jis stengėsi gesinti gaisrą vandeniu, kaip jis paaiškino, kad norėjo remontuoti stogą, padegti namo, kuriame pats gyvena, nenorėjo, tai buvo netyčia. V. Ž. apžiūrėjo atvažiavę greitosios pagalbos medikai, kurie suteikė jam pirmąją pagalbą, sutvarstant rankų žaizdas. Pirminis tarnybinis pranešimas dėl informacijos patikrinimo kartu su surinkta pirmine medžiaga buvo perduoti pagal teritorinį priklausomumą Gargždų PGT specialistams, kurie, kaip jam žinoma, V. Ž. surašė administracinio nusižengimo protokolą už bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių pažeidimus. Iš papildomai 2024 m. kovo 12 d. duotų liudytojo J. V. parodymų matyti, kad 2023 m. kovo 25 d., apie 21.20 val., pagal gautą pranešimą buvo nuvykęs patikrinti neatidėliotą informaciją apie gaisrą, kilusį gyvenamame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Nuvykus įvykio vietoje dirbo ugniagesiai gelbėtojai, gaisras pilnai užgesintas nebuvo, buvo tik lokalizuotas. Gyvenamasis namas yra 3 butų. Labiausiai tikėtina, gaisro židinys buvo medinė stogo konstrukcija, taip pat buvo galimybė, kad užsidegė po medine stogo konstrukcija esančios palėpės grindys bei ant palėpės grindų esančios degios medžiagos (spaliai, popieriai ir kitos degios medžiagos) ir, kadangi ugnies poveikis labiausiai veikė į viršų, todėl labiausiai termiškai pažeista vieta - medinė stogo konstrukcija, kuri ir buvo aprašyta kaip gaisro židinys. Todėl gaisro sukėlėjas V. Ž. galėjo atlikti darbus su kampiniu šlifuokliu tiek ant palėpės grindų, tiek medinėje stogo konstrukcijoje. Kaip minėjo ankstesnėje apklausoje, kampinio šlifuoklio nematė, galėjo jis ir sudegti ar pasimesti gesinimo proceso metu. Gesinant gaisrą, naudojama didelė vandens srovė. Taip pat nematė elektrinio laido-prailgintuvo, kurio nebuvo galimybės identifikuoti, nes palėpėje buvo laikoma daug įvairių buities daiktų, lauko rozetės nepastebėjo ar neatkreipė dėmesio, nes tas gaisro tyrimui esmės nesudarė. Gaisro sukėlėjas V. Ž., atlikdamas darbus su kampiniu šlifuokliu, turėjo laikytis ugnies darbų saugos. Pjaudamas turėjo apsaugoti medines konstrukcijas, apdengdamas akmens vata, nedegiu audeklu ar kitomis priemonėmis, apsaugančias konstrukcijas nuo gaisro. Taip pat reikia imtis priemonių, kad pjaunant kibirkštys nepatektų ant žemiau esančių konstrukcijų, kurias taip pat reikia apsaugoti nuo ugnies, uždengiant paminėtomis medžiagomis. Be to, darbo vietoje turėti gesintuvą ar kitokią priemonę užgesinti atsiradus ugniai (2 t., 64-67, 71-74 b. l.).

Iš 2023 m. liepos 26 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad S. B. pranešė ir parodė, kad 2023 m. liepos 25 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), į namus parėjusi žmona pradėjo šaukti, kad dega namas. Išėjęs į kiemą, pamatė, kad atvira liepsna dega namo stogas. Puolė į namus, bandė išsinešti svarbiausius daiktus, gaisrininkus iškvietė kaimynas. PGT atvyko labai greitai ir pradėjo gesinti. PGT gesinant namą, V. Ž. anūkės pasakojo, kad senelis palėpėje bandė su dūmais išbaidyti bites. Pats šito nematė, kaimynas nieko nesakė, mano, kad gaisras kilo dėl jo kaltės. Kaimynė pasakojo, kad matė, kaip V. Ž. pila vandenį ant namo, tačiau pats jis kaimynams apie kilusį gaisrą nepranešė. Tiksliai visų įvykio aplinkybių neatsimena, kadangi buvo labai susijaudinęs, streso būsenoje. Kilus gaisrui, sudegė jam priklausanti namo dalis (3 butas), sudegė namo stogas, įgriuvo jo buto lubos, butas užlietas vandeniu, namas neremontuojamas. Jam padaryta apie 25 000 eurų žala, tiksliau galės pasakyti tyrimo metu (1 t., 1-4 b. l.).

Iš 2023 m. liepos 26 d. Z. L. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo bei foro lentelės matyti, kad Z. L. pranešė ir parodė, jog 2023 m. liepos 25 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), pajutusi dūmų kvapą, išėjo į kiemą ir pamatė, kaip kaimynas V. Ž. vaikšto po kiemą su kibirais, pilnais vandeniu ir pila jį ant namo. Pajuto šilumą ir pasukusi galvą į namą pamatė, kad atvira liepsna dega namo stogas. Kaimynas jai liepė patraukti savo automobilį, todėl ji įsėdusi nuvažiavo ir po kelių minučių atvažiavo gaisrininkai. Nuo ko kilo gaisras, gaisrininkai nepranešė. Galimai gaisras kilo dėl kaimyno V. Ž. kaltės, nes girdėjo, kaip jo anūkai kalbėjo, kad senelis ėjo į palėpę ir ten bandė išvaryti širšes, kažką degindamas ar rūkydamas. Pats V. Ž. nieko nepasakojo, bandė gesinti gaisrą, gesindamas apdegė rankas. Kilus gaisrui, sudegė jai priklausanti namo dalis (1 butas), sudegė namo stogas, įlinko buto lubos, viena siena beveik nugriuvo, butas užlietas vandeniu, namas neremontuojamas. Jai padaryta apie 10 000 eurų žala, tiksliau galės pasakyti tyrimo metu. V. Ž. savivaldybė suteikė socialinį būstą, kadangi jis su sugyventine augina dvi globotines, todėl kur šiuo metu asmuo yra, pasakyti negali.

Iš to paties pareiškimo matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą, nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Matosi sudegusiu stogu mūrinis, tinkuotas vieno aukšto namas, kuris iš gatvės pusės turi vieną, o iš kiemo pusės du įėjimus. Namo teritorija iš gatvės pusės aptverta vieline rudos spalvos tvora. Pirmasis namo įėjimas aptvertas rudos spalvos medine tvora, likusi namui priklausanti teritorija nėra aptverta. Iš kiemo pusės matosi prieangis, iš kurio patenkama į likusias patalpas, t. y. du atskirus butus. Namo stogas pilnai sudegęs, matosi mūriniai kaminai ir apdegęs stogo karkasas. Įvykio vietoje, kieme, prie medžių, netoli rudos spalvos medinės stogines, matoma apdegusi šiaudų krūvelė. Įvykio vieta vaizdo kameromis nestebima (1 t., 8-17, 20-25 b. l.).

Iš 2023 m. liepos 25 d. priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto vidaus tarnybos kapitono J. V. 2023 m. liepos 25 d. tarnybinio pranešimo dėl neatidėliotino informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimo nustatyta, kad buvo atliktas neatidėliotinas informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimas dėl gaisro, kilusio 2023 m. liepos 25 d., degė gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad gyvenamasis namas nurodytu adresu yra trijų butų. Pirmas butas priklauso Z. L., antrasis – V. B., trečiasis – S. B.. Namas yra vieno aukšto, mūrinis, su palėpe, stogas čerpinis. Gaisro židinys - trys metrai nuo vakarinės sienos į rytus, du metrai nuo pietinės sienos į šiaurę - medinė stogo konstrukcija. Gaisras plito palėpėje ir medinėmis stogo konstrukcijomis iš vakarų pusės į rytus. Gaisras kilo, kai V. Ž. dirbo palėpėje, remontavo stogą, naudojo kampinį šlifuoklį su medžio pjovimo disku. Gaisro kilimo priežastis - šiluminis medienos užsidegimas nuo kibirkšties (V. Ž. atliko darbus su kampiniu šlifuokliu, pjaudamas medieną pataikė į vinį ir atsirado kibirkštys, kurios uždegė medines stogo konstrukcijas). V. Ž. bandė gesinti ugnį vandeniu, tačiau nesėkmingai. Pirmasis ugniagesių automobilis atvyko po 5 minučių nuo iškvietimo. Stogas jau pilnai degė atvira liepsna. Apžiūrint įvykio vietą, apdegusio kampinio šlifuoklio liekanų nerasta, galimai pasimetė gesinimo metu. Gesinimo metu užlieti visi trys butai, sudegė stogo konstrukcijos, perdanga iš palėpės pusės. V. Ž. galimai pažeidė Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles, atlikdamas darbus su kampiniu šlifuokliu. Gaisro kilimo priežastis: labiausiai tikėtina - šiluminis medienos užsidegimas nuo kibirkšties. V. B. paaiškino, kad jai priklauso (duomenys neskelbtini) butas. Nuostolių dėl gaisro patyrė apie 10 000 Eur. Draudimo neturėjo. Jos sugyventinis V. Ž. dirbo ant stogo, kai įvyko incidentas. Pretenzijų neturi, pareiškimo nerašys. S. B. paaiškino, kad jam priklauso (duomenys neskelbtini) butas. Dėl gaisro patyrė apie 25 000 Eur nuostolių, turtas draustas. Kai įvyko incidentas, buvo namuose. Pretenzijų neturi, pareiškimo nerašys. (duomenys neskelbtini) buto savininkė Z. L. paaiškino, kad dėl gaisro patyrė apie 10 000 Eur nuostolių. Kai įvyko incidentas žiūrėjo namuose televizorių. Turtas nedraustas. Pretenzijų neturi, pareiškimo nerašys. Sudaryta nuotraukų iš gaisro vietos fotolentelė (1 t., 59-69 b. l.).

Iš 2023 m. liepos 25 d. V. Ž. paaiškinimo/patikslinimo matyti, kad V. Ž. paaiškino, jog dirbo ant (duomenys neskelbtini) namo, norėjo suremontuoti sulūžusį stogą. Dirbo su kampiniu pjūklu, buvo užsidėjęs medžio pjovimo diską. Pjovė medinį stogo lotą. Pjaudamas, tikriausiai, pataikė į vinį, matė kibirkštis. Mediena sena, perdžiūvusi. Užsidegė medinės stogo dalys, bandė gesinti. Po to buvo iškviesti ugniagesiai gelbėtojai. Informavo visus, kad dega namo stogas. Dirbo namo pietvakarių kampe. Supranta, kad dėl jo veiksmų kilo gaisras (1 t., 70-72 b. l.).

Iš 2024 m. vasario 5 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos rašto bei priedų matyti, kad pateikta gaisro medžiagos apskaitos žurnalo Nr. 111 informacija apie gaisrą, kilusį 2023 m. liepos 25 d. 20.12 val. (duomenys neskelbtini), kuriame yra analogiška, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto vidaus tarnybos kapitono J. V. gaisro surinkta medžiaga (1 t., 75-96 b. l.).

Iš 2024 m. vasario 8 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo bei nuotraukų matyti, kad apžiūrėtas gaisro suniokoto namo, esančio (duomenys neskelbtini), išorė. Sudegusio namo vidinių patalpų apžiūrėti nėra galimybės dėl saugumo, nes molinės namo sienos yra yrančios, o medinis namo perdengimas po gaisro, lubos dėl žiemą iškritusio sniego svorio įgriuvusios ir pavojingos (1 t., 100-106 b. l.).

Iš 2023 m. rugsėjo 5 d. VĮ Registrų centro duomenų bazės išrašo matyti, kad S. B. nuosavybės teise priklauso 48,05 kv. m. trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). (1 t., 108-109 b. l.).

Iš 2023 m. rugsėjo 5 d. VĮ Registrų centro duomenų bazės išrašo matyti, kada (duomenys neskelbtini), pastate-gyvenamajame name suformuoti 3 nekilnojamojo turto objektai. Statybos pabaigos metai - 1905 m. Sienos - molis. Nuosavybės teisė: nuo 2023-01-12 – Z. L., V. B. nuo 2021-05-05, S. B. - nuo 1993-04-02 (1 t., 110-112 b. l.).

Iš 2023 m. gruodžio 21 d. „Swedbank P&C Insurance AS“ rašto matyti, kad S. B. 2022 m. sausio 6 d. sudarė draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Draudėjas 2023 m. liepos 25 d. pateikė draudikui pranešimą apie įvykusį draudžiamą įvykį. Atlikus draudžiamojo įvykio tyrimą nukentėjusiam asmeniui buvo sumokėta 41 987,79 Eur dydžio draudimo išmoka taip atlyginant padarytą žalą. Prašo šią sumą priteisti iš kalto asmens. Pateikė žalą pagrindžiančius dokumentus: draudimo polisą, turto apžiūros aktą, kilnojamojo turto apžiūros aktą, MB „Šilumos galia“ gedimo ir darbų priėmimo aktą, įrenginio techninės būklės aktus, pažymą apie nuostolio ir draudimo išmokos paskaičiavimą (41 987,79 Eur), pranešimą dėl žalos atlyginimą, buto atstatymo darbų po gaisro lokalinę sąmatą, interneto duomenis apie konkrečių daiktų vertę, mokėjimo nurodymus apie S. B. išmokėtas sumas (1 t., 127-165 b. l.).

Iš 2023 m. rugsėjo 5 d. VĮ Registrų centro duomenų bazės išrašo matyti, kad 53,42 kv. m. dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Z. L. (1 t., 173-182 b. l.).

Iš 2024 m. kovo 19 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK VS vyresn. tyrėjos E. M.-Pujanauskės tarnybinio pranešimo matyti, kad nukentėjusioji Z. L. nurodė, jog gaisro metu jai sudegė daiktai, t. y. naudotas šaldytuvas, kurio vertė 100 Eur, nauja dujinė viryklė, kurios vertė 450 Eur, elektrinis virdulys, kurio vertė 15 Eur, mikseris, kurio vertė 15-20 Eur, šildymo sistema oras - vanduo su sistemos įrengimu, kurių vertė 760 Eur kartu su montavimu, naudotas 52 įstrižainės plokščiaekranis televizorius, kurio vertė 80 Eur, nauja sofa-lova, kurios vertė 300 Eur, 4 nauji plastikiniai langai, kurių bendra vertė 1500 Eur. Peržiūrėjus internete esančias skelbimų ir parduodamų daiktų vertes, nustatyta, kad naudoto šaldytuvo kaina yra 100-150 Eur, viryklės kaina nuo 168 Eur iki 607 Eur, elektrinio virdulio kaina nuo 24 Eur iki 180 Eur, mikserio plaktuvo kainos yra nuo 18 Eur iki 62 Eur, šildymo sistemų kainos yra nuo 1000 Eur, montavimo darbai nuo 200 Eur, televizorių kainos yra nuo 70 Eur, sofų lovų kainos yra nuo 349 Eur iki 799 Eur, dėvėtų plastikinių langų kainos yra nuo 60 iki 170 Eur, montavimo darbai yra nuo 35 Eur už m2. Tikslesnes kainas būtų galima nustatyti, jei nukentėjusioji Z. L. būtų nurodžiusi pavadinimus, gamintoją, modelius bei tikslesnius išmatavimus, tačiau pastaroji nurodė, kad neprisimena, dėl patirto nuostolio civilinio ieškinio nereiškia. Pridėtos tarnybiniame pranešime nurodytų daiktų kainas pagrindžiančios skelbimų nuotraukos (2 t., 1-46 b. l.).

Iš 2024 m. vasario 20 d. „BOSCH 9-115 P GWS“ profesionalaus kampinio šlifuoklio naudojimo instrukcijų matyti, kad instrukcijoje įspėjama darbo vietą laikyti švarią ir gerai apšviestą. Netvarkingos ar tamsios zonos sukelia avarijas. Nenaudoti elektrinių įrankių sprogioje aplinkoje, pvz., esant degiems skysčiams, dujoms ar dulkėms. Elektriniai įrankiai sukuria kibirkštis, kurios gali uždegti (dulkes ar dūmus). Nenaudoti elektrinio įrankio šalia degių medžiagų. Kibirkštys gali uždegti šias medžiagas (2 t., 95-121 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Tuo būdu kaltinamojo V. Ž. parodymais, kuriuos patvirtina tiek nukentėjusiųjų parodymai, tiek kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai, patikimai nustatyta, jog jis 2023 m. liepos 25 d., apie 20.00 val., gyvendamas (duomenys neskelbtini) namo palėpėje, esančioje (duomenys neskelbtini), remonto darbų metu kampiniu šlifuokliu „Bosch“ su metalui skirtu pjovimo disku pjaudamas mediniame balkyje esančias vinis, kilus kibirkštims, uždegė ant grindų supiltus namo apšiltinimui skirtus spalius, dėl ko gyvenamojo namo palėpėje kilo gaisras, ko pasekoje užsidegė ir sudegė namo stogo konstrukcija, perdanga, apdegė ir gesinant gaisrą vandeniu buvo supilti, taip sugadinti Z. L. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir S. B. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei juose buvę namų apyvokos daiktai: baldai, indai, įrankiai, buitinė technika, drabužiai, kiti kasdieninio vartojimo daiktai ir tokiais savo veiksmais, veikdamas neatsargiai, jis sunaikino svetimą Z. L. priklausantį 30 520 Eur ir S. B. priklausantį 41 987,79 Eur vertės turtą, padarydamas nukentėjusiesiems didelę turtinę žalą. Taigi kaltinamojo V. Ž. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 188 straipsnio 1 dalyje, įrodyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Pagal BK 39 straipsnį asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų ar nesunkų tyčinį nusikaltimą, 2) nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, 3) yra ne mažiau kaip dvi BK 59 straipsnio 1 dalyje nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir 4) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, teismas, net ir nustatęs BK 39 straipsnyje nurodytų sąlygų visumą, svarstydamas kaltininko atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, privalo išsamiai motyvuoti savo sprendimą, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga. Tai reiškia, kad tokiam sprendimui vien tik formalių aptariamoje normoje išvardytų sąlygų nepakanka – teismas turi išsamiai įvertinti bylos aplinkybes, apibūdinančias kaltininko asmenybę ir jo padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-383/2013, 2K-24-895/2017). Nusikalstamą veiką padariusio asmens baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo principas suponuoja nuostatą, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti taikomas tik tada, kai tai neprieštarauja teisingumo įgyvendinimui.???

Kaltinamojo V. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs. Iš baudžiamojoje byloje esančių įrodymų matyti, kad V. Ž. bandė pats gesinti kilusį gaisrą, nešdamas kibirais vandenį, ir netgi apdegė veidą ir rankas, todėl jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis kitais aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis V. Ž., padarė vieną neatsargų nesunkų nusikaltimą, susijusį su turtinėmis teisėmis, anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi, aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių, yra pensininkas, jo pajamos per mėnesį yra 396,55 eurai, jam nustatytas riestinės gaubtinės žarnos piktybinis navikas, laukia operacija, vieną kartą 2023 m. baustas administracine tvarka už Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 2 punkto pažeidimą. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Tokiu būdu kaltinamasis V. Ž. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 188 straipsnio 1 dalį, esant BK 39 straipsnyje numatytoms asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių, sąlygoms.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas „Swedbank P&C Insurance AS“ ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį dėl 41 987,79 Eur turtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo V. Ž. (1 t., 127-165 b. l.) bei pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi šioje baudžiamojoje byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, kad V. Ž. dėl neatsargumo sugadino svetimą S. B. priklausantį turtą ir padarė jam didelės turtinės žalos, kurią jam pagal draudimo sutartį atlygino civilinis ieškovas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-308 straipsniais,

nusprendžia:

V. Ž., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 39 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 1 dalį, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Civilinio ieškovo „Swedbank P&C Insurance AS“ civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Priteisti civiliniam ieškovui „Swedbank P&C Insurance AS“ iš nuteistojo V. Ž. 41 987,79 Eur (keturiasdešimt vieno tūkstančio devynių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų 79 euro centų) turtinės žalos atlyginimo.

Laikino V. Ž., (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės apribojimo į pinigines lėšas esančias: 1. 32500, R. B. UAB sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini). 2. 50157, Pajūrio kredito unija sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini). 3. 73000, Swedbank, AB sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini). 4. 40100, L. B. AS Lietuvos skyrius sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jomis disponuoti, terminą pratęsti iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymo.

V. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.