Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo B. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau Institucija) vyresniojo specialisto 2014 m. gegužės 29 d. nutarimas Nr. 20N-12962773-14 paliktas nepakeistas, o B. S. skundas netenkintas ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas B. S. surašytas už tai, kad jis 2014-02-07, 19.15 val., vairuodamas automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei važiuodamas (duomenys neskelbtini) Kaune, sustojus prie kelio ženklais pažymėtos pėsčiųjų perėjos bei pradėjus važiuoti neįsitikino, jog gretimose eismui skirtose juostose transportas praleidinėja einančius pėsčiuosius, įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir partrenkė bei sužalojo tuo pačiu metu per perėją iš kairės pusės ėjusį pėsčiąjį. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 38 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 1 d.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialistės E. V. 2014-05-29 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-12962773-14 B. S. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 1 d. ir jam paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėn. laikotarpiui.

Skundo autoriaus nuomone, tai, kad nukentėjusysis išbėgo į gatvę ne perėjoje, bet jau už perėjos, patvirtina ne tik jo, bet ir liudytojos O. L. parodymai, bei eismo įvykio schema. Eismo įvykio vietoje stabdymo žymių nėra, t. y. nėra stabdymo kelio. Iki atvykstant policijai automobilis stovėjo toje vietoje, kur ir buvo sustojęs. Iš eismo įvykio schemos matyti, kad automobilio priekis, į kurį ir atsitrenkė nukentėjusysis, nuo pėsčiųjų perėjos yra 8 metrų atstumu. Visuma šių aplinkybių patvirtina, kad pėsčiasis į kelio važiuojamąją dalį išėjo ne per perėją. Nors teismas konstatuodamas priešingą išvadą rėmėsi liudytojų S. K., N. L., Ž. L. parodymais, tačiau šie policijos pareigūnai eismo įvykio nematė, o nuomonę grindė tik subjektyviomis prielaidomis. Šiuo atveju esant nepašalintiems prieštaravimams teismas turėjo būti aktyvus ir skirti autotechninę ekspertizę, siekiant nustatyti pėsčiojo ir automobilio susidūrimo mechanizmą. Skundžiama nutartis priimta nevisapusiškai išnagrinėjus visas aplinkybes bei nepatikrinus visų versijų.

Pažymėjo, kad Institucijos nutarimu visiškai nemotyvuotai skirta griežtesnė nuobaudos rūšis - specialiosios teisės atėmimas, nepagrįstai atsisakyta taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Teismas nepakankamai įvertino, kad teisė vairuoti transporto priemones B. S. yra būtina, kadangi jis gyvena vienas, neturi kas juo pasirūpintų, todėl pačiam tenka vykti į kapines, į užsiėmimus kultūrinėje veikloje, į sodą bei gydymo įstaigas. Mano, kad paskirta nuobauda - specialiosios teisės atėmimas, sukeltų neproporcingai didelius nepatogumus.

Motyvuojamoji dalis

B. S. skundas atmestinas.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, ginčijamas įrodymų vertinimas su iš to išplaukiančiomis pasekmėmis – nuobaudos skyrimo pagrįstumu, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas B. S., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, jog Institucijos įgalioto pareigūno nutarimas priimtas teisėtu pagrindu, įstatymo nustatyta tvarka nustačius B. S. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 1 d. sudėtį, nuobauda paskirta straipsnio sankcijos ribose, yra proporcinga teisės pažeidimo pobūdžiui ir pavojingumo laipsniui. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį.

Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju byloje esantys duomenys, t.y. specialisto išvada (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 07-14-8349828, b. l. 6), eismo įvykio vietos schema (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 07-14-8349828, b. l. 7), patrulės N. L. tarnybinis pranešimas (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 07-14-8349828, b. l. 10), pažyma apie autotransporto įvykį (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 07-14-8349828, b. l. 11-12), B. S., G. B., J.K. J. paaiškinimai (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 07-14-8349828, b. l. 14-16), liudytojų G. B., N. L., S. K., Ž. L., G. A. C., J. K. J. parodymai apklausiant juos pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 29-32, 49-50, 60-61) yra pakankami neabejotinai išvadai dėl B. S. kaltės, padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 127 str. 1 d. Tai, jog B. S. 2014-02-07, 19 val. 15 min., vairuodamas automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei važiuodamas (duomenys neskelbtini) Kaune, sustojus prie kelio ženklais pažymėtos pėsčiųjų perėjos bei pradėjus važiuoti neįsitikino, jog gretimose eismui skirtose juostose transportas praleidinėja einančius pėsčiuosius, įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir partrenkė bei sužalojo tuo pačiu metu per perėją iš kairės pusės ėjusį pėsčiąjį yra neginčijamai nustatyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Kaip matyti iš byloje pateikto Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1 – ojo būrio patrulės N. L. tarnybinio pranešimo, ji su kolegomis atvykusi į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), Kaune, už pėsčiųjų perėjos rado apgadintą BMW automobilį, kurio vairuotojas B. S. paaiškino, kad jis važiavo (duomenys neskelbtini) g., trečia eismo juosta, pėsčiųjų perėjoje nepastebėjo iš kairės į dešinę važiuojamosios dalies pusę ėjusio pėsčiojo ir jį kliudė. Pėsčiasis G. B. po eismo įvykio greitosios medicinos pagalbos automobiliu išvežtas į KMUK. Eismo įvykį matė J. J.. Minėtas aplinkybes, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, pareigūnė N. L. patvirtino ir duodama parodymus pirmosios instancijos teismo posėdyje, papildomai pažymėdama, kad jie pirmi atvyko į įvykio vietą ir surašė tarnybinius pranešimus, vėliau atvyko operatyvinė grupė, kuri atliko tyrimą. Vairuotojas paaiškino, kad kliudė pėsčiąjį, jo nepamatė, nes buvo tamsu (b. l. 29-30). Liudytojos Ž. L. teigimu, jokių abejonių surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą B. S. jai nekilo, kadangi eismo įvykį matė pašalinis žmogus, kuris išdėstė visas aplinkybes, o B. S. sunkiai orientavosi aplinkoje, nes tą dieną padarė du analogiškus eismo įvykius (b. l. 49-50). Anot liudytojo G. B., jis ėjo per perėją link parduotuvės „Molas“, perėjo vieną gatvės pusę, kurioje vairuotojai buvo sustoję ir jį praleido, pasižiūrėjo, kad kitoje gatvės pusėje pirmoje ir antroje eismo juostoje automobiliai yra sustoję, nemanė, kad trečia eismo juosta važiuojantis automobilis gali nesustoti ar nematyti kaip eina pėsčiasis, tuomet buvo partrenktas. Patyrė stiprų dešinės kojos sužalojimą, smūgį į ranką, buvo nubrozdintas veidas. Matė, jog automobilis stovėjo už perėjos. Moteris stovėjusi prie perėjos matė įvykį, iškvietė greitąją pagalbą, policiją (b. l. 29). Liudytoja J. K. J. patvirtino, kad matė įvykį, kurio metu buvo sužalotas G. B. ir paaiškino, kad ėjo iš parduotuvės „Molas“ į Pašilės pusę, reikėjo pereiti per perėją, automobiliai pirmoje ir antroje juostoje buvo sustoję. Ji žengė žingsnį, o trečioje eismo juostoje važiavęs vyras parbloškė iš Pašilės pusės ėjusį pėsčiąjį, kuris taip pat žengė per perėją, pastarasis skrido gal 5-6 metrus ir nukrito. Po smūgio automobilis sustojo už kokių 5 metrų nuo perėjos. Ji liko eismo įvykio vietoje, iškvietė greitąją, atvažiavo policija (b. l. 60-61). Iš esmės analogiškas aplinkybes minėta liudytoja išdėstė ir 2014-02-26 paaiškinime (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 07-14-8349828, b. l. 14-16). Pažeidimą mačiusios liudytojos J.K. J. suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, jog ji gali būti šališka ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, nėra. Tokiu būdu netikėti nuosekliais, patikimais ir objektyviais J.K. J. parodymais, kurie iš esmės papildo kitus byloje esančius duomenis ir leidžia susidaryti nuoseklų pažeidimo padarymo mechanizmą, apylinkės teismas neturėjo pagrindo.

Nors apelianto skundu teigiama, kad pėsčiasis G. B. išbėgo į gatvę ne perėjoje, bet jau už jos, kadangi tai patvirtina ne tik B. S., bet ir liudytojos O. L. parodymai bei eismo įvykio vietos schema, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią versiją atmetė kaip prieštaraujančią byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini objektyviais, o kurių patikimumas kelia pagrįstų abejonių. Šiuo atveju liudytoja O. L. būdama B. S. pažįstama, kartu su juo dalyvaudama kultūrinėje veikloje (lanko folklorinį ansamblį, dalyvauja repeticijose) tikėtina yra suinteresuota duoti tokius parodymus, kurie padėtų pažeidėjui išvengti administracinės atsakomybės, todėl jos parodymai pagrįstai apylinkės teismo vertinti kritiškai. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas S. K. paaiškino, kad tai jis braižė eismo įvykio vietos schemą, o pėsčiojo išėjimo vietą pažymėjo pagal vairuotojo paaiškinimą. Vairuotojo nurodyta pėsčiojo išėjimo vieta yra netiksli, nelogiška. Tikėtina, kad pėsčiasis galėjo eiti pėsčiųjų perėja, kadangi atstumai automobiliui sustojus už pėsčiųjų perėjos nėra dideli (b. l. 31-32). Liudytoja J.K. J. taip pat patvirtino, kad pėsčiasis kuomet žengė per perėją buvo parblokštas trečioje eismo juostoje važiavusio vyriškio. Išdėstytos aplinkybės iš esmės paneigia apelianto keliamą versiją dėl netikslios pėsčiojo ėjimo vietos nustatymo.

Be to, atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, jog automobilis po susidūrimo su pėsčiuoju iškart sustojo, tokiu būdu iš esmės bandant įtikinti, jog eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota automobilio sustojimo vieta atitinka susidūrimo su pėsčiuoju vietą. Pažymėtina, kad liudytojas, eismo įvykių registravimo specialistas S. K., patvirtino, kad eismo įvykio schemoje automobilis nuo perėjos pažymėtas apie 5,1 m. atstumu. Po kontakto su pėsčiuoju automobilis gali pasislinkti nuo pėsčiųjų perėjos, iškart automobilio nesustabdysi, reikia sureaguoti, nuspausti stabdžių pedalą. B. S. galėjo kliudyti pėsčiąjį, pastarasis nukristi už 3-4 metrų, o automobilis pasislinkti už perėjos (b. l. 30). Liudytoja J.K. J. taip pat patvirtino, kad po smūgio automobilis sustojo už kokių 5 metrų nuo perėjos (b. l. 61). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, automobilio momentinis sustojimas po kontakto su pėsčiuoju objektyviai yra neįmanomas – stabdymo keliui turi įtakos vairuotojo reakcijos laikas, stabdžių sistemos suveikimo laikas, automobilio greitis, todėl teiginys, kad automobilis „sustojo iš karto“, tėra subjektyvus apelianto įsitikinimas, prieštaraujantis elementariems fizikos dėsniams.

Apeliacinio skundo argumentai, jog medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuota G. B. rankos imobilizacija iš esmės nepaneigia G. B. sužalojimo fakto, šios aplinkybės buvo įvertintos skundžiamoje nutartyje. Šiuo atveju specialisto išvadoje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog G. B. nustatytas nubrozdinimas dešinės alkūnės srityje. Palpuojant skausminga dešinio peties, dešinės alkūnės, dešinio dilbio, dešinio riešo, dešinio kelio ir dešinės blauzdos srityje. Sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 07-14-8349828, b. l. 6). Teismo posėdžio metu teismo medicinos ekspertas G. A. C. patvirtino pateiktoje išvadoje išdėstytas aplinkybes, papildomai nurodė, kad tokio pobūdžio sužalojimas gali būti konstatuotas jeigu žmogus nubloškiamas 5-6 metrus. Paaiškino, kad langetė yra nereceptinis gydymo būdas, žmogus gali įsigyti langetę bet kur ir įsidėti. Akivaizdu, kad tokie duomenys medicininiuose dokumentuose gali ir neatsispindėti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pateiktos išvados teisingumu, o nukentėjusiojo parodymai apie patirtus sužalojimus vertintini pateiktos išvados kontekste.

B. S. apeliaciniame skunde taip pat prašo skirti autotechninę ekspertizę eismo įvykio aplinkybėms nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo surinktų ir ištirtų įrodymų visiškai pakanka išvadai, kad B. S. veikoje yra ATPK 127 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis, tai yra kad pėstysis buvo partrenktas pėsčiųjų perėjoje. Eismo įvykio faktinės aplinkybės yra nustatytos byloje surinktais ir aukščiau aptartais įrodymais, kurių patikimumas ir teisingumas patikrintas nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. Apylinkės teismas apklausė visus eismo įvykyje dalyvavusius asmenis, ištyrė rašytinius įrodymus, motyvuotai pagrindė, kurioje vietoje įvyko pėsčiojo ir automobilio kontaktas, ir pagrįstai konstatavo, kad įvykio kaltininkas yra B. S.. Aukštesnysis teismas su šiomis išvadomis sutinka, skirti ekspertizę nėra tikslinga, todėl tenkinti prašymą nėra pagrindo.

Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog skirdama administracinę nuobaudą Institucija atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį (nežymiai sutrikdyta kito asmens sveikata), pažeidėjo asmenybę (praeityje ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.) bei atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad teisės pažeidimą padarė asmuo sulaukęs 65 metų (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.), ir skyrė minimalią straipsnio sankcijoje nurodytą nuobaudą, t.y. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėn. laikotarpiui. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga, priešingai, skirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ATPK 30, 30² straipsnių reikalavimų.

Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 str.), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga siekiant nuvykti į užsiėmimus kultūrinėje veikloje, gydymo įstaigas, sodą, kapines, kadangi gyvena vienas, todėl nėra kam juo pasirūpinti, nesudaro pagrindo taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatų ir neskirti specialiosios teisės atėmimo arba sumažinti paskirtąjį. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jiems atitinkamas teisines pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą arba jos neskirti, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad B. S. nesilaikydamas visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų pablogino savo padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas. Konstatuotina, kad pažeidėjo dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padarytų pažeidimų rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti ATPK 30¹ str., išskyrus patiriamus nepatogumus netekus teisės vairuoti transporto priemones, B. S. nenurodė, todėl teismas mano, kad nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinant byloje surinktus duomenis, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad B. S. apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą jog jis administracinės teisės pažeidimo nepadarė. Skundo argumentai nepagrįsti, paneigti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėms ir laikytini tik pažeidėjo gynybine versija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus esančius byloje, nubaustojo asmenybę, pagrįstai konstatavo, jog Institucija tinkamai taikė įstatymo nuostatas paskirdama nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį nepakeistą ir B. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.