- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-13
- Bylos Nr.
- II-211-358/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-04641-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audronė Levinskienė
- Pareiškėjas
- B. S.
- Advokatai
- Diana Višinskienė
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant pareiškėjui B. S., jo atstovėms advokatėms Dianai Višinskienei ir A. V., ekspertui G. A. C. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo B. S. skundą institucijai Kauno apskrities VPK kelių policijos valdybai dėl nutarimo panaikinimo ar švelnesnės nuobaudos paskyrimo
Aprašomoji dalis
Nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas ir jo atstovės prašo panaikinti Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto E. V. 2014 m. gegužės 29 d. priimtą nutarimą Nr. 20N-12962773-14, kurio B. S. pripažintas padaręs ATPK 127 str. 1 d.numatytą pažeidimą, kaip nepagrįstą ir neteisėtą, arba pakeisti Kauno apskrities VPK kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto E. V. 2014 m. gegužės 29 d. priimtą nutarimą Nr. 20N-12962773-14 ir taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti specialiosios teisės atėmimo arba nustatyti administracinės nuobaudos - specialiosios teisės atėmimo - terminą žymiai trumpesnį, nei numatyta ATPK 127 str. 1 d.
Pareiškėjas ir jo atstovės skunde nurodo bei teismo posėdyje paaiškino, kad B. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2014 m. vasario 7 d., 19 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojus prie kelio ženklais pažymėtos pėsčiųjų perėjos bei pradėjus važiuoti neįsitikino, jog gretimose eismui skirtose juostose transportas praleidinėja einančius pėsčiuosius, įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir partrenkė bei sužalojo tuo pačiu metu per perėją iš kairės pusės ėjusį pėsčiąjį. Nesutinka, kad B. S. pažeidė KET 38 punkto reikalavimus ir padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str.1d. Priešingai skundžiamo nutarimo motyvams, pėsčiasis G. B. ėjo ne per perėją. Į važiuojamąją kelio dalį pėsčiasis įėjo jau B. S. pravažiavus pėsčiųjų perėją. Tai patvirtina ir byloje esanti eismo įvykio schema, iš kurios matyti, kad B. S. vairuojamas automobilis sustojo apie 8 metrai nuo pėsčiųjų perėjos. B. S. pats dalyvavo matavimo veiksmuose ir matė, kad atstumas buvo apie 10 metrų. Atsitrenkus pėsčiajam, B. S. iš karto sustojo, duomenų apie tai, kad jis dar pavažiavo į priekį nėra. Tokiu būdu, remiantis eismo įvykio schemoje pateiktais duomenimis, matyti, kad pėsčiaisis ėjo ne per perėją. Susidūrimas su pėsčiuoju įvyko maždaug 8 metrai nuo perėjos. Šios aplinkybės, sprendžiant atsakomybės klausimą, nebuvo tinkamai įvertinti. Tiriant įvykio aplinkybes, nebuvo apklausta įvykį mačiusi liudytoja O. L.. Skundžiamu nutarimu taip pat netinkamai taikytos teisės normos, reglamentuojančios administracinių nuobaudų skyrimą, t.y. nemotyvuota griežtesnės nuobaudos rūšies paskyrimas. Nepasisakyta dėl pažeidimo pavojingumo, B. S. asmenybės, nesivadovavo protingumo ir teisingumo kriterijais. B. S. teisė vairuoti yra būtina, šios teisės atėmimas ilgą laiką yra neproporcinga, sukeltų didelių nepatogumų. Prašo B. S. skundą patenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Institucija atsiliepime nurodo, kad 2014-05-29 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos pareigūno nutarimu B. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 1 d. Jam paskirta administracine nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėn. B. S. nubaustas už tai, kad vairuodamas automobilį BMW valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini), g. link (duomenys neskelbtini), g. Kaune kelio skiriamaisiais ženklais pažymėtoje pėsčiųjų perėjoje neįsitikino, jog gretimose eismui skirtose juostose transporto priemonės praleidžia pėsčiuosius, įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir partrenkė iš kairės pusės ėjusį pėstįjį. Sužalotas pėstysis. Jam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokiais savo veiksmais B. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 38 p. reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 1 d. Su B. S. skundo reikalavimais nesutinka. B. S. paskirta nuobauda pagal LR ATPK 127 str. 2 d. už padarytą pažeidimą nėra per griežta, jo veiksmai pagal LR ATPK kvalifikuoti pagrįstai ir tinkamai. Administracinio teisės pažeidimo padarymas įrodytas administracinio teisės pažeidimo medžiagoje surinktais faktiniais duomenimis, nuobauda paskirta sankcijos ribose nepažeidžiant nuobaudos skyrimo tvarkos. B. S. padarytas pažeidimas yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, todėl vien simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. B. S. vairuodamas transporto priemonę padarė žalos vienai labiausiai įstatymo saugančių vertybių asmens sveikatai, t.y. nežymiai sutrikdė asmens sveikatą. Pareiškėjo argumentas, jog jo vairuojamu automobiliu sužalotas pėstysis ėjo ne per perėją yra nepagrįstas jokiais faktiniais objektyviais duomenimis. Byloje esančių neginčijamų faktinių duomenų viseto vertinimas liudija, kad B. S. pėstįjį partrenkė būtent pėsčiųjų perėjoje. Aplinkybė, kad automobilis po susidūrimo su pėsčiuoju sustojo apie 8 m atstumu nuo perėjos, nepatvirtina fakto, jog pėstysis buvo kliudytas ne pėsčiųjų perėjoje. Šiuo atveju reikalinga įvertinti oro sąlygas, kelio dangos paviršių, vairuotojo reakciją ir kitus su tuo susijusius duomenis. Vertinant visumoje, darytina išvada, kad po susidūrimo su pėsčiuoju automobilis iškart negali sustoti. Stabdymo kelias kiekvienu atveju yra skirtingo atstumo, tačiau visais atvejais judanti transporto priemonė iškart momentiškai sustoti, nepakeitusi savo buvimo vietos po susidūrimo su kitu objektu, negali. Abejoti pareigūnais, jų kompetencija ir liudytojos J. J. parodymais nėra jokio pagrindo. Byloje nėra jokių duomenų, jog minėti asmenys būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar turėtų motyvų veikti priešingai pareiškėjo interesams. B. S. neprisipažino padaręs pažeidimą ir dėl jo padarymo nuoširdžiai nesigaili, praeityje yra ne kartą baustas už KET, turi galiojančių nuobaudų, praeityje baustas už tokį patį pažeidimą, yra sulaukęs 65 m amžiaus. Mano, kad pareigūnas nagrinėjęs bylą sprendimą priėmė teisėtai ir nuobaudą paskyrė pagrįstai. Pareigūnas pagrįstai paskyrė vieną iš sankcijoje numatytų alternatyvių nuobaudų, o būtent specialiosios teisės atėmimą, nes vertinant praeityje padarytus pažeidimus ir už tai B. S. skirtas nuobaudas (pinigines baudas) akivaizdu, jog LR ATPK 20 str. įtvirtinti nuobaudos tikslai auklėti ateityje nenusižengti B. S. atžvilgiu yra neveiksmingi. Prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nutarimas paliktinas nepakeistu, skundas netenkintinas.
Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.
Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad B. S. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 1 dalyje.
KET 38 punkte nurodyta, jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų (akto redakcija, galiojusi nuo 2013 01 19 iki 2014 10 11). ATPK 127 str.1d. nurodyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, –užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų.
Liudytojas G. B. (eismo įvykyje nukentėjęs pėsčiasis) parodė, kad ėjo per perėją, nes dvejose eismo juostose buvo sustoję automobiliai, buvo įsitikinęs, kad trečioje eismo juostoje jį taip pat praleis. Matomai buvo jau praėjęs ir trečią eismo juostą, tačiau staiga buvo partrenktas automobilio. Studentai užsieniečiai jį pakėlė ir pastatė prie perėjos stulpo. Moteris, kuri matomai stovėjo prie pėsčiųjų perėjos, iškvietė greitosios pagalbos automobilį, policijos ekipažą. Jautė didelį kojos skausmą, buvo sumušta ranka, o galva nubrozdinta. Matė, kad visas jį partrenkusio automobilio korpusas buvo už perėjos. Neatsimena, kiek už perėjos buvo nukritęs. Tokias pačias aplinkybes nurodė ir 2014-06-07 paaiškinime (b.l.16).
Šio liudytojo parodymus patvirtina ir liudytojos J. K. J. parodymai. Ji parodė, kad buvo tamsus paros metas apie 18-19 val. Dvejose eismo juostose sustojo automobiliai, todėl ji irgi įžengė į perėją. Trečioje eismo juostoje važiavo automobilis ir parbloškė kitą šalia jos ėjusį pėsčiąjį. Žmogus buvo nublokštas apie 5-6 metrus ir gulėjo. Studentai užsieniečiai jį pakėlė ir atnešė iki jos. Ji iškvietė greitąją pagalbą, policiją ir liko eismo įvykio vietoje. Po smūgio automobilis sustojo už 5 metrų nuo perėjos. Ji matė, ties kuria vieta nukentėjusysis buvo partrenktas. Šios apklaustos liudytojos dėstomos įvykio aplinkybės nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, jos parodymai papildo kitus byloje surinktus įrodymus, todėl teismas netikėti jos nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Liudytoja 2014-02-26 paaiškinime (b.l.16) taip pat nurodė tai, ką betarpiškai matė ir stebėjo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių ar objektyvių pagrindų, dėl kurių liudytoja būtų šališka, suinteresuota nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Minėtos liudytojos parodymai paneigia skunde keliamą versiją, kad pėsčiasis G. B. ėjo ne per pėsčiųjų perėją.
Teismas patikimais įrodymais pripažįsta ir kitus institucijos leistinomis įrodinėjimo priemonėmis surinktus įrodymus. Liudytojui G. B. nustatytas nubrozdijimas dešinės alkūnės srityje ir laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (institucijos pateikta administracinio teisės pažeidimo bylos lapas 6). Kaip matyti iš specialisto išvados aprašomosios dalies, iš pateiktų medicininių duomenų matyti, kad palpuojant asmuo skundžiasi dešinės pusės peties, alkūnės, dilbio, riešo, kelio, blauzdos sričių skausmais. Teismo posėdyje dalyvavęs ekspertas patvirtino aplinkybę, kad ,asmeniui, kuris buvo nublokštas 5-6 metrus, gali būti konstatuojama tik nubrozdijimas dešinės alkūnės srityje. Šiuo konkrečiu atveju specialisto išvada parengta vadovaujantis medicininiais duomenimis, kuriuose ir buvo nurodytas šis sužalojimas. Nagrinėjamojoje byloje negali teigti ar sužalotam asmeniui buvo reikalinga langetė, nes duomenų apie kitokias traumas medicininiuose dokumentuose neužfiksuota. Specialistas konstatavo, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas įvairias savybes turinčiu daiktu.
Apklausta liudytoja policijos patrulė N. L. parodė, kad jų ekipažas buvo pirmasis atvažiavęs į eismo įvykio vietą. Atvažiavus, nukentėjusysis jau buvo išvežtas greitosios pagalbos. Ji surinko pirminę informaciją kurią išdėstė tarnybiniame pranešime. Vairuotojas paaiškino, kad kliudė pėsčiąjį, nes buvo tamsu. Vairuotojas važiavo su keleive. Jų surinkta informacija perduota tyrėjams.
Apklaustas liudytoju eismo įvykių registravimo specialistas S. K. parodė, kad buvo eismo įvykio vietoje po eismo įvykio ir nubraižė eismo įvykio schemą. Automobilis stovėjo už perėjos, eismo įvykio vietos schemoje automobilis pažymėtas 5,1 metrų atstumu nuo perėjos. Po kontakto su pėsčiuoju, automobilis gali pasislinkti nuo kontakto vietos. Eismo įvykio vietoje nenurodyta kurioje vietoje nukrito pėsčiasis, nes jos niekas nenurodė. Buvo išmatuota šaligatvis, žalia veja, eismo juostos. Daugiau nebuvo to, ką jis būtų privalėjęs išmatuoti, nurodyti eismo įvykio schemoje, t.y. nei šukių, stabdymo pėdsakų. Vairuotojas galėjo kliudyti pėsčiąjį, pastarasis nukristi už 3-4 metrų, o automobilis pasislinkti už perėjos. Vairuotojo nurodyta vieta, kur išėjo pėsčiasis yra netiksli, nelogiška ir savanaudiška, toje vietoje jis išeiti negalėjo. Be to, B. S. prieš valandą laiko jau buvo partrenkęs kitą asmenį ir važiavo į kelių policijos valdybą ir vėl sužalojo pėsčiąjį.
Liudytoja Ž. L. parodė, kad jai pakako duomenų surašyti B. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 127 str.1d. Jai atvykus į eismo įvykio vietą, jis nesiorientavo aplinkoje, nes tą pačią dieną padarė du eismo įvykius. Buvo remiamasi liudytojos parodymais, kuri yra pašalinis asmuo, matė eismo įvykį. Eismo įvykius tiria 24 metus.
Teismo posėdyje apklausta O. L. patvirtino B. S. gynybinę versiją apie tai, kad pėsčiasis „iššoko“ prieš mašiną už perėjos. Tačiau šie liudytojos parodymai abejotini patikimumo prasme, jie prieštarauja kitų teismo procese ištirtų įrodymų visumai. Be to, liudytoja O. L. yra B. S. pažįstama, kartu dalyvauja ansambliuose. Liudydama apie teisiškai reikšmingą aplinkybę, ji siekia , kad B. S. išvengtų administracinės atsakomybės.
Teismas sutinka su skundo teisiniais argumentais dėl nuobaudos individualizavimo, t.y. poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui. Nagrinėjamojoje byloje institucija šių principų nepažeidė ir teismas sutinka su institucijos atsiliepime nurodytais motyvais dėl skiriamos nuobaudos rūšies. B. S. yra sulaukęs 65 metų amžiaus ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau kitos nustatytos aplinkybės nuobaudos individualizavimo prasme yra reikšmingesnės. B. S. padarytas teisės pažeidimas sutrikdė vieną svarbiausių teisės saugomų objektų – asmens sveikatą. Padaręs eismo įvykį, aplinkybių nepripažino, iškėlė versiją, kad pats pėsčiasis pažeidė KET. Šios aplinkybės patvirtina neatsakingą asmens elgesį ir leidžia jį charakterizuoti neigiamai. Kaip matyti iš administracinių nuobaudų registro duomenų, B. S. už KET pažeidimus baustas ne vieną kartą, turi galiojančių nuobaudų. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (LVAT nutartys administracinėse bylose N62-690/2011, N62-982/2011, Nr. N3-396/2007). Tai, kad asmuo yra pensininkas, teisė vairuoti būtina buityje nesudaro pagrindo B. S. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad institucija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300-301 str., 302 str.1 d.1 p. teismas
nutaria:
2014-05-29 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto nutarimą Nr.20N-12962773-14 palikti nepakeistą, pareiškėjo B. S. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.