Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

susipažinęs su pareiškėjos J. Ž. pareiškimu dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-76-413/2026 nagrinėjimo ir prašymu perduoti nagrinėti civilinę bylą kitam apygardos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apygardos teismo teisėjo rezoliucija Lietuvos apeliaciniam teismui persiųstas pareiškėjos J. Ž. 2026 m. sausio 22 d. pareiškimas dėl viso Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-76-413/2026 nagrinėjimo bei prašymas perduoti civilinę bylą nagrinėti kitam apygardos teismui.

2. Pareiškėja nurodė, kad bylos rezultatu ir pareiškėjos J. Ž. atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarties netenkinimu yra suinteresuoti antstolio vykdytų pareiškėjos J. Ž. turto varžytynių laimėtoja ir išieškotoja uždarojo akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltic Ground Services“. Jai atstovauja advokatų kontora, galbūt įdarbinusi arba turinti asociacijos sutarčių su buvusiais Kauno apygardos teismo teisėjais, šiuo metu einančiais advokatų pareigas. Šie asmenys, pasitelkdami savo kolegiškus, draugiškus santykius, galbūt deda visas pastangas, bando įtikinti Kauno apygardos teismą, kad pareiškėjos J. Ž. atskirasis skundas būtų atmestas arba paliktas nenagrinėtas.

3. Pareiškėjos J. Ž. nuomone, dėl UAB „Baltic Ground Services“, jai atstovaujančių advokatų galimų sąsajų su Kauno apygardos teismu pareiškėjos J. Ž. atskirasis skundas gali būti išnagrinėtas jos nenaudai. Advokatai gali būti suformavę Kauno apygardos teismui išankstinę nuomonę apie pareiškėją J. Ž. ir jos atskirą skundą. Dėl to pareiškėjai kyla abejonių dėl galimo apeliacinės instancijos teismo nešališkumo, o tai yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui, kad būtų išlaikytas nešališkumo principas.

Pareiškimas dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinami

4. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).

5. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas numatyta CPK 69 straipsnyje. Remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas.

6. Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą ar atskirus procesinius klausimus konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų apygardos teismo teisėjų nešališkumu.

7. Vien tik dalyvaujančiam byloje asmeniui kilusios abejonės dėl galimos teisėjo ar viso teismo nešališkumo stokos nesudaro besąlyginio pagrindo nušalinti juos nuo bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin and Others v. France, pareiškimo Nr. 21257/93; 21258/93; 21259/93). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein v. Switzerland, pareiškimo Nr. 33958/96).

8. Pareiškėja J. Ž. abejones dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nešališkumo grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su jos turto varžytynių laimėtojos ir išieškotojos UAB „Baltic Ground Services“ atstovų galimais ryšiais su Kauno apygardos teismo teisėjais, todėl teisme dirbantiems teisėjams galėjo būti suformuota išankstinė nuomonė apie pareiškėją ir jos atskirąjį skundą.

9. Pareiškėjos prašyme nurodyti argumentai nėra objektyvus pagrindas nušalinti visą Kauno apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. 2S-76-413/2026 nagrinėjimo. Pareiškėja nenurodė konkrečių asmenų, kuriuos siejantis ryšys būtų pagrindas abejoti visų Kauno apygardos teismo teisėjų nešališkumu nagrinėjant pareiškėjos atskirąjį skundą. Pareiškėjos pareiškimas šiuo aspektu iš esmės grindžiamas tik prielaidomis, nes pareiškėja nenurodė nei konkrečių UAB „Baltic Ground Services“ atstovų, dėl kurių ryšių būtų pagrindas abejoti viso Kauno apygardos teismo nešališkumu nagrinėjant šią civilinę bylą apeliacine tvarka, nei konkrečių teisėjų, su kuriais toks ryšys yra siejamas. Kitų konkrečių aplinkybių ar duomenų, kurie sudarytų prielaidas abejoti nešališku civilinės bylos išnagrinėjimu Kauno apygardos teisme, pareiškime nenurodoma.

10. Pareiškėja nenurodė objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad Kauno apygardos teismo teisėjai yra suinteresuoti civilinėje byloje sprendžiamais klausimais ar turi išankstinį nusistatymą. Vien pareiškėjos abejonės nėra pakankamos ir nesudaro pagrindo nušalinti visų Kauno apygardos teismo teisėjų nuo bylos nagrinėjimo. Dėl šių aplinkybių pareiškėjos J. Ž. pareiškimas dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-76-413/2026 nagrinėjimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinami.

11. Pastebėtina, kad pareiškėjos J. Ž. veiksmai, reiškiant nepagrįstus nušalinimus, turi piktnaudžiavimo nušalinimo teise požymių. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje pareiškėja J. Ž. 2025 m. gruodžio 16 d., t. y. paskirto teismo posėdžio dieną, pateikė pareiškimą dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo ir bylos perdavimo kitam teismui (civilinė byla Nr. 2S-2496-413/2025). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2025 m. gruodžio 30 d. nutartimi nurodytas prašymas atmestas (civilinė byla Nr. 2KT-168-407/2025). Kauno apygardos teismas 2026 m. sausio 14 d. pranešimu informavo pareiškėją J. Ž. apie kitą paskirto teismo posėdžio datą – 2026 m. sausio 22 d. 9.30 val. Pareiškėja J. Ž. 2026 m. sausio 22 d. 8.12 val., t. y. paskirto teismo posėdžio dieną, padavė naują pareiškimą dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo, grįsdama jį naujais teiginiais dėl teismo nušalinimo. Pareiškėja nepaaiškino, kodėl šių argumentų negalėjo nurodyti ankstesniame pareiškime dėl teismo nušalinimo, nors apie juos jai buvo žinoma. Nušalinimo argumentai ir nušalinimo pareiškimo momentas kelia abejonių dėl sąžiningo naudojimosi procesine nušalinimo teise. Intensyvus pareiškėjos naudojimasis nušalinimo teise prieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams, kurie įpareigoja dalyvaujančius byloje asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnis). Atkreipiamas dėmesys, kad nušalinimo teise, kaip ir kitomis procesinėmis teisėmis, negali būti piktnaudžiaujama, todėl pareiškėjai išaiškinama, jog dar kartą pareiškus nepagrįstą nušalinimą, gali būti sprendžiamas klausimas dėl teisinės atsakomybės taikymo ir baudos iki penkių tūkstančių eurų skyrimo (CPK 69 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos J. Ž. pareiškimo dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-76-413/2026 ir prašymo perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinti.