Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Rasai Bičkienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei, kaltinamajam A. B., nukentėjusiajam D. G., vertėjai Violetai Dobrovolskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus:

1. Kauno apygardos teismo 2013-02-28 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. - 1 metams laisvės apribojimo, bausmę atlikęs,

2. Kauno apylinkės teismo 2015-01-19 pagal BK 178 str. 1 d. – 5 MGL (188,30 Eur) bauda, baudos nesumokėjęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje. Teismas išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. B. 2014-06-02 apie 14.50 val. viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje prie Vytauto pr. 50, Kaune, įžūliu elgesiu - tyčia sudavė vieną smūgį rankos kumščiu nukentėjusiajam D. G. į veidą, tokiu būdu padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda viršutinėje lūpoje, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinės dešinėje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės antro danties sumušimu, lengvu galvos smegenų sukrėtimu, o pastarajam nuo smūgio nukritus - odos nubrozdinimu dešinėje plaštakoje, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino pilnai, parodė, kad jis moka lietuvių kalba skaityti ir rašyti, išlaikė lietuvių kalbos valstybinį egzaminą, 2014 metais baigė Kaune A.Puškino gimnaziją, kurioje jis kartu mokėsi su nukentėjusiuoju D. G., kurį viso pažįsta apie 4 metus, buvo klasiokai, baigus mokyklą su juo jokių draugiškų ryšių nepalaiko, nes jie sukonfliktavo apie 2014 m. kovo mėnesį, nes tarp jų kilo priešiškumas, kadangi D. pradėjo įkyriai asistuoti jo merginai J. R., su kuria jis ilgesnį laiką draugavo, nors tuo metu jis su ja ir buvo susipykęs, jis mano, kad D. bandė ją nuvilioti. Jis daug kartą yra jo draugiškai ir gražiai prašęs, kad jis prie jos nekibtų, tačiau kuo daugiau jo prašė, tuo labiau jis elgėsi priešingai, sakė, todėl jis D. sakė, kad prie jo ir jo merginos jis nesiartintų. Nukentėjusysis žinojo, kad kaltinamasis yra teistas ir mano, kad todėl specialiai jį provokavo, tokiu būdu norėdamas jam pakenkti. 2014-06-02 po valstybinio lietuvių kalbos egzamino, jis buvo pavargęs, mažai miegojęs, apie 14.50 val. jis su klasės draugais A. P., V. K., A. R., A. N. buvo prie gimnazijos, kuri yra Vytauto pr. 50, Kaune, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje Jis sėdėjo A. P. automobilio „Fiat Bravo" priekinėje keleivio sėdynėje ir perjunginėjo muziką, visi draugai stovėjo aplinkui ir jie tarpusavyje bendravo. Per atidarytas automobilio dureles jis pamatė kad jo draugų rate iš kažkur atsirado D. G., tada jis jam piktai pasakė, kad jis eitų iš čia, nes jis ir jo draugai nieko bendro su juo neturi, nes jau pakankamai ilgai jį erzino savo elgesiu dėl jo merginos, į tai D. G. nereagavo, vis tiek liko prie jo draugų. Tada jis nesusivaldęs išlipo iš automobilio, abiem rankomis remdamas į jo krūtinę jį pastūmė, ko pasekoje jis suklupo, bet tuojau pat atsistojo. Tada kaltinamasis trenkė jam vieną kartą kairės rankos kumščiu į veidą, ko pasekoje D. nukrito ant grindinio, jam atsistojus matėsi, kad nukentėjusiajam iš lūpos bėgo kraujas. Po to D. G. su savo draugu A. Š. nuėjo į gimnazijos pusę, galimai nusiprausti. Netrukus po to, jie visi išvyko iš aikštelės, jis jo daugiau susitikęs nebuvo. Jis su savo buvusia drauge nebedraugauja. Supranta, kad padarė nusikalstamus veiksmus, suduodamas smūgį D. G. ir dėl to gailisi, nesutinka su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu, nes jis per didelis, nes jis neturi lėšų, neturi daug išlaidų, nes neseniai pradėjo dirbti, todėl turi nuomotis gyvenamąjį būstą Vilniuje, sutinka jam padarytą atlyginti turtinę žalą, išskyrus švarko 180 Lt. vertę, nes su juo jis gali vaikščioti, bei atlyginti nukentėjusiajam padarytą 200 Lt dydžio moralinę žalą. Savo poelgį vertina neigiamai ir gailisi, nukentėjusiojo iki teismo neatsiprašė, nes nebuvo sutikęs, prašo skirti kuo mažesnę bausmę. (t.1., b.l. 137)

Po kaltinamojo apklausos visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis), tik išklausyti nukentėjusiojo D. G. parodymai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo prisipažinimo, įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais ikiteisminio tyrimo metu, byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu perskaitytais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis D. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, parodė, kad 2014-06-02 apie 14.50 val. su draugu A. Š. atvyko po lietuvių kalbos brandos egzamino į gimnaziją ir jos automobilių stovėjimo aikštelėje sutiko klasiokus - A. N., A. R., A. P. ir V. K., su vienu iš jų. t.y. V. K. pasisveikino ir stovėjo šalia, išsitraukė mobilaus ryšio telefoną ir juo naudojosi. Staiga iš automobilio „FIAT BRAVO" mėlynos spalvos, kuris stovėjo minėtoje aikštelėje, maždaug 1 metro atstumu nuo jo išlipo jo klasiokas A. B. ir priėjęs prie jo netaręs nei žodžio, rankos kumščiu trenkė jam į veidą, nuo ko jis nugriuvo ant žemės ir kelioms sekundėms galimai neteko sąmonės, pamena tik tiek, kad draugas A. Š. jį kėlė nuo žemės ir sakė „kelkis, kelkis, einam, einam", o A. B. rėkė man kažką, bet jis negirdėjo. A. Š. jį nuvedė į gimnazijos sporto salės prausyklą, nes buvo apsvaigęs ir kruvinas, nes labai bėgo kraujas iš viršutinės lūpos, nes ji po smūgio buvo prakirsta. Nusiprausęs nedelsdamas kreipėsi į Raudono kryžiaus ligoninę, kur jį apžiūrėję medikai prakirstą lūpą susiuvo, jam keletą dienų skaudėjo galvą, tai trukdė ruoštis matematikos valstybiniam egzaminui. Jis buvo nuvykęs pas teismo medikus, kurie jį apžiūrėjo ir nustatė pirminę sužalojimo išvadą. Dėl šio įvykio ir jam padaryto sužalojimo jis kreipėsi į policiją. Jo ir kaltinamojo nesutarimai prasidėjo nuo 2014 metų pasiruošimo mokyklos šimtadieniui, jų klasė rengėme šimtadienį ir kartu su kaltinamojo drauge J. R. rengė šventės scenarijų, J. buvo B klasės atstovė, o nukentėjusysis – A klasės atstovas, todėl jie turėjo bendrauti, aptarti pasiruošimą šventei, pasivaikščiodami parke jie kartu aptarinėjo šventės reikalus, bet daugiau nieko tarp jų nebuvo, jis žino, kad tuo metu kaltinamasis buvo susipykęs su savo drauge, jie buvo išsiskyrę, jis neturėjo tikslo ją nuo jo nuvilioti. Jų bendravimas kaltinamajam aiškiai nepatiko, tačiau jis nukentėjusiajam negrasino, tik akivaizdžiai rodė pyktį žodžiais, žvilgsniais, dar buvo ir kitokie veiksmai – jam išeinant iš mokyklos sakydavo keiksmus jo adresu, mano, kad būtent kaltinamasis aptaškė jo mašiną purvais. Po įvykio kaltinamasi jo neatsiprašė. Nukentėjusysis prašo atlyginti jo patirtą turtinę žalą, nurodytą jo ieškinyje, prašo atlyginti tik tėvų nupirkto šimtadieniui švarko vertę, nes jis buvo nepataisomai sugadintas jį iškruvinant, nes jis neišsivalė, sutinka, kad nebūtų priteistas jo išvalymo išlaidos 20 Lt, o priteista tik švarko vertė, taip pat prašo atlyginti turėtas išlaidas advokatui ruošiantis bylai. Nukentėjusysis dabar studijuoju Vilniuje aviacijos mokykloje, tačiau jei ne patirtas jo galvos sužalojimas, jis būtų geriau pasiruošęs matematikos, kuris vyko tą pačią savaitę, ir fizikos abitūros, kuris vyko kitą savaitę po sužalojimo, egzaminams, gal dabar būtų studijavęs Kauno universitete, nereikėtų mokėti už mokslą, pragyvenimą Vilniuje. Jis laikyti matematikos egzamino atėjo su komiko kauke, nes veidas buvo sutinęs, akis užtinusi, ją nusiėmė tik per egzaminą, nes egzaminą būtinai norėjo išlaikyti, nes norėjo įstoti į universitetą, tuo jautėsi pažemintas kitų klasiokų atžvilgiu. Nukentėjusysis mano, kad gal būtų geriau išlaikęs fizikos egzaminą ir kitus egzaminus, jeigu nebūtų įvykęs šis incidentas, nes jis pergyveno dėl sutinusio veido ir savo išvaizdos, skaudėjo galvą, buvo sunku susikaupti, buvo nepatogu prieš klasiokus, bendraamžius, jautėsi paniekintas, pažemintas, turėjo gydytis, todėl jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią jis įvertino 5000 Lt, ją teismo posėdžio metu sumažina iki 3000 Lt, nes kaltinamasis buvęs klasiokas. (t.1., b.l. 138)

Liudytojai A. P., A. N., A. R. ir V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė analogiškai, tai yra kad 2014-06-02 apie 14.50 val. jie buvo prie savo A.Puškino gimnazijos, automobilių stovėjimo aikštėje. Tuo metu į aikštelę atvyko A. Š. ir D. G.. A. prie jų priėjo pirmas, pasisveikino, vėliau po kelių sekundžių priėjo D. ir su juo pasisveikino. D. stovint prie jų, automobilyje „FIAT BRAVO"', tamsiai mėlynos spalvos, sėdėjęs kitas jo klasiokas A. B., pamatęs D. iš automobilio šūktelėjo ,„eik nachui iš čia". Kadangi D. niekur nėjo, iš automobilio, kuris stovėjo aikštelėje maždaug 1 metro atstumu nuo jų, išlipo A. B. ir priėjęs prie D., netaręs nei žodžio, rankos kumščiu trenkė jam į veidą, nuo ko D. nugriuvo ant žemės. Tada priėjo A. Š. ir bandė jį pakelti nuo žemės. Atsikėlęs D. G., kartu su A. Š. kažkur nuėjo, galimai nusiprausti, nes D. G. iš burnos bėgo kraujas. Jie apie šio įvykio priešistorę žino tik tiek, kad prieš kurį laiką A. B. draugavo su mergina, su kuria šiuo metu, kiek jiems žinoma bendrauja D.. Jo manymu šis įvykis įvyko dėl to, kad A. B. pavydėjo merginos D.. Dėl šio įvykio daugiau nieko konkretaus pasakyti negali. Dėl šio įvykio buvo šokiruoti, nes nėra pratęs prie tokių įvykių, kad viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje būtų mušamas žmogus. (t.1., b.l. 51, 52, 53, 67)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus 2014-06-03 specialisto išvados Nr. C1307/14 (02) matyti, kad D. G. padaryta muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinės dešinėje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės antro danties sumušimas, odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, lengvas galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (t.1., b.l. 23-24)

Iš 2014-08-14 papildomos specialisto išvados Nr. pG2002/14 (02) matyti, kad D. G. padaryta muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinės dešinėje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės antro danties sumušimas, odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, lengvas galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimą lydėjo muštinės žaizdos viršutinėje lūpoje supūliavimas. Sužalojimai padaryti nemažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje, sužalojimas atitiko nesunkų sveikatos sutrikdymą. Odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje galėjo būti padaryti nugriuvus ir plaštaka kontaktuojant su grindiniu, kiti nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti smogiant ranka į lūpų sritį. (t.1., b.l. 31-32)

Iš 2014-10-14 pakartotinės specialisto išvados Nr. pG2663/14 (02) matyti, kad nukentėjusiajam D. G. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. (t.1., b.l. 40-41)

Iš Įvykio vietos apžiūros 2014-06-04 protokolo matyti, kad įvykio vieta buvo prie A.Puškino gimnazijos aikštelė, esanti Vytauto pr. 50, Kaune. (t.1.,b.l. 8-10)

Ištyrus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamajam A. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį, kaip nusikalstamų veikų idealioji sutaptis, nes jis 2014-06-02 apie 14.50 val. viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje prie Vytauto pr. 50, Kaune, įžūliu elgesiu - tyčia suduodamas vieną smūgį rankos kumščiu nukentėjusiajam D. G. į veidą, tokiu būdu padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda viršutinėje lūpoje, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinės dešinėje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės antro danties sumušimu, lengvu galvos smegenų sukrėtimu, o pastarajam nuo smūgio nukritus - odos nubrozdinimu dešinėje plaštakoje, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas mano, kad A. B. padarytos nusikalstamos veikos yra neatsitiktinio pobūdžio veikos, o dėsningas nusikalstamas elgesys, nes darant šias nusikalstamas veikas kaltinamojo ankstesnis teistumas nebuvo išnykęs, A. B. nusikalstamą veiką padarė elgdamasis įžūliai, viešoje vietoje, aikštelėje prie gimnazijos, aplink esant bendraamžiams moksleiviams, dėl nepateisinamos priežasties - pavydo, kad galimai jo bendraklasis vilioja jo merginą, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. B. nesilaikė visuomenėje nustatytų taisyklių, ankstesniu nuosprendžiu paskirta jam bausmė neturėjo įtakos jo elgsenai, nes po to dar du kartus padarė nusikalstamas veikas, už ką buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo 2015-01-19 nuosprendžiu( t.1., b.l. 125-135) ir yra teisiamas šioje byloje. Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (BK 54 straipsnis): kaltinamasis teistas (t.1, b.l. 75, 79, 125-135), administracine tvarka baustas (t.1, b. l. 90-93), dirba, psichiatrinio ir priklausomybės ligų kabineto įskaitas neįrašytas (t.1, b.l. 98, 100, 102), jis padarė nusikaltimus neišnykus ankstesniam teistumui už smurtinį nusikaltimą, nes A. B. 2013-02-28 buvo nuteistas Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d. (t.1., b.l. 75-79), nors jam buvo paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme bei buvo paskirti įpareigojimai ir draudimai, tačiau ši bausmė jam nebuvo efektyvi, nes jis 2013 metų birželio-liepos mėnesį vėl padarė kitą nusikaltimą, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 str. 1 dalį. Kai byla 2014-03-27 su kaltinamuoju aktu buvo perduota į Kauno apylinkės teismą , jis vėl nusikalto ir bylos nagrinėjimo metu, teisiamojo posėdžio 2014-06-03 išvakarėse, 2014-06-02 d. vėl padaro nusikalstamą veiką, kuri tiriama šioje byloje.

Todėl teismas mano, kad kaltinamajam skirtina bausmė tik susijusi su laisvės atėmimo, tai yra griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 straipsnis), tačiau taikant BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidedant bei paskiriant įpareigojimus bei draudimus, tikintis, kad A. B. skirtinos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 2 dalis), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Teismo paskirta bausmė šiuo nuosprendžiu BK 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies pagrindu bendrintina su Kauno apylinkės teismo 2015-01-19 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. (BPK 109 straipsnis)

Nukentėjusysis D. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 295,41 litų (86 eurų) turtinės žalos, 5000 litų (1448 eurų) neturtinės žalos ir 1500 litų (434 eurų) už advokato suteiktas paslaugas, atlyginimo. (t.1., b.l. 14-16)

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-270/2014, 2K–33/2014, 2K-507/2013, 2K-473/2013). Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo būtina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007).

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad kaltinamasis A. B. viešoje vietoje, aplinkui esant klasiokams, prie gimnazijos, kurioje jie mokėsi, tyčia įžūliu elgesiu pažeisdamas viešėją tvarką nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. G. sveikatą. Teismas mano, kad nukentėjusysis neabejotinai patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus ir stresą, ypatingai ruošiantis abitūros egzaminams, dėl to turėjo eiti į egzaminą užsidėjęs kaukę, kad klasiokai ir kiti gimnazijos mokiniai nematytų jo sumušto veido, tuo jis buvo pažemintas tarp bendraklasių, kas sukėlė jam pasekmes ir dėl prasčiau nei tikėjosi išlaikytų baigiamųjų egzaminų, visos šios pasekmės laikytinos neturtine žala, kurios dydis vertintinas 850 Eur, kas praktiškai atitinka nukentėjusiojo nuo 5000 Lt sumažintą prašomą priteisti neturtinę žalą – 3000 Lt, nes neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą ir yra adekvatus nukentėjusiojo patirtiems neigiamiems išgyvenimams, neprieštarauja įstatymams, atitinka teismų praktiką bei teisingumo principą, kaltinamojo turtinę padėtį.

Žala yra asmens turto neteikimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju nukentėjusysis prašė priteisti 79,76 Eur (septyniasdešimt devynis eurus 76 euro centus) turtinės žalos ir 434 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. (t.1., b.l. 14-20) Teismas, įvertinęs visus pateiktus dokumentus, konstatuoja, kad civilinis ieškinės dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo pagrįstas byloje pateiktais dokumentais, įrodytas ir priteistinas iš kaltininko A. B..

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinį pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Paskirtas bausmes subendrinti BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto nustatyta tvarka, taikant bausmių apėmimo principą, ir subendrintą bausmę paskirti – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Paskirtą bausmę BK 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies pagrindu subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2015-01-19 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo ir 5 MGL (188,30 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas: neišeiti iš namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 100 (šimtą) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant nemokamus darbus atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo bei dalyvauti per 6 (šešis) mėnesius elgesio pataisos programoje.

Civilinio ieškovo D. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. B. 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos, 79,76 Eur (septyniasdešimt devynis eurus 76 euro centus) turtinės žalos ir 434 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą D. G. naudai.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo priėmimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.