Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei V. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Č. ieškinį dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atsakovei S. G., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai (toliau – Tarnyba).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovė S. G. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nėra pateikusi. Procesiniai dokumentai buvo siųsti atsakovei elektroninio ryšio priemonėmis, gautas atsakovės sutikimas teismo procesinius dokumentus gauti elektroniniu paštu. Procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas atsakovei įteikti 2025 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 175¹ straipsnio 10 dalimi. Laikytina, jog procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas atsakovei įteikti tinkamai. Esant nustatytoms aplinkybėms byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

4. Tarnyba pateikė išvadą byloje, Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškovo reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) ir įsiskolinimo priteisimo. Pateiktoje išvadoje nurodė kad, įvertinus vaikų amžių, šalių turtinę padėtį bei atsižvelgiant į tai, kad vaiko poreikiai išaugę, ieškovo prašoma priteisti 380 Eur išlaikymo suma vaikui yra protingo dydžio, neužaukštinta, atitinkanti nepilnamečio vaiko poreikius. Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo, jog vaiką grąžinus tėvui, t. y. ieškovui, jo šeima yra pajėgi užtikrinti vaiko teisęs ir teisėtus interesus, ieškovas rūpinasi vaiku, jo sveikatos priežiūra, jų tarpusavio santykiai šilti ir artimi, vaikas taip pat gerai sutaria su ieškovo sugyventine. Tuo tarpu atsakovė visiškai nesidomi vaiku, juo nesirūpina.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

5. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečio D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-717-902/2018 neterminuotai buvo apribota tėvų valdžia nepilnamečio D. Č. atžvilgiu, priteistas išlaikymas iš abiejų tėvų po 76 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Panevėžio apylinkės teismas 2024-08-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-5719-488/2024 panaikino Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-01-24 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-717-902/2018, neterminuotai apribotą tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus D. Č. atžvilgiu ir grąžino D. Č. tėvui V. Č..

6. Įstatyme numatyta, kad pagrindas reikalauti keisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnis). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui.

7. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad savo reikalavimą palaiko ir nurodo, kad mano, jog ir vaiko mama turi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Šiuo metu atsakovė su nepilnamečiu sūnumi nebendrauja, jam išlaikymo neteikia nuo pat neterminuoto motinos valdžios apribojimo sprendimo priėmimo. Ji yra visiškai nusišalinusi nuo vaiko auklėjimo ir priežiūros. Nesidomi vaiko sveikata, mokslo pasiekimais. Vaikui augant padidėjo išlaikymo dydis, nepilnametis sūnus turi sveikatos problemų, reikalinga nešioti specialius ortopedinius batus. Ieškovas šiuo metu dirba, gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 1 100 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius, esant komandiruotėje gauna apie 1 400-1 500 Eur. Taip pat gauna 170 Eur dydžio valstybės mokamą išmoką vaikui, o 2024 m. rugsėjį gavo pasiruošimo mokyklai finansuojamą krepšelį. Ieškovas, jo dabartinė sugyventinė nekilnojamojo turto neturi. Naudojasi ieškovo motinai priklausančiu automobiliu. Kitų išlaikytinių neturi. Ieškovas su atsakove bendravimo nepalaiko. Ieškovas nurodo, kad nėra tikslinga nustatinėti konkrečios bendravimo tvarkos, mano, kad, jei atsakovė išreikš norą matytis su vaiku ir su juo bendrauti, susitars patys, bendrauti nedraus.

8. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo buvo priimtas prieš septynerius metus, kai vaikui buvo šešeri metai. Šiuo metu vaikui yra 13 metų. D. Č. mokosi (duomenys neskelbtini) 6 b klasėje. Neabejotina, kad per septynerius metus nepilnamečio vaiko, kuriam šiuo metu yra 13 metų, poreikiai bei jų užtikrinimo išlaidos padidėjo. Ieškovas, prašydamas padidinti priteisto išlaikymo dydį, nurodė, kad per mėnesį vaiko poreikiams patenkinti reikėtų apie 890 Eur sumos, t. y. maistui – 250 Eur; papildams-vitaminams – 150 Eur, higienos priemonėms – 50 Eur, komunalinių patarnavimų dalis – 80 Eur, drabužiams, avalynei – 100 Eur, lavinimui, ugdymui – 150 Eur, pramogos – 50 Eur, būreliai – 20 Eur, telefonas – 20 Eur, kompiuterio išlaidos – 20 Eur. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovo nurodyta išlaikymui reikalinga suma yra neprotingo dydžio ar nepagrįstai užaukštinta (CPK 185 straipsnis). Vertinant vaikui reikalingų išlaidų dydį teismas taip pat vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir sprendžia, kad išlaidų dydis neturėtų būti susietas išimtinai tik su dokumentais pagrįstų išlaidų buvimu, kurių tam tikrais atvejais nėra galimybės turėti (nors faktiškai išlaidos patiriamos) (CK 1.5 straipsnis).

9. Ieškovo atstovė advokatė Regina Butnevičienė teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakove bendravo telefonu, pastaroji nesutiko su tokia nepilnamečio vaiko išlaikymo suma.

10. Duomenų apie savo turtinę padėtį atsakovė neteikė. Sodros duomenimis, ji dirba pas ūkininką, registruotino turto neturi. Atsakovė yra jauno, darbingo amžiaus, duomenų, kad ji turi kitų išlaikytinių, kad jos darbingumas yra apribotas ar kad atsakovė turi sveikatos problemų, byloje nėra, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovė galėtų užtikrinti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą.

11. Teismas pažymi, kad pareiga išlaikyti savo vaikus, dėti maksimalias pastangas, kad būtų patenkinti ne tik būtiniausi vaiko poreikiai (tokie kaip maistas, būstas, apranga ir pan.), tačiau taip pat užtikrinta vaiko teisė į turiningą laisvalaikį, poilsį, tenka būtent tėvams, o ne valstybei ir ne tretiesiems asmenims. Teismas daro išvadą, kad atsakovė gali ir privalo teikti didesnį išlaikymą savo vaikui (CPK 185 straipsnis).

12. Tarnybos atstovė tiek išvadoje, tiek posėdžio metu palaikė ieškovo ieškinį. Nurodė, kad ieškovo šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos po neterminuoto tėvo valdžios apribojimo panaikinimo, paslaugos nutrauktos nustačius, kad ieškovas geba tinkamai užtikrinti nepilnamečio sūnaus poreikius. Šiai dienai ieškovas vienas tenkina nepilnamečio poreikius. Tarnyboje yra registruoti pranešimai dėl galimo vaiko teisių pažeidimų, tačiau pranešimai susiję su vaiko probleminiu elgesiu, kuriuos ieškovas atsakingai siekia pakeisti. Nepilnametis lanko psichologo konsultacijas, kitus gydytojus dėl specialiųjų poreikių nustatymo.

13. (duomenys neskelbtini) švietimo centro (duomenys neskelbtini) pažymoje Nr. (7.1.4.)SD-116, nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) švietimo centro Pedagoginės psichologinės tarnybos padalinyje (duomenys neskelbtini) d. vertintas nepilnametis D. Č., konstatuota, jog nepilnamečiui kompleksinis sutrikimas: (duomenys neskelbtini). Nustatyti vidutiniai specialieji ugdymo poreikiai.

14. Vaikui augant, objektyviai didėja vaiko poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų suma, vis daugiau lėšų tenka skirti vaiko ugdymo reikmėms, maistui, rūbams, specialiai avalynei ir kt. Nepilnamečio vaiko poreikiai paprastai didėja vaikui augant. Teismo sprendimu nustatytas vaiko išlaikymas (prieš septynerius metus) ir yra itin nedidelis, šiuo metu neatitinkantis net minimalių nepilnamečio vaiko poreikių, kadangi per šį laikotarpį ne tik pasikeitė ekonominė šalies padėtis, bet ir objektyviai padidėjo vaiko poreikiai maistui, ugdymui, aprangai, higienos priemonėms. Nurodyti pasikeitimai, teismo vertinimu, yra esminiai, todėl vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, taip pat teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais yra pagrindas pakeisti Panevėžio apylinkės teismo sprendimu nustatytą atsakovės teikiamo išlaikymo vaikui dydį, jį padidinant (CK 3.201 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

15. Ieškovas pateikė paskaičiavimus, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikėtų apie 890 Eur sumos. Teismas vertina, kad numatytos išlaidos yra pagrįstos, atitinkančios būtinus vaiko poreikius, neužaukštintos.

16. Įvertinęs ieškovo paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus apie šalių turimą turtą, gaunamas pajamas bei atsižvelgiant į susiformavusią teismų praktiką, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, siekiant sudaryti tinkamas sąlygas fiziniam, protiniam ir socialiniam vaiko vystymuisi, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies, padidinant vaikui priteistą išlaikymo sumą iki 350 Eur per mėnesį (CK 3.201 straipsnio 2 dalis). Įvertinus tai, kad ieškovas iš valstybės gauna išmoką vaikui, todėl atsakovė prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti 350 Eur suma, be to, nėra pagrindo spręsti, kad 350 Eur išlaikymo nustatymas vaikui gali pažeisti atsakovės teises. Ši suma laikytina pagrįsta ir protinga, atitinkanti įstatyme įtvirtintą prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei realiai įvykdoma (CK 3.3 straipsnio 2 dalis). Išlaikymas priteistas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl išlaikymo suma indeksuotina kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 3.208 straipsnis).

17. Ieškovas ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nepilnamečiui vaikui pateikė 2025 m. vasario 11 d., todėl ši diena laikytina teisės į padidintą išlaikymą atsiradimo diena (CK 3.200 straipsnis).

18. Teismas išaiškina šalims, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

19. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės susidariusį išlaikymo įsiskolinimą už penkis mėnesius nuo 2024-09-06 iki 2025-02-06, viso sumoje 1 900 Eur.

20. Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje nuostatoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

21. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių.

22. Atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. gruodžio 17 d. išlaikymo praktikos apžvalga). Esminis kriterijus, sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo yra tai, ar tėvas (motina) išlaikymą vaikui teikė, o ne tai, kada vaikui atstovaujantis asmuo ar vaikas kreipėsi dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso arba jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Minėta, kad išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas iki momento, nuo kada nustatomas išlaikymas, t. y. išlaikymas vaikui yra prievolė į ateitį, o išlaikymo įsiskolinimas yra skolinis reikalavimas, kuris yra retroaktyvaus pobūdžio. Todėl, nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

23. Atsakovė nepateikė atsiliepimo, posėdyje nedalyvavo, byloje nėra pateikta duomenų, kurie leistų manyti, kad atsakovė rūpinosi vaiku. Priešingai, iš byloje esančių duomenų, ieškovo ir jo atstovės paaiškinimų, išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškinimų bei pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovė nusišalinusi nuo vaiko priežiūros ir toks jos elgesys negali būti pripažintas tinkamu išlaikymo pareigos (prievolės) vykdymu, atsižvelgiant į tai, kad, pagal ieškovo pateiktus duomenis, vaiko poreikiams tenkinti reikėjo didesnių sumų iš vieno iš tėvų. Teismo vertinimu, ieškovo pateikti duomenys sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovė netinkamai vykdė išlaikymo prievolę. Teismas konstatuoja, kad reikalavimas dėl vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra pagrįstas, iš atsakovės priteisiama 1 750 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma (350 Eur x 5 mėn.).

24. Byloje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: 179 Eur žyminis mokestis (apskaičiuota pagal sprendimu tenkinamą reikalavimą dėl išlaikymo vaikui padidinimo ir išlaikymo įsiskolinimo), 383,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies (92 proc.), todėl iš atsakovės valstybei priteisiamas 165 Eur žyminis mokestis ir 353 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 265 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-717-902/2018 priteistą išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovės S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2025-02-11) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 750,00 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Priteisti iš atsakovės S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 165,00 Eur (vieno šimto šešiasdešimt penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį, jį sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor bank AS, Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Urbo, įmokos kodas – 5660.

Priteisti iš atsakovės S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 353,00 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt trijų eurų 00 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor bank AS, Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Urbo, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.