- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-12-02
- Bylos Nr.
- 1-1155-718/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Kaltinamasis
- D. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė, išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Vidos Kaubrytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2013 m. rugpjūčio 2 d. Skuodo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 3 mėn.
2. 2015 m. vasario 4 d. Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris iš dalies pakeistas 2015 m. liepos 9 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį 6 mėn. laisvės atėmimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti darbą bei dalyvauti valstybinių įstaigų, nevalstybinių organizacijų rengiamose socialinio ugdymo, reabilitacijos priemonėse.
3. 2015 m. kovo 24 d. Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 2 mėn. terminą šiam įpareigojimui atlikti. 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi 2015 m. kovo 24 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė pakeista į 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ir vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsniu, 2015 m. vasario 4 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2015 m. kovo 24 d. nuosprendžiu, kuriuo 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė pakeista į 3 mėnesių laivės atėmimo bausmę, ir paskirta galutinė 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, paskirtos 9 mėn. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti darbą bei dalyvauti valstybinių įstaigų, nevalstybinių organizacijų rengiamose socialinio ugdymo, reabilitacijos priemonėse. 2016 m. liepos 8 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų bazės, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. B. 2019 m. liepos 21 d., apie 00.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie baro (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia spyrė K. B. į galvą, taip padarydamas pastarajai kairio skruosto sumušimą ir muštinę kairės akies viršutinio voko žaizdą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis D. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad Santa yra jo sugyventinė, 2019-07-20 vakare bare (duomenys neskelbtini) šventė sugyventinės S. K. gimtadienį. Kartu su jais buvo jo sesuo, mama J. B., S. mama K. B.. Pabuvę bare, nutarė nueiti į barą (duomenys neskelbtini). Baruose visi vartojo alkoholį. Jis tą vakarą buvo gerokai apsvaigęs, todėl kas vyko bare (duomenys neskelbtini), nepamena. Pamena, kaip išėjo iš baro, o konflikto nepamena. Atsimena, jog jis su mama J. buvo bare (duomenys neskelbtini), po to namie. Rytą mama jam sakė, kad, išėjęs iš baro (duomenys neskelbtini), jis spyrė S. mamai K. į galvą. Kodėl spyrė, jis nežino, nes nepamena, kas nutiko prie baro. S. namo negrįžo, ji buvo pas savo mamą K. Sužinojęs, kad spyrė S. mamai į galvą, jai skambino atsiprašyti, jie susitaikė. Dėl savo elgesio labai gailisi. Sutinka, jog byla būtų perduota į teismą baudžiamuoju įsakymu bei paskirta laisvės apribojimo bausmė. Prašo neskirti arešto bausmės, nes jis vienas turi darbą ir išlaiko šeimą, augina du mažamečius vaikus, kuriems yra 1,5 metų ir 4 metai, nuomoja butą. Jei jam būtų paskirta arešto bausmė, tai nukentės jo šeima, nes nebus pinigų pragyvenimui. Prašo skirti laisvės apribojimo bausmę. Pažada daugiau taip nesielgti (1 t., b. l. 87-88, 95-96).
Nukentėjusioji K. B. parodė, kad 2019-07-20, apie 19.00 val., bare (duomenys neskelbtini), su artimiausiais šeimos nariais šventė dukros S. K. gimtadienį. Bare buvo iki 23.00 val., vėliau nuėjo į barą (duomenys neskelbtini), ir toliau visi draugiškai leido laiką. Apie 00.15 val. ji kartu su D. B. ir jo motina J. B. išėjo į lauką parūkyti. J. B. negražiais žodžiais pradėjo įžeidinėti jos dukrą, ji klausė J. B., kokią teisę turi taip kalbėti. Tuo metu D. B. spyrė jai į veido sritį, kiek kartų spyrė, nepamena. Dėl to ji patyrė fizinį skausmą ir veido sužalojimus. Aplinkiniai žmonės iškvietė jai greitąją medicinos pagalbą, kurie apžiūrėjo ir pasiūlė važiuoti į gydymo įstaigą. Ji atsisakiusi vykti į gydymo įstaigą, grįžo namo. Daugiau įvykio aplinkybių neatsimena. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl D. B. veiksmų (1 t., b. l. 2).
Liudytojas E. M. parodė, kad jo mama dirba bare (duomenys neskelbtini). 2019-07-21, apie 00.30 val., jis atvažiavo paimti iš darbo mamą. Išvažiuodamas iš baro kiemo, matė kaip pro kiemą eina moteris su vaikinu. Juos pasivijo kita moteris su mergina. Minėtų asmenų jis nepažįsta. Moteriai pasivijus vaikiną su moterimi, tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Matė, kaip vaikinas iš kojos spyrė moteriai į galvą, tačiau nepataikęs jis spyrė antrą kartą. Nuo suduoto smūgio moteris nukrito ant žemės. Jis išlipo iš savo automobilio ir nuėjo link jų, nes norėjo nuraminti vaikiną. Jam priėjus prie asmenų, iš baro atėjo kiti žmonės. Fizinio smurto jis pats nenaudojo. Kas nutiko tarp moters ir vaikino, jis nežino. Moteris su sūnumi jį stūmė sakydami, kad jis eitų lauk ir nelįstų į jų reikalus. Jis mėgino vaikinui pasakyti, kad nusiramintų, nes šis buvo piktas. Moteriai buvo prakirstas kairysis antakis, bėgo kraujas. Vaikinui su motina nuėjus, jis paskambino pagalbos numeriu ir pranešė, kas nutiko. Atvykus policijos pareigūnams, papasakojo, ką matė ir kuria linkme nuėjo vaikinas. Vaikinas buvo nuėjęs iki devynaukščio ir ten stovėjo. Viską papasakojęs pareigūnams, jis išvažiavo, nebelaukė, kol vaikinas bus sulaikytas (1 t., b. l. 52-53).
Iš 2019-07-23 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad 2019-07-21, apie 00.30 val., prie baro (duomenys neskelbtini), konflikto metu D. B. spyrė į veido sritį K. B.. K. B. veide po kaire akimi matoma kraujosruva. Apžiūros metu fotografuota, fotolentelė ir diskas su nuotraukomis pridėti prie bylos (1 t., b. l. 1-11).
Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad 2019-07-21, 00.33 val., (duomenys neskelbtini), buvo iškviesta pagalba K. B., kuri medikams nurodė, kad žentas spyrė iš kojos į veidą. Nustatytas veido sumušimas, kairiojo viršutinio voko mušta žaizda (1 t., b.l. 41-42).
2019-10-16 specialisto išvadoje Nr. G 1844/2019 (03) nurodyta, kad K. B. nustatytas kairio skruosto sumušimas ir muštinė kairės akies viršutinio voko žaizda. Sužalojimas atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, gavosi sumušus kairę veido pusę, galimai vienu spyriu. K. B. padarytas paviršinis veido sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 46).
Motyvuojamoji dalis
Veikos kvalifikavimas.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Nusikalstamos veikos motyvas nors ir nėra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-489/2018). Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016).
Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis D. B. smurtaudamas prieš nukentėjusiąją K. B., nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamasis, smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, spirdamas jai į galvą, suprato, kad tokiais veiksmais sukelia K. B. fizinį skausmą, žaloja jos sveikatą ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia.
Bausmės skyrimas.
D. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Anksčiau jis tris kartus teistas, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus, dirba, turi galiojančių administracinių nuobaudų.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nesunkų nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, didesnė nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyto šios bausmės vidurkis.
Kaltinamasis D. B. prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinama.
Kiti klausimai.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – viena skaitmeninė laikmena su nuotraukomis, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktina saugoti bylos medžiagoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams trims mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - laisvės apribojimą dešimčiai mėnesių, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – vieną skaitmeninę laikmeną su nuotraukomis, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti bylos medžiagoje.
Išaiškinti, kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu, D. B. per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.