Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. L. (M. L.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, išsituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis M. L. sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent:

jis, 2019-11-27, apie 20.40 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, įvykus tarpusavio konfliktui, vieną kartą peiliu dūrė R. C. (R. C.) į krūtinės sritį, padarydamas nukentėjusiajam kiauryminę durtinę pjautinę žaizdą krūtinės ląstos kairėje pusėje su kairio plaučio viršutinės skilties pažeidimu, kas sukėlė nukentėjusiajam R. C. sunkų sveikatos sutrikdymą (2003-05-23 sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9. punktas).

Motyvuojamoji dalis

I. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

Kaltinamasis M. L. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl kaltinimo prisipažino. Nurodė, kad teismas gali vadovautis jo anksčiau, ikiteisminio tyrimo metu, duotais parodymais, kuriuos tvirtina.

Kaltinamasis M. L. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad konflikto metu įdūrė R. C. į krūtinę, tačiau to nenorėjo. Tąkart norėjo jį tik pagąsdinti. Su R. susipyko dėl senų reikalų. Smulkmenų nenori pasakoti. Konfliktas iš pradžių buvo tik žodinis. R. C. jį labai stipriai įžeidė. Jis labai į tai sureagavo. Jį tai stipriai palietė, bet kaip būtent, nenori pasakoti. Tai tik jų dviejų reikalas. Tuo metu jie buvo trečiajame A. namo aukšte, adresu (duomenys neskelbtini). A. buvo pirmame aukšte, pas ją buvo atvykę svečiai. Konflikto metu jis su R. viršuje buvo tik dviese. A. grįžusi paprašė, kad jie eitų į viršų. Prieš tai jie sėdėjo namo antrame aukšte, virtuvėje, bet ten nekonfliktavo. R. C. buvo išgėręs alkoholio. Atėjęs jis atsinešė alaus ir degtinės. Jam atrodo, kad pas A. jis atėjo jau pavartojęs alkoholio, o jis pats buvo blaivas, tądien nieko negėrė. Trečiajame aukšte turėjo išvedžioti interneto kabelį. Tą dieną pas A. namuose dirbo nuo ryto. Jie namo trečiajame aukšte turėjo padaryti interneto kabelio perėjimą. Neatsimena dėl ko ten tiksliai pradėjo pyktis, tačiau pirmasis jam į kairiąją ausį kumščiu trenkė R.. Jis, siekdamas apsiginti, trenkė atgal ir pataikė jam į galvą. Gal dar kelis kartus vienas kitam trenkė į veidą, tiksliai negali atsiminti. Tuo metu į kambarį atėjo A. ir iš karto puolė juos skirti, atsistodama tarp jų į tarpą. Po to A. liepė R. eiti į vonią antrame namo aukšte, o jam liepė eiti į trečiajame aukšte esančią vonią, nes jam iš nosies bėgo kraujas. Suprato, kad R. pataikė jam į nosį, nes pats niekur neatsitrenkė ir nenugriuvo. Ar R. kraujavo iš galvos, nematė. Po to jis, nusivalęs kraują taip pat atėjo į antrą aukštą. Tuo metu R. su A. stovėjo virtuvėje. Jis pamena, kad kažkuris laikė prispaudęs R. galvoje žaizdą. Vos įėjus, R. pradėjo plūsti jį necenzūriniais žodžiais, kurių tiksliai įvardyti negali, nes neatsimena. R. buvo labai agresyviai nusiteikęs. Tada jis virtuvėje paėmė iš medinės peilių dėžutės (dėtuvės) peilį, nes norėjo tiesiog pagąsdinti R., kad jis apsiramintų. Peilį laikė paėmęs už rankenos. Peilis buvo metalinis, sidabrinės spalvos. Peilį laikė maždaug savo krūtinės aukštyje, gal šiek tiek žemiau, ties šonkaulių sritimi. Tada R., plūsdamas jį necenzūriniais žodžiais, pats prie jo prisiartino. Dabar tiksliai neatsimena, bet mano, kad norėjo atimti peilį. Jis rankoje laikydamas peilį prie jo nesiartino, o tik laikė atstatęs, kad jis susivoktų. Jis pats prie jo prisiartino ir kažkaip pasisuko. Tada jis dėjo žingsnį atgal ir nuo jo atsitraukė, nes tuo metu A. pradėjo labai stipriai klykti. Po to neatsimena, ar ji griebė peilį jam iš rankų, ar jis pats jį išmetė. Jis net nesuprato, kad įdūrė R.. Jis manė, kad peilis tiesiog praslydo. Jokio kraujo nematė, be to, pats R. net nesureagavo. Viskas įvyko labai staiga. A. iš karto liepė jam išeiti ir jis išėjo. Nuvažiavo namo, pas savo tėvus. Kitą rytą jis atvažiavo pas A. į namus ir ji pasakė, kad R. ligoninėje. Apie visą šį incidentą šnekėjosi tiek su A., tiek su pačiu R.. Jis jo atsiprašė ir pastarasis jam atleido. Pretenzijų neturi. Jis pats jo prašė, kad jis nepasakotų apie tai, kad tarp jų vyko konfliktas, nes bijojo, kad jis bus sulaikytas ar suimtas. Jie yra draugai nuo mokyklos laikų, bendrauja ir susitinka beveik kasdien. Eidami į policijos komisariatą susitarė, kad nepasakos tikrų konflikto aplinkybių, todėl jei R. davė melagingus parodymus, tai dėl jų draugystės. Abu suprato, kad pasikarščiavo ir įvyko nesusipratimas. Visi trys dėl šios situacijos labai išgyvena. Jų bendravimas nepasikeitė, yra tokie pat draugai ir visi bendrauja kaip ir anksčiau. Jis labai gailisi dėl to kas įvyko (t. 1, b. l. 163-165). Šiuos savo parodymus 2019-12-06 M. L. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 167-169).

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant kaltinamajam ir prokurorei, įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka.

Nukentėjusysis R. C. (R. C.), apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su M. L. ir A. K. yra draugai nuo mokyklos laikų. Su A. palaiko artimus ir draugiškus ryšius. A. su vaikais ir anūku gyvena name. Jos namas yra labai didelis, todėl ten nuolatos yra darbų. 2019-11-27 paskambino A., kuri pasakė, kad randasi darbe, o pas ją namuose M. L. hermetizuoja kažkokias skyles. Jis neatsimena ar sakė A., kad užsuks vakare. Jų santykiai yra tokie, kad jis gali užvažiuoti ir neprasinešęs. 2019-11-27 apie 18.30 val. nuvyko pas A. į namus. A. namuose dar nebuvo. Buvo tik M. L. ir A. dukra G. su sūnumi. Jis atsivežė dvi alaus skardines (pintos talpos) ir vieną 0,2 litrų talpos degtinės butelį. Alkoholį pirko sau. Kai atėjo, M. buvo antrojo aukšto virtuvėje, sėdėjo ir žiūrėjo „Formulė 1“ rungtynes. Jis taip pat atsisėdo šalia ir atsidarė alaus. Jis M. siūlė alkoholio, tačiau pastarasis atsisakė. M. buvo blaivas. Maždaug po 40-50 minučių grįžo A. su sūnumi G.. A. pasakė, kad pas ją tuoj atvažiuos svečiai ir paprašė, kad jie su M. nueitų į trečią aukštą, prašė netrukdyti. Tada jis su M. nuėjo į trečiąjį aukštą ir pradėjo planuoti darbus, kur ir kaip geriau vesti kabelį. Trečiajame aukšte yra du kambariai, drabužinė, palėpė, vonios kambarys bei tualetas. Iš A. miegamojo kambario kabelį reikėjo pravesti į vaiko kambarį. Todėl reikėjo patraukti miegamajame esančią, prie sienos pristumtą spintą. Kabelį reikėjo pravesti per spintos apačią ir jie galvojo kaip geriau tai padaryti. Kadangi M. už jį stambesnis ir aukštesnis, pasiūlė jam, kad jis pastumtų spintos viršų į priekį (link sienos), tada spinta pasikeltų, o jis pasilenkęs prakištų kabelį. Kai M. pastūmė rankomis spintą, nuo spintos viršaus pradėjo kristi kažkokie daiktai. Krito ne vienas daiktas, bet negali įvardyti kas konkrečiai. Jam ant galvos nukrito kažkas sunkaus ir sužeidė dešinę galvos pusę. Bet kas būtent užkrito, nematė. M. kažkas užkrito ant ausies, bet kas konkrečiai, irgi nematė. Jis pamatė, kad jam iš galvos kraujuoja. Būdamas trečiajame namo aukšte pašaukė A., kuri tuo metu buvo pirmajame aukšte. Atėjusi A. paklausė, kas nutiko ir jis pasakė, kad stumiant spintą pradėjo kristi daiktai. Tada A. paliepė jam eiti į antrame aukšte esančią vonią, o M. pasakė eiti į trečio aukšto vonią. Po ko jis nuėjo į antrą aukštą praustis. Išėjęs iš vonios, sutiko koridoriuje A., su kuria nuėjo į virtuvę apžiūrėti jo žaizdą. A., apžiūrėjusi jo galvą, pasakė, kad jo galva yra praskelta ir kad reikia siūti. Kai A. išėjo iš virtuvės, į virtuvę atėjo M., kuris priėjo prie stalo. Tuo metu ant stalo buvo medinė lentelė, o ant jos buvo vištienos mėsos gaminys. Jis matė, kad M., pasiėmęs peilį, pjovė mėsą. Tuo metu jis M. paprašė, kad pažiūrėtų į jo žaizdą. Tada M., nuo jo stovėjęs maždaug 50-60 cm atstumu, dešinėje rankoje laikydamas peilį pasisuko link jo, o jis žengė žingsnį link jo bei pasisuko ir tuo metu pajuto nemalonų pojūtį kairėje kūno pusėje, ties pažastimi. Tuomet pamatė M. dešinėje rankoje peilį, tą patį, su kuriuo pastarasis pjaustė mėsą. Jie atšoko vienas nuo kito. Tuo metu į virtuvę įėjo A., kuri iš karto griebė M. iš rankų peilį ir jį pastūmė į šoną. Jis pats tuo metu pasikėlė rūbus ir pamatė, kad kraujuoja prie kairiosios pažasties. Po to žaizda pradėjo gausiai kraujuoti, jam pasidarė labai silpna ir kas vyko toliau nelabai atsimena. Jis prisimena, kad atvyko medikai ir jis buvo nuvežtas į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Jo nuomone, įvyko nelaimingas atsitikimas. Su M. niekada nėra konfliktavę. Jų santykiai yra geri. Jie bendrauja nuo vaikystės. (t. 1, b. l. 38-40)

Iš akistatos protokolo matyti, kad suvedus į akistatą nukentėjusįjį R. C. ir M. L., nukentėjusysis R. C. parodė, kad jį peiliu sužalojo M. L. ir pirminėje apklausoje nepasakė visos teisybės, kadangi buvo išsigandęs, nenorėjo pakenkti savo draugui M. L.. Tarp jų įvyko konfliktas. Jis buvo išgėręs alkoholio ir gal pasakė kažką netinkamo, ko pasekoje išprovokavo M. L.. Jie pradžioje apsižodžiavo ir susistumdė. M. L. buvo visiškai blaivas, alkoholio nevartojo. Jį nervino tai, kad jis buvo išgėręs. Po to, jis trenkė M. į ausį, o pastarasis trenkė jam atgal, pataikė į nosį. Po to jis trenkė M. į nosį, o jis jam trenkė į galvą, pataikydamas į dešinę galvos sritį, virš ausies. Neatsimena ar jis pakvietė A., ar ji pati atėjo, bet ji iš karto juos išskyrė. Jam kraujavo iš nosies ir galvos. Matė, kad M. kraujavo iš nosies. A. liepė jam eiti apsiprausti į vonią. Kai apsiprausė, grįžo į antrojo aukšto virtuvę ir atsisėdo prie valgomojo stalo. Tuo metu žaizdą galvoje buvo prisispaudęs su popieriumi. Atėjo A. ir jis paprašė, kad ji apžiūrėtų žaizdą. A., apžiūrėjusi žaizdą pasakė, kad reikia siūti. Tuo metu į virtuvę atėjo M.. Jis pradėjo keikti jį necenzūriniais žodžiais. Sakė, kad: „žiūrėk ką pridirbai“ ir pan. M. stovėjo šalia jo, prie virtuvinės spintelės, šalia viryklės. Ant spintelės buvo padėtas mėsos pyragas. Tada M. iš peilių dėtuvės išsiėmė peilį ir, kaip jis suprato, norėjo atsipjauti tos mėsos, tačiau tuo metu jis atsistojo ir toliau iš pykčio plūdo jį necenzūriniais žodžiais. M. paėmęs peilį negrasino, kad tuoj įdurs, papjaus ar pan. Juos skyrė visiškai minimalus atstumas, nes toje vietoje virtuvėje yra labai mažai vietos. Kai atsistojo ir priėjo arti M., jis, stovėdamas prie tos pačios spintelės ir laikydamas peilį rankose, maždaug 90 laipsnių kampu, dūrė jam į kairį šoną, prie pažasties. Tada įėjo A. ir pradėjo labai šaukti. A. griebė už peilio ašmenų ir atėmė peilį iš M., kuris buvo išsigandęs, nes nesuprato kas įvyko. Po to A. iškvietė GMP. Jis ikiteisminio tyrimo nepageidauja ir civilinio ieškinio nereikš. (t. 2, b. l. 5-8)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. C. nustatyti šie sužalojimai: pagrindinis sužalojimas: kiauryminė durtinė – pjautinė žaizda krūtinės ląstos kairėje pusėje su kairio plaučio viršutinės skilties pažeidimu. Kiti sužalojimai: kairio antakio ir dešinio smilkinkaulio žaizdos (neurochirurgo įvardintos kaip pjautinės), odos įdrėskimas kaklo priekinio paviršiaus dešinėje pusėje. Durtinė – pjautinė žaizda padaryta aštriu duriančiai – pjaunančiu įrankiu, tikriausiai peilio geležte – vienu dūriu į krūtinės kairiąją pusę. Kiti paviršiniai galvos ir kaklo sužalojimai atsirado nuo trijų poveikių. Kiauryminis durtinis – pjautinis krūtinės ląstos sužalojimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktas 6.6.9.). Kiti paviršiniai galvos ir kaklo sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto. (t. 1, b. l. 120-121)

Liudytoja A. K., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019-11-27 apie 08.00 val. pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo mokyklos laikų bendramokslis M. L., kuris jos namuose atlieka smulkius remonto darbus. Apie 18.00 val. į namus atėjo R. C.. Jis atėjo M. L. padėti dirbti. Jos tuo metu namuose nebuvo. R. C. į namus įleido jos dukra. Apie 19.10 val. ji grįžo į namus, kadangi dukra turėjo išvykti į darbą. Jai užėjus į virtuvę, rado M. ir R. vartojančius alkoholį. Kiek matė, ant stalo buvo 0,5 litrų talpos butelis degtinės. Tai pastebėjusi paprašė jų išeiti į namo trečią aukštą, kadangi pas ją turėjo atvykti svečiai, o jie jau buvo išgėrę. Apie 20.00 val. atvykus svečiams, ji nusileido į pirmą namo aukštą. Apie 20.30 val. R. C. pakvietė ją užlipti į viršų. Užlipusi į trečią aukštą pastebėjo juos abu su kraujuojančiomis galvomis. Jie pasakė, kad truputį susimušė. Tuomet ji R. C. liepė eiti į vonią, esančią antrame aukšte, o M. L. liko praustis trečio aukšto vonioje. Ji tuo metu nuėjo išlydėti svečius. Po to užėjusi į virtuvę, esančią antrame aukšte, rado R. C. ir padėjo jam apsišluostyti veidą. Tuo metu iš trečio aukšto nusileido M. L., kuris užėjo į virtuvę, paėmė iš medinės peilių dėtuvės peilį ir dūrė juo R. C. į kairiojo žasto sritį. Kiek pamena, M. L. įvykio metu nieko nesakė, nešaukė. Tai pamačiusi ji griebė jam už rankos ir atėmė peilį, o M. L. išstūmė į koridorių. Apie įvykį iš karto pranešė bendrosios pagalbos telefono numeriu, po ko, atvyko greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Visą tą laiką M. L. sėdėjo ant laiptų antrame namo aukšte, bet kažkuriuo metu iš namų išėjo, o kur tiksliai ir kada tai buvo, nežino. Po to R. C. GMP išsivežė į Klaipėdos universitetinę ligoninę. R. C. ir M. L. pažįsta seniai, nuo mokyklos laikų. Kadangi su vyru negyvena, jie abu jai padeda su smulkiais namų remonto darbais. (t. 1, b. l. 70-73)

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas namas, esantis (duomenys neskelbtini). Užfiksuota, kad įvykio vieta yra antrame gyvenamojo namo aukšte esančioje virtuvėje. Virtuvė nufotografuota. Ant virtuvės grindų tarp stalo ir viryklės guli galimai krauju suteptas rankšluostis ir popierius. Viryklės kairėje pusėje esančios spintelės stalčiuje tarp virtuvės įrankių padėtas galimai krauju suteptas peilis. Peilis paimtas ir supakuotas į SPP Nr. 006334. (t. 1, b. l. 22-30)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktas garso įrašas. Užfiksuota, kad garso įrašo rinkmenos pavadinimas sudarytas pagal įrašo datą, įrašo pradžios laiką bei abonento telefono numerį: 2019_11_27_20-39-57_25.00 863765600.mp3. Atvėrus garso įrašą girdimas moters, prisistačiusios A. K. ir Bendrojo pagalbos centro specialistės pokalbis. Pokalbio metu nurodoma, kad pagalba reikalinga adresu (duomenys neskelbtini), nes vyrui per muštynes yra įdurta su peiliu prie širdies, krūtinės plote. (t. 1, b. l. 83-87)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų, reagavusių į įvykį, „Body“ kamerų įrašai. Užfiksuota, kad policijos pareigūnai apžiūrėjo visas patalpas, esančias gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau M. L. jau buvo pasišalinęs iš įvykio vietos dar iki atvykstant policijos pareigūnams. (t. 1, b. l. 75-79)

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas įvykio vietoje rastas ir paimtas peilis, kurio rankena - apie 11 x 2.5 cm dydžio, metalinė. Peilio geležtė - apie 11 x 2 cm dydžio. Peilis metalinis, buitinės paskirties, be užrašų. Ant geležtės, vienoje pusėje matomos šviesios spalvos dėmės, galimai maisto likučių, o kitoje geležtės pusėje ir šviesios, ir rausvos spalvos dėmės (galimai kraujo). (t. 1, b. l. 88-93)

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas nukentėjusiojo R. C. įvykio metu dėvėtas tamsios spalvos džemperis, su gobtuvu. Džemperio ilgis nuo apačios iki viršaus (pečių linijos) yra 63 cm. Dešinėje pusėje, tai yra ties kairės rankos pažastimi, užfiksuotas mechaninis pažeidimas. Nuo džemperio apačios iki mechaninio pažeidimo pradžios fiksuotas 33 cm atstumas. Pažeidimo ilgis apie 2 cm, tačiau neatmetama galimybė, kad pažeidimo ilgis galėjo pakisti nuo skalbimo. Daugiau jokių mechaninių pažeidimų neužfiksuota. (t. 1, b. l. 98-104)

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis M. L., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, įvykus tarpusavio konfliktui, vieną kartą peiliu dūrė nukentėjusiajam R. C. į krūtinės sritį, padarydamas nukentėjusiajam kiauryminę durtinę pjautinę žaizdą krūtinės ląstos kairėje pusėje su kairio plaučio viršutinės skilties pažeidimu. Šie sužalojimai sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. C. sveikatą. Kaltinamojo M. L. kaltę be jo paties teisme duotų parodymų, kuriais jis pilnai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, patvirtina nukentėjusiojo, liudytojos parodymai, akistatos protokolas, specialisto išvada, apžiūros protokolai ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Nusikaltimą kaltinamasis M. L. padarė netiesiogine tyčia: durdamas peiliu nukentėjusiajam į krūtinės sritį, jis suprato savo veikimo pavojingumą ir neišvengiamą ar galimą pavojingų padarinių atsiradimą, tačiau buvo abejingas padariniams, kurie galėjo atsirasti. Kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal faktiškai atsiradusius padarinius – sunkų nukentėjusiojo R. C. sveikatos sutrikdymą.

II. Bausmės skyrimo motyvai ir kiti klausimai

Teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

Kaltinamojo M. L. atsakomybę lengvina tai, kad pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė vieną sunkų smurtinį nusikaltimą, kuris yra tyčinio pobūdžio, kadangi kaltinamojo nusikalstami veiksmai buvo nukreipti prieš vieną esminių ir pamatinių, įstatymo saugomų objektų ir gėrių – asmens sveikatą. Anksčiau neteistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Viso proceso metu pripažino savo kaltę, išreiškė apgailestavimą dėl pasekmių, nukentėjusiojo atsiprašė, nukentėjusysis jam atleido, pretenzijų neturi. Iš dalies atlygino Klaipėdos teritorinei ligonių kasai padarytą žalą.

Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų. Tačiau baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja optimalaus kaltininko resocializacijai būtinos bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimo, kad būtų paskirta proporcinga ir teisinga bausmė, o ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-179-693/2019).

Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad turi būti įvertintos BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybės kalinamojo M. L. atžvilgiu. Kitaip tariant, turi būti įvertinta, ar yra pagrindas kaltinamajam skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad bausmės skyrimas vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi reikalauja motyvuotos teismo išvados, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Be to, BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-365/2011). Taigi aiškus prieštaravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą. Nors BK nėra apibrėžta teisingumo principo sąvoka, tačiau teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą ir kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtą bausmės paskirtį bei BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011). Be to, teismų praktikoje nurodyta ir tai, kad turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, 2K-340-648/2017).

Taigi, kaip pirmiau minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė veikdamas netiesiogine tyčia, praeityje nebuvo teistas. Nors yra baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, tačiau ne už smurtinio pobūdžio administracinius nusižengimus – už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatytos aplinkybės teismui leidžia kaltinamojo M. L. padarytą nusikalstamą veiką vertinti kaip atsitiktinę, spontanišką ir jam nebūdingą. Be to, kaltinamasis ėmėsi veiksmų susitaikyti su nukentėjusiuoju – jo atsiprašė, taip pat ėmėsi veiksmų atlyginti žalą. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajam dėl patirtų sužalojimų būtų kilę kokių nors sunkių komplikacijų. Paminėtos aplinkybės patvirtina mažesnį kaltinamojo M. L. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, t. y. patvirtina, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra mažiau pavojinga už tipines tokio pobūdžio veikas.

Įvertinus tiek kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, tiek tai, kad jis prisipažįsta įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo, kas rodo, jog jis savo neteisėtus veiksmus vertina kritiškai, taip pat atsižvelgus į mažesnį nusikalstamos veikos pavojingumą, pripažintina, jog šiuo atveju BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, net ir nustatant minimalų straipsnio sankcijoje numatytą jos dydį, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Todėl esant aptartoms išimtinėms aplinkybėms, M. L. atžvilgiu taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir kaltinamajam skirtina švelnesnė nei sankcijoje numatyta bausmės rūšis. Teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus M. L. BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą maksimalios trukmės laisvės apribojimo bausmę. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme kaltinamajam skirtini įpareigojimai: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui, kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina pradėjus bausmės vykdymą.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. L. pareiškė civilinį ieškinį reikalaudama atlyginti dėl jo nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, patirtą 2421,93 Eur turtinę žalą (t. 1, b. l. 59-61). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad patirtą žalą sudaro privalomuoju sveikatos draudimu apdrausto nukentėjusiojo R. C. gydymo išlaidos (pagal pridėtą gydymo paslaugų išrašą). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis M. L. iš dalies atlygino padarytą žalą, tai yra civilinei ieškovei yra sumokėjęs 701,93 Eur (t. 2, b. l. 48). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo M. L. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 1720 Eur žalos atlyginimui.

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilis, supakuotas į kartotinę dėžutę ir saugomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo patalpoje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas; pilkos spalvos džemperis su mechaniniu pažeidimu, supakuotas į paketą SPP Nr. 520392 ir saugomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo patalpoje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas teisėtam savininkui – R. C.; skaitmeninės laikmenos su vaizdo, garso įrašais (DVD-R, 3 vnt.), pateiktos teismui kartu su baudžiamąja byla (esančios 2-ojo tomo gale), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301–305, 307–308 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

M. L. (M. L.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti M. L. sumažintą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. L. 1720 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt eurų) žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilį, supakuotą į kartotinę dėžutę ir saugomą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo patalpoje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; pilkos spalvos džemperį su mechaniniu pažeidimu, supakuotą į paketą SPP Nr. 520392 ir saugomą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo patalpoje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtam savininkui; skaitmenines laikmenas su vaizdo, garso įrašais (DVD-R, 3 vnt.), pateiktas teismui kartu su baudžiamąja byla (esančias 2-ojo tomo gale), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.