- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-05-07
- Bylos Nr.
- 1-178-664/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29983-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irena Vapsvienė
- Kaltinamasis
- A. B.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietė, čigonė, išsilavinimo neturi, našlė, pensininkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruojanti gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu, teista:
1) 2012 m. rugsėjo 13 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant ją būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;
2) 2014 m. vasario 10 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 d. ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant ją būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.; teistumas neišnykęs,
kaltinama: prokuroro pateiktu kaltinamuoju aktu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį, o prokuroro pateiktu prašymu pakeisti kaltinimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
A. B., 2017 m. birželio 16 d., 13 -15 val. laikotarpiu, įsibrovusi į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kambario pagrobė I. P. priklausančius juvelyrinius dirbinius: geltono metalo žiedą su cirkoniu, kainuojantį 300 Eur, geltono metalo žiedą su trimis deimantais, kainuojantį 1 000 Eur, geltono metalo sagę, kainuojančią 200 Eur, geltono metalo žiedo, auskarų ir pakabuko su cirkoniu komplektą, kainuojantį 2 000 Eur, geltono metalo apvalius auskarus, kainuojančius 150 Eur, geltono metalo pailgus auskarus, kainuojančius 100 Eur, geltono metalo ažūrinius auskarus, kainuojančius 300 Eur, geltono metalo kabančius auskarus, kainuojančius 100 Eur, geltono metalo pusrutulio formos auskarus, kainuojančius 150 Eur, žiedą su penkiais deimantais, kainuojantį 1 200 Eur, geltono metalo auskarų, žiedo, grandinėlės su mėlynu safyru „Diana“ komplektą, kainuojantį 2 500 Eur, dvi geltono metalo apyrankes, kainuojančias 1 000 Eur, geltono metalo grandinėlės ir apyrankės komplektą, kainuojantį 1 300 Eur, geltono metalo žiedą su cirkoniais, kainuojantį 200 Eur, geltono metalo auskarus su cirkoniu ir rubinu, kainuojančius 250 Eur, auskarus su juodu emaliu, kainuojančius 150 Eur, geltono ir balto metalo auskarus, kainuojančius 250 Eur, mėnulio formos auskarus, kainuojančius 150 Eur, geltono metalo zodiako (žuvies) ženklo pakabuką, kainuojantį 100 Eur, geltono metalo saulės formos pakabuką, kainuojantį 100 Eur, geltono metalo auskarus su perlu ir cirkoniu, kainuojančius 250 Eur, padarydama I. P. 11 750 Eur turtinę žalą. Tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje.
Kaltinamoji A. B. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2017 m. vasarą (tikslaus mėnesio ir tikslios dienos neprisimena), ryte, Kauno autobusų stotyje susitiko savo pažįstamą K. A. su kuria sutarė važiuoti į Ignalinos miestą prašyti žmonių išmaldos. Važiuoti į Ignaliną nusprendė jau būdamos autobusų stotyje nepažįstamam vyriškiui už priimtiną kainą pasiūlius jas nuvežti į Ignaliną. A. B. nurodo, jog Ignalinos mieste ankščiau niekada nėra buvusi, todėl šio miesto nepažįsta. Nurodo, jog atvykus joms su K. A. į Ignalinos miestą, jos vaikščiojo po nuosavus nedidelius namus ir prašė žmonių išmaldos, t.y. paremti pinigais, maistu ar daiktais. Kai kurie žmonės duodavo pinigų, kiti-rūbų ar maisto. Bevaikščiojant, dienos metu, tikslaus laiko nežino, jos su K. A. pavargo ir prisėdo pievelėje pavalgyti. Pavalgius, A. B. pasakiusi K. A. jos pastovėti ir palaukti, o pati nusprendė užeiti į šalia esantį namą paprašyti savininkų atsigerti vandens. K. A. likus stovėti kitoje gatvės pusėje, A. B. nurodo užėjusi į vieną namo kiemą ir pamačiusi atdaras namo duris užėjo į namo vidų. A. B. nurodo, jog namo kieme ji jokių žmonių nematė. Užėjusi į namo vidų, kolidoriuje ir virtuvėje žmonių taip pat nerado. A, B. nurodo sakiusi: „labas, labas šeimininke“, tačiau niekas neatsakė. Pamačiusi atidarytas duris į miegamojo kambarį ir pagalvojusi, kad gal kas miega, ji užėjo į miegamąjį, tačiau ir jame žmonių nebuvo. Tuomet, miegamajame, ant šalia lovos stovėjusios spintelės ji pamatė gulinčius 3 apvalius auksinius žiedukus, vieną pora auskarų su raudonomis akutėmis ir ploną grandinėlę. Šiuos daiktus ji pasiėmė ir įsidėjusi į kišenę iš karto priėjo prie miegamojo lango pasižiūrėti pro jį: ar aukštai langas, ar žemai. Priėjusi prie lango pamatė, kad jis atidarytas, norėjo pro jį išlipti, tačiau pamačiusi, kad yra aukštai, o jai sukasi galva, pabijojo lipti pro langą ir išėjo iš namo pro tas pačias duris, pro kurias ir įėjo. Nesutikusi jokių žmonių ji nuėjo prie jos gatvėje prie kelio laukusios K. A. ir pasiūlė jai jau važiuoti namo. A. B. nurodo, jog ji K. A. apie tai, jog iš namo pavogė auksinius dirbinius nieko nesakė. Išėjusios ant pagrindinio kelio jos bandė susistabdyti pakeleivingą automobilį. Po kiek tai laiko jos pasisekė ir nepažįstamas vairuotojas, kuris nurodė vykstantis į Kauną, sutiko jas pavežti. Važiuojant pro Ukmergės miestą, A. B. paprašė vairuotojo ją išleisti Ukmergėje, o K. A. išvažiavo toliau. Ukmergės mieste išlipo tam, kad parduotų pavogtą auksą. Ukmergės mieste užėjo į šalia stoties esančią maisto prekių parduotuvę, kurios pavadinimo nežino, nusipirkti vandens. Prie šios parduotuvės stovėjo čigonai, kurie nėra romų tautybės, šie čigonai parduoda netikrą auksą. Šiems vyrams ji pasiūlė nupirkti iš jos Ignalinos mieste iš minėto namo pavogtus aukščiau nurodytus aukso dirbinius. Už šiuos aukso dirbinius A. B. nurodo gavusi 400 Eur, kuriuos išleido maistui ir kitoms reikmėms.
B. nurodo, jog kaltę ji pripažįsta iš dalies, nes kaltinime nurodyta didelis aukso dirbinių kiekis, kurių ji nevogė. Nenorinti prisiimti to, ko nepadarė. A. B. nurodo, jog jos pagrobti aukso dirbiniai: 3 apvalūs auksiniai žiedukai, viena pora auskarų su raudonomis akutėmis ir plona grandinėlė – gulėjo ant spintelės. Pačios spintelės ar kitų baldų stalčių ji neatidarinėjo ir iš jų nieko nevogė. Daugiau auksinių dirbinių ji nematė ir neėmė. A. B. nurodo, jog ar ant prie lovos stovėjusios spintelės buvo stalinė lempa-pasakyti negali, nes lempos nepastebėjo, neprisimena ar ant lovos buvo padėta drabužių. A. B. nurodo, jog tą dieną Ignalinos mieste matė vaikščiojančius ir įvairiais dirbiniais prekiaujančius čigonus (romų tautybės asmenis), galbūt kas nors nukentėjusiosios nurodytus aukso dirbinius pavogė prie jai užeinant į minėtą namą, ar buvo užėję po jos. Taip pat A. B. nurodo, jog tą dieną jo jokios skaros ant galvos nebuvo užsirišusi ir nevilkėjo ilgo čigoniško sijono, buvo apsirengusi įprastai: sijonu iki kelių ir švarkeliu.
Šalies argumentai
A. B. nurodo, jog nei užeidama į minėtą namą, nei išeidama jokių žmonių nei name, nei kieme ji nematė. Pirštų anspaudai ant miegamojo lango vidinė palangės atsirado greičiausiai tuomet, kai ji atsirėmusi į palangę pasižiūrėjo pro langą ar jis yra aukštai. Prašo teismo skiriant bausmę atsižvelgti į tai, jog ji yra senyvo amžiaus, jai 71 metai ir ji yra prastos sveikatos: sunkiai vaikšto, turi problemų su akimis. Žada nukentėjusiajai padarytą žalą, kurią įvertina 400 Eur sumai, tiek, kiek gavo už parduotą pagrobtus auksinius dirbinius, grąžinti dalimis, t.y. po 50 Eur į mėnesį.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be dalinio kaltinamosios prisipažinimo, A. B. kaltė padarius nusikalstamą veiką – slaptą didelės vertės svetimo turto pagrobimą - įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje patikrintais įrodymais:
Liudytoja (nukentėjusioji) I. P. parodė, kad gyvena ir dirba Vilniuje. Ignalinos mieste, adresu (duomenys neskelbtini) yra jos mirusių tėvų sodybą, į kurią ji kartu su vyru V. A., dažnai atvyksta pailsėti. 2017 m. birželio 9 d. su vyru V. A. atvažiavo į Ignaliną. Iš Vilniuje esančio buto pasiėmė savo visus juvelyrinius dirbinius ir sudėjo į polietileno maišelį, kurį už rišo ir šį ryšulėlį padėjo į spintelės, stovinčios miegamajame kambaryje, šalia lovos, stalčiuką. Juvelyrinius dirbtinius iš Vilniaus miesto esančio buto pasiėmė su savimi todėl, kad bijojo palikti, nes jos butas Vilniuje yra pirmame aukšte. 2017 m. birželio 16 d., apie 7 val. juvelyriniai dirbiniai buvo vietoje. Tą dieną jie su vyru daug kur važinėjo: buvo parduotuvėje, ant kapų. Apie 12 val. grįžo ir nuėjusi į miegamąjį persirengti pravėrė miegamojo langą padėtimi į viršų. Lauke buvo labai šilta, ji su vyru gaminosi maistą gyvenamojo namo kieme esančiame ūkiniame pastate įrengtoje virtuvėlėje. Visą laiką nuo 13 valandos iki 15 valandos buvo nedideliame namo vidiniame kieme-tarp gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, kur pasistatę gultus gulėjo, kalbėjosi ir greičiausiai su vyru užmigo. Tuo metu namo durys buvo praviros. Apie 15 val. vyras nuėjo į namo vidų kažko atsinešti. Sugrįžęs subarė žmoną, kad ji paliko visiškai pravirą miegamojo langą. Ji pasakė, jog lango neatvėrė, jį tik pravėrė į viršų. Sunerimusi ji įbėgo į miegamąjį pamatė, kad langas atidarytas, o atidariusi spintelės stalčių pamatė, kad nebėra maišelio su juvelyriniais dirbiniais. Šiame maišelyje juvelyriniai dirbiniai buvo sudėti į keletą dėžučių. Stačiakampio formos dėžutėje (rudos spalvos, su rože ant viršaus) buvo auksinis žiedas su cirkoniu, kainuojantis 300 eurų, geltono metalo žiedas su trimis deimantais, kainuojantis 1000 eurų, auksinė sagė, kainuojanti 200 eurų, geltono metalo žiedo, auskarų ir pakabuko su cirkoniu komplektas, kainuojantis 2000 eurų, auksiniai apvalūs auskarai, kainuojantys 150 eurų, auksiniai pailgi auskarai, kainuojantys 100 eurų, auksiniai ažūriniai auskarai, kainuojantys 300 eurų, lengvi auksiniai kabantys auskarai, kainuojantys 100 eurų, auksiniai pusrutulio formos auskarai, kainuojantys 150 eurų. Kita dėžutė buvo apvali. Joje buvo žiedas su penkiais deimantais, kainuojantis 1200 eurų, geltono metalo auskarų, žiedo, grandinėlės su mėlynu safyru „Diana“ komplektas, kainuojantis 2500 eurų, dvi stambios auksinės apyrankės, kainuojančios 1000 eurų, stambi auksinė grandinėlė su apyranke, kainuojanti 1300 eurų, geltono metalo žiedas su cirkoniu, kainuojantis 200 eurų, moteriški geltono metalo auskarai su cirkoniu ir rubinu, kainuojantys 250 eurų, moteriški auskarai su juodu emaliu, kainuojantys 150 eurų, moteriški geltono ir balto metalo auskarai, kainuojantys 250 eurų, moteriški mėnulio formos auskarai, kainuojantys - 150 eurų, du geltono metalo pakabukai (zodiako ženklai – žuvis ir saulutė), kainuojantys 200 eurų, geltono metalo moteriški auskarai su perlu ir cirkoniu, kainuojantys 250 eurų. Padaryta 11 750 eurų turtinė žala.
Liudytoja I. P. paaiškino, jog viso buvo pagrobti 29 juvelyriniai dirbiniai, kurių viena dalis buvo jai padovanoti (vyro, jau šiuo metu mirusių tėvų, draugų), kiti-atsivežti iš įvairių kelionių, o kita dalis-pagaminti pagal užsakymą ar pirkti. I. P. paaiškino, jog, lyginant su dabartinėmis tokio pobūdžio juvelyrinių dirbinių kainomis, didžiąją pagrobtų juvelyrinių dirbinių dalį ji įkainavo mažesnėmis kainomis nei reali jų vertė. Tikrąją pagrobtų dirbinių vertę nustatyti būtų sunku, jie įgyti skirtingu laiku. Juvelyriniai dirbiniai buvo kaupti visą gyvenamą, jie nukentėjusiajai yra brangūs ne tik savo kaina, verte, bet ir kaip prisiminimas, kaip brangių žmonių dovanos.
Teismo posėdžio metu I. P. nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu pateikė dalies pagrobtų juvelyrinių dirbinių išsaugotus informacinius lapelius, viso 35 vienetus ir tris kvitus. Paaiškino, jog turėjo išsaugojusi ir tyrėjui galėjo pateikti, ne visus, o tik dalies iš jos pagrobtų juvelyrinių dirbinių informacinius lapelius. Tai, jog pateiktų informacinių lapelių kiekis yra didesnis nei pagrobtų juvelyrinių dirbinių paaiškinama tuo, jog prie kiekvieno juvelyrinio dirbinio, kurio sudėtyje yra brangakmeniai (deimantai, rubinai), formaliai yra pridedami du informaciniai lapeliai: vienas jų apibūdinantis aukso dirbtinį, o kitas-akmenį.
Teismo posėdžio metu liudytoja I. P. parodė, jog gali įvardinti tik kai kurių 2017 m. rugpjūčio 16 d. ikiteisminio tyrimo metu jos pateiktų ir 2017 m. gruodžio 7 d. apžiūros protokole apžiūrėtų informacinių lapelių priklausymą konkrečiam pagrobtam juvelyriniam dirbiniui, pavyzdžiui: geltono metalo žiedą su cirkoniu, kurį įvertino 300 Eur sumai buvo auksinis, itališkas, dovanotas vyro, brangus ir kaip motinos bei anytos (vyro motinos ) prisiminimas, kadangi pirktas vyro jai už abiejų motinų paliktus pinigus. Lygiai tokį pat I. P. nurodo neseniai nusipirkusi Vilniaus mieste parduotuvėje „Parkert“ už 450 Eur, jo įgijimą patvirtina pateiktas informacinis lapelis 2017 m. gruodžio 7 d. apžiūros protokole pažymėtas Nr. 12, geltono metalo žiedą su trimis deimantais, kurį įvertino 1 000 Eur, jai padovanojo vyras, jo įgijimą patvirtina pateikti informaciniai lapeliai 2017 m. gruodžio 7 d. apžiūros protokole pažymėti Nr. 4 ir Nr. 31;geltono metalo sagę, kurią įvertino 200 Eur, buvo padovanota vyro, šiuo metu juvelyrinėje parduotuvėje tokia pati sagė kainuoja 450 Eur, jos įgijimą patvirtina pateiktas informacinis lapelis 2017 m. gruodžio 7 d. apžiūros protokole pažymėtas Nr. 11; geltono metalo žiedo, auskarų ir pakabuko su cirkoniu komplektą, kurį įvertino 2 000 Eur, yra darytas pagal užsakymą, juose panaudoti brangakmeniai atsivežti iš Brazilijos. Juos gamino juvelyras iš „juvelyro studijos“ Vilniuje, tai patvirtina pateikti juvelyrinių dirbinių kvitai, kuriuose nurodytas aukso metalo svoris ir praba, brangakmenių svoris, ir 2010 metų laikotarpyje sumokėtas avansas už darbą bei informacinis lapelis 2017 m. gruodžio 7 d. apžiūros protokole pažymėtas Nr. 20; geltono metalo apvalius auskarus, kuriuos įvertino 150 Eur, prieš 5-6 metus atsivežė iš Bulgarijos; geltono metalo pailgus auskarus, kuriuos įvertino 100 Eur, ir geltono metalo ažūrinius auskarus, kuriuos įvertino 300 Eur, I. P. padovanojo vyras, prieš kokius šešis metus. Ažūrinių auskarų gamyba buvo užsakyta pas juvelyrą, jų įgijimą patvirtina pateiktas informacinis lapelis 2017 m. gruodžio 7 d. apžiūros protokole pažymėtas Nr.22; geltono metalo kabančių auskarų, kuriuos įkainavo 100 Eur suma šios dienos kaina juvelyrinėje parduotuvėje yra 283 Eur; geltono metalo pusrutulio formos auskarus, kuriuos įvertino 150 Eur suma, buvo padovanoti vyro; žiedo su penkiais deimantais, kurį įvertino 1 200 Eur, įgijimą patvirtina pateiktas informacinis lapelis 2017 m. gruodžio 7 d. apžiūros protokole pažymėtas Nr.25; geltono metalo auskarų, žiedo, grandinėlės su mėlynu safyru „Diana“ komplektą, kurį įvertino 2 500 Eur, įsigijo apie 2000 metus, parduotuvėje „Dorado“, įgijimą patvirtina įgijimą patvirtina pateikti informaciniai lapeliai 2017 m. gruodžio 7 d. apžiūros protokole pažymėti Nr. 3,5,9, 24, 27, 28, 29, 30, 34, 35. I. P. nurodo, jog domėjosi jų kaina ir šiuo metu juvelyrinėje parduotuvėje vien tik šio komplekto auskarai kainuoja 2500 Eur.; dvi geltono metalo apyrankes, kurias įkainavo po 500 Eur, viso 1 000 Eur, viena iš jų buvo pagaminta pagal užsakymą pas juvelyrą, o kita pirkta Turkijoje; geltono metalo grandinėlės ir apyrankės komplektą, kurį įkainavo 1 300 Eur sumai, įgijimą patvirtina pateikti informaciniai lapeliai 2017 m. gruodžio 7 d. apžiūros protokole pažymėti Nr.19 ir Nr. 23. Šiuo metu jo kaina yra daug didesnė, vien apyrankė kainuoja 650 Eur, o grandinėlė-1460 Eur., toje pačioje parduotuvėje, kur buvo pirktas pagrobtas komplektas; geltono metalo žiedą su cirkoniais, kurį įkainavo 200 Eur sumai, geltono metalo auskarus su cirkoniu ir rubinu, kainuojančius 250 Eur, auskarus su juodu emaliu, kainuojančius 150 Eur, mėnulio formos auskarus, kainuojančius 150 Eur, I. P. padovanojo artimi žmonės, jų įgijimą patvirtina pateikti informaciniai lapeliai 2017 m. gruodžio 7 d. apžiūros protokole pažymėti Nr.33, Nr.21, Nr.15; geltono ir balto metalo auskarus, kuriuos įkainavo 250 Eur sumai taip pat gavo dovanų, jie I. P. taip patiko, jog ji neseniai nusipirko tokius pat, už juos sumokėjo 470 Eur; geltono metalo zodiako (žuvies) ženklo pakabuką, kurį įkainavo 100 Eur, suma I. P. pirko italų parduotuvėje „Baraketas“ Vilniuje, jo įsigijimą patvirtina pateiktas informacinis lapelis 2017 m. gruodžio 7 d. apžiūros protokole pažymėtas Nr.17; geltono metalo saulės formos pakabuką, kainuojantį 100 Eur ir geltono metalo auskarus su perlu ir cirkoniu, kainuojančius 250 Eur, įsigijimą patvirtina pateikti informaciniai lapeliai 2017 m. gruodžio 7 d. apžiūros protokole pažymėtas Nr.18 ir Nr. 7.
Liudytoja I. P. paaiškino, jog dalis juvelyrinių dirbinių buvo dovanoti, perdirbti, įgyti buvo įgyti per ilgą laiko tarpą, t.y. beveik 60 metų laikotarpyje, todėl pateikti visų jų įgijimo dokumentų negali, nes jų neišsaugojo ar net neturėjo bei negali tiksliai pasakyti kurie informaciniai lapeliai priklausė kuriam pagrobtam dirbiniui. Paaiškino, jog pirminėje apklausoje, kurį vyko iš karto po įvykio, ji nurodė, kad jai padaryta 10 300 Eur turtinė žala, tačiau papildomos apklausos metu, viską apžiūrėjusi, susirašiusi pagrobtus dauiktus, , ji patikslino, kad viso jai padaryta 11 750 Eur turtinė žala. I. P. nurodė, jog palaiko savo pateiktą ieškininį pareiškimą ir prašo jį tenkinti, priteisti iš kaltinamosios A. B. jos naudai patirtą 11 750 eurų turtinę žalą.
Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji I. P. parodė spintelę, stovinčią jos namo, esančio (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, ir stalčių, iš kur buvo pagrobti jos juvelyriniai dirbiniai, taip pat parodė balto aukso žiedą su deimantu, kuris buvo toje pačioje spintelėje, tačiau nebuvo pagrobtas (I t.,b.b.l. 80-87).
2018 m. sausio 4 d. nukentėjusioji I. P. pareiškė civilinį ieškinį 11 750 Eur sumai ( I t., b.b.l. 77-78).
Liudytojas V. A. parodė, kad I. P. yra jo žmona. Ji turi sodybą (duomenys neskelbtini), kuri ankščiau priklauso sutuoktinės tėvams. 2017 m. birželio 9 d. abu atvažiavo į Ignaliną pailsėti. 2017 m. birželio 16 d., apie 13 val. su žmona lauke gamino maistą vėliau prigulė pagulėti ant gultų namo kieme. Apie 15 val., įėjęs į namo vidų, pastebėjo atidarytą miegamojo kambario langą, kuris buvo atidarytas pilnai, o užuolaida plevėsavo lauke. Apie tai pasakė žmonai I. P.. Pastaroji nuėjo į miegamąjį ir patikrinusi pasigedo juvelyrinių dirbinių, kurie buvo sudėti į maišelį, o maišelis buvo laikomas šalia lovos stovinčios spintelės stalčiuje. Juvelyriniai dirbiniai buvo sudėti po kelis į maišiukus, o tie maišiukai-įsukti į vieną maišiuką. Supratę, jog juos apvogė-iškvietė policiją.
Liudytojas V. A. paaiškino, jog ankščiau, vykstant atostogauti, visus žmonos turimus juvelyrinius dirbinius palikdavo darbe esančiame seife. Šiuo metu jis yra pensininkas, todėl vykdami į Ignaliną ilgesniam laikui, visus juvelyrinius dirbinius pasiėmė su savimi, manė, kad taip bus saugiau.
Liudytojas V. A. nurodo, jog jų šeimoje yra tradicija per gimtadienius, vestuvių metines dovanoti papuošalus. Tad didžioji dalis pagrobtų juvelyrinių dirbinių buvo V. A. dovanoti žmonai I. P.. Vienas komplektas, vadinamas „Diana“, susidedantis iš auskarų, žieduko ir pakabuko, su deimantais, buvo ypač brangus. Nors ji pirktas dar mokant litais, tačiau šiuo metu jo kaina eurais tolygi jo buvusiai kainai litais. V. A. nurodo, jog didžioji dalis juvelyrinių dirbinių buvo su brangiakmeniais, ir brangūs ne tik kaip dirbiniai, bet ir kaip dovanos, kaip prisiminimas. I. P. yra labai kruopšti moteris, beveik visų turėtų juvelyrinių dirbinių (dovanotų, pirktų) informacinius lapelius ji išsaugojo, tačiau suprantama, jog visų juvelyrinių dirbinių, kuriuos gavo per visą savo gyvenimą, dokumentai nėra išsaugoti. Liudytojas nurodo, jog dabar, po šios vagystės, visus įsigijamus juvelyrinius dirbinius fotografuoja ir saugo visus jų įsigijimo dokumentus.
Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas V. A. parodė miegamajame kambaryje stovinčią spintelę, kurios stalčiuje jo žmona I. P. laikė juvelyrinius dirbinius, taip pat parodė, kaip buvo pravertas langas, kai jis įėjo į miegamąjį kambarį (I t., b.b.l. 91-97).
Liudytojas M. J. parodė, kad dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriuje. Atliko pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-29983-17 dėl didelės vertės svetimo turto pagrobimo įsibrovus į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Šio ikiteisminio tyrimo metu, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimo poskyrio specialistams atlikus papildomą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) patalpų įvykio vietos apžiūrą, miegamajame kambaryje, ant palangės buvo aptikti ir išryškinti rankos delno pėdsakų fragmentai. Buvo paskirta užduotis Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centrui ir buvo gautas atsakymas, kad ant daktiloskopinės kortelės perkeltas rankos delno pėdsakas sutampa su rankos delno atspaudu, esančiu daktiloskopinėje kortelėje, kurioje nurodyti A. B. anketiniai duomenys. Todėl A. B. deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata. Tačiau jos metu pagrobtų juvelyrinių dirbinių nebuvo surasta. Kratos metu A. B. namuose nebuvo. 2017 m. rugpjūčio 3 d. M. J. į Kauno rajono policijos komisariato 2-ąjį Veiklos skyrių nusiuntė pavedimą, kuriame nurodė sulaikyti A. B.. 2017 m. rugpjūčio 7 d. jam pranešė, kad A. B. sulaikyta ir pristatyta į Kauno rajono policijos komisariato 2-ajį Veiklos skyrių, esantį Karmėlavos miestelyje. Jis ryte tarnybiniu automobiliu nuvažiavo į šį policijos komisariatą ir A. B. pristatė į Utenos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. A. B. buvo paaiškinta, kad ji sulaikyta dėl 2017 m. birželio 16 d. įvykdytos juvelyrinių dirbinių vagystės iš namo, esančio Budrių g. 30, Ignalinoje. Kalbant M. J. ir A. B., įtariamojo laikinojo sulaikymo dokumentų pildymo metu, A. B. prisipažino pavogusi auksinius papuošalus. A. B. žodžiu paaiškino, kad 2017 m. birželio 16 d. ji su K. A. atvažiavo į Ignaliną. Moterys užeidavo į namus ir prašydavo žmonių maisto produktų bei pinigų. Abi atėjo į (duomenys neskelbtini) namo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, vidinį kiemą. Pamatė kieme ant gultų miegančius vyrą ir moterį. Kadangi namo durys buvo praviros, abi įėjo į miegamąjį kambarį. Šiame kambaryje K. A. atidarė šalia lovos stovėjusios spintelės stalčių ir išėmė plastikinį maišelį, kuriame buvo sudėti įvairūs juvelyriniai dirbiniai. A. B. atidarė miegamojo kambario langą ir pro jį abi išlipo į lauką. Su pagrobtais papuošalais nuėjo į miesto centrą, kur susistabdė pravažiuojantį automobilį ir atvažiavo į Ukmergę. Iš Ukmergės nuvažiavo į Karmėlavą, kur gyvena A. B.. Po keleto dienų su K. A. Kaune pagrobtus papuošalus pardavė už penkis šimtus eurų nepažįstamiems žmonėms. Šiuos pinigus A. B. ir K. A. pasidalino po lygiai, t.y. po 250 Eurų. Liudytojas M. J. nurodo paklausęs A. B. kur pastaroji dėjo gautus pinigus, ji jam atsakiusi, kad pinigus išleido buitinėms prekėms, maisto produktams, o kur pinigus išleido K. A.-nežino. Kadangi A. B. nurodė, jog vagystę ji padarė kartu su K. A., todėl ir K. A. buvo sulaikyta Kauno mieste. A. B. tokius parodymus davė žodžiu, savo valia, tiesioginio bendravimo su liudytoju M. J. metu.
Liudytojas M. J. nurodė, jog jis išaiškino A. B., jog ji bus sulaikyta 48 valandos, kad jai bus skirtas gynėjas ir paklausė, kam ji norėtų, kad būtų pranešta apie jos sulaikymą. A. B. nurodė, jog apie savo sulaikymą ji nori pranešti kartu gyvenančiam R. J.. M. J. nurodo paskambinęs A. B. nurodytam asmeniui ir pranešė apie A. B. sulaikymą 48 valandoms. R. J. nurodė, jog A. B. valstybinio gynėjo nereikia, ji turinti savo advokatą.
Liudytojas M. J. nurodo, jog apie pokalbį su A. B. jis surašė tarnybinį pranešimą, kurį pridėjo prie ikiteisminio tyrimo medžiagos ir kuriame detaliai aprašė visas A. B. jam papasakotas jos įvykdytos vagystės detales. Vėliau ikiteisminio tyrimo medžiagą iš jo perėmė kitai tyrėja K. B. ir M. J. daugiau šios bylos tyrime nedalyvavo. A. B. jis tuo metu neapklausė kaip įtariamosios, kadangi jis tik pildė jos laikinojo sulaikymo dokumentus ir A. B. paaiškino, kad jos parodymų surašyti atvyks kita tyrėja. Jis negalėjo žinoti, kad atvykus A. B. gynėjui, pastaroji atsisakys duoti parodymus.
Analogiški liudytojo M. J. parodymai užfiksuoti 2017 m. rugpjūčio 8 d. tarnybiniame pranešime (II t., b.b.l. 81-82) ir 2017 m. lapkričio 28 d. ikiteisminio tyrimo metu atliktos liudytojo apklausos metu (II t., b.b.l. 84).
Liudytoja I. L. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) name, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini). 2017 m. birželio 16 d. buvo namuose. Apie 13-14 val. išėjo į gatvę pavežioti vežimėlyje anūkę, kad ji greičiau užmigtų. Stumdama vežimėlį (duomenys neskelbtini) gatve, šalia dvidešimt devintojo namo, esančio kitoje gatvės pusėje, pamatė einančias dvi romų tautybės moteris apsirėdžiusias čigoniškais rūbais, t.y. ilgais gėlėtais sijonais. Viena moteris buvo septyniasdešimties ar aštuoniasdešimties metų amžiaus, labai žemo ūgio, tamsių plaukų, įdegusiu veidu, vilkėjo ilgą sijoną. Kita moteris buvo apie penkiasdešimties metų amžiaus, įdegusiu veidu, maždaug 160 centimetrų ūgio, tamsių plaukų, vilkėjo ilgą gėlėtą sijoną. Viena iš jų rodos buvo užsirišusi skarelę, o kita buvo palaidais plaukais. Liudytoja I. L. nurodo, jog vengdama šių moterų ir jų žvilgsnių ėmė dengti vaiką, bijodama „nužiūrėjimo“, skubėjo su jomis prasilenkti, matė jas apie 10 minučių, prasilenkusi dar atsisuko pažiūrėti, kur jos nueis. Liudytoja I. L. parodė, kad šios romų tautybės moterys buvo nevietinės , t.y. ankščiau nematytos, jos liudytojai pasirodė įtartinos, elgėsi taip, lygtai kažko ieškotų. Moterys kažko lūkuriavo, vienu momentu sustojo, kitu momentu pažiūrėjo į vieną kiemą, po to į kitą kiemą-lyg kažko ieškojo. Liudytoja nurodo, jog prasilenkusi su jomis dar atsisukusi pažiūrėjo kur jos eis, pasekė jas žvilgsniu iki gatvės posūkio, toliau jau nematė.
Grįžusi iš pasivaikščiojimo, maždaug po 30-40 minučių laiko, išgirdo, kad kaimynė I. kviečia policiją ir sužinojo, jog jų namas buvo apvogtas, vėliau pamatė pas kaimynus iš (duomenys neskelbtini) atvažiavusius policijos pareigūnus. Po kiek laiko I. P. papasakojo I. L., kad buvo čigonų moterys ir tuomet liudytoja prisiminė tą dieną gatvėje sutiktas dvi čigonų moteris ir apie jas papasakojo kaimynei, o vėliau policijos pareigūnams.
Liudytoja L. nurodo, jog turinti gerą regimąją atminti ir parodymų atpažinti metu iš jai policijos pateiktų nuotraukų ji atpažino tą diena gatvėje matytas moteris. Jas atpažino pagal veido bruožus. Teismo posėdžio metu liudytoja I. L. paaiškino, jog viena iš jos matytų ir atpažintų romų tautybės moterų šiuo metu yra teismo salėje, tai-kaltinamoji A. B.. Tačiau tiksliai pasakyti kokių spalvų 2017 m. birželio 16 d. jos, ir kartu buvusios kitos romų tautybės moters, sijonai, negali, nes praėjo daug laiko ir jų neįsidėmėjo. Tačiau pamena, jog jie buvo ilgi, čigoniški. Pamena, jog viena iš jų buvo palaidais plaukais, kita, greičiausiai turėjo ant kaklo pasirišusi skarelę. Jokių maišelių ar tašių moterys su savimi neturėjo. Daugiau jokių romų tautybės vyrų ar moterų tą dieną (duomenys neskelbtini) gatvėje liudytoja I. L. nematė.
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, jog 2017 m. rugpjūčio 16 d. liudytojai I. L. buvo pateiktos atpažinimui šešių moterų nuotraukos. Ji pagal veido bruožus atpažino moterį, esančią nuotraukoje Nr. 1 ir paaiškino, kad tai viena iš dviejų moterų, kurias 2017 m. birželio 16 d., apie 13 val. matė (duomenys neskelbtini) gatvėje, šalia namo Nr. 29. Nuotrauka Nr. 1 yra A. B. (I t., b.b.l. 121-124).
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, jog 2017 m. rugpjūčio 16 d. liudytojai I. L. buvo pateiktos atpažinimui šešių moterų nuotraukos. Ji pagal veido bruožus atpažino moterį, esančią nuotraukoje Nr. 4 ir paaiškino, kad tai viena iš dviejų moterų, kurias 2017 m. birželio 16 d., apie 13 val. matė (duomenys neskelbtini) gatvėje, šalia namo Nr. 29. Nuotrauka Nr. 4 yra K. A. (I t., b.b.l.,117-120).
Liudytoja K. A. teismo posėdyje nurodė, kad įvykis buvo seniai, todėl visų detalių neatsimena. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. sausio 9 d. duotus parodymus (III t., b.b.l. 104-105), K. A. nurodė, jog šie parodymai, kad šie parodymai nėra tikslūs, ir paaiškino, jog A. B. pažįsta nuo 2017-ų metų. 2017 m. vasarą (tikslaus mėnesio ir tikslios dienos neprisimena) važiuodama į Kauną sutiko ją autobusų stotelėje. Moterys nusprendė kartu važiuoti į įvairius miestelius ir prašyti iš žmonių visokių daiktų bei paramos. Kitą dieną abi susitiko Kauno autobusų stotyje, kur žiūrinėjo įvairius autobusus, nes nežinojo kur važiuos. Prie jų priėjo nepažįstamas vyras ir paklausė kur jos nori važiuoti. K. A. pasakė, kad joms tas pats, kad tik prašyti išmaldos. Vyras nurodė, kad jis važiuoja į Ignaliną ir pasiūlė jas ten nuvežti už nedidelę kainą. K. A. ir A. B. sutiko važiuoti į Ignaliną to vyro automobiliu. Ignalinoje jos buvo pirmą kartą. Kelintą valandą buvo Ignalinoje pasakyti negali gal buvo 12, o gal 13 valanda. Jos nei laikrodžių, nei telefonų neturėjo. Ignalinos mieste ėjo per namus kartu su A. B. ir kiekviena atskirai, visaip. Žmonėms kalbėjo, kad sunkiai gyvena, prašė paramos. Pastarieji joms davė šiek tiek pinigų bei maisto produktų. Po to pavargo ir prisėdo ant žolės pavalgyti. Pavalgius A. B. paprašė jos palaukti. Pasakė, jog eina į sodybą atsigerti. K. A. jos laukė kitoje gatvės pusėje. K. A. negalėtų parodyti to namo, į kurio kiemą nuėjo A. B.. Laukė apie 3-5 minutes. Matė, kaip A. B. išėjo iš namo. Sugrįžusi pasakė, kad reikia važiuoti į Kauną. K. A. nepastebėjo, kad A. B. būtų atsinešusi kažkokių naujų daiktų. Iš Ignalinos abi važiavo sustabdytu pakeleivingu automobiliu. A. B. išlipo Ukmergėje, ji – Jonavoje. K. A. nurodo, jog Ignalinos mieste jos vaikščiojo apsirengusios paprastai, ne ilgais čigoniškais rūbais, jokių skarelių neturėjo.
Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu K. A. 2018 m. sausio 9 d. duotus parodymus (III t., b.b.l. 104-105), kuriuose jis nurodė, kad su A. B. buvo apsirengusios sijonais žemiau kelių, ant galvų užsidėjusios skareles; taip pat tai, jog A. B. paprašius palaukti ir pasakius, jog eina į vieną iš namų atsigerti, jos laukė 5-10 minučių ir tai buvo apie 14 valandą ir paprašius juos paaiškinti, K. A. nurodė, jog neatsimena kaip sakė ikiteisminio tyrimo metu, kaip buvo apsirengę, savo parodymų papildyti nenori. Dabar neatsimena kas buvo ant galvos. Kiek valandų buvo nežinojo, neturėjo su savimi nei laikrodžio, nei telefono.
2017 m. birželio 16 d. -2017 m. birželio 18 d. įvykio vietos, vietovės ir patalpų apžiūros protokole ir prie jo pridėtuose fotolentelėse užfiksuota, jog buvo apžiūrėtos gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), patalpos ir aplink gyvenamąjį namą esantį teritorija (I t., b.b.l. 9-25).
2017 m. birželio 18 d. papildomos apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėti gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), langai, palangės ir verandos durys. Ant miegamojo lango išorinės palangės dešiniojo krašto buvo išryškintas rankos delno pėdsako fragmentas, kuris nufotografuotas ir perkeltas ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 3, o ant lango vidinės palangės, buvo išryškinti du delno pėdsakų fragmentai, kurie buvo nufotografuoti ir perkelti ant daktiloskopinių plokštelių Nr. 1 ir Nr. 2 (I t., b.b.l. 26-32).
Lietuvos Respublikos Kriminalistinių tyrimo centro 2017 m. liepos 13 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(4840)-ISI-5011 užfiksuota, kad asmeniui identifikuoti tinkami tik rankos delno pėdsakai paimti 2017 m. birželio 18 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu ir nukopijuoti ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 1 ir daktiloskopinės plokštelės Nr. 3 (II t., b.b.l. 172-173).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 d. pagrindu pagarsinti liudytojo S. K. ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. rugpjūčio 10 d. liudytojo apklausos metu duoti parodymai, kurių metu S. K. parodė, kad dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų poskyrio specialistu. 2017-06-16 gavus pranešimą, jog iš gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) mieste, neaiškiomis aplinkybėmis pagrobti juvelyriniai dirbiniai. Vadovaujantis Utenos apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų padalinio apžiūrint ir tiriant įvykio vietas aprašo 5 punktu tarnybiniu automobiliu kartu su specialistu A. D. atvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) ir apžiūrėjus įvykio vietą, ant miegamojo lango: laiko pusės medinės palangės buvo rastas rankos delno pėdsakas, o apdorojus kambario viduje esančią palangę-buvo išryškinti kiti rankų pėdsakai (I t., b.b.l. 34-35).
Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokole užfiksuota, kad vadovaujantis 2017-08-09 Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės J. R. nutarimu paimti pavyzdžius lyginamajam tyrimui (III t., b.b.l. 18-19), buvo paimti A. B. daktiloskopiniai lyginamieji rankų pėdsakų pavyzdžiai (III t., b.b.l. 20).
Lietuvos Respublikos Kriminalistinių tyrimo centro 2017 m. rugpjūčio 16 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(4093)-ISI-4320 užfiksuota, kad ištyrus Kriminalistinių tyrimo centrui pateiktus: dvi A. B. daktiloskopinės korteles, 2017 m. liepos 13 d. specialisto išvadą Nr. 140-(4093)-ISI-4321, paimtą iš Kriminalistinių tyrimų centro archyvo ir kompaktinį diską su rankų pėdsakų fotonuotraukomis papildomai apžiūrėjus įvykio vietą (I. P. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini)), nustatyta, jog vienas rankos delno pėdsakas (pagal Lietuvos Respublikos Kriminalistinių tyrimo centro 2017 m. liepos 13 d. specialisto išvada Nr. 140-(4840)-ISI-5011 nukopijuotas ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 1, pagal 2017 m. birželio 18 d. papildomos apžiūros protokolą rastas ant lango vidinės palangės) yra paliktas A. B. kairės rankos delnu (III t., b.b.l. 31-34).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog 2017 m. rugpjūčio 16 d. nukentėjusioji I. P. pateikė tyrėjai juvelyrinių dirbinių, pagrobtų 2017 m. birželio 16 iš gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpų (miegamojo kambario spintelės stalčiaus) 35 vienetus informacinių lapelių ir 3 kvitus (I t., b.b.l. 55-57), kurie 2017 m. gruodžio 7 d. apžiūrėti apžiūros protokolu (I t., b.b.l. 59-75).
2017 m. gruodžio 12 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole pateiktas techninėmis priemonėmis (pagal Utenos apylinkės teismo teisėjos A. K. 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartį (II t., b.b.l. 21-22) užfiksuotas tyrimui reikšmingas garso įrašo turinys (II t., b.b.l. 26-29). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 3 d. pagrindu (pateikus žodinį kaltinamosios A. B. gynėjo prašymą) šis prie baudžiamosios bylos medžiagos pateiktas garso įrašas (I t., b.b.l. 25) teismo posėdžio metu buvo perklausytas. Po garso įrašo perklausimo, kaltinamoji A. B. patvirtino, jog įraše minima moteris vardu „D.“ yra ji-A. B., minima moteris vardu „K.“-tai K. A..
Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014 ir kt.). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, savaime nėra BPK pažeidimas, jeigu, kaip minėta, teismo sprendimas yra motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
Nors kaltinamoji A. B. kaltę dėl 2017 m. birželio 16 d. iš gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), įvykdytos juvelyrinių dirbinių vagystės, pripažino iš dalies, tačiau jos teiginiai, kad iš minėto namo patalpų slapta pagrobė tik penkis juvelyrinius dirbinius: tris auksinius žiedus, auskarų su akutėmis komplektą ir auksinę grandinėlę, kurie, pasak A. B., gulėjo ant prie lovos stovėjusios spintelės miegamojo patalpoje ir jokių juvelyrinių dirbinių, išvardintų kaltinime, laikytų minėtos spintelės stalčiuje - nevogė, yra vertintini kritiškai, kaip siekimas sušvelninti savo kaltę ir yra paneigti byloje surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais.
Kaltinamosios gynėjo advokato V. A. teiginys, jog liudytojų I. P. ir V. A. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai apibrėžiant 2017 m. birželio 16 d. įvykių eiliškumą yra prieštaringi (iš pradžių liudytojai teigė, jog tą dieną iki pietų grįžo išsimaudę, vėliau, kad tą dieną buvo ant kapų ir parduotuvėje) todėl turėtų būti vertinami kritiškai, atmestinas kaip nepagrįstas. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojai I. P. ir V. A. nagrinėjamos baudžiamosios bylos aspektu, nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti reikšmingas faktines aplinkybes apibrėžė vienodai, t.y. nurodė, jog 2017 m. birželio 16 d. laikotarpyje nuo 13 iki 15 val. jie buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kur ruošė valgyti šalia namo esančiame ūkiniame pastate, o vėliau gulėjo ant kieme stovėjusių gultų. Tai, jog liudytojai skirtingai apibrėžia tai, ką jie veikė 2017 m. birželio 16 dieną iki vagystės, teismo nuomone, nėra reikšminga ir nekelia abejonių minėtų liudytojų parodymų dėl įvykdytos vagystės aplinkybių teisingumu.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų metu (I t., b.b.l. 36-39, 54), parodymų patikrinimo vietoje metu (I t.,b.b.l. 80-87), tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu lnukentėjusioji I. P. tiksliai, išsamiai nurodė: kokie juvelyriniai dirbiniai (apibūdindama kiekvieną juvelyrinį dirbinį, nurodydama jų kainą (dalinai remdamasi ikiteisminio tyrimo metu pateiktuose informaciniuose lapeliuose užfiksuotais duomenimis, taip jų įsigijimo metu ir šiuo metu analogiškų dirbinių juvelyrinėse parduotuvėse kainomis)), kur ir kaip jie buvo sudėti ir laikomi iki 2017 m. birželio 16 d. įvykdytos vagystės metu. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog visus juvelyrinius dirbinius buvo sudėjusi į kelis atskirus maišelius, o šiuos sudėjusi į vieną sandariai uždarytą maišelį, kurį laikė padėjusi gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), miegamojo patalpose prie lovos esančios spintelės stalčiuje. Liudytoja paneigė kaltinamosios A. B. teiginį, jog ant minėtos spintelės buvo palikusi kokius nors juvelyrinius dirbinius. Šiuos liudytojos parodymus patvirtino liudytoju apklaustas V. A., kuris tiek ikiteisminio tyrimo metu (liudytojo apklausos metu, parodymų patikrinimo vietoje metu), tiek bylos teisme nagrinėjimo metu paaiškino, jog žmona I. P. visus pareiškime išvardintus juvelyrinius dirbinius iš Vilniaus miesto atsivežė į Ignalina ir tiksliai nurodė, jog jie buvo jie buvo laikomi šalia lovos stovinčios spintelės stalčiuje. Juvelyriniai dirbiniai buvo sudėti po kelis į maišiukus, o tie maišiukai-įsukti į vieną maišiuką. Tiek liudytojos I. P., tiek liudytojo V. A. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai buvo nuoseklūs, išsamūs ir teismas neturi jokio pagrindo jais abejoti.
Šiuos iš esmės nuoseklius nukentėjusiosios I. P. parodymus patvirtina ne tik liudytojo V. A. parodymai, tačiau ir liudytojo M. J. parodymai. Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas M. J. parodė, jog 2017 m. rugpjūčio 7 d. policijos komisariato patalpose pildant laikinojo sulaikymo protokolą, A. B. prisipažino pavogusi auksinius papuošalus ir išsamiai jam nupasakojusi visas šios nusikalstamos veikos aplinkybes, t.y. tai, jog pro praviras duris užėjusi į miegamąjį ir atidariusi prie lovos stovinčios spintelės stalčių jame rado ir paėmė plastikinį maišelį į kurį buvo sudėti įvairūs auksiniais juvelyriniai dirbiniai. Vėliau atidarė miegamojo langą ir pro jį išlipo lauką. Liudytojas M. J. nurodo, jog apie pokalbį su A. B. jis surašė tarnybinį pranešimą, kurį pridėjo prie kitai tyrėjai perduotos ikiteisminio tyrimo medžiagos, ir kuriame detaliai aprašė visas A. B. jam papasakotas jos įvykdytos vagystės detales.
Analogiški liudytojo parodymai užfiksuoti tiek ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. rugpjūčio 8 d. surašytame tarnybiniame pranešime (II t., b.b.l. 81-82), tiek 2017 m. lapkričio 28 d. M. J. liudytojo apklausos protokole (II t., b.b.l. 84). Šie liudytojo parodymai yra nuoseklūs, neprieštarauja kitiems ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktiems ir bylos nagrinėjimo metu ištirtiems įrodymams, teismas neturi jokio pagrindo abejoti šio liudytojo parodymais, todėl kaltinamosios gynėjo advokato V. A. prašymas nesivadovauti šio liudytojo parodymais, atmestinas kaip nepagrįstas.
Taigi aptarti nukentėjusiosios I. P., liudytojų V. A., M. J. parodymai, taip pat dalinis pačios kaltinamosios A. B. prisipažinimas įvykdžius nusikalstamą veiką (prisipažinimas apie tai, jog pagrobė penkis juvelyrinius dirbinius), kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji A. B. 2017 m. birželio 16 d., 13 -15 val. laikotarpiu, iš gyvenamojo namo, adresu Budrių g. 30, Ignalinoje, iš spintelės, stovėjusios miegamojo patalpose, stalčiaus, pagrobė šiuos I. P. priklausančius juvelyrinius dirbinius: geltono metalo žiedą su cirkoniu, geltono metalo žiedą su trimis deimantais, geltono metalo sagę, geltono metalo žiedo, auskarų ir pakabuko su cirkoniu komplektą, geltono metalo apvalius auskarus, geltono metalo pailgus auskarus, geltono metalo ažūrinius auskarus, geltono metalo kabančius auskarus, geltono metalo pusrutulio formos auskarus, žiedą su penkiais deimantais, geltono metalo auskarų, žiedo, grandinėlės su mėlynu safyru „Diana“ komplektą, dvi geltono metalo apyrankes, geltono metalo grandinėlės ir apyrankės komplektą, geltono metalo žiedą su cirkoniais, geltono metalo auskarus su cirkoniu ir rubinu, auskarus su juodu emaliu, geltono ir balto metalo auskarus, mėnulio formos auskarus, geltono metalo zodiako (žuvies) ženklo pakabuką, geltono metalo saulės formos pakabuką, geltono metalo auskarus su perlu ir cirkoniu. Taip pat neabejotinai nustatyta, kad minėti juvelyriniai dirbiniai I. P. buvo įsigyti skirtingu laiku ir skirtingose vietose (daugiau nei dvidešimties metų laikotarpyje), įvairiais būdais (pirkti, gaminti pagal užsakymą). Juos I. P. atsivežė su savimi iš Vilniaus mieste esančio buto ir sudėjusi politileninį maišelį saugojo gyvenamojo namo Budrių g. 30, Ignalinoje, miegamajame prie lovos stovinčios spintelės stalčiuje. Šias aplinkybes patvirtina tiek jau minėtų liudytojų I. P. ir V. A. parodymai, tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokoluose su priedais, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole, apžiūros protokole ir kt. užfiksuoti duomenys.
Taip pat tiek kaltinamoji I. B., tiek jos gynėjas advokatas V. A. nesutinka ir su pagrobto turto verte. BK 190 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra arba daikto įsigijimas pagal sutartį yra susijęs su papildomomis prievolėmis savininkui (pvz., jei savininkas turtą įsigijo mažesne nei vidutinė rinkos kaina akcijos metu ar pritaikant kitokią nuolaidą), pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2015, 2K-245-696/2015).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nors 2017 m. birželio 16 d. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nukentėjusioji I. P. nurodė mažiau pagrobtų daiktų ir mažesnę pagrobtų daiktų vertę (I t., b.b.l. 36-39), tačiau vėliau, jau 2017 m. liepos 13 d. savo parodymus patikslino (I t., b.b.l. 54) ir šių parodymų nekeitė nei tolimesnio ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu. Ji aiškiai ir detaliai nurodė pagrobtų juvelyrinių dirbinių kiekį, apibūdino kiekvieną pagrobtą juvelyrinį dirbinį, jų įsigijimo laiką, būdą ir jų vertę. Nukentėjusioji I. P. nurodė, kad nustatydama pagrobtų juvelyrinių dirbinių vertę rėmėsi tiek išlikusiuose jų įsigijimą patvirtinančiuose informaciniuose lapeliuose, tiek užsakymo pagaminti juos kvituose užfiksuotais duomenimis, taip pat tiek juvelyrinių dirbinių įsigijimo metu, tiek ir šiuo metu juvelyriniuose parduotuvėse ir komisuose esamų analogiškų juvelyrinių dirbinių kainomis. Kaip jau buvo minėta, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios I. P. parodymais, nes tiek iš dalies rašytiniai duomenys, tiek liudytojo V. A. parodymai patvirtina ir šių juvelyrinių dirbinių įsigijimo faktą, ir jų vertę.
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamosios A. B. veikoje, visiškai įrodyta, jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d., nes kaltinamoji pagrobė didelės vertės svetimą turtą.
Dėl veikos kvalifikavimo.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 255 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pagrindinė nuostata, apibrėžianti bylos nagrinėjimo teisme ribas, - byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši imperatyvi nuostata teismų praktikoje suprantama kaip draudimas teismui išnagrinėti bylą ir priimti nuosprendį dėl tų asmenų, kurie nėra kaltinamieji, ar pripažinti juos kaltais dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių jie neperduoti teismui. Kita vertus, ši nuostata reiškia ir tai, jog teismas, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjęs visus duomenis, turinčius reikšmės bylai išspręsti teisingai, privalo priimti Baudžiamojo proceso įstatyme numatytą sprendimą dėl tų asmenų ar tų nusikalstamų veikų, dėl kurių byla nutartimi buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kitaip tariant, bylos nagrinėjimo teisme ribos apibrėžtos pagal subjektus (asmenis, dėl kurių nagrinėjama byla) ir dalyką (faktinį ir teisinį bylos turinį). Konkrečias bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia kaltinamasis aktas ir teisėjo nutartis bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159/2011, 2K-188/2014, 2K-382/2014).
Taigi, remiantis šiomis Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, darytina išvada, jog šios bylos nagrinėjimo teisme ribos buvo apibrėžtos prokuroro 2018 m. vasario 2 d. kaltinamuoju aktu (III t., b.b.l. 149-156) ir Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018 m. vasario 12 d. nutartimi, kuria baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį (III t., b.b.l. 158-159).
Remiantis šiais procesiniais dokumentais A. B. buvo kaltinama ir baudžiamoji byla perduota teismui su kaltinamuoju aktu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Šių dokumentų turinys kaltinamajai A. B. buvo žinomas ir 2018 m. vasario 2 d. kaltinamajame akte nurodytas kaltinimas suprantamas (II t., b.b.l. 190, III t., b.b.l. 112-113, 157, 179).
2018 m. kovo 19 d. teisminio bylos nagrinėjimo metu prokuroras teismui pateikė rašytinį prašymą pakeisti baudžiamojoje byloje kaltinimą (IV t., b.b.l. 6). Iš prokuroro prašymo turinio ir išsakytų motyvų matyti, kad jame nurodytos A. B. inkriminuotos veikos padarymo faktinės aplinkybės iš esmės nepasikeitė, t.y. jos atitinka 2018 vasario 2 d. kaltinamajame akte nurodytas faktines aplinkybes, o prašymas pakeisti kaltinimą susijęs su A. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimu. Prokuroras, remiantis 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo nuo 2018 m. sausio 1 d. naujai nustatytas MGL dydis, prašė kaltinamosios veiką perkvalifikuoti iš Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalies į Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, nebelikus jos veikoje kvalifikuojančio stambaus mąsto (BK 190 straipsnio dispozicijoje apibrėžto kaip viršijančio 250 MGL sumą) požymio.
Prokuroro prašymo nuorašai įteikti kaltinamajai ir jos gynėjui ir padaryta pertrauka pasirengti gynybai (IV t., b.b.l. 9).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengtos „Baudžiamojo proceso kodekso normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, taikymo teismų praktikoje apžvalgos“ 5.2.1 punkte nurodyta, jog teismas, savo iniciatyva pranešęs apie kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pakeitimo galimybę, nėra saistomas tokio pranešimo. Taip pat teismas neprivalo tenkinti prokuroro ar nukentėjusiojo (jo atstovo) prašymo pakeisti veikos kvalifikavimą. Atlikęs BPK 256 straipsnio 2, 3 dalyse nurodytus veiksmus ir išnagrinėjęs bylą, teismas kaltinamąjį gali pripažinti kaltu ir remdamasis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu.
Baudžiamojo kodekso 3 str. 1 d. numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. BK 3 str. 2 d. numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXVIII skyriuje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal turto vertę, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu.
Nustatyta, jog nusikalstamos veikos padarymo metu (2017 m. birželio mėnesio 16 d. ) galiojo Baudžiamojo kodekso 190 straipsnio 1 dalies 2014-12-18 įstatymu Nr. XII-1481 priimta redakcija (įsigaliojo nuo 2015-01-01), numatanti, jog šio kodekso XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo numatyta, jog 2017 metais bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 Eur, kas pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą atitinka 1 MGL.
A. B. pateiktame kaltinime nurodoma, jog jos pagrobto turto vertė yra 11 750 Eur, t.y. didesnė nei 250 MGL (11,750 Eur : 37,66 Eur =312 MGL)
Teismas sutinka, jog nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nuo 2018 m. sausio 1 d. buvo nustatytas naujas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur, tačiau, teismų praktikoje jau senokai nustatyta, kad BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos (nuostatos, numatančios asmens teisinę padėtį švelninančio įstatymo taikymo atgal pagrindus) netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis. Šie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (kasacinės nutartys 2K-7-519/2006, Nr. 2K-7-3/2006, 2K-7-495/2007, 2K-348/2008, 2K-43/2012).
Todėl prokuroro 2018 m. kovo 19 d. teisminio bylos nagrinėjimo metu pateiktas prašymas, perskaičiavus kaltinamosios A. B. 2017 m. birželio 16 d., 13 -15 val. laikotarpiu, iš gyvenamojo namo, esančio Budrių g. 30, Ignalinoje, patalpų pagrobtų I. P. priklausančių juvelyrinių dirbinių vertę pagal naujai nustatytą MGL dydį ir dėl to perkvalifikuoti jos nusikalstamą veiką iš Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalies į Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, netenkintinas. Teismas konstatuoja, jog kaltinamosios A. B. veika kvalifikuotina pagal baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį, kaip tai apibrėžta prokuroro 2018 m. vasario 2 d. kaltinamajame akte bei teismo nutartyje bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje.
Dėl bausmės.
A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Analizuojant bylos medžiagą matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji A. B. atsisakė duoti parodymus (2017 m. rugpjūčio 8 d įtariamosios apklausos metu atsisakė duoti parodymus ir paaiškino, jog parodymus duos po susipažinimo su ikiteisminio tyrimo byla (I t., b.b.l. 191 ), 2018 m. sausio 16 d. įtariamojo apklausos metu A. B. nurodė, jog atsisako paaiškinti ar prisipažįsta padariusi nusikalstamą veiką, kurios padarymu įtariama taip pat atsisakė duoti parodymus (I t., b.b.l. 194-195), teisminio bylos nagrinėjimo metu parodymus sutiko duoti tik išklausius visų liudytojų parodymus.
Tad teismo posėdžio metu kaltinamosios A. B. argumentas, kad ji iš dalies prisipažįsta ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo vertintinas kaip formalus teiginys, kuriuo siekiama sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę, o ne kaip nuoširdus gailėjimasis, kadangi iš bylos aplinkybių visumos seka, kad dalinai dėl nusikaltimo pastaroji prisipažino ne savo noru, o verčiama byloje surinktų įrodymų. Todėl, toks kaltinamosios prisipažinimas ir gailėjimasis negali būti pripažįstamas kaip jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kurios pagrindu galima būtų švelninti bausmę.
A. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia, į kaltinamosios A. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamosios A. B. padaryta nusikalstama veika priskirtina sunkių nusikaltimų grupei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 5 d); į kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai); padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (kaltinamoji A. B. siekė savanaudiškų tikslų), kaltininko asmenybę (kaltinamoji A. B. nedirba, yra pensinio amžiaus, gyvenamojoje vietoje jos atžvilgiu nusiskundimų nėra gauta ((III t., b.b.l. 140), administracine tvarka nebausta, tačiau teista du kartus, už analogiškas nusikalstamas veikas asmens nuosavybei, naują nusikalstamą veiką padarė turėdama neišnykusį teistumą, todėl remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsniu, tai laikoma nusikaltimų recidyvu), taip pat atsižvelgiant į kitas Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje, 56 straipsnyje nurodytas aplinkybes, manydamas, jog šis nusikaltimas yra neatsitiktinio pobūdžio veika, o dėsningas nusikalstamas elgesys, todėl daro išvadą, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąją nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 str. 2 d.), kaltinamajai A. B. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina vienintelė LR BK 178 str. 3 d. sankcijose numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas (LR BK 50 str.), kurios terminas artimas laisvės atėmimo bausmės minimumui.
A. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka buvo sulaikyta nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d., 10 val. 30 min. (II t., b.b.l. 180) iki 2017 m. rugpjūčio 9 d., 10 val. 20 min. (III t., b.b.l. 4-5).). Utenos apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi A. B. paskirta kardomoji priemonė -suėmimas dešimčiai dienų, skaičiuojant terminą nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. (III t., b.b.l. 6-7). Utenos apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi A. B. paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – namų areštas dviem mėnesiams, skaičiuojant terminą nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. iki 2017 m. spalio 18 d. (III t., b.b.l. 9,10-13).
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę A. B. įskaitytinas laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. 10 val. 30 min. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. (11 parų).
A. B. 2017 m. rugpjūčio 17 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos K. P. nutarimu paskirta kardomoji priemonė-dokumentų paėmimas (III t., b.b.l. 15-17) ir 2017 m. spalio 17 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos K. P. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (III t., b.b.l. 21), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus-panaikintinos.
Dėl civilinio ieškinio.
2018 m. sausio 4 d. nukentėjusioji I. P. pareiškė civilinį ieškinį 11 750 Eur sumai. Ieškinyje nukentėjusioji I. P. nurodė, jog 2017 m. birželio 16 d., 13 -15 val. laikotarpiu, įsibrovus į gyvenamąjį namą, esantį Budrių g. 30, Ignalinoje, iš kambario pagrobti šie I. P. priklausantys juvelyriniai dirbiniai: geltono metalo žiedas su cirkoniu, kainuojantis 300 Eur, geltono metalo žiedas su trimis deimantais, kainuojantis 1 000 Eur, geltono metalo sagė, kainuojanti200 Eur, geltono metalo žiedo, auskarų ir pakabuko su cirkoniu komplektas, kainuojantis 2 000 Eur, geltono metalo apvalūs auskarai, kainuojantys 150 Eur, geltono metalo pailgi auskarai, kainuojantys 100 Eur, geltono metalo ažūriniai auskarai, kainuojantys 300 Eur, geltono metalo kabantys auskarai, kainuojantys 100 Eur, geltono metalo pusrutulio formos auskarai, kainuojantys 150 Eur, žiedas su penkiais deimantais, kainuojantis 1 200 Eur, geltono metalo auskarų, žiedo, grandinėlės su mėlynu safyru „Diana“ komplektas, kainuojantis 2 500 Eur, dvi geltono metalo apyrankės, kainuojančios 1 000 Eur, geltono metalo grandinėlės ir apyrankės komplektas, kainuojantis 1 300 Eur, geltono metalo žiedas su cirkoniais, kainuojantis 200 Eur, geltono metalo auskarai su cirkoniu ir rubinu, kainuojantys 250 Eur, auskarai su juodu emaliu, kainuojantys 150 Eur, geltono ir balto metalo auskarai, kainuojantys 250 Eur, mėnulio formos auskarai, kainuojantys 150 Eur, geltono metalo zodiako (žuvies) ženklo pakabukas, kainuojantis 100 Eur, geltono metalo saulės formos pakabukas, kainuojantis 100 Eur, geltono metalo auskarai su perlu ir cirkoniu, kainuojantys 250 Eur. Viso I. P. patyrė 11 750 Eur žalą (I t., b.b.l. 77-78).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. nuostatas, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltam asmeniui ar materialiai atsakingam už kalto asmens padarytas veikas civilinį ieškinį. LR CK 6.263 str. 2 d. numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną (CK 6.249 str. 5 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinis ieškovas I. P. kaltinamosios A. B. nusikalstamais veiksmais patyrė turtinę žalą, kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamosios veiksmų, jos nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su civilinio ieškovo patirta turtine žala. I. P. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo įrodytas byloje surinktais įrodymais, todėl jis tenkintinas pilna apimtimi.
Dėl daiktinių įrodymų.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) kompaktinis diskas su 2017 m. birželio 6 d. įvykio vietos apžiūros įrašu baltame voke (I t., b.b.l. 25),
2) kompaktinis diskas su 2017 m. birželio 16 d. papildomos įvykio vietos apžiūros įrašu baltame voke (I t., b.b.l. 32),
3) I. P. priklausančių juvelyrinių dirbinių informaciniai lapeliai ir kvitai baltame voke (I t., b.b.l. 58),
4) kompaktinis diskas su celių ir telefono Nr. (duomenys neskelbtini) priklausomybės išklotinėmis baltame voke (II t., b.b.l. 20),
5) kompaktinis diskas su telefonų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbių išklotinėmis baltame voke (II t., b.b.l. 22),
7) kompaktinis diskas su telefonų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbių išklotinėmis baltame voke (II t., b.b.l. 74),
8) kompaktinis diskas su 2017 m. lapkričio 7 d. liudytojos A. B. apklausos protokolo vaizdo ir garso įrašu baltame voke (III t., b.b.l. 49), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 303-307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams.
Paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką: nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. 10 val. 30 min. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. (11 parų).
A. B. 2017 m. rugpjūčio 17 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos K. P. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę-dokumentų paėmimą ir 2017 m. spalio 17 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos K. P. nutarimu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus-panaikinti.
Nukentėjusiosios I. P. civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš A. B. 11 750 Eur (vienuolika tūkstančių septynis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) turtinės žalos atlyginimui I. P. naudai.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su 2017 m. birželio 6 d. įvykio vietos apžiūros įrašu baltame voke, kompaktinį diską su 2017 m. birželio 16 d. papildomos įvykio vietos apžiūros įrašu baltame voke, I. P. priklausančių juvelyrinių dirbinių informacinius lapelius ir kvitus baltame voke, kompaktinį diską su celių ir telefono Nr. (duomenys neskelbtini)priklausomybės išklotinėmis baltame voke, kompaktinį diską su telefonų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbių išklotinėmis baltame, kompaktinį diską su garso įrašu baltame voke, kompaktinį diską su telefonų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbių išklotinėmis baltame voke, kompaktinį diską su 2017 m. lapkričio 7 d. liudytojos A. B. apklausos protokolo vaizdo ir garso įrašu baltame voke, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o esant suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.